2017-10-18 Nr. AB-18878-3-61-3-01087-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-879-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–5), kuriuo prašė panaikinti 2016 m. birželio 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. P2-636 „Dėl žemės sklypo duomenys neskelbtini naudojimo būdo keitimo“ (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 6), kaip prieštaraujantį įstatymams ir kitiems teisės aktams ir sujungti administracines bylas, Nr. eI-3442-561/2017 ir Nr. I-3139-821/2017.

Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 15 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius pasirašė Įsakymą, kuriuo sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sklypas) buvo pakeistas naudojimo būdas iš „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų“ į „susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijas“.

Pareiškėjas teigė, kad Sklypas patenka į valstybės saugomą Trakų istorinio nacionalinio parko teritoriją, yra Trakų istorinio nacionalinio parko Trakų senamiesčio urbanistiniame draustinyje. Šiai teritorijai parengti specialieji ir bendrieji planai, kuriais Administracijos direktorius nesivadovavo priimdamas Įsakymą. Taip pat pažeisti kiti šiai teritorijai galiojantys specialieji planai, kurie parengti įgyvendinant Trakų istorinio nacionalinio parko schemą (toliau – ir Schema). Administracija neįgyvendino Schemos reikalavimų ir nesikreipė į Direkciją su prašymu išduoti numatomai veiklai specialiuosius reikalavimus.

Atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 147–151), prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Direkcija skundą teismui pateikė praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė Sklypo VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą (su istorija), kurio 10.2 punkte nurodyta, kad 2016 m. birželio 15 d. Įsakymo pagrindu įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas (daikto registravimas). Įrašas galiojo nuo 2016 m. liepos 14 d. Akcentuoja, kad Įsakymas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir išviešintas tretiesiems asmenims 2016 m. liepos 14 d., t. y. praėjus mažiau nei vienam mėnesiui nuo Įsakymo priėmimo dienos buvo viešai įregistruotas bei viešai prieinamas visiems suinteresuotiems asmenims. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjui informacija apie žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą buvo pateikta dar du kartus – 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. Pareiškėjas susipažinęs ir išnagrinėjęs pateiktus projektinius dokumentus 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-(3.6)-24 pateikė atsakymą. Pareiškėjui buvo pateikti suderinti parengti projektiniai pasiūlymai dėl minimoje teritorijoje prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis projektavimo, su kuriais pareiškėjas buvo susipažinęs, todėl, Direkcija negalėjo nežinoti apie pakeistą žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimą dar iki jos 2017 m. sausio 18 d. raštu Nr. S-(3.6)-24 pateikto atsakymo dėl projektinių pasiūlymų, kaip teigė savo prašyme.

Atsakovas papildomai nurodė, kad žemės sklypo naudojimo būdas urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose turi būti keičiamas vadovaujantis savivaldybės lygmens bendruoju planu ir (ar) vietovės lygmens bendruoju planu, jei toks yra parengtas. Norminis reglamentavimas neįpareigojo atsakovo vadovautis kitais teritorijų planavimo dokumentais. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, vadovavosi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimu S1-46 patvirtintu Trakų miesto bendruoju planu, todėl skundžiamas Įsakymas buvo priimtas nepažeidžiant norminio reglamentavimo ir nepažeidė Trakų miesto bendrojo plano.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau ir – UAB duomenys neskelbtini) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 23–30), prašė administracinę bylą nutraukti ir sujungti administracines bylas, Nr. eI-3442-561/2017 ir Nr. I-3139-821/2017.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Įsakymas Nekilnojamojo turto registre buvo paviešintas (įregistruotas) 2016 m. liepos 14 d., pareiškėjui UAB „Trakų autobusai“ atstovas 2016 m. spalio 4 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. pateikė derinti projektinius pasiūlymus. Direkcija projektinius pasiūlymus išnagrinėjo ir 2017 m. sausio 18 d. pateikė atsakymą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau ir – Komisija) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 135–137), prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Įsakymas prieštarauja Schemai ir Trakų miesto bendrajam planui. Schemos I-o skyriaus 5-oje pastraipoje nurodyta, kad Schema yra valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, o Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 138–144), prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas prašyme nenurodė konkrečių Schemos pažeidimų, todėl nebuvo galimybės jų įvertinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 151–154), prašė sujungti administracines bylas, Nr. eI-3442-561/2017 ir Nr. I-3139-821/2017.

Prašymą grindė tuo, kad Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų teikimas yra ribotas, Direkcija Sklypo naudojimo paskirties keitimo procedūroje nedalyvavo. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 4 d. pateiktų projektinių pasiūlymų Direkcija nenagrinėjo, nes nepasibaigus jų nagrinėjimo terminui UAB (duomenys neskelbtini) (UAB (duomenys neskelbtini) atstovas) pateikė prašymą grąžinti juos papildymui ir pateikto prašymo nenagrinėti, o gavus pakartotinį prašymą derinti projektinius pasiūlymus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 45 punkte nustatyto projektinių pasiūlymų statusą, apsiribojo tik pateiktos bylos grafinės dalies nuo 4 iki 22 puslapių analize, t. y. nagrinėjo vizualinius projektinių pasiūlymų sprendinius, jų įtaką kultūros vertybei – Trakų senamiesčiui (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre – 17114) bei saugomai teritorijai ir 2017 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. S-(3.6)-24 nederinti pateiktų projektinių pasiūlymų. Direkcija laikėsi pozicijos, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. liepos 14 d. išrašas – sudėtinė projektinių pasiūlymų dalis, kuri pagrindė teisę būti statytoju, kaip to reikalavo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnis, o tikrinti, ar asmuo turi tokią teisę nėra pareiškėjo kompetencija.

Akcentuoja, kad Departamentas apie Įsakymu galimai pakeistą Sklypo naudojimo būdą sužinojo 2017 m. kovo 6 d. Trakų rajono savivaldybėje vykusiame viešame susirinkime, kurio metu suinteresuotai visuomenei buvo pristatyti prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės Trakuose, projektiniai pasiūlymai. Nuo tada Direkcija atliko išsamią jai pateiktos medžiagos analizę ir 2017 m. kovo 14 d. atsispausdino išrašą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartimi (II t., b. l. 4–9) pareiškėjo prašymą atnaujinti prašymo pateikimo terminą, netenkino. Nutraukė administracinę bylą Nr. I-3139-821/2017 pagal pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos prašymą atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, UAB „Trakų autobusai“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamas individualus administracinis aktas, Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. P2-636 „Dėl žemės sklypo duomenys neskelbtini naudojimo būdo keitimo“, priimtas keičiant trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio žemės sklypo naudojimo būdą, nebuvo priimtas pareiškėjo atžvilgiu ir jam neturėjo būti įteiktas. Ginčas kilo dėl to, nuo kada laikytina, jog pareiškėjas sužinojo apie skundžiamą aktą.

Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog apie Įsakymą jis sužinojo tik 2017 m. kovo 6 d. Pagal panašiose bylose formuojamą administracinių teismų praktiką sužinojimas apie skundžiamą aktą, kuris pareiškėjui neturėjo būti įteiktas (priimtas ne jo atžvilgiu), reiškė sužinojimą apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tačiau ne apie galimas teisines pasekmes, kilsiančias ateityje dėl šio akto arba paties akto ar jo kopijos gavimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-929-261/2016). Be to, pačių skundžiamų aktų (ar jų kopijų) neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamus aktus, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-997/2014).

Pažymėjo, jog šiuo atveju pareiškėjas pagrįstai nurodė, jog 2016 m. spalio 4 d. jam pateikti projektiniai pasiūlymai buvo atsiimti nepasibaigus jų nagrinėjimo terminui, todėl pareiškėjas jų nenagrinėjo ir nesusipažino su visais teikiamais dokumentais.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjui informacija apie sklypo naudojimo būdą buvo pateikta 2016 m. gruodžio 20 d. projektinių pasiūlymų aiškinamajame rašte, o su projektinių pasiūlymų dokumentais buvo pateiktas ir Nekilnojamojo registro išrašas, kuriame nurodytas ne tik faktas dėl ginčo sklypo naudojimo būdo keitimo bet ir šio sprendimo priėmimo data, numeris ir subjektas.

Teismas sprendė, jog pareiškėjas apie ginčijamą įsakymą sužinojo ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 20 d., todėl kreipdamasis su prašymu į teismą tik 2017 m. balandžio 3 d., praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Nors pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. prašymą įvardijo, kaip prašymu dėl termino atnaujinimo individualaus administracinio akto apskundimui, tačiau prašyme nebuvo nurodytos jokios objektyvios ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys, sukliudžiusios jam per vieną mėnesį nuo 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. iki 2017 m. sausio 20 d. pateikti teismui prašymą. ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nustatytą terminą, teismas netenkino prašymo šį terminą atnaujinti ir konstatavo, kad administracinė byla nutrauktina.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-3442-561/2017 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės pareiškimą, kurioje be Kultūros paveldo departamento Pirmosios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. vasario 9 d. akto Nr. KPD-RM-627/1, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. S1-232 „Dėl Trakų miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo tvirtinimo“, Trakų rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. P2-1320, Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 46SK-244-(14.46.110), prašoma panaikinti ir Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P2-636 “Dėl žemės sklypo, duomenys neskelbtini, naudojimo būdo keitimo”. Pareiškėjas dalyvauja, kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Teismas pažymėjo, jog skundą dėl Įsakymo ir kitų susijusių administracinių aktų panaikinimo teismui pateikus viešąjį interesą ginančiam prokurorui, 2016 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. P2-636 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateikė patikslintą atskirąjį skundą (II t. b. l. 33–39; 47–53), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. P2-636 „Dėl žemės sklypo, duomenys neskelbtini“, kaip prieštaraujantį pagal hierarchiją aukštesnės galios norminiams teisės aktams.

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad „byloje ginčas yra keliamas dėl Administracijos įsakymo pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą teisėtumo bei pagrįstumo“, tačiau pasisakė tik dėl teisės aktų apskundimo terminų bei dėl sužinojimo apie priimtą teisės aktą aplinkybių. Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-06-15 įsakymo Nr. P2-636 „Dėl žemės sklypo, duomenys neskelbtini naudojimo būdo keitimo“ teisėtumo bei pagrįstumo, nebuvo pasisakyta. Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimas nėra tapatūs šio teisės akto apskundimo terminų bei momento apie teisės akto priėmimo sužinojimą nustatymui, todėl iškeltas ginčas dėl teisės akto teisėtumo ir turėjo būti ta apimtimi nagrinėjamas. Komisijos manymu, tik nustačius, jog Įsakymas neturi norminio teisės akto požymių ir (ar) jis nekeičia kokio nors kito norminio teisės akto sprendinių, galima būtų spręsti klausimus dėl jo apskundimo terminų bei dėl sužinojimo apie jo priėmimo momento nustatymą.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ir atsakovas nepateikė įrodymų, kad Įsakymas būtų teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas ar tiesiogiai įteiktas suinteresuotai šaliai. Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 388, 14 punkte nustatyta, kad istorinio nacionalinio parko naudojimu pagal paskirtį ir apsauga rūpinasi ir veiklą organizuoja biudžetinė įstaiga – istorinio nacionalinio parko direkcija. (duomenys neskelbtini), patenka į Trakų istorinio nacionalinio parko (toliau – TINP) teritoriją, todėl TINP direkcija yra tas asmuo, kurį privaloma informuoti apie priimamus sprendinius, susijusius su nacionalinio parko tvarkymu bei naudojimu, todėl Įsakymas TINP direkcijai turėjo būti įteiktas tiesiogiai, o ne kitomis šalutinėmis priemonėmis. Pažymi, ar teisės akto įteikimą suinteresuotam subjektui galima būtų pripažinti tinkamu, jei šis teisės aktas nėra jam įteikiamas tiesiogiai, o tik nurodomi teisės akto rekvizitai Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuris pateikiamas kartu su projektinės dokumentacijos byla. Be to, susipažinti su Įsakymo turiniu būtų sudėtinga, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas teisės aktas, kaip daikto įregistravimo pagrindas ir nenurodytas šio teises akto pavadinimas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalį, dokumentų nurodytų šio įstatymo 27 str. 5 dalies 3-13 punktuose, atskirai teikti nereikia, jei jie ar jų patvirtintos kopijos yra įtrauktos į statinio projektą. Teisės aktų, kuriais keičiamas žemės naudojimo būdas ar pobūdis, nurodytame sąraše nėra. Tokie teisės aktai turi būti įteikti atskirai, o ne projekto sudėtyje, nurodant tik dalį jo rekvizitų.

Komisijos įgaliotas atstovas, teismo posėdyje atkreipė dėmesį į tai, kad Įsakymu yra pakeisti norminių teisės aktų – Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos ir Trakų miesto bendrojo plano sprendiniai ir, kad norminiai teisės aktai turi būti keičiami ta pačia tvarka, kaip ir juos priimant. Taip pat akcentavo, kad apskundimo termino praleidimas negali būti pagrindu įteisinti žemesnės galios teisės akto, kuriuo keičiami aukštesnės galios norminio teisės akto sprendiniai, bet pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė.

Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ (toliau – TINP planavimo schema), nustatyta, kad TINP planavimo schema, kaip valstybinės reikšmės specialusis teritorinio planavimo dokumentas, yra pagrindas detaliems planavimo, statybų, rekonstrukcijos projektams rengti. Ja remiantis ruošiami paminklosauginiai, kompleksinės žemės reformos ir žemėtvarkos, miškotvarkos, vandens ūkio, gyvenviečių planavimo, kaimų regeneravimo, rekreacijos organizavimo, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kiti projektai, todėl TINP planavimo schema pripažinta valstybinės reikšmės specialiuoju teritorinio planavimo dokumentu.

Pagal TINP planavimo schemoje nustatytą parko zonavimą, Trakų senamiesčio urbanistinis draustinis, kuris apima Trakų miesto dalį – pusiasalį tarp (duomenys neskelbtini), priskirtas konservacinės paskirties zonai, kurioje siekiama išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusios Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą.

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Įsakymu nustatė kitus tvarkymo ir naudojimo režimus, nei jie nustatyti TINP planavimo schemoje, Trakų miesto bendrajame plane bei kituose dokumentuose. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius savo įsakymu pakeitė pagal hierarchiją aukštesnės galios norminių teisės aktų sprendinius, tuo sudarydamas sąlygas projektuoti statinį, savo masteliu bei funkcine paskirtimi nesuderinamu su Trakų senamiesčio išsaugojimo tikslais.

Komisijos manymu, Įsakymas turi norminio teisės akto požymių: keičia norminių teisės aktų sprendinius, nustato elgesio taisykles neapibrėžtai asmenų grupei, ir pagal ABTĮ 29 straipsnio 3 dalį, terminas pareiškimui (prašymui) dėl teisės akto teisėtumo paduoti neturėtų būti nustatomas, ir administracinė byla dėl praleisto procesinio termino neturėtų būti nutraukiama.

Pareiškėjas Direkcija pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 22–30), kurį vėliau patikslino (II t., b. l. 60–67), prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo atskirąjį skundą tenkinti.

Pažymi, jog Direkcija 2017 m. balandžio 3 d. prašyme Nr.S-(2.1)-101 nurodė, kad Administracija savo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) informacijos apie Įsakymą nepateikė, nors apie kitus savo priimtus teisės aktus tokią informaciją teikė. Direkcija nurodė, kad Administracijos internetinėje svetainėje viešinamų Administracijos direktoriaus įsakymų sąraše virš 2016 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. P2-587 „Dėl adreso keitimo“ buvo paskelbtas 2016 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. P2-722 „Dėl adreso suteikimo“, tuo tarpu Įsakymas, kurio data – 2016 m. birželio 15 d., o įsakymo numeris – P2-636 nebuvo paskelbtas. Pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti, kaip vertinti šią aplinkybę, tačiau tai nebuvo padaryta, o nepagrįstai buvo pasiremta tariamu informavimu privataus asmens nepatikimos tekstinės ir ikonografinės medžiagos rinkinyje ir tai ne tiesiogiai, t. y. nepateikiant Įsakymo.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo faktines aplinkybes, nes nekritiškai įvertino patį Įsakymą tariamai išviešinusią privataus asmens kelis kartus teiktą bylą – „Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža (duomenys neskelbtini), projektiniai pasiūlymai“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tokia dokumentacija pareiškėjui buvo pateikta 2016 m. gruodžio 20 d. su visomis iš to tariamai išplaukiančiomis pasekmėmis, tačiau su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas net nebandė išsiaiškinti, ar byla – „Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža (duomenys neskelbtini), projektiniai pasiūlymai“, kurią traktuoja kaip „projektinius pasiūlymus“, iš tiesų atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, tokio dokumento parengimui keliamus reikalavimus.

Akcentuoja, kad planuojamai teritorijai projektinių pasiūlymų rengimo užduotis buvo parengta ir suderinta tik 2017 m. vasario 10 d. (Trakų rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto derinimo Nr. AS2-006), t. y. vėliau nei po mėnesio, kai pareiškėjui buvo teikiami pirmosios instancijos teismo įvardinami „projektiniai pasiūlymai“.

Tik 2017 m. vasario 10 d. patvirtintoje (reg. Nr. AS2-006) užduotyje nurodyta, jog „Projektinių pasiūlymų rengimo terminas – iki 2 savaičių, todėl akivaizdu, kad iki nurodytos datos (t. y. iki 2017 m. vasario 10 d.) jokie projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti, o privataus asmens iki tol pateikiamos bylos – „Prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės su įvaža (duomenys neskelbtini), projektiniai pasiūlymai“ negali būti laikomi atitinkamos rūšies dokumentu nagrinėjamoje byloje, laikyti teisingais ir patikimais. Kadangi privataus asmens byla buvo parengta be privalomos projektavimo užduoties, tai laikytina privataus asmens nepatikimos tekstinės ir grafinės medžiagos rinkiniu, kuris negali būti Įsakymo išviešinimo šaltiniu. Pabrėžia, kad privataus asmens parengta byla buvo sukomplektuota iš įvairių dokumentų, kurių kopijų tikrumas net nebuvo patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 107–116 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus (II t. b. l. 79–82), kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Departamentas nurodė, kad palaiko savo poziciją išdėstytą 2017 m. gegužės 12 d. atsiliepime, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus (II t., b. l. 70–71), kuriame prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu į atskiruosius skundus (II t., b. l. 72–78), prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjo pateiktas 2017 m. kovo 14 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad skundžiamas Įsakymas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas dar 2016 m. liepos 14 d. ir nuo šios dienos buvo išviešintas visiems tretiesiems asmenims.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas niekada neginčijo ir neneigė, kad jai buvo teikiami būtent statinio projektiniai pasiūlymai, o ne kokie nors kiti dokumentai. Šiuo atveju sprendžiamas termino prašymui paduoti atnaujinimo ir sužinojimo apie skundžiamą administracinį aktą priėmimą momento nustatymo klausimas, todėl neturi reikšmės kaip pareiškėjas vadina jam pateiktą projektinę dokumentaciją, kadangi nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui pateiktoje dokumentų komplektacijoje buvo aiškinamasis raštas, kuriame buvo nurodyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, taip pat Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame buvo duomenys apie priimtą Įsakymą.

Būtent aplinkybės, susijusios su duomenų apie Įsakymą gavimu, o ne projektinės dokumentacijos teisinis statusas turi reikšmės sprendžiant sužinojimo apie priimtą administracinį aktą momento nustatymo klausimą. Pareiškėjas kelia abejones dėl pateiktos projektinės dokumentacijos statuso tik dabar, t. y. po teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas atnaujinti terminą prašymui paduoti, priėmimo, tai parodo, kad pareiškėjo nurodomi teiginiai nėra pagrįsti, tik siekiama suklaidinti teismą. Jeigu pareiškėjo manymu, jam būtų buvę teikiami teisės aktai neatitinkantys projektinių pasiūlymų, jis būtų šiuos argumentus nurodęs po jų išnagrinėjimo, 2017 m. sausio 18 d. atsakymo Nr. S-(3.6)-24 pateikimo metu, tačiau šiame atsakyme, kaip ir visuose kituose pareiškėjo teiktuose dokumentuose, jokios abejonės dėl pateiktos projektinės dokumentacijos nekeliamos ir visur nurodoma, kad tai projektiniai pasiūlymai.

Pareiškėjas apie skundžiamą Įsakymą sužinojo iš trečiojo suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) įgalioto atstovo pateiktų duomenų, o ne iš Įsakymą priėmusios savivaldybės, todėl šioje byloje neaktualus aplinkybių, susijusių su informacija savivaldybės tinklalapyje, vertinimas. Niekas byloje neįrodinėja, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjas sužinojo ar turėjo sužinoti iš savivaldybės internetinės svetainės. Pažymi, kad pareiškėjas pagal kompetenciją išnagrinėjo ir pasisakė tik dėl projektinių pasiūlymų sprendinių įtakos kultūros vertybei – Trakų senamiesčiui bei saugomai teritorijai – Trakų istoriniam nacionaliniam parkui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, nutraukta administracinė byla, paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, ir teismui atmetus pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą.

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Įsakymą. Pareiškėjas, sužinojęs ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. gavęs pakartotinį prašymą su Projektinių pasiūlymų byla, (I t., b. l. 71–132) dėl projektinių pasiūlymų derinimo kartu su aiškinamuoju raštu, kuriame taip pat nurodytas Sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir 2017 m. balandžio 3 d. su skundu kreipdamasis į teismą, praleido terminą, teigdamas, jog tai padarė dėl svarbios priežasties, apie Įsakymą sužinojo atsitiktinai, nes informacijos apie Įsakymą Trakų rajono savivaldybės administracija internetinėje svetainėje www.trakai.lt nėra pateikusi, o apie Įsakymu galbūt pakeistą Sklypo naudojimo būdą sužinojo 2017 m. kovo 6 d. Trakų rajono savivaldybėje vykusiame viešame susirinkime, kurio metu suinteresuotai visuomenei buvo pristatyti prekybos paskirties pastato su autobusų stoties administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), ir automobilių stovėjimo aikštelės bei mokamos automobilių stovėjimo aikštelės Trakuose, projektiniai pasiūlymai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teiginys apie Įsakymo sužinojimą vykusiame susirinkime, nepagrįstas, kadangi nustatyta, kad Direkcijos 2017 m. sausio 18 d. atsakymas Nr. S-(3.6)-24 (I t., b. l. 133) patvirtina pareiškėjo sužinojimą anskčiau, nei tvirtina pareiškėjas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas patvirtino, jog 2016 m. spalio 4 d. gautų pateiktų projektinių pasiūlymų nenagrinėjo, o gavęs pakartotinį prašymą derinti projektinius pasiūlymus, apsiribojo tik bylos grafinės dalies nuo 4 iki 22 psl. analize, nagrinėjo vizualinius projektinių pasiūlymų sprendinius ir aiškinamajame rašte informacijos dėl priimto Įsakymo nenagrinėjo. Taip pat nustatyta, kad terminas kreiptis į teismą buvo praleistas ženkliai – apie 10 mėnesių.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, su kuriomis jis sieja termino paduoti skundą praleidimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbios priežasties. Pareiškėjo elgesys negali būti prilyginamas rūpestingam ir atidžiam, o paminėtos termino praleidimo priežastys objektyviomis, nuo asmens valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija pateiktą atskirąjį skundą grindžia tuo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad Įsakymas būtų teisės aktų nustatyta tvarka paskelbtas ar tiesiogiai įteiktas suinteresuotai šaliai, tačiau nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo pasirinkti tokius savo elgesio variantus, jog skundą paduotų laiku, t. y. pasidomėti Nekilnojamojo turto registro centriniais duomenimis ir pan. Nors skundas teismui buvo pateiktas žymiai vėliau, negu Įsakymas paviešintas – 2016 m. liepos 14 d., remiantis Nekilnojamojo turto registro centrino duomenų banko išrašo 10.2 punktu (I t., b. l. 7), pareiškėjas gavęs 2016 m. gruodžio 20 d. projektinių pasiūlymų bylą pakartotinai su aiškinamajame rašte pateikta tekstine ir ikonografine medžiaga apie Sklypą, turėjo visas galimybes pateikti skundą teismui anksčiau. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo atskirajame skunde akcentavo, jog Įsakymas svarbus ir reikšmingas, kadangi buvo pakeistas Sklypo naudojimo būdas, o tai prieštarauja Trakų senamiesčio tvarkymo ir naudojimo režimo (reg. Nr. 010792000005 – Specialiajam planui (I t., b. l. 133).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas formaliai išsprendė skundo priėmimo klausimą ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės esant panašioms aplinkybėms pripažino, kad skundo padavimo terminas neatnaujintas pagrįstai.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), pagrįstai nutraukė šią administracinę bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas