2023-11-22 Nr. AB-20551-3-61-3-01609-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1357-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01609-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Ekoagros“) dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2022 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. BR6-311 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl: i) 34,28 Eur kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); javai ekologiniam; ir ii) 0,00 Eur kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); daugiametės žolės ekologiniam apskaičiavimo ir skyrimo; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. 2019 m. birželio 5 d. pareiškėjas pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje buvo deklaruoti žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai. VšĮ „Ekoagros“ pateikė 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. NUS-T-19-03302 dėl pareiškėjo žemės ūkio valdų sertifikavimo, o NMA 2022 m. kovo 17 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur galutinę paramos sumą. Pareiškėjo teigimu, NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi Paraiškos nagrinėjimui nebeaktualiomis teisės akto nuostatomis. Sprendime nurodyta, jog pareiškėjui skiriama 34,28 Eur kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“; Parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100); Javai ekologiniam (toliau – ir EKO priemonė (javai)). Sprendimą aptariamoje dalyje NMA grindė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 54.4 punktu, kuriame buvo nustatyta, kad, kai nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo per 5 metų laikotarpį įsėti įsėlį tame pačiame plote, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Tačiau, pasak pareiškėjo, Sprendimo priėmimo metu Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas jau buvo pripažintas netekusiu galios, o taip pat galiojo visiškai kitoks nei nurodyta Sprendime Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatytas teisinis reglamentavimas.

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-240) buvo pripažintas netekusiu galios Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas. Taip pat Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-240 buvo pakeistas Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas, kuriame nebeliko pareigos subjektui, siekiančiam gauti paramą, per 5 metus įsėti įsėlį tame pačiame plote. Pareiškėjo teigimu, nuo 2021 m. balandžio 16 d. NMA neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti paramą asmeniui, pageidaujančiam gauti paramą pagal EKO priemonę (javai), jeigu per 5 metus nebuvo įsėtas įsėlis tame pačiame plote.

2.3. Šiuo atveju tarp pareiškėjo ir Agentūros teisiniai santykiai vertintini kaip tęstiniai, t. y. Sprendimo priėmimo metu jie nebuvo pasibaigę, atitinkamai Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įgyvendinimo taisyklės neįsiterpė į susiformavusius teisinius santykius, todėl, pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu sankcija pagal Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 54.4 punktų nuostatas negalėjo būti taikoma. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui sankcija pritaikyta nesilaikant principo lex benignior retro agit (liet. įstatymas, pagerinantis subjektų padėtį, turi grįžtamąją galią) reikalavimų, todėl skundžiama Sprendimo dalis laikytina neteisėta.

2.4. Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-240 nėra įsakmiai nurodyta, jog šis aktas netaikomas pareiškėjams, kuriems 2019 m. pasibaigė 5 metų įsipareigojimų laikotarpis, todėl, vertindama Paraišką, Agentūra privalėjo vadovautis Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-240 atliktais Įgyvendinimo taisyklių pakeitimais.

2.5. Sprendime pareiškėjui yra skiriama tik 34,28 Eur kompensacinė išmoka pagal EKO priemonę (javai) bei neskiriama jokia kompensacinė išmoka pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (parama ekologiniam ūkininkavimui (LT100), daugiametės žolės ekologiniam) (toliau – EKO priemonė (daugiametės žolės)). 34,28 Eur kompensacinės išmokos pagal EKO priemonę (javai) apskaičiavimą Agentūra grindė tuo, jog pareiškėjo valdomos žemės laukuose yra nustatytas neatitikimas bendram 83,13 ha plotui, todėl pagal šią priemonę mokama už 0,15725 ha (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame nesilaikyta įsėlio reikalavimų) x 218 Eur/ha.

2.6. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo ir sertifikato išrašai patvirtina, jog pareiškėjo žemės valdose 58,390 ha varpinių ir ankštinių javų plote bei 0,18 ha daugiamečių žolių plote laikomasi su ekologine gamyba susijusių Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą įgyvendinantiesiems priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ parama mokama atsižvelgiant į deklaruotą ir sertifikuotą plotą, todėl, VšĮ „Ekoagros“ pateikus dokumentą apie sertifikuotą plotą, NMA privalo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinos paramos sumą, sertifikuotą plotą padaugindama iš pinigų sumos, skiriamos už vieną hektarą pasėlių. Šiuo atveju Agentūra pareiškėjui mokėtinos paramos sumą apskaičiavo pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką, ignoruodama VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikavimo dokumento išrašuose pateiktus duomenis apie ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančius sertifikuotus pareiškėjo žemės valdų plotus. Sertifikuojamas kaip ekologiškas pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas, todėl jam kompensacinė išmoka turėjo būti skaičiuojama ne už 0,15725 ha, bet už 58,390 ha javų plotą ir sudaryti 12 729,02 Eur (58,390 ha x 218 Eur/ha). Be to, kompensacinė išmoka už daugiametes žoles turėjo sudaryti 31,68 Eur (0,18 ha x 176 Eur/ha).

2.7. Sprendime motyvuodama pareiškėjui pritaikytą -16,42 Eur sankciją, NMA nurodė, jog ši sankcija taikoma, kadangi VšĮ „Ekoagros“ nutarime nurodyta, jog kontrolinio žemės sklypo Nr. 240392-0189 lauko Nr. 3 18,01 ha plotas neatitinka sėjomainos reikalavimų, nes jame nebuvo laikomasi įsėlio reikalavimų. Tačiau VšĮ „Ekoagros“ nutarime ir sertifikavimo dokumente nėra nurodyta, jog 58,390 ha javų plote, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plote būtų nustatyti neatitikimai sėjomainos reikalavimams. Todėl Agentūra, vertindama Paraišką, nepagrįstai ignoravo faktą, kad 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas atitinka sėjomainos reikalavimus ir dėl to pareiškėjui turi būti mokama parama. Kadangi NMA netinkamai vertino VšĮ „Ekoagros“ nutarime ir sertifikavimo dokumente pateiktus duomenis, netinkamai apskaičiavo pareiškėjui mokėtinos paramos sumą, todėl ši Sprendimo dalis taip pat turi būti panaikinta.

3. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė:

4.1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Paraišką. NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“ pranešė, jog įvertino Paraiškoje deklaruotus duomenis ir skyrė pareiškėjui 14 529,58 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Tačiau NMA 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios ankstesnį savo priimtą 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą dėl išmokos sumos ir sankcijų bei paskyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Pareiškėjas, nesutikdamas su NMA sprendimais, juos apskundė teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021, kuriuo panaikino NMA 2020 m. vasario 18 d. sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-446-463/2022 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimą. Vykdydama teismų sprendimus, Agentūra 2022 m. kovo 17 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą.

4.2. NMA nustatė, jog nebuvo laikomasi įsėlio reikalavimų, t. y. per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (javai). Pareiškėjai arba paramos gavėjai, kurių laukuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, nurodytuose laukuose privalo įsėti daugiamečių žolių įsėlį. 2019 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo Sprendime nurodomuose laukuose, deklaruotuose pagal EKO priemonę (javai). Bendras plotas, kuriame nustatytas Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo nesilaikymas, yra 83,13 ha.

4.3. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktą, kai nesilaikoma 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Todėl parama pagal EKO priemonę (javai) negali būti mokama už plotus, kuriuose nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyto reikalavimo. Dėl šios priežasties pareiškėjui apskaičiuota paramos pagal EKO priemonę suma yra 34,28 Eur už 0,15725 ha plotą (83,29 ha (faktinis plotas) – 83,13 ha (plotas, kuriame nesilaikė įsėlio reikalavimų)) x 218 Eur/ha).

4.4. 2019 m. Paraiškos vertinimo metu NMA gavo VšĮ „Ekoagros“ pateiktą informaciją apie pareiškėjų, sertifikuotų pagal EKO priemonę, ūkių patvirtinamųjų dokumentų / nutarimo išrašų ir (arba) sertifikatų / sertifikatų priedų pakeitimus nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui buvo išduotas naujas galiojantis 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-T-19-03302, kuriame nurodoma, kad, neįvykdžius sėjomainos reikalavimų, kontrolinio žemės sklypo (toliau – ir KŽS) Nr. 233390-4767 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. 240392-0189 laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikuojami kaip neatitinkantys sėjomainos reikalavimų. Dėl šių priežasčių parama pagal EKO priemonę (javai) už šiuos laukus negali būti skiriama. 2019 m. Paraiškoje KŽS Nr. 240392-0189, esančiame lauke Nr. 3, buvo deklaruotas 18,01 ha AVI (avižos) plotas, o nustačius, kad šio lauko 17,93 ha plote nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha plotą. Kadangi VšĮ „Ekoagros“ šį lauką sertifikavo kaip „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą.

4.5. 2019 m. paraiškoje pareiškėjas deklaravo 0,18 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotą pagal EKO priemonę (daugiametės žolės). Vadovaujantis VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašo Nr. NUS-T-19-03302 duomenimis, pareiškėjo valdoje turimas sutartinių gyvulių (toliau – ir SG) skaičius yra 0. Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 54.12 punktu, parama pagal EKO priemonę (daugiametės žolės) už 2019 m. paraiškoje deklaruotą 0,18 ha DGP plotą yra neskiriama.

4.6. Vėliau priimtų teisės aktų pakeitimų, kurie paraiškų teikimo metu ir prisiimtų įsipareigojimų laikymosi metu negaliojo, taikymas prieštarautų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principui. Priimdama Sprendimą dėl pareiškėjo įsipareigojimų 2015–2019 m. laikymosi, NMA vadovavosi Paraiškos pateikimo metu galiojusiomis taisyklių redakcijomis, kadangi vėlesnės redakcijos Įgyvendinimo taisyklių taikymas administruojant 2019 m. Paraišką būtų neteisingas kitų pareiškėjų atžvilgiu. Paramos mažinimas dėl asmens, siekiančio gauti paramą, įsipareigojimų neįvykdymo nėra atsakomybė, todėl paramos mažinimas ar jos neskyrimas nėra atsakomybės rūšis, kuriai turėtų būti taikomas lex benignior retro agit principas. Parama pareiškėjui buvo sumažinta remiantis teisės aktais, galiojusiais įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu, o tai, kad vėliau teisinis reglamentavimas pakito, neturėtų lemti nuo 2021 m. įsigaliojusių pakeitimų taikymo. Be to, NMA negali skirti paramos lėšų tiems pareiškėjams, kurie pagal teisės aktų nuostatas jų ir negalėjo gauti.

4.7. Pareiškėjas, norėdamas gauti išmokas pagal EKO priemonės veiklą, turi turėti ne tik sertifikatą, bet ir privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Įgyvendinimo taisyklėse. Pagal Įgyvendinimo taisykles kompensacinė išmoka mokama už šiose taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažinta ir sertifikuota kaip ekologiška. Agentūra išsamiai ištyrė, išanalizavo ir motyvuotai įvertino nustatytas aplinkybes.

4.8. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė:

6.1. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. galiojo 2007 m. birželio 28 d. priimtas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91“ (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 834/2007), o nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir buvo pradėtas taikyti 2018 m. gegužės 30 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 „Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007“. Todėl, įvertinus tai, jog ginčo laikotarpis patenka į Reglamento (EB) Nr. 834/2007 taikymo laikotarpį, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą grindė 2019 m. galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.

6.2. 2014 m. balandžio 23 d. pareiškėjas ir VšĮ „Ekoagros“ sudarė sutartį Nr. SUT-T-14-00303 „Dėl ekologinės gamybos sertifikavimo“ (toliau – ir Sutartis), pagal kurią VšĮ „Ekoagros“ įsipareigojo atlikti pareiškėjo ekologinės žemės ūkio produktų pirminės gamybos veiklos sertifikavimą, jei pareiškėjo (užsakovo) vykdoma veikla atitiks teisės aktų reikalavimus išduoti teisės aktų nustatyta tvarka veiklą patvirtinančius dokumentus, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti VšĮ „Ekoagros“ už atliktus darbus.

6.3. 2019 m. liepos 11 d. VšĮ „Ekoagros“ atlikto patikrinimo pareiškėjo ūkyje metu nustatė, jog sėjomaina vykdoma, išskyrus lauką Nr. 1, KŽS Nr. 233390-4767, 6,73 ha, ir lauką Nr. 3 KŽS Nr. 240392-0189, 18,01 ha. 2019 m. liepos 29 d. priimtas nutarimas Nr. NUT-T-19-00998 „Dėl ekologinės gamybos“, kuriuo pareiškėjo ūkiui pritaikytos trys poveikio priemonės: viena I lygio neatitiktis – įspėjimas ir dvi II lygio neatitiktys – griežtas įspėjimas. 2019 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. LSK-T-19-04269 „Dėl dokumentų išdavimo“ nuspręsta ūkio subjektui išduoti patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-T-19-00929 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-T-19-01041. Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad šiais metais laukus Nr. 1 (kontrolinio žemės sklypo Nr. 233390-4767, plotas 6,73 ha), Nr. 3 (kontrolinio žemės sklypo Nr. 240392-0189, plotas 18,01 ha) patręšus organinėmis trąšomis per 5 d. d. turi informuoti sertifikavimo įstaigą, o nepatręšus organinėmis trąšomis ir neinformavus, sertifikuojant bus įvardinta kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo priimtas nutarimas Nr. PNU-T-19-01024 „Dėl ekologinės gamybos“, kuriame nurodyta, jog pranešimo negauta, todėl laukai šiais metais įvardijami kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“.

6.4. 2019 m. gruodžio 17 d. priimtas sprendimas Nr. LSK-T-19-08856 „Dėl dokumentų išdavimo“, kuriame konstatuota, jog neįvykdyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinės gamybos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Ekologinio žemės ūkio taisyklių (toliau – ir EŽŪ taisyklės) 37 ir 38 punktų reikalavimai, 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. PNU-T-19-01024 pagrindu, ūkiui palieka galioti 2019 m. liepos 31 d. išduotą patvirtinamąjį dokumentą Nr. SER-T-19-00929, o nutarimo išrašas Nr. NUS-T-19-01041 nustoja galioti nuo 2019 m. gruodžio 17 d. ir išduodamas naujas nutarimo išrašas Nr. NUS-T-19-03302. Kadangi pareiškėjas jo atžvilgiu priimtų sprendimų neskundė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, todėl jie yra galiojantys.

6.5. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m sertifikavo 3,95 ha avižų plotą, 0,18 ha daugiamečių žolių plotą, 11,78 ha avižų plotą, 1,97 ha žieminių kviečių plotą, 40,69 ha žieminių kviečių plotą, taip pat 15,20 ha žaliojo pūdymo plotą, kurie priklauso pareiškėjui. Tačiau VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikato išrašai patvirtina, jog pareiškėjo žemės valdų 0,38 ha, 6,73 ha ir 18,01 ha plotuose nesilaikoma su ekologine gamyba susijusių ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, t. y. paminėtos žemės valdos neatitinka sėjomainos reikalavimų, todėl pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė – I lygio neatitiktis. Nors šie plotai išlaiko ekologinio lauko statusą, tačiau juose užauginta produkcija nėra laikoma ekologiška.

6.6. VšĮ „Ekoagros“ nepasisako dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo G. B. skundą atmetė.

8. Teismas nustatė šias aplinkybes:

8.1. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. pateikė paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. gruodžio 17 d. nutarime dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-T-19-03302 pažymėjo, kad KŽS Nr. 233390-4767 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. 240392-0189 laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikuojami kaip neatitinkantys sėjomainos reikalavimų. NMA 2020 m. sausio 17 d. raštu Nr. BR6-3746998 „Dėl skirtos išmokų sumos ir sankcijų“ pranešė, jog įvertino Paraiškoje deklaruotus duomenis ir skyrė pareiškėjui 14 529,58 Eur dydžio galutinę paramos sumą. 2020 m. vasario 10 d. pareiškėjas pateikė prašymą NMA, prašydamas išduoti išsamų sprendimą, atitinkantį VAĮ nuostatas, pagal 2019 m. sausio 17 d. sprendimo išrašą. NMA 2020 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-3750640 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios ankstesnį savo priimtą 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą dėl išmokos sumos ir sankcijų bei paskyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendimu NMA informavo, jog jos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas yra negaliojantis, kadangi VšĮ „Ekoagros“ pateikė naują sertifikavimo dokumentą. Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimais, skundė juos teismui.

8.2. VAAT 2020 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3029-815/2020 pareiškėjo skundą atmetė, tačiau LVAT 2021 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1710-822/2021, kuriuo panaikino minėtą VAAT sprendimą ir NMA 2020 m. vasario 18 d. sprendimą. VAAT 2022 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-446-463/2022 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino NMA 2020 m. sausio 17 d. sprendimą.

8.3. NMA, atsižvelgdama į teismų sprendimus, 2022 m. kovo 17 d. priėmė Sprendimą, kuriuo skyrė pareiškėjui 14 531,29 Eur dydžio galutinę paramos sumą. Sprendimą motyvavo tuo, jog nustatė įsėlio reikalavimų nesilaikymą, t. y. per 5 metų laikotarpį neįsėtas įsėlis tame pačiame plote, siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (javai). Todėl Sprendimu pareiškėjui apskaičiuota paramos pagal EKO priemonę suma yra 34,28 Eur už 0,15725 ha plotą. Taip pat Sprendimu nustatyta, kad KŽS Nr. 233390-4767 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. 240392-0189 laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikuojami kaip neatitinkantys sėjomainos reikalavimų. Dėl to parama už šiuos laukus negali būti skiriama. Be to, lauke Nr. 3 buvo deklaruotas 18,01 ha avižų plotas, tačiau nustačius, kad šio lauko 17,93 ha plote nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha plotą. Kadangi VšĮ „Ekoagros“ šį lauką sertifikavo kaip „neatitinkantį sėjomainos reikalavimų“, buvo pritaikyta 100 proc. sankcija už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, t. y. 16,42 Eur. Taip pat nustačius, kad pareiškėjo valdoje turimas SG skaičius yra 0, parama už paraiškoje 2020 m. deklaruotą 0,18 ha DGP plotą neskirta. Pareiškėjui už 2019 m. Paraiškoje deklaruotą mažesnį negu 0,10 ha lauką (laukas Nr. 7) parama taip pat nėra mokama. Sprendime konstatuota, kad parama mokama už galutinį 101,98 ha plotą.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjas, teikdamas paraišką 2015 m. birželio 15 d., joje pažymėjo „X“ ties „Ekologinis ūkininkavimas“, kuriuo prisiėmė naujus įsipareigojimus 5 m., todėl teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pareiškėjas pasėlio įvairinimu galėjo užsiimti 2015, 2016, 2017, 2018, 2019 metais. Vertinant Paraišką, teiktą 2019 m. birželio 5 d., NMA turėjo vertinti pareiškėjo įsipareigojimų vykdymą 2015–2019 m. imtinai. Nepaisant to, jog Sprendimo priėmimo metu jau nebegaliojo Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas, tačiau Agentūra vertina paraiškas pagal jų pateikimo / pasirašymo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Kitu atveju, vien dėl tos priežasties, kad dėl paraiškos vertinimo priimti NMA sprendimai buvo panaikinti teismo, nesudaro pagrindo pareiškėjo paraišką vertinti pagal naują teisinį reguliavimą, įsigaliojusį jau po paraiškos pateikimo. Be to, paramos skyrimas neįeina į baudžiamosios ar administracinės teisės sampratą. Teismas sprendė, kad Žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 15 d. priimto įsakymo teisinis reguliavimas galioja paraiškoms, teiktoms jau po šio įsakymo įsigaliojimo, o ne iki tol, todėl NMA, priimdama Sprendimą, pagrįstai vadovavosi paraiškos metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

10. Vadovaudamasis Įgyvendinimo taisyklių 22.13, 26 ir 54.4 punktais, teismas nurodė, kad pareiškėjui nepaneigus ir net neginčijant nustatytų faktinių aplinkybių dėl reikalavimo neįvykdymo, Agentūra pagrįstai atsisakė mokėti paramą už laukus, kuriuose pagal teisės aktų reikalavimus nebuvo įsėtas įsėlis.

11. Teismas pažymėjo, kad VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. liepos 11 d. atlikto patikrinimo pareiškėjo ūkyje metu nustatė, jog sėjomaina vykdoma, išskyrus lauką Nr. 1, KŽS Nr. 233390-4767, 6,73 ha, ir lauką Nr. 3, KŽS Nr. 240392-0189, 18,01 ha. Minėti laukai įvardyti kaip „neatitinkantys sėjomainos reikalavimų“. VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikato išrašuose nurodoma, jog pareiškėjo žemės valdų 0,38 ha, 6,73 ha ir 18,01 ha plotuose nesilaikoma su ekologine gamyba susijusių ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir, nors šie plotai išlaiko ekologinio lauko statusą, tačiau juose užauginta produkcija nėra laikoma ekologiška. Pagal Įgyvendinimo taisykles kompensacinė išmokama mokama už taisyklėse nustatytų įpareigojimų vykdymą, siekiant įgyvendinti priemonės tikslus, o ne už patį faktą, kad tam tikras ūkis ar jame auginama produkcija pripažįstama ir sertifikuota kaip ekologiška. Teismas darė išvadą, kad EŽŪ taisyklės nustato reikalavimus ūkiams, gamybos plotams, jų gamybos produktams, kurie yra keliami sertifikuojant tokią gamybą kaip ekologinę. Todėl pareiškėjo nurodomos EŽŪ taisyklių 35–38 punktų nuostatos taikomos būtent šiam tikslui įgyvendinti. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu. Kompensacinės išmokos gavimo sąlygas pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ reglamentuoja specialios nuostatos, įtvirtintos ne EŽŪ taisyklėse, o Įgyvendinimo taisyklėse, kuriomis ir rėmėsi NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą.

12. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas darė išvadą, kad NMA pagrįstai už plotus, kuriuose nevykdyti šie įsipareigojimai, neskyrė kompensacinės išmokos. Aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui. VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo kaip ekologišką pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotą, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotą, tačiau ši aplinkybė nepatvirtino fakto, jog pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13 ir 26 punktuose. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas kompensacinei išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, įskaitant ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

13. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjas siekia gauti kompensacinę išmoką kaip žemės ūkio veiklos subjektas, veikiantis ekologinio ūkininkavimo teisiniame režime, o ne pripažinti jo ūkį, gamybos plotą ar gamybos produktą ekologiniu. Tai suponuoja, kad jam keliami reikalavimai ir nustatomos sąlygos, įtvirtintos Įgyvendinimo taisyklėse, kurias pagrįstai taikė NMA, priimdama ginčijamą Sprendimą. Ekologiško ūkio teisinei padėčiai pripažinti pakanka, kad būtų įgyvendinti EŽŪ taisyklių 37 ir 38 punktų reikalavimai. Tačiau, tam kad ekologinio ūkio subjektas atitiktų paramos gavėjo teisinį statusą pagal priemonę už javus, jis turi laikytis Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtinto reikalavimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatas.

14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijama Sprendimo dalis dėl kompensacinės išmokos už ginčo plotą išmokėjimo priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jos naikinti nėra pagrindo. Kadangi ginčijama Sprendimo dalimi pareiškėjui pagrįstai skirta kompensacinė išmoka už NMA apskaičiuoti deklaruoto ploto dalį, teismas neturėjo pagrindo įpareigoti NMA šioje dalyje perskaičiuoti išmokas ar išmokėti pareiškėjui kompensacinę išmoką už visą VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. patvirtinamajame dokumente sertifikuotą plotą.

III. 15. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei iškelti norminę bylą, kad būtų ištirta, ar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. balandžio 15 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas padarė šiurkščias teisės aktų galiojimo laiko atžvilgiu klaidas. Nors NMA Sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 17 d., tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pripažintas netekusiu galios Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas, kuris iki 2021 m. balandžio 15 d. numatė, jog, kai nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Be to, Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-240 buvo pakeistas Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas, kuriame nebeliko pareigos subjektui, siekiančiam gauti paramą, per 5 metus įsėti įsėlį tame pačiame plote. Taigi Sprendimas buvo priimtas negaliojančio Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punkto pagrindu, taip pat pakeisto (ir kilusiam ginčui nebeaktualaus) Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte numatyto reglamentavimo pagrindu.

16.2. Teismas nepaisė taisyklės, kad administracinis aktas turi būti priimamas remiantis jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis. LVAT yra išaiškinęs, jog, priimdamas sprendimą ir juo taikydamas pareiškėjui tam tikras sankcijas, atsakovas privalėjo remtis būtent ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančios redakcijos taisyklių ar kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis, nebent teisės aktuose būtų tiesiogiai nustatyta kitokia atitinkamų teisės normų taikymo tvarka (kuri savo ruožtu negalėtų prieštarauti bendriesiems teisės aktų ir juose įtvirtintų normų taikymo laike principams) (žr., LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-611/2011). Šioje byloje ginčijamas NMA Sprendimas buvo priimtas ir sankcijos pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos Sprendimo priėmimo metu nebegaliojant sankciją numatančiam Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktui. Taigi Sprendimas buvo priimtas be teisėto pagrindo, nesiremiant jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis, todėl skundžiama Sprendimo dalis turi būti panaikinta. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu akcentavo minėtus LVAT išaiškinimus, bet pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė.

16.3. Žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-240 nėra expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad jis netaikomas pareiškėjams, kuriems 2019 m. pasibaigė 5 metų įsipareigojimų laikotarpis.

16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčui yra neaktualus lex benignior retro agit principas. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-240 pripažinus netekusiu galios Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktą, taip pat pakeitus šių taisyklių 26 punktą, kuriame nebeliko pareigos subjektui, siekiančiam gauti paramą, per 5 metus įsėti įsėlį tame pačiame plote, nuo 2021 m. balandžio 16 d. pagal Įgyvendinimo taisyklėse nustatytą reglamentavimą, Agentūra neturi jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti paramą asmeniui, pageidaujančiam gauti paramą pagal EKO priemonę (javai), jeigu per 5 metus nebuvo įsėtas įsėlis tame pačiame plote. Taigi, priėmus Žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-240, buvo pagerinta pareiškėjo padėtis.

16.5. Tarp pareiškėjo ir Agentūros susiklostę teisiniai santykiai yra tęstiniai, t. y. Sprendimo priėmimo metu nebuvo pasibaigę, atitinkamai Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įgyvendinimo taisyklės neįsiterpė į susiformavusius teisinius santykius, todėl sankcija pagal Įgyvendinimo taisyklių 26 ir 54.4 punktus negalėjo būti taikoma, kadangi tuo metu taisyklėse nebuvo nustatyta prievolė per 5 metus įsėti įsėlį tame pačiame plote, o Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas buvo pripažintas netekusiu galios.

16.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Agentūra teisingai apskaičiavo pareiškėjui mokėtinos paramos sumą. Pareiškėjo žemės valdose 58,390 ha varpinių ir ankštinių javų plote bei 0,18 ha daugiamečių žolių plote laikomasi su ekologine gamyba susijusių ES ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, laikomasi ekologinio žemės ūkio reikalavimų, taip pat šiuose plotuose augantys žemės ūkio ir maisto produktai yra ekologiški. VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikato išrašai patvirtina, jog sertifikuotuose laukuose yra laikomasi sėjomainos ir augalų kaitos, tręšimo organinėmis trąšomis ir daugelio kitų ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Pagal Įgyvendinimo taisyklių 40 punktą, įgyvendinantiesiems priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, parama mokama atsižvelgiant į deklaruotą ir sertifikuotą plotą: jei sertifikuotas gamybai plotas didesnis kaip deklaruotas, parama mokama tik už deklaruotą plotą; jei sertifikuotas gamybai plotas mažesnis už deklaruotą, parama mokama tik už sertifikuotą plotą. Šis teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad sertifikavimo įstaigai (nagrinėjamu atveju – VšĮ „Ekoagros“) pateikus dokumentą apie sertifikuotą plotą, Agentūra, atsižvelgdama į sertifikavimo įstaigos pateiktame dokumente esančius duomenis apie sertifikuotą plotą bei vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 47 punkte nurodytais išmokų už hektarą dydžiais, privalo apskaičiuoti pareiškėjui mokėtinos paramos sumą, sertifikuotą plotą padaugindama iš pinigų sumos, skiriamos už vieną hektarą pasėlių.

Taigi teismas netinkamai taikė ir aiškino bylai aktualias teisės aktų nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad NMA mokėtinos paramos sumą apskaičiavo pažeisdama Įgyvendinimo taisyklių 40 punkte nustatytą tvarką, t. y. mokėtinos paramos dydį apskaičiavo visiškai ignoruodama VšĮ „Ekoagros“ nutarimo ir sertifikavimo dokumento išrašuose pateiktus duomenis apie ekologinio ūkininkavimo reikalavimus atitinkančius sertifikuotus pareiškėjo žemės valdų plotus. Nutarimo ir sertifikavimo išrašuose yra nurodyta, jog yra sertifikuojamas kaip ekologiškas pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas.

Vadinasi, pareiškėjui kompensacinė išmoka turėjo būti skaičiuojama ne už 0,15725 ha, bet už 58,390 ha javų plotą ir sudaryti 12 729,02 Eur (58,390 ha x 218 Eur/ha (pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.1 p.), o kompensacinė išmoka už daugiametes žoles – 31,68 Eur (0,18 ha x 176 Eur/ha (pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.5 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog VšĮ „Ekoagros“ nutarime ir sertifikavimo dokumente nėra nurodyta, jog 58,390 ha javų plote, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plote būtų nustatyti neatitikimai sėjomainos reikalavimams.

Vadinasi, Agentūra, vertindama paraišką, neatsižvelgė į tai, kad 58,390 ha javų plotas, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotas visiškai atitinka sėjomainos reikalavimus ir už tai pareiškėjui turi būti mokama parama.

16.7. Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. balandžio 15 d.) prieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

17. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas atsiliepime nurodo:

18.1. Sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. Paraiškos, todėl nepagrįsti jo argumentai, kad turėtų būti taikomos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, galiojusios Sprendimo priėmimo metu, nors jis nevykdė įsipareigojimų. Pareiškėjas, teikdamas 2015 m. paraišką, prisiėmė įsipareigojimus pagal priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ 5 metų laikotarpiui. Parama pareiškėjui paskaičiuota remiantis teisės aktais, galiojusiais įsipareigojimų vykdymo laikotarpiu. Nuo 2021 m. įsigaliojęs pakeitimas galioja paraiškoms nuo 2021 m., o kitoks situacijos vertinimas būtų nesuderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Tokį aiškinimą patvirtina ir teismų sprendimai, o pareiškėjo nurodyta teismų praktika yra neaktuali, nes jo nurodomose bylose buvo sprendžiamas ginčas dėl vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-152, o šiuo atveju yra klausimas dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ tinkamo taikymo.

18.2. Pareiškėjas, norėdamas gauti išmokas pagal EKO priemonės veiklą turi turėti ne tik sertifikatą ir laukai turi būti sertifikuoti, bet ir privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų, numatytų Įgyvendinimo taisyklėse. Paramos tikslas yra ne remti visus ūkininkus, o tik tuos, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų. Pareiškėjas neginčija fakto, jog nesilaikė minėtų įsipareigojimų, tačiau nurodė, jog dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jam turėtų būti išmokėta išmoka. 2019 m. Paraiškos vertinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo (per 5 metų laikotarpį įsėti įsėlį tame pačiame plote) NMA Sprendime nurodomuose laukuose, deklaruotuose pagal EKO priemonę (javai).

Bendras plotas, kuriame nustatytas Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo nesilaikymas yra 83,13 ha. Parama pagal EKO priemonę (javai) negali būti mokama už plotus, kuriuose nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyto reikalavimo, Pareiškėjui apskaičiuota paramos pagal EKO priemonę suma yra 34,28 Eur už 0,15725 ha plotą (83,29 ha (faktinis plotas) - 83,13 ha (plotas, kuriame nesilaikė įsėlio reikalavimų)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.1 p.)). Kadangi VšĮ Ekoagros KŽS Nr. 233390-4767 lauką Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. 240392-0189 lauką Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas, sertifikavo kaip „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 54.5 punktu, parama pagal EKO priemonę (javai) už šiuos laukus negali būti skiriama. 2019 m.

Paraiškoje KŽS Nr. 240392-0189, esančiame lauke Nr. 3, buvo deklaruotas 18,01 ha AVI (avižos) plotas. Nustačius, kad šio lauko 17,93 ha plote nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais buvo išmokėta už 0,08 ha plotą. Kadangi VšĮ „Ekoagros“ šį lauką sertifikavo kaip „neatitinka sėjomainos reikalavimų“, buvo pritaikyta 100 proc. sankcija (paramos pagal EKO priemonę (javai) mažinimas 16,42 Eur suma) už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą: 16,42 Eur (18,01 ha (deklaruotas plotas) - 17,934685 ha (plotas, kuriame nesilaikė įsėlio reikalavimų) = 0,0753145 ha)) x 218 Eur/ha (įkainis pagal Įgyvendinimo taisyklių 47.1 punktą)).

Be to, KŽS Nr. 233390-4767 laukas Nr. 1, kuriame deklaruotas 6,73 ha plotas, ir KŽS Nr. 240392-0189 laukas Nr. 3, kuriame deklaruotas 18,01 ha plotas (17,93 ha plotas), sertifikuojami kaip „neatitinka sėjomainos reikalavimų, taigi pareiškėjui parama už šiuos laukus vis tiek nebūtų buvusi mokama, net jeigu jis ir būtų vykdęs Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodytą reikalavimą dėl įsėlio.

18.3. 2019 m. Paraiškoje pareiškėjas deklaravo 0,18 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotą pagal EKO priemonę (daugiametės žolės). Vadovaujantis VšĮ „Ekoagros“ 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimo dėl ekologinės augalininkystės / gyvulininkystės sertifikavimo išrašas Nr. NUS-T-19-03302 duomenimis, pareiškėjo valdoje turimas SG skaičius yra 0 (neturi sertifikuojamų gyvulių). Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 54.12 punktu, parama pagal EKO priemonę (daugiametės žolės) už pareiškėjo 2019 m. Paraiškoje deklaruotą 0,18 ha DGP (daugiametės ganyklos arba pievos, daugiametės žolės (eraičinai, miglės, motiejukai svidrės ir kt.) 5 metų ir daugiau) plotą yra neskiriama.

18.4. Dėl kreipimosi dėl Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto pagrįstumo ar atitikimo teisės aktams, NMA palieka spręsti teismui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Ekoagros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

20.1. Administraciniai teismai tais atvejais, kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje nurodyti subjektai, netiria negaliojančio norminio administracinio akto (jo dalies) teisėtumo.

20.2. Pareiškėjo prašyme iškelti norminę bylą stokojama nuoseklios, aiškios ir išsamios teisinės pozicijos dėl galimo prieštaravimo tarp kvestionuojamos Įgyvendinimo taisyklių 26 punkto nuostatos ir konkrečių aukštesnės galios teisės aktų nuostatų, apsiribojama tik tam tikrų teisės normų pacitavimu, jų nedetalizuojant ir nenagrinėjant jų turinio bei santykio su kvestionuojamu teisiniu reguliavimu. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra pernelyg abstraktūs, grindžiami tik bendro pobūdžio samprotavimais ir tam tikrų faktinių aplinkybių išdėstymu, jų visiškai neindividualizuojant ir nesusiejant su kvestionuojamu teisiniu reguliavimu galimų prieštaravimų tarp šių teisės aktų aspektu.

20.3. Tiek ekologinis ūkininkavimas, tiek dalyvavimas atitinkamose įgyvendinimo priemonėse, pretendavimas į išmokas yra sietinas su asmens valia ir pasirinkimu. Pareiškėjas turėjo suvokti prisiimamus įsipareigojimus ir iš to kilsiančias pasekmes. Jis pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nes atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo tokioje situacijoje būtų savalaikiai ir visa apimtimi įvykdęs prisiimtus įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.).

22. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų taikyti ABTĮ 140 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

23. Dėl šios Nutarties 16.1, 16.2, 16.3, 16.4 ir 16.5 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

23.1. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma, remiamasi oficialia konstitucine doktrina, suformuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.

23.1.1. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

23.1.2. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

23.1.3. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

23.1.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit) (žr., pvz., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2020 m. vasario 18 d. nutarimus); šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo (žr., pvz., 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. vasario 18 d. nutarimus); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (žr., pvz., 2001 m. gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, 2011 m. vasario 14 d. nutarimą). Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą).

23.2. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė šiurkščias teisės aktų galiojimo laike klaidas. Nors NMA Sprendimas buvo priimtas 2022 m. kovo 17 d., tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 3D-240 „Dėl žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ buvo pripažintas netekusiu galios Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktas, kuris iki 2021 m. balandžio 15 d. numatė, jog, kai nesilaikoma Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nurodyto reikalavimo, parama einamaisiais metais už tuos laukus neskiriama. Be to, žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-240 buvo pakeistas Įgyvendinimo taisyklių 26 punktas, kuriame nebeliko pareigos subjektui, siekiančiam gauti paramą, per 5 metus įsėti įsėlį tame pačiame plote. Taigi Sprendimas buvo priimtas negaliojančio Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punkto pagrindu, taip pat pakeisto (ir kilusiam ginčui nebeaktualaus) Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte numatyto reglamentavimo pagrindu. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė taisyklės, jog administracinis aktas turi būti priimamas remiantis jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis. LVAT yra išaiškinęs, jog, priimdamas sprendimą ir juo taikydamas pareiškėjui tam tikras sankcijas, atsakovas privalėjo remtis būtent ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojančios redakcijos taisyklių ar kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis, nebent teisės aktuose būtų tiesiogiai nustatyta kitokia atitinkamų teisės normų taikymo tvarka (kuri savo ruožtu negalėtų prieštarauti bendriesiems teisės aktų ir juose įtvirtintų normų taikymo laike principams) (žr., LVAT 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-611/2011). Šioje byloje ginčijamas NMA Sprendimas buvo priimtas ir sankcijos pareiškėjo atžvilgiu pritaikytos Sprendimo priėmimo metu nebegaliojant sankciją numatančiam Įgyvendinimo taisyklių 54.4 punktui. Taigi Sprendimas buvo priimtas be teisėto pagrindo, nesiremiant jo priėmimo metu galiojančiomis teisės normomis, todėl skundžiama Sprendimo dalis turi būti panaikinta.

23.3. Pasisakydama dėl precedentinio teisės aiškinimo, teisėjų kolegija remiasi šios Nutarties 23.1.3 punkte nurodytomis konstitucinėmis precedentų taikymo taisyklėmis ir pažymi, kad šiuo atveju vyraujanti vėlesnė LVAT formuojama teismų praktika aiškinant teisę panašiose kaip ši bylose nėra vystoma tokia kryptimi, kuri nurodyta pareiškėjo minimoje administracinėje byloje. Vėlesnė nusistovėjusi dominuojanti teismų praktika panašiose kaip ši bylose formuluoja tokią teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią taikomos tos teisės normos, kurios galiojo paramos prievolinių teisinių santykių susiformavimo ir jų įgyvendinimo metu. Taigi, jeigu prievolės buvo pažeistos ir dėl to asmenims, siekiantiems gauti paramą, kyla neigiami teisiniai padariniai, dėl jų taikymo sprendžiama pagal teisę, reglamentavusią teisinius santykius prievolių pažeidimo metu. Išimtys iš šios taisyklės galimos, tačiau jos turi būti aptartos teisės aktuose.

23.4. Šiame kontekste paminėtina teismų praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Šis teisės principas taikytinas ir tiems atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu. Teisinių santykių subjektams už pažeidimus turėtų būti taikomos tik tokios poveikio priemonės ar sankcijos, kurias numatė teisės aktai, reglamentavę sandorio sudarymo ir vykdymo sąlygas (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012). Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog vėliau įvykę teisės aktų pakeitimai, padarę įtaką poveikio priemonei, turėtų būti taikomi tiems paramos gavėjams, kurių paraiškų teikimo metu teisės aktais buvo numatyta kitokia galima taikyti poveikio priemonė (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2189-415/2020; LVAT 2022 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-77-442/2022; LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4120-556/2022).

23.5. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, pagrįstai sprendė, jog ginčui yra neaktualus lex benignior retro agit principas. Ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip paramos prievoliniai teisiniai santykiai, todėl jiems taikytina šių santykių susiformavimo ir prievolių vykdymo metu galiojusi teisė. Palankesnio teisinio reguliavimo, pagerinančio subjekto teisinę padėtį, taikymas tokioje kaip yra šioje byloje teisinėje situacijoje reikštų dalies prievolių, prisiimtų teikiant Paraišką, neįvykdymo teisinį toleravimą, o tai ne tik pažeidžia sąžiningumo imperatyvus, bet ir sukuria akivaizdaus skirtingo vienodoje padėtyje esančių paramos siekiančių subjektų vertinimo kylančių teisinių padarinių požiūriu teisinę padėtį, kas nedera su teisėtumu. Vėlesnio palankesnio teisinio reguliavimo taikymas šiais atvejais yra teisėtas ir galimas tik tada, kai tai yra tiesiogiai reglamentuojama.

23.6. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu teisėtai taikė paramos teisinių santykių susiformavimo ir prievolių, kylančių šių santykių pagrindu, vykdymo metu galiojusią teisę.

24. Dėl šios Nutarties 16.6 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų nepagrįstumo.

24.1. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog aplinkybė, kad pareiškėjo deklaruotas plotas buvo sertifikuotas, nėra pagrindas nesilaikyti Įgyvendinimo taisyklėse numatytų įpareigojimų paramos gavėjui. VšĮ „Ekoagros“ išdavė patvirtinamąjį dokumentą, skirtą ūkio subjektui pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalį, kuriuo sertifikavo kaip ekologišką pareiškėjo žemės valdų 58,390 ha javų plotą, taip pat 0,18 ha daugiamečių žolių plotą. Ši aplinkybė nepatvirtino fakto, jog pareiškėjas įgyvendino reikalavimus, įtvirtintus Įgyvendinimo taisyklių 22.13 ir 26 punktuose.

24.2. Žemės sklypų ar gaminių sertifikavimas kaip ekologiškų pagal Įgyvendinimo taisyklių nuostatas nėra pagrindas išmokai gauti, nes tokiai išmokai gauti būtina įgyvendinti teikiant paraišką dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, tarp jų ir pareigą laukuose, kuriuose bent metus auginami prie javų arba javų pašaro grupių priskiriami augalai, per 5 metų įsipareigojimų laikotarpį ne trumpiau nei 1 metus, bet ne ilgiau nei 2 metus, įsėti daugiamečių žolių įsėlį.

25. Pareiškėjas prašo iškelti norminę bylą, kad būtų ištirta, ar Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. balandžio 15 d.) neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktams bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktui.

26. Šis pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas pakankamai įtikinamais teisiniais argumentais.

26.1. Pareiškėjo nurodomo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 26 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimai Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems tikslingumo, proporcingumo ir sistemiškumo principams grindžiami absoliučiomis abstrakcijomis, samprotavimais, o ne aiškiai apibrėžta teisine argumentacija, iš kurios būtų galima daryti prielaidą dėl galimų žemesnės galios teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimų įstatymams.

26.2. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad įgyvendinant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką, siekiama sudaryti sąlygas konkurencingiems ir veiksmingiems žemės ūkio, maisto ūkio sektoriams, eksportui plėtoti, tokiu būdu didinant žemės ūkio veiklos subjektų ir alternatyviosios veiklos subjektų pajamas ir užtikrinant kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimą. Pareiškėjas teigia, kad dėl Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatyto reikalavimo, tais metais, kuomet laukuose yra įsėjamas įsėlis, negalima realizuoti tokiuose laukuose užaugintos produkcijos ir už tai nėra gaunamos jokios pajamos, įskaitant ir paramą už tuos metus. Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte nustatytas reikalavimas niekaip nedera su Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu tikslu dar ir dėl to, kad ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys subjektai vienus metus per 5 metų laikotarpį negauna pajamų už realizuotą produkciją, taip pat negauna paramos už ekologinį ūkininkavimą, tokiu būdu yra mažinamos ekologiniu ūkininkavimu užsiimančių subjektų pajamos bei nėra užtikrinamas kaimo vietovių gyventojų gyvenimo lygio kilimas.

26.2.1. Tarp žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslų yra ne tik pareiškėjo paminėtieji, bet ir tikslai tausoti aplinką, gerinti jos būklę taikant agrarinės aplinkosaugos priemones, plėtoti ekologinę gamybą ir skatinti suderintą atsinaujinančių gamtos išteklių naudojimą (Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 3 str. 2 d. 6 p.). Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas dera su šiais tikslais.

26.2.2. Pareiškėjo pasirinktas bandymo kvestionuoti Įgyvendinimo taisyklių 26 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą būdas pasižymi akivaizdžiu selektyviu argumentų parinkimu, yra labiau deklaratyvaus pobūdžio, todėl nelaikytinas pagrįstu.

27. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

28. Kadangi sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Jolanta Malijauskienė