dac6a518-bb81-4732-bf02-4e8dcbf3e899 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Administracinio byla Nr. II-8-594/2013

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00625-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija: 80., 80.3.

 (S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 14 d.

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis,

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant pažeidėjui (apeliantui) A. R., nedalyvaujant Marijampolės

apskrities VPK ir VilkaviÅ¡kio PK atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko S. A. sprendimo panaikinimo

nustatė:

2012 m. birželio 14 d. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimu, administracinėje byloje Nr. A2.6-706-633/2012, A. R. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d. ir nubaustas subendrinta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad jis 2012-04-28 apie 00.10 val. VilkaviÅ¡kio r. sav. Kybartų m., ViÅ¡tyčio-Mažvydo-RÅ«tų gatvėse, vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo techniÅ¡kai tvarkingas, - nedegė tamsiu paros metu galinio valstybinio numerio apÅ¡vietimas, nepakluso uniformuotų policijos pareigÅ«nų reikalavimams sustabdyti Å¡iÄ transporto priemonę (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b.l. 51-53).

2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismas A. R. apeliacinio skundo netenkino ir 2012-04-14 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutarimÄ

paliko nepakeistÄ . Nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės

taikymo aspektu, pripažįsta, kad A. R. kaltė dėl jam inkriminuojamų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 1241 straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų yra pilnai ir neginčytinai įrodyta. Teismas nutarime visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡tyrė tiek pažeidėjÄ kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, ir įvertinęs juos kiekvienÄ atskirai ir įrodymų viseto

kontekste, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines

bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ , kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b. l. 83-84).

2012-11-16 A.

R. kreipėsi į Lietuvos AukščiausiÄ jį teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl esminių teisės pažeidimų (b.l. 90-91), tačiau 2012-11-27 nutartimi praÅ¡ymÄ buvo atsisakyta priimti. Nutartyje yra nurodoma ir tai, kad pareiÅ¡kėjo teiginių, kuriais nesutinkama su įrodymų iÅ¡tyrimu ir vertinimu, pateikiant savo įvykio versijÄ , negalima laikyti iÅ¡samiais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais bylos atnaujinimo pagrindų buvimÄ , o apygardos teismas, nepriimdamas sprendimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, ATPK normų nepažeidė. Apygardos teismas patikrino apylinkės teismo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , dar kartÄ Ä¯vertindamas bylos duomenis bei pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuodamas, kad įstatymo nuostatos buvo tinkamai pritaikytos (prijungtos bylos Nr. A2.6.-706-633/2012, b.l. 64-95).

2013-03-26 A.

R. kreipėsi į Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio PK, praÅ¡ydamas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl esminių teisės pažeidimų ir paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių (b.l. 17-20). 2013-03-29 sprendimu Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininkas R. G.,

iÅ¡nagrinėjęs praÅ¡ymÄ tyrimÄ dėl proceso atnaujinimo pradėti atsisakė, kadangi A. R. praÅ¡yme nurodytos aplinkybės dėl jo vairuojamos

transporto priemonės stabdymo teisėtumo, bei policijos pareigūnų veiksmų numatytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos "Policijos patrulių veiklos instrukcijos" 25 punkte buvo žinomos ir pilnai nagrinėjamos teisme. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios

duotų pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų E. P., R. R. ir A. M. liudijimų teisingumu. A. R. ir liudytojos Z. Č. paaiÅ¡kinimus

apie įvykį teismas vertino, kaip neatitinkančius bylos faktines aplinkybes duomenis.

A. R. praÅ¡yme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ nenurodo jokių naujų teisinėmis procedÅ«romis įrodytų ar pagrįstų aplinkybių, kurios nebuvo teismui žinomos priimant nutarimÄ ar nutartį (b.l. 22-23).

A. R. nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, jį 2013-04-08 apskundė aukÅ¡tesniajam pareigÅ«nui – Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininkui, kuris 2013-04-16 sprendimu A. R. skundo netenkino, kadangi padarė iÅ¡vadÄ , kad  VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininko sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (b.l. 29).

2013-05-15 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teisme gautas A. R. skundas, (persiųstas iÅ¡ Marijampolės rajono apylinkės teismo), kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2013-04-05 VilkaviÅ¡kio rajono PK virÅ¡ininko R. G. ir 2013-04-16 Marijampolės AVPK virÅ¡ininko S. A. sprendimus, kuriais atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ ir priimti

kitÄ sprendimÄ . Skunde nurodoma, kad savo sprendimÄ R. G. motyvuoja jog teisme nagrinėjant administracinės

teisės pažeidimo aplinkybes teismui buvo žinoma Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011.07.19 d. įsakymu Nr.5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių

veiklos instrukcijos" 25 punktas ir pilnai nagrinėjamas teisme. Šis R. G. aplinkybių traktavimas parašytas neskaitant byloje

esančių dokumentų ir teismo nutarties. Nei vieno sakinio bylos eigos protokole, nei nutartyje nėra jog teismas bÅ«tų nagrinėjęs, kaip policijos patruliai turi stabdyti važiuodami su tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį, todėl daryti iÅ¡vadÄ jog teismas žinojo šį 2011.07.19 d. Nr.5-V-673 įsakymÄ ir pilnai nagrinėjo teisme mažų mažiausiai yra nepadoru einant pareigas PK virÅ¡ininko. 2013-04-08 su skundu kreipėsi į Marijampolės policijos komisariato virÅ¡ininkÄ . Nei teismo posėdžio protokoluose, nei teismo nutartyje (ar nutartyse, įskaitant Kauno apygardos teismo nutartį) nėra net pažymėta jog teismas (ar teismai) nagrinėjo ir savo nutartį priėmė remdamiesi policijos patrulių veiklos instrukcija. Teismas savo nutartį priėmė remdamasis ATPK 130 str. 1 dalimi ir net priimdamas nutartį Å¡iuo ATPK straipsniu pilnai ir visapusiÅ¡kai teismas nenustatė ir neiÅ¡siaiÅ¡kino ar policijos patruliai automobilį stabdė kaip nurodyta Å¡iame ATPK straipsnyje, todėl Å¡is R. G. sprendime paminėtas teiginys jog teismui buvo žinomas įsakymo 25 punktas ir pilnai nagrinėjamas teisme yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Su sprendime iÅ¡dėstytu teiginiu jog teismas nenustatė aplinkybių, kurios duotų pagrindÄ abejoti policijos pareigÅ«nų E. P., R. R. ir A. M. liudijimų teisingumu galima sutikti, nes nei teismo posėdžio protokoluose, nei nutartyje teismas neuždavė nei vieno klausimo, kaip turėjo policijos patruliai važiuodami su tarnybiniu automobiliu stabdyti priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, todėl neuždavus teisme tokio klausimo ir negavus atsakymo galima teigti liudininkų teisingumu. Visi 3 policijos patruliai dalyvaudami 2012-04-28 įvykyje ir duodami parodymus žinojo, kaip jie turėjo stabdyti važiuodami su tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį, bet teismui ir jam nepateikė (nuslėpė) Å¡iÄ informacijÄ jog jie elgėsi ne pagal policijos patrulių veiklos nuostatus. Teismas nežinodamas Å¡ios aplinkybės ir 2011-07-19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 nenagrinėjo patrulių veiksmų važiuojant su tarnybiniu automobiliu ir stabdant

priekyje važiuojantį automobilį. R. G. argumentas jog A. R. prašyme atnaujinti administracinės teisės pažeidimo

bylÄ nenurodo jokių naujų teisinėmis procedÅ«romis įrodytų ar pagrįstų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos priimant nutarimÄ ar nutartį yra atmestinos kaip nepagrįstos, nes teismui nebuvo žinoma ir teisme akcentuojama jog visi 3 policijos patruliai žinodami jog neteisėtu ar neleistinu bÅ«du pažeidinėdami 2011-07-19 įsakymo Nr. 5-V-673, 25 punkto reikalavimus stabdė važiuodami su

tarnybiniu automobiliu priekyje važiuojantį automobilį. Šį faktÄ Å¾ino ir R. G. tad jo argumentas jog naujų teisinėmis procedÅ«romis

įrodytų ar pagrįstų aplinkybių nepateikė yra traktuojamas, kaip jam pavaldžių policijos patrulių piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi dangstymu, nes jis skaitydamas byloje esančius dokumentus ir pagal savo pareigybę žino patrulių veiklos įsakymo 25 punkto reikalavimus. Remiantis Å¡iais iÅ¡dėstytais argumentais mano, kad VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininkas R. G. pagal jo praÅ¡ymÄ piktybiÅ¡kai ir dangstydamas jam pavaldžius pareigÅ«nus nuo atsakomybės nepagrįstai atsisakė pradėti tyrimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-706-633/2012 atnaujinimo. 2013-04-08 su skundu kreipėsi į Marijampolės

policijos komisariato virÅ¡ininkÄ , kad panaikintų VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininko R. G. priimtÄ sprendimÄ ir priimtų kitÄ sprendimÄ . Gavo sprendimÄ ,

kad atsisakyta atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr.A2.6-706-633/2012 iÅ¡nagrinėjus 2013-04-08 A. R. skundÄ . Kaip iÅ¡ atsakymo turinio matyti, tai S. A. jokių dokumentų esančių byloje net neskaitė ir tyrimo neatliko, tik savais žodžiais surašė R. G. sprendimÄ ir po juo pasirašė. Džiugu vien

tai, kad savo sprendime S. A. pažymėjo, kad R. G. sprendimas atsisakyti pradėti tyrimÄ yra pagrįstas ir

teisėtas, nes nėra nei vienos ATPK 30217 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytų aplinkybių. Su Å¡iuo sprendime iÅ¡dėstytu argumentu galima sutikti jeigu nemokama skaityti, nes kaip aukščiau paminėta, iÅ¡dėstyta, policijos patrulių ekipažas susidedantis iÅ¡ 3 pareigÅ«nų savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė kokius veiksmus atliko stabdydami automobilį, bet jų veiksmai neatitinka patrulių veiklos 25 punkte nurodytiems veiksmams. Stabdymo bÅ«dus nurodo R. G. ir G. A., kurių atsakymai sutinka su patrulių veiklos nuostatais, bet prieÅ¡tarauja 3 policininkų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytais stabdymo veiksmais, kuriuos jie atliko 2012.04.28 stabdydami jo vairuojamÄ automobilį, tad lieka neaiÅ¡ku, kurie pareigÅ«nai pateikia teisingÄ informacijÄ , ir kaip turi bÅ«ti stabdomas automobilis, o gal policijos patruliai turi tokiÄ teisę ir jiems neprivaloma

vykdyti, laikytis policijos generalinio komisaro įsakymų. Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismai

nenustatė: ar taip buvo stabdomas tamsiu paros metu, ar taip policijos pareigūnai jo automobilį stabdė tamsiu paros metu, ar taip buvo stabdomas

tamsiu paros metu automobilis, kuriame sėdėjo keleivė t.y. liudininkė teisme Z. Č.. Vilkaviškio rajono apylinkės prokuratūroje buvo

priimtas nutarimas 2012.06.13 d. Nr. 2-13211-7972 dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Prokuroras A. F. atlikęs tyrimÄ Ä¯vertino jog policijos pareigÅ«nai vykdydami patrulių pareigas galimai nevisiÅ¡kai laikėsi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 31 p., 35p., 54p., bet skaitydamas šį įsakymÄ nerado 25 punkto, kuriame nurodoma, kad  transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi bÅ«ti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali bÅ«ti duotas signalas Å¡vilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA" arba „STOP". Transporto priemonė gali bÅ«ti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos Å¡vyturėlį (Å¡vyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Å iuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iÅ¡ galo ir reikalavimÄ sustoti pareikÅ¡ti žodžiais per garsiakalbį. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas L. V. nagrinėdamas skundÄ ir skaitydamas ikiteisminio tyrimo medžiagÄ taip pat nerado Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 5-V-673 patvirtintos policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punkto.

           Posėdžio metu A. R. skundÄ palaikė ir paaiÅ¡kino, kad prie skundo pridėti dokumentai, kad teisingai nurodė transporto priemonės stabdymo bÅ«dÄ . Paklausė ar taip turi stabdyti pareigÅ«nai. Andriukaitis jam atsakė, kad teisingai nurodė stabdymo bÅ«dÄ . Taip jam atsakė Ž., G.. Yra P. ir M. atsakymai. Vėliau gavo atsakymÄ , kad pareigÅ«nai vadovaujasi policijos patrulių veiklos instrukcija. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo 25 punkte iÅ¡dėstyta, kaip turi bÅ«ti stabdomas automobilis.

R. teisme buvo užduotas klausimas ar per mikrofonÄ buvo praneÅ¡ta. Ji atsakė, kad ne. IÅ¡ telemetrinės įrangos negalima nieko įrodyti. Byloje yra automobilio nuotrauka. Visi trys tvirtina, kad automobilis pavažiavo 2 metrus. Automobilio ilgis 4 metrai. Nuotraukoje nesimato patrulių automobilio. Buvo praÅ¡oma iÅ¡reikalauti automobilio priverstinio nuvežimo aktÄ . Teismas praÅ¡ymÄ atmetė. Akte nurodyta, kad dalyvavo savininkas A. R.. Jo paraÅ¡o nėra. Pagal Generalinio komisaro įsakymÄ yra iÅ¡dėstyta, kaip turi bÅ«ti pildomas aktas.

Jei aktai yra suraÅ¡yti vienodai tai faktas, kad tÄ vakarÄ transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas nebuvo raÅ¡omas. Toje vietoje, kur jį sustabdė, kelio plotis 3,30 metro. Jei jo automobilis važiavo kraÅ¡tine kelio danga ir policijos automobilis 1,80 metrų pločio, jo automobilis 1,75 metrų pločio, ir jį blokavo, neįmanoma to padaryti tamsiu paros metu. Transporto priemonės nuvežimo akte paraÅ¡yta, kad dalyvavo A. R., tarnybiniuose pareigÅ«nų praneÅ¡imuose paraÅ¡yta, kad apžiÅ«rint transporto priemonę nedalyvavo, tai vadinasi jis nedalyvavo.

Bylos medžiagoje ir pareigÅ«nų praneÅ¡imuose paraÅ¡yta, kad „nusprendus sustabdyti transporto priemonę ir jÄ patikrinti, įjungė Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ â€œ. M.viso to nepadarė. Toliau praneÅ¡imuose raÅ¡oma, kad jie su juo prasilenkė, apsisuko ir vijosi. Jis ir keleivė sako, kad policijos automobilis stovėjo. Negali tvirtinti, kad pareigÅ«nai meluoja. Jį sulaikė, uždėjo antrankius, todėl turėjo bÅ«ti sulaikymo dokumentas. PareigÅ«nė sėdėjusi autobusiuke teigia nieko nemačiusi, kaip jį iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio.

PareigÅ«nė sėdėjusi priekyje ir iÅ¡lipusi, nieko nematė, o ta pareigÅ«nė, kuri iÅ¡lipo vėliau, viskÄ matė. Jei jis nedalyvavo apžiÅ«rint transporto priemonę, tai turėjo bÅ«ti du kviestiniai žmonės. Visi žino iÅ¡centrinę jėgÄ . P. sako, kad jie važiavo Basanavičiaus gatve, užsuko į ViÅ¡tyčio gatvę ir atsidÅ«rė iki 10 metrų atstumu. Jie niekaip negalėjo atsidurti Å¡alia jo automobilio. R. nepasakė, kad jo automobilis buvo priverstinai sustabdytas. Ji pasakė, kad vairuotojas sustojo.

Vadinasi priverstinai sustabdytas nebuvo. Ten, kur jį sustabdė, gatvė siaura. Jie važiavo 5 metrų atstumu ir, užsukę į tÄ gatvę, kur užsukimo kampas 100-110 laipsnių kampu, jie negalėjo niekaip susigretinti ir jį aplenkti. Ten du automobiliai netelpa. Apklausti pareigÅ«nai nemelavo. Viskas buvo ne taip. Jei jie bÅ«tų įjungę Å¡vyturėlius, bÅ«tų matęs. Jis matė, kad važiuoja Å¡viesos. Visas protokolas blogai suraÅ¡yta. Veiksmas vyko gerokai prieÅ¡ dvyliktÄ valandÄ . Matė, kad važiuoja automobilis, kad užsuko į gatvę.

Jis greičio nevirÅ¡ijo. Kai užsuko į gatvelę, matė, kad užsuko Å¡viesos, įjungė Å¡vyturėlį, jis sumažino greitį, kaip reikalauja kelių eismo taisyklės, ir sustojo kelkraÅ¡tyje. Tuo metu gyveno VilkaviÅ¡kio mieste. Pravažiavęs sienÄ , važiavo pas dėdę, kuris gyvena netoli sustabdymo vietos. Jam sustojus, pareigÅ«nų automobilis pravažiavo vienÄ metrÄ Ä¯ priekį. Jei jį stabdė, pareigÅ«nai turėjo per langÄ iÅ¡kiÅ¡ti stabdymo lazdelę ir jį stabdyti.

Teismas nežinojo patrulių veiklos įstatymo, kaip turėjo būti stabdoma transporto priemonė. Nei teisėjas, nei jis neturi tokių dalykų vertinti.

G. atsakė, kad tyrėja dalyvavusi patrulių veikloje, turėjo žinoti patrulių veiklos įstatymÄ . TÄ turėjo žinoti pareigÅ«nas M.. Å vyturėlius pamatęs sustojo. Kai jie sustojo, jis nesuprato ar pareigÅ«nai jį stabdo. Jis įsijungė pirmÄ pavarÄ ir, susigretinęs su pareigÅ«nų automobiliu, paklausė ar jie nežino kelių eismo taisyklių. Tuoj prisistatė pareigÅ«nas su ginklu. Abi pareigÅ«nės, pagal įstatymÄ , turėjo kreiptis į savo virÅ¡ininkÄ , kad pareigÅ«nas neteisėtai elgiasi. PareigÅ«nai Ž., G. jam visi siÅ«lė vieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ , nes jie patys nedrįsta daryti tarnybinių patikrinimų. M. jo iÅ¡ automobilio neiÅ¡traukė, jis pats iÅ¡lipo. M. iÅ¡vertė automobilį, kai jis sėdėjo surakintas ir nieko automobilyje nerado. Tuo metu keleivė skambino pagalbos telefonu. Kai jis įpÅ«tė alkotesteris parodė nulius, M. pasakė „tai sakykit, kad jis bėgo“.

           Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio rajono PK atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir mano, jog sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstas, o skunde nurodytos aplinkybės yra neobjektyvios, todėl skundÄ praÅ¡o atmesti (b.l. 42).

Marijampolės apskrities VPK savo atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes pareigūnų sprendimai neatnaujinti administracinių teisės pažeidimų bylos yra teisėti ir pagrįsti, o neatnaujinimo motyvai išdėstyti minėtuose sprendimuose.

Skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra iÅ¡imtinė procedÅ«ra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant paÅ¡alinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylÄ ) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 232 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sÄ lygų bei tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtÄ terminÄ ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas. Kauno apygardos teismui

iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka ir priėmus 2012-08-14 nutartį, A. R. administracinio teisės pažeidimo byla buvo užbaigta.

Procesas baigtoje byloje gali bÅ«ti atnaujintas tik iÅ¡imtiniu atveju, t. y. esant konkretiems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30217 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintiems pagrindams. Å ių proceso atnaujinimo pagrindų buvimÄ turi pagrįsti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali bÅ«ti atnaujintas (ATPK 30220 str. 1, 2 d.). ATPK 30220 straipsnis numato, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turi teisę paduoti praÅ¡ymÄ atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylÄ dėl paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių organui (pareigÅ«nui), kurio sprendimu ta byla buvo pradėta. Å is organas (pareigÅ«nas), kai yra pagrindas manyti, kad gali bÅ«ti bent viena iÅ¡ Å¡io kodekso 30217 straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų aplinkybių, priima sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių. Organas (pareigÅ«nas), iÅ¡nagrinėjęs Å¡io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytÄ praÅ¡ymÄ ir neradęs pagrindo pradėti tyrimÄ

dėl paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimÄ atsisakyti pradėti tyrimÄ . AukÅ¡tesniojo

pareigÅ«no sprendimÄ suinteresuotas asmuo gali apskųsti teismui. Vadovaujantis nurodyta teisės norma darytina iÅ¡vada, kad A. R. skundo dalyku teismui yra aukÅ¡tesniojo pareigÅ«no, t.y. Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko sprendimas, kuriuo yra iÅ¡spręstas klausimas dėl žemesniojo pareigÅ«no priimto sprendimo teisėtumo. Klausimas dėl proceso atnaujinimo ATPK 30217 str. 1 d. 5 p. pagrindu yra iÅ¡spręstas jau minėta 2012-11-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, todėl Å¡iuo pagrindu konstatuoti, kad skundžiamas (skundžiami) policijos pareigÅ«nų sprendimai yra neteisėti nėra, kadangi Å¡io pagrindo konstatavimas nepriskirtas policijos pareigÅ«nų kompetencijai. ATPK 30217 str. 1 d. numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla gali bÅ«ti atnaujinta, jeigu yra Å¡ie pagrindai:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nutarimu ar nutartimi nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nutarimas ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ , teisėjai ar pareigÅ«nai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, tirdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ , pareigÅ«nai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas;

4) paaiÅ¡kėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigÅ«nui) ar teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos priimant nutarimÄ ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimÄ negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Taigi tik esant pagrindui manyti, jog tokios aplinkybės egzistuoja, organas, kurio sprendimu byla padėta, priima sprendimÄ pradėti tyrimÄ dėl paaiÅ¡kėjusių naujų aplinkybių, tačiau Å¡ioje byloje aplinkybių manyti, kad egzistuoja pagrindai, numatyti ATPK 30217 str. 1 d. 1-3 p. nėra, kadangi įsiteisėjusių teismo nuosprendžių, kuriuose bÅ«tų nustatytos 1-3 punktuose minimos aplinkybės nėra, todėl jokio pagrindo pradėti tyrimÄ dėl Å¡ių aplinkybių nebuvo. Darytina iÅ¡vada, kad A.

R. prašė pradėti tyrimÄ Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30217 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, jei paaiÅ¡kėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigÅ«nui) ar teismui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos priimant nutarimÄ ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimÄ negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiÅ¡kėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali bÅ«ti tik tokios aplinkybės, kurios:

1) egzistavo nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės ir priimant teismo sprendimÄ ar nutartį;

2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės;

3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui;

4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P15-60/2006, Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30217 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (žr., pvz. administracines bylas Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010).

Be to, vertinant ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P143-160/2009, Nr. P662-80/2010).

A. R. praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30217 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintÄ â€žPolicijos patrulių veiklos instrukcijÄ â€œ, tačiau minima instrukcija bylos nagrinėjimu metu jau buvo priimta ir vieÅ¡ai paskelbta, todėl nėra pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad ji nebuvo žinoma bylÄ nagrinėjusiems teismams ir yra naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė kuri įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimÄ negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Å iuo atveju pabrėžtina, jog A.

R. savo kaltę dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo viso proceso metu neigė ir tiek nagrinėjant bylÄ apylinkės teisme, tiek apeliaciniame skunde apygardos teismui, tiek skunduose dėl proceso atnaujinimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, tame tarpe ir netinkamu policijos pareigÅ«nų jo vairuojamo automobilio stabdymu, jokių kitų aplinkybių, kurios atitiktų ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus A.

R. nenurodė. Teismas konstatuoja, kad pagrindų pradėti tyrimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių nėra, todėl pagrindo naikinti Marijampolės apskrities VPK virÅ¡ininko sprendimÄ , kuriuo buvo netenkintas A. R. skundas, konstatavus, kad Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininko sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra - Marijampolės apskrities VPK VilkaviÅ¡kio PK virÅ¡ininko sprendime visos aplinkybės įvertintos tinkamai ir sprendimas atsisakyti pradėti tyrimÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių priimtas pagrįstai. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 16 d. sprendimas paliekamas galioti, o A. R. pateiktas skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30217 straipsnio 1 dalies 1-4 punktu, 30220 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, teismas

n u t a r i a:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. balandžio 16 d. sprendimÄ palikti galioti ir A. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                Â

               Albinas Antanaitis