2018-04-05 Nr. AB-7044-3-62-3-02002-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-18-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02002-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. balandžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas (teisė atlikti religines apeigas) buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

II. Pareiškėjas V. D. 2018 m. vasario 9 d. (pagal išsiuntimo žymą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti jam 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kartu su apeliaciniu skundu pareiškėjas pateikė prašymą dėl praleisto termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad laiku apskųsti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo nespėjo, nes Alytaus pataisos namų administracija jam nepateikė duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. gruodžio 29 d., taigi paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2018 m. sausio 29 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė 2018 m. vasario 9 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.

Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog laiku kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu jis negalėjo, nes Alytaus pataisos namų administracija jam nepateikė duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir jose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.

Pažymėtina, jog prašyme atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą pareiškėjas nenurodė, kada ir kokiu prašymu jis kreipėsi į Alytaus pataisos namų administraciją, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kartu su prašymu atnaujinti praleistą apeliacinio skundo pateikimo terminą bei prie jo pridėtu apeliaciniu skundu jokių papildomų įrodymų taip pat nepateikė. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad duomenys apie Alytaus pataisos namų patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra pateikti byloje, jie buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Pareiškėjas nedetalizavo, kuo minėti byloje esantys duomenys jo netenkina. Kita vertus, jeigu pareiškėjas manė, kad byloje pateikti duomenys yra netikslūs, neišsamūs ar neatitinka tikrovės, šias aplinkybes jis galėjo nurodyti apeliaciniame skunde dėstydamas motyvus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo. Taigi aplinkybė, kad byloje galimai surinkti ne visi bylai teisingai išspręsti reikšmingi įrodymai, ar kad byloje yra pateikti tam tikri neteisingi duomenys, yra pagrindas ginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nėra pagrindas nesilaikyti teisės aktuose nustatytos tokio teismo sprendimo apskundimo tvarkos ir atitinkamai negali būti laikoma termino paduoti apeliacinį skundą praleidimo priežastimi, suteikiančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pareiškėjas, nusprendęs kreiptis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl papildomų duomenų pateikimo, pats pasirinko savo elgesio variantą, todėl apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo prasme. Šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo vertinti pareiškėjo procesinę padėtį kitaip ir suteikti jam daugiau teisių bei privilegijų vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Priešingu atveju tai suponuotų nepagrįstą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo pažeidimą.

Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad galėtų laiku įgyvendinti teisę į apeliaciją. Kaip minėta, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas turi būti rūpestingas, sąžiningas ir atidus, o sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju visiškas pareiškėjo pasyvumas ir procesinis neveikimas šio reikalavimo neatitinka. Jokių kitų aplinkybių ar įrodymų, kurie patvirtintų, jog apeliacinio skundo padavimo terminą pareiškėjas praleido dėl objektyvių priežasčių, ar kurie pateisintų delsimą kreiptis į teismą, pareiškėjas nepateikė.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė ir apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė praleidęs įstatyme nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta apeliacinio skundo pateikimo termino praleidimo priežastis nelaikytina objektyvia aplinkybe, o pareiškėjas negali būti laikomas sąžiningai procesinėmis teisėmis besinaudojančiu asmeniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, ar atsitiktinių aplinkybių, todėl nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (ABTĮ 132 str. 2 d.). Dėl to apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. D. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė