dabd97f2-9378-4b08-ba7b-ab9cd5dfa5ae · Regionų administracinis teismas

?Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI3-4522-554/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01032-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 16.6; (S) 18.4.2; 18.12; 24.7; 41; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 1 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui V.

G., jo atstovei – advokatei Ž. V., nedalyvaujant atsakovės - Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas 2020 m. balandžio 16 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti 2020 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius vedėjo sprendimÄ Nr. 70-2-885 ,,Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, pažymint buvusio savininko J. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, kaip priskirtÄ laisvai (neužstatytai) žemei. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjas yra A.

G., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinis, paveldėjęs teisę atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. 2020 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai, nurodydamas, kad iki 1940 m. nacionalizacijos J. G. priklausiusios žemės ribose yra laisvos neužstatytos žemės ir žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) sankryžos (plotas apie 1751 kv. m.), patenka į iki 1940 m. J. G. turėtÄ Å¾emę.

Jis atsakovui taip pat pateikė ir schemÄ su preliminariai laisvos žemės plotu. PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atsakovo prašė nuvykti į vietÄ , apžiÅ«rėti minėtÄ laisvos žemės sklypÄ vietovėje, iÅ¡nagrinėti teritorijÄ pagal turimÄ kartografinę ir kitÄ dokumentinę medžiagÄ . 2020 m. kovo 10 d. atsakovas pareiÅ¡kėjui pateikė ginčijamÄ raÅ¡tÄ Nr. 70-2-885, kuriame nurodė, kad laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta, kadangi paminėta teritorija prie (duomenys neskelbtini) (1129 kv. m. ploto) yra bÅ«tina daugiabučių namų ((duomenys neskelbtini)) eksploatacijai.

Atsakovas taip pat nurodė, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti žemės sklypai Å¡iems statiniams eksploatuoti. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykių specifikÄ lemia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau - AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka).

Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nuosavybės teisė į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei. AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad iki 1995 m. birželio I d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų - įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje. AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio I dalyje numatyti atvejai, kada žemė, į kuriÄ piliečiai turi teisę atkurti nuosavybės teisės, nėra atkuriama natÅ«ra, kadangi yra valstybės iÅ¡perkama.

Å ios nuostatos analizė yra pagrindas iÅ¡vadai, kad žemė, į kuriÄ pretenduojama atkurti nuosavybės teises, gali įgyti valstybės iÅ¡perkamos žemės statusÄ tuo atveju, kai dėl jos kyla visuomenės poreikis. Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikis gali reikÅ¡ti, kad iÅ¡perkama žemė yra reikalinga (reikÅ¡minga) tiek privačiam asmeniui (pvz., žemė pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn - AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tiek asmenų grupei (pvz., žemė užimta sodininkų bendrijų sodų - AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio I dalies 4 punktas), tiek savivaldybėms ar valstybei, veikiančioms visuomenės interesais, (pvz., žemė yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatų, KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko teritorijoje - AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Tai, kad nėra pagrindo žemę, į kuriÄ bÅ«tų galima atkurti nuosavybės teisės, priskirti valstybės iÅ¡perkamai, kai jai nėra iÅ¡reikÅ¡tas visuomenės poreikis, yra konstatavęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime. Nurodė, kad ginčijamame akte nepateikta jokio argumentavimo, kad pareiÅ¡kėjo nurodytai teritorijai yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, taip pat nėra duomenų, kad kitiems asmenims ar asmenų grupei bÅ«tų reikalingas visas ginčo žemės sklypas.

Dėl to pripažintina, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tinybės valstybei iÅ¡pirkti šį visÄ Å¾emės sklypÄ nėra. IÅ¡vadÄ dėl to, kad neįrodytas objektyviai egzistuojantis poreikis paimti teritorijÄ siekiant tenkinti visuomenės poreikius, patvirtina ir faktinės jos naudojimo aplinkybės - iki Å¡iol nėra suformuoti žemės sklypai prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, pareiÅ¡kėjui jau yra atkurtos nuosavybės teisės į Å¡alia esantį žemės sklypÄ 2007 m. gruodžio 9 d.

Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 7903. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublika turi pareigÄ tokį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inti įpėdiniams, nes valstybė savo veiksmais neįrodė, kad minėta teritorija yra bÅ«tina visuomenės poreikiams. Todėl atsakovas įpareigotinas per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, pažymint buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemėvaldos dalį prie (duomenys neskelbtini)sankryžos, kurios plotas 1751 kv. m., kaip priskirtÄ laisvai (neužstatytai) žemei.

Atsakovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. atsakovė gavo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymo. Atsakovė, pagal kompetencijÄ iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Å¡ioje byloje ginčijamu sprendimu informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad laisvos žemės nenustatyta, kadangi nagrinėjama teritorija (apie 1129 kv.

m) yra bÅ«tina daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatacijai. PareiÅ¡kėjui taip pat buvo nurodyta, kad prie pastatų (duomenys neskelbtini) nėra suformuoti žemės sklypai Å¡ių statinių eksploatavimui. Pabrėžė, kad AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kokia miesto teritorijoje esanti žemė yra priskiriama prie valstybės iÅ¡perkamos žemės, už kuriÄ turi bÅ«ti atlyginta pagal AtkÅ«rimo įstatymo 16 str., kategorijai – taip pat ir žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra konstatavęs, jog tai, ar žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, ar valstybės iÅ¡perkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva (2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. A-438-1677/2008, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. A-63-880/2009).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atsakovei pateikė savo iniciatyva parengtÄ schemÄ prie (duomenys neskelbtini) esančio žemės ploto, kurioje pažymėtas pareiÅ¡kėjo vertinimu J. G. valdytoje žemėje apie 0,1129 ha laisvas (neužstatytas) žemės plotas. Atsakovė, įvertinusi ginčo teritorijÄ , konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo pateiktoje schemoje pažymėta laisva (neužstatytÄ ) teritorija yra reikalinga daugiabučių gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) eksploatavimui, todėl laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje bÅ«tų galimybė suformuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui, ginčo teritorijoje nėra.

Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybinė žemė iÅ¡nuomojama ne aukciono bÅ«du, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2 punktÄ , statinių buvimas reiÅ¡kia, kad Å¡ių statinių savininkai turi teisę iÅ¡sinuomoti ar įsigyti nuosavybėn naudojamÄ Å¾emės sklypÄ be aukciono.

Parduodamų ar nuomojamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tai numatyta Žemės įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 3, 31 punktuose. Pagal nurodytas teisės aktų nuostatas žemės sklypo dydžio, reikalingo pastatų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį, nustatymas galimas iÅ¡imtinai detaliaisiais planais arba žemės valdos projektais. IÅ¡ to seka, kad parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimÄ , o sklypo ribos - pagal kompetentingų institucijų sprendimais patvirtintus sklypo planus, parengtus laikantis teisės aktuose nustatytų procedÅ«rų.

Pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodė, kad iš jo pateiktos schemos matyti, jog net ir po sklypų suformavimo prie aukščiau nurodytų pastatų, liktų laisvos žemės, nes ne pareiškėjo kompetencijai priskirta vienašališkai nuspręsti, kokio dydžio žemės sklypas turi būti suformuotas pastatų ir statinių eksploatavimui. Tai padaroma tik rengiant teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus) ar žemės valdos projektus (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus).

PareiÅ¡kėjo pateikta schema nėra tas įrodymas, kuris patvirtintų faktÄ , kad ginčo teritorijoje suformavus žemės sklypÄ nuosavybės teisėms atkurti, nebus pažeisti teisės aktų, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų, reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo. Minimali sklypo struktÅ«ra, nustatoma vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Å io STR 10 punkte nurodyta, kad minimaliÄ sklypo struktÅ«rÄ sudaro tokios jo dalys (plotai): pastato užimamas plotas; priėjimai ir privažiavimai prie pastato; automobilių saugykla;

želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms; dviračių saugykla; vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti; inžinerinių sistemų statiniai (transformatorinės ir kita). Vadovaujantis statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 107 punktu, gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatui minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius yra 1 vieta 1 butui.

Pagal Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijose mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto yra 30 proc. PareiÅ¡kėjo pateiktoje schemoje žemės poreikis daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) eksploatavimui remiantis aukščiau nurodytais statybos techniniais reglamentais nebuvo vertintas.

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A- 553 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino 0,0486 ha žemės sklypo planÄ , siÅ«lydamas Kauno apskrities virÅ¡ininkui, spręsti žemės grÄ Å¾inimo klausimÄ . Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 7903 atkÅ«rė pareiÅ¡kėjui nuosavybės teises į 0,0486 ha, grÄ Å¾inant natÅ«ra 0,0486 ha žemės sklypÄ turėtoje vietoje ir Å¡iuo metu esantį (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas, neginčydamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. A-553 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ sutiko ir su tuo, kad daugiau laisvos (neužstatytos) žemės prie (duomenys neskelbtini) nėra. Pabrėžė, kad administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektÄ atlikti konkretų veiksmÄ , priskirtÄ jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų. Administravimo subjektas, norėdamas priimti administracinį aktÄ , privalo turėti nustatytas sÄ lygas atitinkantį reikalavimÄ ir negali vadovautis tik formaliu reikalavimu atlikti tam tikrÄ veiksmÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261- 2477/2011).

Tai duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai atsisakė ginčo teritorijÄ Å¾ymėti kaip laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, todėl teisinio pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, pažymint buvusio savininko J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, kaip priskirtÄ laisvai (neužstatytai) žemei, nėra.

PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas yra A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinis, paveldėjęs teisę atkurti nuosavybės teises į J. G. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę Kauno mieste. 2007 m. gruodžio 29 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 02-01-14609 ir sprendimu Nr. 7903 jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,4258 ha žemės sklypo dalį - grÄ Å¾inta natÅ«ra 0,0486 ha sklypas iki nacionalizacijos turėtoje vietoje - (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu sprendimu buvo nuspręsta, kad nuosavybės teisė į likusį 1,0084 ha žemės plotÄ bus atkurta vėliau. 2020 m. vasario 17 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei, kuriame nurodė, kad iki 1940 m. nacionalizacijos J. G. priklausiusios žemės ribose Kauno mieste yra laisvos neužstatytos žemės ir tokios žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini) sankryžos (plotas 1751 kv. m.), patenka į iki 1940 m. J. G. turėtÄ Å¾emės plotÄ . PareiÅ¡kėjas atsakovei taip pat pateikė, jo manymu, laisvos žemės sklypo vietos schemÄ , kurioje pažymėjo laisvÄ valstybinę žemę, tinkančiÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra.

PareiÅ¡kėjas taip pat prašė atsakovės betarpiÅ¡kai vietoje iÅ¡nagrinėti jo paminėtÄ teritorijÄ pagal turimÄ kartografinę ir kitÄ dokumentinę medžiagÄ . Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. kovo 10 d. atsakovė pareiÅ¡kėjui pateikė raÅ¡tÄ Nr.70-2-885 (byloje ginčijamÄ sprendimÄ ), kuriame nurodė, jog iÅ¡nagrinėjus teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), dalį buvo nustatyta, kad iki 1940 m. turėtos žemės vietoje laisvos (neužstatytos) žemės, kuri bÅ«tų tinkama nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra, nenustatyta.

Atsakovė konstatavo, kad nagrinėjama teritorija prie (duomenys neskelbtini) (1129 kv. m ploto) yra bÅ«tina daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatacijai. Atsakovė ginčijamu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjÄ taip pat informavo, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), iki Å¡iol nėra suformuoti žemės sklypai. Vertinant, ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas yra teisėtas bei pagrįstas, bÅ«tina atsižvelgti į teisės normas, reglamentuojančias atitinkamus teisinius santykius, kurių srityje buvo priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto administracinis aktas.

Tačiau skirtinguose teisiniuose santykiuose reikalavimai dėl priimamų individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo gali bÅ«ti skirtingi (pagal minimaliai bÅ«tinų prielaidų ir sÄ lygų sprendimui priimti apimtį, pobÅ«dį ir pan.), nes gali bÅ«ti sÄ lygoti tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju vertinant ar ginčijamas administracinis aktas atitinka minėtus reikalavimus, turi bÅ«ti nustatoma kokius specifinius reikalavimus administracinio akto teisėtumui bei pagrįstumui kelia teisės aktai, reglamentuojantys atitinkamus teisinius santykius, t. y. turi bÅ«ti nustatoma kokios faktinės aplinkybės ir kokia apimtimi sudaro minimaliai bÅ«tinas prielaidas bei sÄ lygas priimti administracinį aktÄ , kad juo asmeniui bÅ«tų galima sukurti, panaikinti ar pakeisti subjektines teises ir pareigas (LVAT 2016 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-493-438/2016).

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kokia miesto teritorijoje esanti žemė yra priskiriama prie valstybės iÅ¡perkamos žemės, už kuriÄ turi bÅ«ti atlyginta pagal AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnį, kategorijai – taip pat ir žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. LVAT, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , yra konstatavęs, jog tai, ar žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra, ar valstybės iÅ¡perkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar žemė yra laisva (LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis Nr. A-438-1677/2008, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. A-63-880/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka). Tvarkos 106 punktas numato, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, – priimamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Tvarkos 106-1 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suteikti informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, kuri pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nepriskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

AtkÅ«rimo įstatymo, Tvarkos, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo turinio, taip pat LVAT praktikos analogiÅ¡kose bylose analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo ginčijamam atsakovės 2020 m. kovo 10 d. sprendimui Nr. 70-2-885 turi bÅ«ti taikomi individualiam administraciniam aktui keliami reikalavimai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, tai yra savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti bendrieji individualaus administracinio akto turinio reikalavimai (individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos). LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime (administracinė byla Nr. A556-336/2011, ABTÄ® 15 str., 21 str.) pateikė iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . Atsakovė yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir todėl ji savo veikloje (taip pat ir nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo srityje) turi vadovautis imperatyviais VAÄ® 3 straipsnyje įtvirtintais principais.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo ginčijamame sprendime yra tik iÅ¡ dalies nurodytas Å¡io sprendimo priėmimo faktinis pagrindas (dalis faktinių aplinkybių), tačiau visiÅ¡kai nenurodytas sprendimo priėmimo juridinis pagrindas, iÅ¡ esmės visiÅ¡kai neatliktas ginčo situacijos teisinis vertinimas, nėra duomenų, kad ginčo situacija buvo vertinama vietoje. Pirmiau paminėtų teisės aktų, taip pat ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įvairaus lygmens miesto žemės (miesto dalių, kvartalų, atskirų sklypų) teritorijos planavimo iniciatyvos ir kontrolės teisė pagrinde priklauso atsakovei.

Atsiliepime į skundÄ atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikta schema nėra tas įrodymas, kuris patvirtintų faktÄ , kad ginčo teritorijoje suformavus žemės sklypÄ nuosavybės teisėms atkurti, nebus pažeisti teisės aktų, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų, reikalavimai dėl valstybinės žemės sklypo dydžio, reikalingo statiniams eksploatuoti, nustatymo. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, rengdamas schemÄ ir pateikdamas jÄ atsakovei, visiÅ¡kai nesivadovavo Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“, Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraÅ¡u. VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 3 straipsnio 13 punkte įtvirtintas vieÅ¡ojo administravimo iÅ¡samumo principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį. Paminėtais principais atsakovė ginčo situacijoje privalėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis. Ä®vertinus ginčijamÄ sprendimÄ nėra pagrindo teigti, kad ir pati atsakovė, priimdama 2020 m. kovo 10 d. sprendimÄ , rėmėsi jos pačios atsiliepime į skundÄ paminėtais teisės aktais, tačiau juos nurodė kaip juridinį ginčijamo sprendimo pagrindÄ tik 2020 m. gegužės 12 d. atsiliepime į skundÄ .

IÅ¡ ginčijamo sprendimo turinio taip pat akivaizdu, kad atsakovė nesivadovavo ir VAÄ® straipsnio 1, 13 punkte įtvirtintais principais. VAÄ® įpareigoja atsakovę, rengiant atsakymÄ pareiÅ¡kėjui ir priimant sprendimÄ , jog laisvos žemės nėra, tai pagrįsti faktiniais duomenimis. Ginčo atveju atsakovės teiginys, jog pareiÅ¡kėjo schemoje nurodyta teritorija yra reikalinga pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) eksploatavimui, niekuo nepagrįstas. Nei pareiÅ¡kėjui, nei teismui nebuvo pateikti jokie preliminarÅ«s duomenys (parengti vadovaujantis STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai.

Bendrieji reikalavimai“, Priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos apraÅ¡u ir pan.), kad teritorija detaliai buvo įvertinta paminėtų teisės aktų reikalavimų kontekste. IÅ¡ ginčo situacijos ir atsakovės teisinio statuso akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo schemoje nurodytÄ teritorijÄ vertinti STR, ApraÅ¡o, AtkÅ«rimo įstatymo, Tvarkos, Teritorijų planavimo įstatymo normų kontekste privalėjo ne pats pareiÅ¡kėjas, o atsakovė – vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese tiesiogiai atsakingas už laisvos valstybinės žemės plotų pažymėjimÄ planinėje medžiagoje.

Akivaizdu, kad atsakovė Å¡ios pareigos tinkamai neįvykdė ir priėmė nemotyvuotÄ individualų administracinį aktÄ . Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina iÅ¡vadÄ , kad tinkamai iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovė turėjo galimybę, kadangi ankstesniu 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu ir sprendimu pareiÅ¡kėjui natÅ«ra buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0486 ha ploto žemės sklypÄ (laisvÄ valstybinę žemę), kuris ribojasi su pareiÅ¡kėjo pateiktoje schemoje jo pažymėtu galimai laisvos valstybinės žemės plotu.

Dėl Å¡ių aplinkybių ginčijamas sprendimas panaikintinas ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ABTÄ® 88 str. 2 p.). PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, pažymint buvusio savininko J. G. iki 1940 metų nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, kaip priskirtÄ laisvai (neužstatytai) žemei.

Å is pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas patenkintinas iÅ¡ dalies. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė tinkamai iÅ¡ esmės neiÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 17 d. praÅ¡ymo ir nepriėmė dėl jo pilnai motyvuoto, teisės aktais pagrįsto sprendimo. Dėl to yra pakankamas pagrindas įpareigoti atsakovę iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 17 d. praÅ¡ymÄ ir jo priedus – schemas (ABTÄ® 88 str. 3 p.). Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas (taip pat ir galimai laisvos valstybinės žemės ploto nustatymas bei pažymėjimas planinėje medžiagoje) ginčo situacijoje yra iÅ¡imtinai vieÅ¡ojo administravimo subjekto - atsakovės prerogatyva, todėl teismas, įpareigodamas atsakovÄ priimti naujÄ sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, neturi teisinio pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimÄ ji turėtų priimti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus atsakovė įpareigotina iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . Atsakovei priėmus sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, pareiÅ¡kėjui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismÄ , jeigu priimtas sprendimas jo netenkins. Visus likusius pareiÅ¡kėjo, atsakovės ir jų atstovų argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiÅ¡kindamas ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.), taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2, 3 punktais, teisėjų kolegija nusprendžia: pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti 2020 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektÅ«ros skyrius vedėjo sprendimÄ Nr. 70-2-885 ,,Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“. Ä®pareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administracijÄ iÅ¡ naujo teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka iÅ¡nagrinėti V.

G. 2020 m. vasario 17 d. praÅ¡ymÄ . Likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo V. G. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė