Legislator Case Law & Legislation
2021-02-10 Nr. AB-2915-3-62-3-01121-2019-1 AI generated

2021-02-10 Nr. AB-2915-3-62-3-01121-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-02-10 Nr. AB-2915-3-62-3-01121-2019-1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-02-10 Nr. AB-2915-3-62-3-01121-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-76-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01121-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti. Be to, nebuvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios. Dėl atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas yra savarankiškai vaikštantis, todėl keltuvas, nors ir yra įrengtas, pareiškėjui buvo nereikalingas. Pareiškėjas galėjo laisvai vaikščioti po stacionaro teritoriją, eiti į dušą, biblioteką, valgyklą bei pasivaikščioti gryname ore. Nagrinėjamu atveju pataisos įstaiga nepadarė neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė jam žalą. Todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame pažymėjo, kad atsakovo atstovas neteisingai nurodė, jog pataisos įstaigoje buvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Jis neturėjo galimybės pasivaikščioti lauke.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.; skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. paliko nenagrinėtą.

7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nebuvo išleidžiamas pasivaikščioti.

8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2019 m. birželio 5 d. sprendimu buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-2276-283/2019 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, kuriuo pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Skunde pareiškėjas, be kita ko, neturtinę žalą kildino dėl nesudarytos galimybės pasivaikščioti kieme. Teismas minėtame sprendime konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas būdavo konvojuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių) pareiškėjo galimybės savarankiškai naudotis dušu, tualetu, virtuve, pasivaikščiojimo kiemu buvo apribotos. Už netinkamas kalinimo sąlygas pareiškėjui buvo priteistas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsakovo atstovas minėtoje byloje pateikė apeliacinį skundą, todėl minėta byla yra nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme ir galutinis teismo sprendimas joje dar nėra įsiteisėjęs.

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje Nr. I-2276-283/2019 ginčo laikotarpis iš dalies sutampa su nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurio metu patirtą neturtinę žalą prašoma ją atlyginti dėl tos pačios aplinkybės – nesuteiktos teisės pasivaikščioti kieme, – ir paaiškėjus, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-5078-968/2019), pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nusprendė palikti nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 4 p.). Todėl teismas vertino tik aplinkybes, susijusias su ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. buvo apgyvendintas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpose, išskyrus trumpus laikotarpius, kuomet buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo įstaigas.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 5 d.) 73–75, 103 ir 145 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), priėjo prie išvados, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi būti suteikiamas pasivaikščiojimas. Įstatymas numato tik skirtingą pasivaikščiojimo trukmę bei sąlygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms išimtinėms aplinkybėms, o pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems šią teisę suteikti.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas iš esmės nepaneigė pareiškėjo išdėstytų argumentų, jog jam nebuvo leidžiama išeiti pasivaikščioti gryname ore. Pravieniškių PN-AK nepateikus informacijos dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jos vertintinos pareiškėjo naudai, pripažįstant, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti.

13. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. nesuteikiant pareiškėjui teisės kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teismas neabejojo, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas patyrė papildomus nepatogumus, neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Įvertinęs pažeidimo pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad pareiškėjui būtų atsiradę negrįžtami fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydi įvertino 500 Eur suma.

III. 14. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu jam neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Nors teismas pagrįstai pripažino, kad jo teisė į pasivaikščiojimą buvo pažeista, tačiau priteisė per mažą sumą neturtinei žalai atlyginti. Minėtas pažeidimas truko apie 20 mėnesių. Pareiškėjas galėdavo išeiti tik į mažą ir siaurą koridorių. Teismas, vertindamas pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, neatsižvelgė, kad jis yra neįgalus, o teisių pažeidimai pareiškėją, kaip neįgalų žmogų, dar labiau žeidžia, jis į tai jautriau reaguoja. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. liepos 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5057-423/2019 už tokį patį teisės į pasivaikščiojimą pažeidimą, kuris truko 8 mėnesius, ir dėl to patirtą neturtinę kitam asmeniui taip pat priteisė 500 Eur. Šiuo atveju, kaip minėta, toks pareiškėjo teisių pažeidimas tęsėsi 20 mėnesių.

16. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, kad teismas būtų nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors teisės normas. Teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo ir įvertino bylos aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

18. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad teismo sprendimas turi būti pakeistas jam priteisiant 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas – nesuteiktą teisę į pasivaikščiojimą Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2019 m. balandžio 18 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad pareiškėjo į teisė pasivaikščiojimą buvo pažeista, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN- AK, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. paliko nenagrinėtą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai priteisė per mažą sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas skundžiamu sprendimu ABTĮ 105 straipsnio 4 punkto pagrindu pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išdėstyti argumentai (žr. šios nutarties 8–9 p.) nebekartotini. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima šią skundžiamo teismo sprendimo dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, aptariama skundžiamo teismo sprendimo dalis pripažintina teisėta ir pagrįsta.

23. Vertinant kitą teismo sprendimo dalį, pabrėžtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

24. Nors teismas konstatavo pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą pažeidimą, dėl šio pažeidimo pareiškėjo patirtą neturtinę žalą ir dėl to nusprendė pareiškėjui priteisti atlyginti neturtinę žalą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas nepateikė pakankamai argumentų pagrįsti priteistam neturtinės žalos atlyginimui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas priteisė pareiškėjui 500 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti už nesuteiktą teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., tačiau teismas minėtą sumą priteisė nenustatęs, kiek konkrečiai dienų (parų) buvo pažeista pareiškėjo į teisė į pasivaikščiojimą. Kaip pats teismas pripažino, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d. pareiškėjas ne visą laiką buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos stacionaro patalpose, nes tuo metu buvo ir laikotarpių, kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Tad iš teismo sprendimo nėra aišku, kiek konkrečiai truko pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą pažeidimas. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, nenustatęs konkretaus dienų (parų) skaičiaus, kuomet Pravieniškių PN-AK buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į pasivaikščiojimą, negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydžio.

25. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priešingai, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo tinkamai neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo nagrinėtas, panaikinti ir atitinkamą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad teismas tinkamai nustatytų pareiškėjo teisės į pasivaikščiojimą pažeidimo trukmę ir tokiu būdu tinkamai įvertintų pareiškėjo galbūt dėl to patirtą neturtinę žalą.

26. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turėtų atkreipti dėmesį į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3304-279/2019, kuris apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. TA-175-525/2021, ir įvertinti, ar dėl to nėra pagrindo dalį skundo palikti nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 4 p.) ar dalį bylos nutraukti (ABTĮ 103 str. 2 p.).

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria dalis skundo palikta nenagrinėta, paliekama nepakeista, o skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria priteistas pareiškėjo neturtinės žalos atlyginimas, naikinama ir atitinkama bylos dalis perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį, kuria priteista pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 18 d., panaikinti ir šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė