2026-03-09 Nr. CB-1400-2-69-3-04695-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-569

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04695-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2026 m. vasario 8 d. paduotu ieškovo K. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo. Byloje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimas, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai priteisti ieškovui BUAB „Dzūkijos statyba“ teisių ir pareigų perėmėjui K. B. iš atsakovės UAB „Axis Industries“ 39 684,77 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 1428,65 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei pripažinti niekine ir negaliojančia Subrangos sutarties 15.7 punkto sąlygą.

Kasaciniu skundu ieškovas K. B. prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 8 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalį, subrangovės BUAB „Dzūkijos statyba“ civilinę atsakomybę konstatavo ne pagal savarankiškos Subrangos sutarties sąlygas, nustatytą defektų fiksavimo tvarką, šalių patvirtintus tarpinius atliktų darbų aktus, galutinį darbų aktą, o pagal pagrindinės Rangos sutarties pagrindu užsakovės UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ vienašališkai sudarytus dokumentus. Dėl to pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį buvo pažeista subrangovės teisė gauti apmokėjimą už kokybiškai ir laiku atliktus darbus. Kadangi CK 6.650 straipsnio nuostatos nereglamentuoja subrangovo atsakomybės už jo atliktų darbų kokybę nustatymo remiantis ne subrangos sutartimi, o pagrindine rangos sutartimi ir dokumentais, sudarytais ją vykdant, tai byloje liko neatsakyta, ar sutarčių uždarumo principas leidžia paneigti subrangos sutarties šalių autonomiją, suteikiant prioritetinę įrodomąją galią dokumentams, sudarytiems pagal kitos, pagrindinės rangos sutarties, sąlygas ir procedūras, kurių procese subrangovas nedalyvavo ir neturėjo galimybės reikšti prieštaravimų dėl nustatytų darbų defektų.

2. Įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria būtų konstatuoti subrangovės atliktų darbų defektai, nebuvo priimta. Generalinės rangovės ir užsakovės ginčas buvo baigtas taikos sutartimi, kuria generalinė rangovė atsisakė 388 348,81 Eur reikalavimo ir 51 070,53 Eur palūkanų, o teismai, netinkamai taikydami CK 6.662 straipsnio 2 dalį, tai nepagrįstai pripažino įrodytu subrangovės darbų defektų faktu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad generalinė rangovė ne tik priėmė subrangovės darbus pasirašydama tiek tarpinius, tiek galutinį darbų aktą, bet ir sėkmingai juos perdavė galutiniam užsakovui, todėl neegzistavo teisinis pagrindas atleisti generalinę rangovę nuo prievolės atsiskaityti su ieškovu. Priešingai, apeliacinės instancijos teismui pripažinus galutinio 2016 m. kovo 24 d. darbų akto pasirašymo faktą, turėjo būti taikomos ir iš jo kylančios teisinės pasekmės, t. y. generalinės rangovės pareiga atsiskaityti su subrangove pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį.

3. Bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl CK 6.662 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto protingo termino pradžios ir trukmės, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės delsimas nuo 2016 m. iki 2023 m. informuoti BUAB „Dzūkijos statyba“ (pradinę ieškovę) apie konkrečias pretenzijas nepašalina ieškovės atsakomybės, nors toks pasyvumas pagal įstatymą reiškia teisės remtis darbų trūkumais praradimą; taip pat nevertino atsakovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, būdama profesionali rinkos dalyvė, privalėjo sudaryti sąlygas BUAB „Dzūkijos statyba“ dalyvauti defektų fiksavimo procedūrose, tačiau BUAB „Dzūkijos statyba“ apie jas sužinojo tik atsakovei pareiškus priešieškinį. Subrangovė nebuvo tinkamai informuota apie konkrečius darbų defektus iki pat civilinės bylos iškėlimo. Be to, ilgametis generalinės rangovės pasyvumas vertintinas kaip esminis bendradarbiavimo pareigos pažeidimas pagal CK 6.200 straipsnio 2 dalį, CK 6.691 straipsnio 1 dalį. Pagal kasacinio teismo praktiką prievolės šalių bendradarbiavimo pareigos intensyvumas yra aukštas būtent rangos teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2022 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022).

4. Teismai netinkamai taikė CK 1.78 straipsnio 5 dalį, nepripažindami subrangos sutarties 15.7 punkto sąlygos negaliojančios, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią sutartinė nuostata, apibrėžianti atsiskaitymo terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti (mokėjimas iš užsakovo), yra negaliojanti nuo jos sudarymo dienos, nes pažeidžia imperatyvų reikalavimą terminą sieti su neišvengiamu įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Subrangos sutarties 15.7 punkte šalys nustatė, kad likusi 50 proc. sulaikytos sumos sumokama subrangovei per 28 kalendorines dienas generalinei rangovei gavus atitinkamą mokėjimą už darbus iš užsakovės. Tokia atsiskaitymo sąlyga pažeistas fundamentalus terminų nustatymo reikalavimas, nes toks mokėjimas nėra neišvengiamas įvykis. Subrangos sutarties 15.7 punkto sąlyga yra akivaizdžiai ydinga, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 pateiktais išaiškinimais.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes nepateikė motyvų vertindamas teismingumo taisyklių pažeidimo įtaką bylos baigčiai. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10822-955/2024 byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, klaidingai kvalifikavus ginčą kaip kilusį iš viešo konkurso teisinių santykių. Nors apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo teismingumo taisyklių pažeidimą, tačiau nepateikė motyvų dėl šio procesinio pažeidimo įtakos bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė motyvus dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tačiau neatsižvelgė į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovas teismingumo taisyklių pažeidimą nurodė ne kaip absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, o kaip esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Agnė Tikniūtė