dab4ab4e-22e6-4712-96ca-12e4e4b262e9 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                 Civilinė byla Nr. 2-1032/2010       Â

                                        Â

Procesinio sprendimo kategorija 110.1

                                                             Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,   teismo posėdyje apeliacine

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Hanner development“ atskirÄ jį

skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1851-173/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Margusta“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hanner development“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas bankrutuojanti UAB „Margusta“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Hanner development“ 210 193,99 Lt skolai grÄ Å¾inti, 7 546,67 Lt delspinigių ir 12,70 procentų dydžio metines palÅ«kanas. Siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymÄ , ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti reikalavimo vertę atitinkantį atsakovo įmonės turtÄ arba pinigines lėšas.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi ieÅ¡kovo BUAB „Margusta“ reikalavimui užtikrinti areÅ¡tavo atsakovo UAB „Hanner development“ 217 741 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , jo nesant ar nepakankant, nurodė areÅ¡tuoti atitinkamÄ atsakovo kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių ar piniginių lėšų dalį, uždraudžiant areÅ¡tuotu turtu disponuoti, tačiau leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti įsipareigojimus, susijusius su darbo santykiais, mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Teismas nurodė, kad didelė įsiskolinimo suma bei nereagavimas į pretenzijas geranoriÅ¡kai įvykdyti prievolę, leidžia spręsti apie galimÄ atsakovo turtinės padėties pablogėjimÄ arba teismo sprendimo neįvykdymo rizikÄ , tai sudaro pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo turtÄ (CPK 144-148 str.). Taip pat teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos nepraneÅ¡us atsakovui, kadangi toks veiksmas gali realiai sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymÄ (CPK 148 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Hanner development“ atskiruoju skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismo nutartis nemotyvuota, tuo pažeisti CPK 148 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimai.

2. Teismas nenagrinėjo ir nevertino, ar Å¡ioje byloje yra poreikis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto areÅ¡tas buvo pritaikytas teismui nenustačius tam jokio teisėto pagrindo. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, taip pat privalėjo įrodyti, kad yra iÅ¡kilusi reali grėsmė galimai jam palankaus teismo sprendimo realiam įvykdymui, tačiau Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kovas neįrodė. Atsakovas yra finansiÅ¡kai stabili ir savo prievoles sugebanti vykdyti bendrovė. Pagal atsakovo turimÄ turtÄ , ieÅ¡kinio suma atsakovui nėra didelė.

3. Teismas nutartyje nenurodė, kokia yra reali grėsmė ir kaip praneÅ¡imas atsakovui apie praÅ¡ymo nagrinėjimÄ bÅ«tų sutrikdęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ arba padaręs jų taikymÄ neįmanomÄ . IÅ¡nagrinėjus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ nepraneÅ¡us atsakovui iÅ¡ atsakovo buvo atimta galimybė teismui pateikti duomenis apie finansinę padėtį ir galėjimÄ ateityje įvykdyti teismo sprendimÄ , jei jis bÅ«tų priimtas ieÅ¡kovo naudai.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kuriÄ objektyvaus pobÅ«džio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009 ir kt.). Tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti, jÄ taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam asmeniui reikalavimo suma yra didelė, ar ne. Tada, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jam priklausančio turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį, vykdytinų įsipareigojimų mastÄ ir pan. nėra didelė, t. y. kai jis paneigia objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma atsakovui UAB „Hanner development“ yra 217 741 Lt, tokia pinigų suma laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ . Tačiau byloje pateikti atsakovo UAB „Hanner development“ įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas paneigė objektyvios grėsmės dėl didelės reikalavimo sumos bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui buvimÄ ir nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui pareikÅ¡ta reikalavimo suma pagal jo finansines galimybes nėra didelė. Pagal UAB „Hanner development“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansÄ Ä¯monės turtas sudarė 18 952 687,72 Lt, o įsipareigojimai –                     Â

13 473 650,44 Lt (b. l. 27-30). Atsakovas turi nekilnojamojo turto už 1

076 391,11 Lt. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo UAB „Hanner development“ turtinė padėtis pagal jo finansinės atskaitomybės dokumentus neleidžia teigti, kad šioje byloje pareikšto reikalavimo suma – 217 741 Lt – pati savaime gali kelti grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepateikė jokių faktinių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių realiÄ grėsmę galimo teismo sprendimo įvykdymui, tokių priemonių nepritaikius.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui nurodė, kad didelė įsiskolinimo suma bei nereagavimas į pretenzijas geranoriÅ¡kai įvykdyti prievolę, leidžia spręsti apie galimÄ atsakovo turtinės padėties pablogėjimÄ . Tačiau teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurioms remdamasis padarė iÅ¡vadÄ apie atsakovo turtinės padėties pablogėjimÄ , todėl minėtas teiginys laikytinas deklaratyviu bei nesudarančiu pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Taip pat byloje pateikti atsakovo UAB „Hanner development“ atsakymai į ieÅ¡kovo 2009 m. gruodžio 2 d. ir 2009 m. rugpjūčio 31 d. raginimus dėl skolos, todėl nepagrįsti ir teismo argumentai, jog atsakovas nereagavo į ieÅ¡kovo pretenzijas.

Remdamasi iÅ¡dėstytais motyvais teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui taikė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, nenustatęs, ar Å¡iuo atveju yra objektyvi grėsmė, jog nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teismas nemotyvavo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo nepraneÅ¡us atsakovui.

Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra

nepagrįsta, todėl naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir kausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo BUAB ,,Margusta“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjai                                                                                              Alė Bukavinienė

                                                                                                         Â

Danutė GasiÅ«nienė  Â

                                                       Â

                                                                                                          Â

Gintaras Pečiulis    Â

Â