dab4d787-1891-4aaf-957f-ee2c30c2a69e · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-159-332/2013                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00267-2009-2                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.2.14.1.1.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.1.4.3.2.6.; 2.1.6.; 2.1.7.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.6.; 2.4.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.; 2.4.7.                                                                                        (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 16 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,gynėjams advokatui Edmundui Jankaičiui, advokatui Vidui Peikšteniui,išteisintiesiems V.

V., A. N.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendžio, kuriuo V. V. iÅ¡teisintas dėl blindžių ir beržų nukirtimo ir medienos pagrobimo nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. požymių, A. N. iÅ¡teisintas dėl dokumento suklastojimo, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. požymių ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 1 d. požymių.             Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų 9786 Lt civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:                           V. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimÄ turtÄ , tai yra, 2009 m. sausio – kovo mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iÅ¡kirto bendrasavininkiams E. D., A. Z. ir R. Z. – V. priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype augusius medžius – 3 beržus, kurių kelmų skersmenys 9 cm., 11 cm. ir 30 cm., 143 blindes, kurių kelmų skersmenys - 10 vnt. po 8 cm., 7 vnt. po 9 cm., 3 vnt. po 10 cm., 7 vnt. po 11 cm., 7 vnt. po 12 cm., 8 vnt. po 13 cm., 5 vnt. po 14 cm., 8 vnt. po 15 cm., 9 vnt. po 16 cm., 8 vnt. po 17 cm., 8 vnt. po 18 cm., 7 vnt. po 19 cm., 6 vnt. po 20 cm., 3 vnt. po 21 cm., 7 vnt. po 22 cm., 8 vnt. po 23 cm., 6 vnt. po 24 cm., 6 vnt. po 25 cm., 2 vnt. 26 cm., 3 vnt. po 28 cm., 1 vnt. 29 cm., 2 vnt. 30 cm., 5 vnt. po 31 cm., 2 vnt. po 32 cm., 2 vnt. po 33 cm.,1 vnt. 34 cm., 1 vnt. 41 cm., 1 vnt. 47 cm., baltalksnį, kurio kelmo skersmuo 20 cm. ir 2009 m. kovo – gegužės mėnesiais, bet ne vėliau kaip 2009 m. gegužės 21 d., tiksliau nenustatytu laiku, medienÄ iÅ¡gabenęs pagrobė 1536, 31 Lt vertės svetimÄ , E. D., A.

Z. ir R. Z. – V. priklausantį turtÄ .       A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, bÅ«damas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju ir eidamas jam pavestas pareigas, atlikdamas ikiteisminį tyrimÄ baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09, 2009-08-05 apie 13.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, surašė įvykio vietos apžiÅ«ros 2009-08-05 protokolÄ ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad: 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiÅ«rėtas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sklypas ir nustatytas nupjautų pušų skaičius bei kelmų matmenys, nors Å¡is žemės sklypas ir medžių kelmai A.

N. nebuvo apžiÅ«rėti; dalyvaujant V. V. ir A. P. 2009-08-05 nuo 09.30 val. iki 10.10 val. buvo apžiÅ«rėta žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ((duomenys neskelbtini)sklypas) ir nustatytas Å¡iame žemės sklype iÅ¡kirstų medžių kiekis bei kelmų matmenys, nors V. V. apžiÅ«rint žemės sklypÄ nedalyvavo, A. N. medžių kelmų neapžiÅ«rėjo, jų neskaičiavo bei jų matmenų nematavo ir protokole užrašė neteisingÄ Å¡iame žemės sklypo plote iÅ¡kirstų medžių rūšį, kiekį bei kelmų matmenis, taip įvykio vietos apžiÅ«ros 2009-08-05 protokole A.

N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrÄ dokumentÄ .        Taip pat A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas vieninga tyčia, 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IÄ® ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), surašė specialisto apklausos 2009-08-05 protokolÄ ir jame pasirašė, kuriame užfiksavo, kad 2009-08-05 nuo 10.00 val. iki 10.20 val. specialistu apklausiamas A. P. nurodė, jog ,,Po matavimų paaiÅ¡kėjo, kad didžioji dalis krÅ«mų ir nenaudmenų priklauso R.

Z. V., o iÅ¡kirstos blindės L. V.. „R. iÅ¡kirsta apie 16 blindžių“, taip protokole užrašė neteisingÄ Å¾emės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sklype iÅ¡kirstų medžių rūšį ir kiekį, taip specialisto apklausos 2009-08-05 protokole A. N. įrašė žinomai neteisingus duomenis ir suklastojo tikrÄ dokumentÄ .          Be to, A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis bÅ«damas valstybės tarnautoju - TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Nusikaltimų nuosavybei tyrimo poskyrio tyrėju – 2009-08-05, iki apie 13.00 val., suklastodamas įvykio vietos apžiÅ«ros 2009-08-05 protokolÄ ir 2009-08-05 ryte, tiksliau nenustatytu laiku, IÄ® ,, (duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) suklastodamas specialisto apklausos 2009-08-05 protokolÄ , sÄ moningai iÅ¡kreipė ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamas svarbias aplinkybes, dėl ko baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-00267-09 TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro 2009-11-19 nutarimu buvo nepagrįstai nutrauktas ikiteisminis tyrimas; taip, kaltinamajame akte nurodyta, A.

N. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų virÅ¡enybės, teisėtumo, teisingumo principai, sumenkintas valstybės institucijos – TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato – autoritetas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad teismas priimdamas nuosprendį V. V. ir A. N. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , iÅ¡dėstė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai iÅ¡sprendė kitus nuosprendžio klausimus. Teigia, kad iÅ¡ priimto apylinkės teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kur prasideda nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nustatomoji dalis, t. y. kur teismas baigia cituoti ankstesnius baudžiamojoje byloje priimtus sprendimus, kur teismas dėsto nustatytas reikÅ¡mingas bylos iÅ¡sprendimui aplinkybes, kokie įrodymai jas patvirtina ir kodėl prie tokių iÅ¡vadų nuosprendžiu prieinama.

Teismas nenuosekliai, Å¡aliÅ¡kai iÅ¡dėstė tik dalį priimtų sprendimų, nenurodydamas duomenų, motyvų iÅ¡dėstytų vėliausiuose sprendimuose, kuriose nurodyta ir tai, kokie motyvai lėmė baudžiamojoje byloje pagrindÄ ikiteisminį tyrimÄ tęsti iÅ¡laikyti, kad nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra neteisėti. Teigia, kad teismas nenurodė jokių logiÅ¡kų motyvų, kokiÄ reikÅ¡mę turi duomenys, kad V. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡tas įtarimas dėl 18 pušų vagystės. IÅ¡ nuosprendžio neaiÅ¡ku, kada baigiasi A.

N. duoti parodymai ir jo išsakyta nuomonė, kur prasideda įrodymų dėstymas dėl A. N. pareikšto kaltinimo, įrodymų analizė ir teismo priimto sprendimo motyvai. Prokuroras nurodo, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių byloje teismas neatliko išsamios surinktų įrodymų analizės. Nepagrįstų, nelogiškų faktinių aplinkybių nustatymas, aiškiai nepagrįstų išvadų dėstymas leidžia manyti, kad teismas nesiekė baudžiamosios bylos ištirti išsamiai ir nešališkai, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.

Dėl to laikytina, kad teismo nuosprendis nėra motyvuotas, o tuo pačiu pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad V. V. iškirto tik menkaverčius medžius, pagrindinai blindes, kurios neturi didesnės vertės. Tokiomis aplinkybėmis teismas prieštaravo pats sau, nes kaip dėstoma vėliau, teismas nustatė, kad V. V. iškirto 17 jam nepriklausančių blindžių, taigi nėra aišku, kodėl teismas nurodė, kad V. V. iškirstos buvo daugiausia blindės. Iš tiesų bylos duomenys patvirtina, kad V.

V. atliko plynÄ miÅ¡ko kirtimÄ ir, kaip kaltinime nurodyta, iÅ¡ nukentėjusiesiems priklausančio žemės sklypo iÅ¡kirto tris beržus bei baltalksnį. Medžius, apylinkės teismas nepagrįstai laiko menkaverčiais, tai teismas nuosprendyje kartoja kelis kartus tai pabrėždamas. Urėdijų yra patvirtinta ir blindžių medienos kaina, vadinasi tokia mediena malkoms yra tinkama, kaltinime paskaičiuota turto vertė beveik 2000 Lt, o baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimÄ kyla nuo 130 Lt.

IÅ¡ teismo nuosprendžio nėra aiÅ¡ku, kokiÄ iÅ¡vadÄ teismas pagrindė nepagrįsta aplinkybe, kad medžiai buvo menkaverčiai.             Teigia, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai dėstė, kad blindėms kirsti nereikalingas leidimas. Pažymi, jog V. V. dėl neteisėto kirtimo buvo nubaustas administracine tvarka, nes atlikti plyno miÅ¡ko kirtimÄ yra draudžiama. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodo, jog V. V. pats sodino blindes 1998 metais, kadangi tai prieÅ¡tarauja Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pateiktiems duomenims, specialisto R.

P. paaiÅ¡kinimams, kad miÅ¡kas buvo inventorizuotas 2005 metais ir nustatytas blindžių amžius – 25 metai, nukentėjusiųjų parodymams. Nurodo, kad neaiÅ¡ki teismo iÅ¡vada – jeigu V. V. anksčiau sodino blindes, tai netinkamai paskaičiuota žala nukentėjusiesiems, jog neaiÅ¡kus teismo motyvas, kad blindės plėtėsi į dirbamÄ Å¾emę. Nurodo, kad nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad bÅ«tų pažeistas dvigubo nubaudimo principas, jeigu V. V. bÅ«tų nuteistas, nes jis buvo nubaustas administracine tvarka už 17 blindžių iÅ¡kirtimÄ .

Teigia, kad tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai aiÅ¡kinant non bis in idem principÄ . Pažymi, kad teismas iÅ¡dėstydamas nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų proceso dalyvių parodymus duotus teisme, juos dėstė neiÅ¡samiai ir neaiÅ¡kiai, tai darė ir vėliau nuosprendyje trumpai dėstydamas, kokias aplinkybes kiekvienas asmuo nurodė. Nepagrįstai teismas nurodo ir tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir V. yra ginčas dėl sklypo ribų, vieni kitus kaltina dėl ribų perkėlimo, nurodo į tai, kad 2009-05-06 akte pažymėta, jog riboženkliai nėra likę.

Teismas neįsigilino į byloje esančių dokumentų reikÅ¡mę ir jų teisinę galiÄ , nukentėjusiųjų duotus parodymus, kitus objektyvius duomenis ir laikė, kad sklypo ribos yra ginčijamos ir jos nėra nustatytos. Teismas nepagrindė kokiais įrodymais rėmėsi konstatuodamas, kad 2011-02-10 žemės sklypo ribos buvo padidintos. Nurodo, kad G. B. atliktas veiksmas – matavimai – nebuvo įteisinti, ribų koordinatės nebuvo atžymėtos, todėl tokie matavimai, jei jie ir buvo atlikti, jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi.

Teismo nurodyti argumentai, kad nukentėjusieji iki iškirtimo nebuvo nusistatę, kad turtas V. V. yra svetimas, tyrimo metu dėl ginčijamo sklypo ribų nuomonę kelis kartus keitė žemėtvarkos specialistai, taip pat miško sklypo ribos buvo neteisingos, kad niekas negalėjo kategoriškai pasakyti iš kam priklausančio miško buvo iškirsti medžiai yra neaiškūs ir deklaratyvūs. Teigia, kad iš tokių teismo teiginių galima suprasti, kad miškas buvo atmatuotas 1999 metais nukentėjusiesiems neteisingai, nors jis buvo matuotas iš valstybinės žemės.Nurodo, kad apylinkės teismas aiškiai neišdėstė įrodymų, kurie patvirtintų, kad L.

V. blindes bÅ«tų kirtęs savo sklype, o nukentėjusiųjų sklype jų bÅ«tų iÅ¡kirsta tik 17 vienetų, nenurodė, kodėl jis atmeta kitus byloje esančius įrodymus – nukentėjusiųjų parodymus dėl sklypo ribų, nuosavybės teisių dokumentus, kurie patvirtina, kad nukentėjusiųjų miÅ¡ko sklypas atkuriant nuosavybės teises 1999 metais ribojosi su V. V. priklausančia pieva, tai patvirtinančių A. P., G. B. parodymų. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai neįsigilino į esamas aplinkybes, kas patvirtina bylos neiÅ¡samų iÅ¡nagrinėjimÄ , ir nurodė, kad 2009-08-05 apžiÅ«ra atlikta pagal G.

B. atstatytus riboženklius. Pagal G. B. tariamai atstatytus riboženklius medžių kelmai buvo skaičiuojami, 2009-08-05 jau buvo atlikti kadastriniai matavimai ir A. P. A. N. rodė sklypo ribas, tačiau G. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiesiems iš viso miškas nepriklausė, kodėl jais teismas jais remiasi ir nustato, kad G. B. parodymai patvirtina, jog rasta 17 blindžių, nėra aišku. Teismo minimas A. N. pripažįsta, kad jis medžių kelmus skaičiavo ne pagal G. B. atstatytas sklypo ribas, o pagal atliktus kadastrinius matavimus.

Kitas teismo nurodytas asmuo – A. K. kartu su A. N. įvykio vietoje 2009-08-05 net nebuvo. Pasisakytina ir dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo. Jis buvo suraÅ¡ytas dėl to, kad galimai A. N. klastojo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , jame duomenys negali bÅ«ti laikomi patikimais, jie buvo paneigti atlikus 2012 m. pakartotinę įvykio vietos apžiÅ«rÄ ir suskaičiavus medžių kelmus pagal tuos pačius riboženklius. Taigi teismo nustatyta aplinkybė, kad V. V. iÅ¡kirto 17 svetimų blindžių yra nepagrįsta.

Taip pat skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas neišdėstė pagrįstų motyvų, kodėl atlikti kelmų matmenų skaičiavimai gali būti neteisingi, kodėl neteisingai R. P. nustatyta medžio rūšis. Teigia, kad neaišku apie kokius duomenis teismas kalba ir kokiais įrodymais remiasi prieidamas išvados, kad nukentėjusiesiems padarytos žalos dydžio negali nustatyti. Nurodo, jog baudžiamojoje byloje medienos vertė ir nukentėjusiesiems padaryta žala nustatyta tinkamai. Teigia, kad teismas neįvertinęs V.

V. tyčios, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., neatliko iÅ¡samios įrodymų analizės. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nurodė, kad V. V. neneigia kirtęs medžius, blindes, karklus, tačiau toks teismo motyvas nėra tikslus, kadangi V. V. neigė kirtęs medžius, nurodė, kad jis kirto tik krÅ«mus, neigė, kad jis kirto beržus, nurodė, kad jis kirto ne visus miÅ¡ko sklype augančius medžius ir pan. Taip pat prokuroras nurodo, jog V. V. sklypo ribos buvo žinomos ir tai parodo, kad V.

V. buvo žinoma, jog turtas nuosavybės teise jam nepriklauso. Taip pat baudžiamosios bylos medžiaga paneigia V. V. nurodytas aplinkybes, kad jis pats sodino blindes. Teigia, kad V. V. parodymai yra nenuoseklÅ«s, nepatikimi ir paneigti byloje surinktais duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu V. V. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus nurodydamas, kad nukentėjusieji ar jiems artimi asmenys be matininkų, savavaliÅ¡kai perkasinėja riboženklius, nors pats patvirtino, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kai pamatė riboženklių perstatymÄ , jis buvo informuotas, jog riboženkliai perstatomi matininko A.

P.. Nurodo, kad V. V. duoti parodymai dėl jo paties nusikalstamos veikos padarymo negali bÅ«ti laikomi patikimais ir laikytini jo siekiu paneigti savo kaltę. Aplinkybės, kad V. V. dalyvavo statant riboženklius, visÄ laikÄ naudojosi Å¡alia esančia dirbama žeme, riboženkliai buvo aiÅ¡kiai matomi ir aiÅ¡kiai skyrė sklypų ribas, skirtingų savininkų sklypų ribos ir be riboženklių aiÅ¡kiai atsiskyrė natÅ«roje, V. V. po reiÅ¡kiamų priekaiÅ¡tų dėl neteisėto kirtimo turtÄ užvaldė, kas patvirtina V.

V. tyčiÄ Ä¯vykdyti vagystę. Nurodo, jog apylinkės teismas neatliko V. V. duotų parodymų analizės, visiÅ¡kai nevertino, neanalizavo byloje esančių raÅ¡ytinių dokumentų, todėl teismo iÅ¡vados dėl V. V. kaltės yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymai įvertinti ne visumoje.Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad A. N. suraÅ¡yti dokumentai yra suklastoti tik pagal „prokuroro manymÄ â€œ, nes teismui buvo pateikti duomenys, kurie iÅ¡dėstyti kaltinamajame akte, dėl kurių pasisakyta ir baigiamosiose kalbose, kurie patvirtino, kad A.

N. suraÅ¡ytų dokumentų turinys neatitinka tikrovės. Apylinkės teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. V. duotų reikÅ¡mingų parodymų dėl A. N., jų nelygino. Teismas deklaratyviai nurodė, jog A. P. painiojosi savo paties duotuose parodymuose bei A. P. parodymai gali bÅ«ti kaip suinteresuoto asmens. Teigia, kad teismas nepagrįstai lygino A. N. atliktos apžiÅ«ros sÄ lygas su A. M. atliktos apžiÅ«ros sÄ lygomis, nes jas skyrė ilgas laiko tarpas, be to, A. M. nurodė, kad jo apžiÅ«ros tikslas (skirtingai nei A.

N.), nebuvo surasti ir išmatuoti medžių kelmus. Apylinkės teismas spręsdamas dėl A. N. tyčios surašyti tikrovės neatitinkančius duomenis apžiūros protokole, neanalizavo A. N. duotų parodymų, V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nepasisakė dėl jo ir A. P., nukentėjusiosios R. Z.-V. parodymuose esančių prieštaravimų, t. y. jų nepašalino, nevertino specialisto A. P. duotų parodymų, kurie patvirtino, kad įvykio vieta A. N. galėjo būti apžiūrėta ir medžių kelmai išmatuoti bei suskaičiuoti tinkamai, nevertino kaltinime nurodytuose protokoluose esančių duomenų turinio, kitų objektyvių duomenų.

Taip teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl kaltinime nurodytų aplinkybių – A. N. apžiÅ«ros neatlikimo kitame žemės sklype, kuriame augo puÅ¡ys.Taip pat skunde nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, kad A. N. nematavo ir neskaičiavo lapuočių medžių kelmų, nepasikvietė specialisto, galinčio nustatyti medžių rūšį, turinčio sertifikuotÄ matavimo priemonę, nekvietė ir nukentėjusiosios, įvykio vietos nefiksavo vaizdinio fiksavimo priemonėmis, kas pasak prokuroro, patvirtina, kad A.

N. nesiruošė ir neketino atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmo – suskaičiuoti ir išmatuoti pagrobtų medžių. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo fiksuota daug neteisingos informacijos – A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad leidimas kirsti blindes nereikalingas, kad tai menkavertis medis, A. K. galimai neteisėtas sprendimas nubausti V. V. administracine tvarka už dalį (ne visus) iškirstus medžius, A. B. atliktos įvykio vietos apžiūros ir fiksuoti A.

B. pastatytų riboženklių buvimo vieta, tačiau ne pagal kokius nors objektyvius duomenis, o pagal V. V. duotus parodymus, kur jie stovėjo, A. B. duoti parodymai ir tikrovės neatitinkančių pažymų išdavimas, A. N. dokumentuose fiksuoti duomenys, kad Reginai priklauso tik nenaudmenos ir krūmai. Teigia, kad apylinkės teismas nuosprendžiu nustatinėjo aiškiai nepagrįstas faktines aplinkybes, nepagrįstų aplinkybių nustatymo gausa, išvadų, kurios yra nesuprantamos ir nepagrįstos bylos medžiaga (pvz., kad L.

V. iÅ¡kirsti svetimi medžiai – 17 blindžių), priėjimas kelia abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo. Pažymi, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas priėmęs 2013-12-02 nuosprendį byloje, jo proceso dalyviams neįteikė, į LITEKO duomenų bazę neįkėlė. Nuosprendis, prokuratÅ«rai buvo iÅ¡siųstas tik 2013-12-06 prokurorui pateikus atskirÄ praÅ¡ymÄ . Taigi buvo apribota, proceso dalyvių galimybė susipažinti su teismo nuosprendžio motyvais ir dėl jo paduoti apeliacinį skundÄ byloje, suraÅ¡ant visus reikÅ¡mingus argumentus, juolab apeliacinis skundas didelės apimties bei juo reikėjo neigti daug apylinkės teismo nustatytų aplinkybių, jo dėstomų motyvų.

LITEKO duomenų sistemoje nėra ir prisegtų dalies teismo posėdžių protokolų, todėl buvo apribota galimybė ir sulyginti protokole fiksuotus duomenis. Tačiau iÅ¡ teismo motyvų dėl A. N. iÅ¡teisinimo turinio matyti, jog teismas perkėlė dalį ar visÄ advokato baigiamÄ jÄ kalbÄ ir pateikė jÄ kaip savo motyvus dėl A. N. iÅ¡teisinimo, be to, tam tikri teismo argumentai gali bÅ«ti perkelti, juos nukopijuojant iÅ¡ anksčiau byloje priimtų sprendimų, kuriais ikiteisminis tyrimas byloje buvo nutrauktas.

IÅ¡ tiesų nėra žinoma, kokie ryÅ¡iai teisėjÄ sieja su A. N., V. V., tačiau žinant kad A. N. toliau eina policijos pareigÅ«no pareigas TelÅ¡ių apskrities VPK, o V. V. anksčiau ėjo policijos pareigÅ«no pareigas, tokie ryÅ¡iai yra galimi. Kitos aplinkybės dėl tarnybinio vykdant baudžiamosios bylos kontrolę buvo nubausti TelÅ¡ių apskrities VPK pareigÅ«nai, taip pat prokuroras A. G., kurio sutuoktinė dirbo TelÅ¡ių rajono apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu kritikavo net ikiteisminio tyrimo pradėjimÄ , akcentavo, kad turtas menkavertis ir pan.

Å ios aplinkybės verčia abejoti, ar bylÄ nagrinėjusi teisėja nesiekė iÅ¡ esmės reabilituoti kitų asmenų dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo atlikimo ir jo kontrolės nagrinėtoje byloje. IÅ¡dėstytos aplinkybės, vertinant jas visumoje leidžia proceso dalyviams abejoti teisėjos Å¡aliÅ¡kumu.Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 257 str. numatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiÅ¡kėja, kad nusikalstamÄ veikÄ galį bÅ«ti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneÅ¡a prokurorui.

Proceso metu baigiamosiose kalbose prokuroras paprašė įvertinus byloje surinktus duomenis atskira nutartimi praneÅ¡ti prokurorui apie nustatytÄ galimai matininko G. B. padarytas nusikalstamas veikas – melagingų parodymų davimÄ ir dokumento suklastojimÄ . G. B. teisme apklaustas keitė savo duotus parodymus, teigė, kad nukentėjusiesiems 1999 metais buvo matuota tik dalis miÅ¡ko, o vėliau tvirtino, kad toje vietoje nukentėjusiesiems miÅ¡kas iÅ¡ viso nepriklausė, ikiteisminio tyrimo metu G. B. kelis kartus nurodė, kad 2009 metais jam atmatavus žemės sklypo ribas buvo matyti, kad iÅ¡kirstas miÅ¡kas neįeina į E. D. miÅ¡ko sklypo ribas.

Teismui buvo primintas G. B. parodymų keitimas pateikti objektyvÅ«s duomenys, kodėl jo parodymai apie iÅ¡kirstus medžius ir jo atliktus matavimus 2009 metais yra melagingi. Be to, G. B. V. V. iÅ¡davė pažymÄ , kuri buvo pateikta teismui ir toje pažymoje G. B. pažymėjo tikrovės neatitinkančiÄ aplinkybę, jog J. Z. (nukentėjusiųjų tėvui) žemė buvo atmatuota iÅ¡ S. V. žemės. TokiÄ aplinkybę paneigė byloje esantys prokuroro surinkti duomenys bei D. B. duoti parodymai. Posėdžio metu G.

B. pats pripažino, kad tokia aplinkybė yra neteisinga, nurodė, kad V. V. prašė iÅ¡duoti tokiÄ pažymÄ , jis ir iÅ¡davė. Apylinkės teismas jokio sprendimo dėl nusikalstamų veikų požymių buvimo nepriėmė. Kadangi Å¡iuo atveju nusikalstama veika gali bÅ«ti pripažįstama esanti vertinant byloje surinktus duomenis, kurie teismo pripažintini įrodymais, teismas sprendžia ar tam tikras dokumentas, duoti parodymai gali bÅ«ti laikomi įrodymais ir tai yra teismo prerogatyva, atlikdamas įrodymų analizę teismas tikrina ar įrodymai neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams ir gali patvirtinti įrodymo netikrumÄ , apylinkės teismas įvertinęs byloje iÅ¡rinktus įrodymus turėjo pasisakyti dėl galimų G.

B. įvykdytų nusikalstamų veikų.Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendyje priėmė sprendimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas grÄ Å¾inti nekilnojamojo turto savininkams. Tokie daiktai – bylos – negali perduoti fiziniams asmenis, dėl jų praradimo galimybės, Å¡ie daiktai grÄ Å¾intini įstaigai, iÅ¡ kurios jie gauti – Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriui.Taip pat skunde nurodo, kad teismo nuosprendyje yra ir kitų trÅ«kumų – nors teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas pakeisti V.

V. pateiktÄ kaltinimÄ ir teismas tokį prokuroro praÅ¡ymÄ patenkino. Nuosprendyje nurodyta, kad V. V. kaltinamas pirminiu kaltinimu. Teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad iÅ¡teisina V. V. dėl blindžių ir beržų kirtimo, tačiau nepamini kaltinime nurodyto baltalksnio.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintieji V. V., A. N. ir jų gynėjai prašė prokuroro skundÄ atmesti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktas).

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Pagal LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus.

Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi bÅ«ti neprieÅ¡taringi, nuoseklÅ«s, tarpusavyje susiję, iÅ¡ jų analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios iÅ¡vados ir turi bÅ«ti paneigti kaltinimui prieÅ¡taraujantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

V. nepadarė veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. požymių, A. N. nepadarė veikų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 228 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Prokuroro apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas neatliko V. V. duotų parodymų analizės, visiškai nevertino, neanalizavo byloje esančių rašytinių dokumentų, todėl teismo išvados dėl V. V. kaltės yra nepagrįstos, padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nes įrodymai įvertinti ne visumoje, nepagrįsti.Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltininkas grobdamas svetimÄ turtÄ suvokia, kad veikia prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi bÅ«ti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtÄ , nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtÄ . Teismo iÅ¡vada, kad V. V. medžius kirto kaip savo ir neturėjo tyčios pagrobti svetimÄ turtÄ paremta paties V. V., nukentėjusiojo A. Z., liudytojo L. V., P. U., K. B., Ž. L. parodymais, iÅ¡ dalies liudytojo A. B., parodymais, kad V. V. kirto medžius, augančius pamiÅ¡kėje prie jo dirbamos žemės, manydamas, kad medžius kerta iÅ¡ jam priklausančios miÅ¡ko ribos.

Tai, kad buvo kilęs ginčas dėl sklypų ribų, patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. P., kuris parodė, kai jis dalyvavo 2012-04-10 privataus miško sklypo apžiūroje, kuris priklausė R. Z.-V., dėl neteisėtai iškirstų medžių kiekio nustatymo, tūrio nustatymo, vyko ginčai dėl ribų, teko truputį tas ribas atnaujinti pagal sklypo planus, kad nustatyti kiekį, kiek iškirsta R. Z.-V. pusėje, nenustačius ribų, sunku buvo išmatuoti, kiek R.

Z.-V. pusėje iÅ¡kirsta. Taip pat liudytojas nurodė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti 2009 metais. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtų asmenų parodymus, į tai, kad tarp V. V. ir nukentėjusiųjų buvo kilęs ginčas dėl riboženklių, buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai ir žemės sklypo ribų patikslinimas, į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetÄ , pagrįstai nurodė, kad V.

V. veikoje nėra vagystei bÅ«tinos subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios, nes V. V. medžius iÅ¡kirto dėl suklydimo, kadangi jis galėjo nežinoti riboženklių ir klysti dėl sklypų ribų. Taip pat nepagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad A. N. nematavo ir neskaičiavo lapuočių medžių kelmų, nepasikvietė specialisto, galinčio nustatyti medžių rūšį, turinčio sertifikuotÄ matavimo priemonę, nekvietė ir nukentėjusiosios, įvykio vietos nefiksavo vaizdinio fiksavimo priemonėmis.

A. N. apklausiamas teisme nurodė, kad 2009-08-05 papildomai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , apžiÅ«rai buvo pakviestas specialistas matininkas A. P., V. V., telefonu į apžiÅ«rÄ ir apklausÄ kvietė R. Z.-V., tačiau ji paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) atvykti negali. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu kartu su juo dalyvavo matininkas A. P. ir V. V.. ApžiÅ«rima vieta buvo apžėlusi aukÅ¡ta žole ir krÅ«mokÅ¡niais, aiÅ¡kios ribos tarp sklypų nebuvo, matė kelis riboženklius, nukirstų medžių ir krÅ«mų kelmų matėsi R.

Z.-V. ir bendrasavininkų sklypo ribose bei V. V. sklypo pusėje, A. P. patvirtino, kad sustatyti riboženkliai yra teisingi ir jais reikia vadovautis, V. V. pasirašė vietoje, su A. P. dar reikėjo atlikti apklausÄ , todėl jis protokole įvykio vietoje nepasirašė, grįžus į (duomenys neskelbtini) buvo atlikta jo apklausa. Po to pastebėjo, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra A. P. paraÅ¡o, tuomet nuvyko į A. P. darbovietę ir paprašė jo susipažinti ir pasiraÅ¡yti protokole, A.

P. susipažino ir pasirašė. A. N. taip pat nurodė, kad apžiÅ«rėdamas įvykio vietÄ protokole aprašė apžiÅ«rimus objektus, kaip atrodo objektai, kaip jie yra matomi, tuo laiku apžiÅ«rimo objekto bÅ«klė ir taip toliau. ApžiÅ«rėdamas įvykio vietÄ nesiekė į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ Ä¯raÅ¡yti klaidingus duomenis, t.y. nupjautų medžių kiekį, rūšį, bei kelmų matmenis. Taip pat neturėjo tyčios suklastoti specialisto apklausos protokolÄ . V. V. teisme patvirtino A.

N. parodymus, tvirtindamas, kad įvykio vietos apžiÅ«roje dalyvavo jis, A. N. ir A. P.. V. V. parodė, kad A. N. įvykio vietoje skaičiavo ir matavo rastus kelmus, protokole pasirašė. Liudytojas A. P. parodė, kad A. N. jį kvietė ir jis buvo nuvykęs į įvykio vietÄ , medžių skaičiuoti pareigÅ«nui nepadėjo, neprisimena, ar pareigÅ«nas medžius skaičiavo, protokole pasirašė, tačiau nesidomėjo kas jame buvo paraÅ¡yta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. P. savo anksčiau duotus parodymus patvirtino ir nurodė, jog pareigÅ«nas vėliau atvažiavęs davė pasiraÅ¡yti ant apžiÅ«ros protokolo.

Taigi, visuma byloje surinktų įrodymų nepatvirtina, jog A. N., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, apžiÅ«rėdamas įvykio vietÄ bÅ«tų siekęs į įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ Ä¯raÅ¡yti klaidingus duomenis bei suklastoti specialisto apklausos protokolÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog A. N. pagrįstai iÅ¡teisintas dėl dokumento suklastojimo, nepadarius veikos turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. požymių ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. požymių Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Pažymėtina, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas yra viena iÅ¡ asmens konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ sudėtinių dalių.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspÅ«dis, kad proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės bylos Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010).

Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000, NeÅ¡??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, no. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).Kita vertus, neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės bylos Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų iÅ¡nagrinėjimo neiÅ¡samumu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu.

Å ios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iÅ¡ esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme ne kartÄ buvo tenkinami proceso dalyvių praÅ¡ymai, pridėti prie bylos jų pateikti dokumentai. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo. Nors iÅ¡ dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis struktÅ«riniu iÅ¡dėstymu yra panaÅ¡i į nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , o turinys nemaža dalimi atitinka advokato baigiamosios kalbos dėl A.

N. iÅ¡teisinimo teiginius, tačiau motyvai dėl įrodymų vertinimo yra paremti bylos nagrinėjimo teisme duomenimis. Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009).

Nu­tar­tis pa­nai­kin­ti nuosp­ren­dį ir per­duo­ti by­lÄ iÅ¡ nau­jo nag­ri­nė­ti pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui ga­li bÅ«­ti pri­im­ta tik tais at­ve­jais, kai by­lÄ iÅ¡­nag­ri­nė­jo Å¡a­liÅ¡­kas teis­mas ar­ba ji iÅ¡­nag­ri­nė­ta pa­Å¾ei­džiant BPK 224 ir 225 straips­niuo­se nu­sta­ty­tas teis­min­gu­mo tai­syk­les (BPK 326 straips­nio 1 da­lies 4 punktas). Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Å aliÅ¡ku turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl Lietuvos Respublikos BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų priežasčių. Å io straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Vertinant subjektyviuosius aspektus byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjos asmeninį tendencingumÄ .

Prokuroro nurodomi teiginiai, kad nėra žinoma, kokie ryÅ¡iai teisėjÄ sieja su A. N., V. V., tačiau žinant kad A. N. toliau eina policijos pareigÅ«no pareigas TelÅ¡ių apskrities VPK, o V. V. anksčiau ėjo policijos pareigÅ«no pareigas, tokie ryÅ¡iai yra galimi, yra tik prokuroro nuomonė, kuri neparemta jokiais duomenimis. Proceso dalyviams buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė nuÅ¡alinti teisėjÄ , tačiau pareiÅ¡kimų dėl teisėjo nuÅ¡alinimo nei prokuroras, nei kiti proceso dalyviai nepareiÅ¡kė.

Vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo Å¡aliÅ¡kumo. Prokuroro teiginiai, kad teismas nuosprendžiu nustatinėjo aiÅ¡kiai nepagrįstas faktines aplinkybes, kurios kelia abejones dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, jog TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas priėmęs 2013-12-02 nuosprendį byloje, jo proceso dalyviams neįteikė, į LITEKO duomenų bazę neįkėlė, nuosprendis, prokuratÅ«rai buvo iÅ¡siųstas tik 2013-12-06 prokurorui pateikus atskirÄ praÅ¡ymÄ , todėl apribota, proceso dalyvių galimybė susipažinti su teismo nuosprendžio motyvais ir dėl jo paduoti apeliacinį skundÄ byloje, jog LITEKO duomenų sistemoje nėra prisegtų dalies teismo posėdžių protokolų, todėl buvo apribota galimybė ir sulyginti protokole fiksuotus duomenis ir tuo akivaizdžiai parodė Å¡aliÅ¡kumÄ ir suinteresuotumÄ bylos baigtimi, yra deklaratyvÅ«s. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 310 str. 1 d. numatyta, jog nuosprendžio nuoraÅ¡ai tuojau po paskelbimo įteikiami iÅ¡teisintajam, nuteistajam ar asmeniui, kuriam byla nutraukta, o 3 dalyje nurodoma, kad kitiems asmenims, dalyvavusiems bylÄ nagrinėjant teisme, nuosprendžio nuoraÅ¡ai jų praÅ¡ymu įteikiami tuojau po nuosprendžio paskelbimo ar iÅ¡siunčiami per penkias dienas nuo tokio praÅ¡ymo gavimo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas neįteikdamas prokurorui nuosprendžio nuoraÅ¡o iÅ¡ karto po paskelbimo Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė. Tai, kada nuosprendis, posėdžio protokolas buvo įkeltas į LITEKO duomenų bazę, jokios teisinės reikÅ¡mės nuosprendžio pagrįstumui, teismo Å¡aliÅ¡kumui neturi. Byloje nėra duomenų, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios teismas bÅ«tų buvęs Å¡aliÅ¡kas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar bÅ«tų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo prokuroras, nereiÅ¡kia, kad teismas ar teisėjas buvo Å¡aliÅ¡ki. Atsižvelgdama į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus bei apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų vertinimÄ kolegija pažymi, kad TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas, remdamasis objektyviu vidiniu įsitikinimu ir įstatymu, iÅ¡tyrė visumÄ byloje surinktų įrodymų, ir atsižvelgęs į konkrečios bylos specifikÄ , padarė teisingas iÅ¡vadas, todėl naikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį ir bylÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti, kaip prašė prokuroras, nėra teisinio pagrindo.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinus byloje surinktus duomenis teismas turėjo atskira nutartimi praneÅ¡ti prokurorui apie galimai nustatytas matininko G. B. padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad apylinkės teismas įvertinęs visus byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, tarp jų ir liudytojo G. B. parodymus, nepriėmė nutarties dėl galimai matininko G. B. padarytų nusikalstamų veiksmų, kaip prašė prokuroras, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. Pagrįstas prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nuosprendyje priėmė sprendimÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas grÄ Å¾inti nekilnojamojo turto savininkams.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pareikalavimÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyrius pateikė S. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir J. Z. nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t. 37, 38 b. l.), todėl minėtos nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylos grÄ Å¾intinos Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos TelÅ¡ių žemėtvarkos skyriui.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:

TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2013-12-02 nuosprendį pakeisti:Nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, TelÅ¡ių skyriui.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkas                                                                                                             Raimundas Jurgaitis Teisėjai                                                                                                                          Vidmantas Mylė                                                                                                                                        Zigmas Kavaliauskas