dab3dc3d-4832-4e69-a2d6-9d6b59e92195 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1890-406/2016Proceso Nr. 3-62-3-02025-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.;74. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 4 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T. N. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas T. N. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas savo skunde (b.l. 5-6), priede prie skundo (b.l. 7), skundo patikslinime (b.l.

12) nurodė, kad apytiksliai nuo 2013 metų iki šios dienos, t.y. iki 2015 m. spalio 14 d. buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų kameroje, kurios plotas apie 77 kv. m. ir joje gyveno 24 nuteistieji. Pasivaikščiojimo kiemelio plotas apie 140 kv. m. ir juo gali naudotis 80 asmenų. Nurodė, kad gyvenamosiose patalpose beveik visi asmenys rūko, nerūkantiems asmenims ar rūkantiems su tinkama ventiliacija patalpų nėra. Pažymėjo, jog yra įrengtas atskiras tualetas, kuriame įrengti 2 tualetai ir 4 prausimosi kranai.

Tualetai nėra atitverti sienelėmis, nėra durų, neįrengta juose ir ventiliacija. Be to, tualetinio popieriaus kokybė yra labai prasta ir jo užtenka tik 4 dienoms. Teigė, kad duÅ¡u, kuriame nėra jokių pertvarų, gali naudotis 80 nuteistųjų vienÄ kartÄ per savaitę nuo 14 val. iki 1630 val., kitos galimybės pasinaudoti Å¡iltu vandeniu nėra. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl rÅ«bai dažnai supelija, čiužiniuose yra parazitų, patalpoje - graužikų, tarakonų, ko pasėkoje neįmanoma miegoti.

Draudžiama su savimi turėti nuosavus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 – 1500 kcal. Pataisos namuose nėra nuteistiesiems jokių papildomų užsiėmimų, iÅ¡skyrus du kartus per savaitę skirta valanda sportui ir vienÄ kartÄ galima pasinaudoti biblioteka. Taip pat nurodė, kad pareigÅ«nai netinkamai elgiasi su nuteistaisiais. Tokiu bÅ«du buvo ir yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuriuo ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Dėl to patyrė neturtinę žalÄ , didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo sveikata, sutriko miegas ir visavertis gyvenimas.

PraÅ¡o netaikyti senaties termino ir skundÄ tenkinti.Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 14-20). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas atlikti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į Marijampolės pataisos namus atvyko 2013 m. birželio 18 d. ir 2013 m. birželio 25 d. pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į 14 bÅ«rį 141 brigadÄ , 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Pažymėjo, kad 14 bÅ«rio sanitarinio mazgo patalpoje įrengta 2 klozetai su pertvaromis ir 2 pisuarai.

Sanitariniai mazgai turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , kurios dėka Å¡iose patalpose nesikaupia drėgmė. Prausykloje yra įrengtas duÅ¡as, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti keturi Å¡alto vandens čiaupai. Sanitariniai reikalavimai pataisos įstaigoje užtikrinami. Nurodė, kad nuteistiesiems kartÄ savaitėje sudaromos sÄ lygos nusiprausti po karÅ¡tu duÅ¡u, kiekvienam bÅ«riui skiriant nuo 45 min. iki 2 val. 30 min. DuÅ¡ine 14 bÅ«rys pagal grafikÄ naudojasi trečiadieniais nuo 14.00 val. iki 16.30 val.

Akcentavo, kad 14 bÅ«rys susideda iÅ¡ eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę visÄ dienÄ vaikščioti gryname ore, sportuoti, kitaip leisti laisvalaikį, lankyti pataisos namuose veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę, lankyti socialinės reabilitacijos programas, kurių metu be kita ko, sprendžiamos nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kt. problemos.

Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti patalpose, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Marijampolės pataisos namų administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Teigė, jog mėnesiui nuteistajam išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus.

Pagal atliktus maisto dienos patiekalų tyrimus vieÅ¡ojo maitinimo patiekalai, paruoÅ¡ti pataisos namuose, atitiko nustatytus maisto produktų kiekius ir energetines vertes. Pažymėjo, jog visi įstaigos pareigÅ«nai neÅ¡ioja indentifikacines korteles, be to administracija nėra užfiksavusi pareigÅ«nų sadistinių veiksmų. PareiÅ¡kėjas bausmę atlikinėjo bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, t.y. pareiÅ¡kėjas laisvai naudojasi žymiai didesnėmis patalpomis ir teritorijomis, nei vien miegui skirta patalpa, todėl neatsirado prielaidos pareiÅ¡kėjo kankinimui, žiauriam elgesiui su juo, žeminimui ar kitokiam jo orumo pažeidimui, be to dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas į pataisos namų direktorių nesikreipė.

Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiÅ¡kai tikrinamas. Nurodė, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas.T. N. teisme pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam netinkamomis sÄ lygomis atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau tekste – Marijampolės PN).

Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas grindė tuo, kad, pažeidžiant taikytinus teisės aktus, jis buvo laikomas perpildytose patalpose, taip pat nebuvo užtikrintos higienos ir sanitarinės sÄ lygos.Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 m. balandžio 11 d.) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010 m. balandžio 30 d.

įsigaliojo 2010 m. balandžio 26 d. Teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 111.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 111.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.

Ä® bylÄ pateikti duomenys (Marijampolės PN direktoriaus 2013 m. birželio 25 d. įsakymas Nr. 7/07-230, 2015 m. gruodžio 7 d. pažyma „Dėl T. N. bausmės atlikimo Marijampolės pataisos namuose“ (b.l. 21, 22-23)) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas bausmę atlieka nuo 2013 m. birželio 18 d. ir minėtu Marijampolės PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi į 14 bÅ«rio 141 brigadÄ 2 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios gyvenamasis plotas 77,25 kv. m. ir joje įrengtos 24-ios miegamosios vietos (schemoje 1-23, b.l. 25), todėl patalpoje galėjo gyventi 24 nuteistieji, ko pasėkoje vienam asmeniui teko 3,218 kv. m. gyvenamojo ploto. t. y. nebuvo pažeistos pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Teismas vertina, kad atsakovo pateikti duomenys yra patikimi, jie nėra nuneigti, nes skunde pareiškėjas taip pat nurodė, jog gyvenamojoje patalpoje buvo apgyvendinta apie 24 nuteistuosius. Taigi, aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui atliekant bausmę 14 būrio 141 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto reikalavimus.Pareiškėjas teigia, jog tualetas yra atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų, kuriame yra du tualetai be pertvarų ir durų, keturi prausimosi kranai.

Nurodo, kad tualetinio popieriaus gauna tik vienÄ ruloniukÄ per mėnesį, kurio kokybė labai prasta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo, Vyrų ir moterų atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprÅ«pinimo apranga patalyne ir asmens higienos priemonėmis normomis, vienam vyrui skiriamas vienas rulonas tualetinio popieriaus (1 mėnesiui).

PareiÅ¡kėjas paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę įrodymų nepateikė. Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Be to, esant didesniam poreikiui už įstatymo numatytas galimybes ar siekiant naudoti aukÅ¡tesnės kokybės higienos priemones, jas galima įsigyti už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bÅ«rio Nr. 14 tualete yra įrengti du klozetai, atskirti pertvaromis, du pisuarai, prausykloje yra įrengtas duÅ¡as, pastatyta skalbimo maÅ¡ina, įrengti keturi Å¡alto vandens čiaupai (b.l. 14, 25).

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog praustuvių, klozetų, pisuarų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ bÅ«riuose nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus, pagal kuriuos numatyta, jog 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam būtų kilę problemų ir jis būtų skundęsis dėl naudojimosi tualetu ar prausykla, dėl to, kad reikia laukti eilėje, ar dėl to, kad galėtų atlikti sanitarinius ar higieninius reikalus.Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pasivaikščiojimo kiemelio teritorija užima apie 140 kv. m. ir juo vienu metu naudojasi 80 nuteistųjų (b.l. 5). Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d.

įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, o sportuoti nuteistiesiems Pataisos įstaigoje yra įrengtas sporto aikštynas, kuriame yra futbolo, krepšinio, tinklinio aikštės, įrengta svarmenų kilnojimo salė ir visi nuteistieji grafike nustatytu laiku gali sportuoti (b.l. 34), todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Pareiškėjas akcentuoja, jog Pataisos įstaigoje gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose rūkoma, o patalpų, skirtų rūkymui, įrengta nėra.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å io teisės akto 14 punkte yra įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Marijampolės PN visų bÅ«rių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos.

Tai patvirtina ir 2015 m. balandžio 27 d. Marijampolės visuomenės centro patikrinimo aktas Nr. PT-120, kuriame konstatuota, kad buvo atlikta kontrolė koridoriuose, kurios metu nesijautė rÅ«kalų kvapo, visur buvo iÅ¡kabinti rÅ«kymÄ draudžiantys ženklai (b.l. 38-39). PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymu perkelti jį į kitas gyvenamÄ sias patalpas, kuriose bÅ«tų laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis.

Ä® bylÄ pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovų atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad ilgalaikio pasimatymo patalpose, gyvenamuosiuose bÅ«riuose, valgykloje ir kitose patalpose kur buvo atliekamas patikrinimas nebuvo rÅ«koma, visur buvo iÅ¡kabinti įspėjamieji ženklai. Taip pat, minėtame protokole pažymėta, kad lauke yra įrengtos rÅ«kymo vietos su nuorodomis „RÅ«kymo vieta“ (b.l. 36-37). Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose nuteistieji rÅ«ko atmestini kaip neįrodyti.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, kas yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 258 punkte. IÅ¡ pateikto Pataisos įstaigos duÅ¡inės darbo grafiko, patvirtinto Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 4/07-56, matyti, kad 14 bÅ«rio nuteistiesiems sudarytos sÄ lygos naudotis duÅ¡u trečiadieniais nuo 14.00 val. iki 16.30 val. (b.l. 31-32), todėl jo skundo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl drabužiai pelija. Marijampolės visuomenės sveikatos centras 2012 m. kovo 22 d. patikrinimo akte Nr. Pa-65, 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akte Nr. PT-342 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b.l 26-27, 28-30).

Teismas pažymi, jog minėtais aktais, konstatuota, jog Pataisos įstaigoje laikomiems asmenims sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, Lietuvos higienos normos HN76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų nenustatyta. PareiÅ¡kėjas Å¡ias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl jo argumentai dėl didelės drėgmės gyvenamojoje patalpoje atmestini kaip neįrodyti (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais, esančiais gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusių tarakonų ir graužikų.

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų (tarakonų, graužikų) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Atsakovo į bylÄ pateikta 2014 m. gruodžio 30 d. tarp UAB „Dezinfa“ ir Marijampolės PN sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-157 (KN-P-2014/422) (b.l. 55-58) teismui nekelia abejonių, jog Marijampolės PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl tarakonų, graužikų buvimo ir neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.

Atmestini pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad draudžiama su savimi turėti pledus. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003 m. liepos 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 173 punktÄ nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis, leidžiama naudotis patalyne (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raÅ¡tu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės (173.16. punktas).

PareiÅ¡kėjas paneigiančių Å¡iÄ aplinkybę įrodymų nepateikė, nenurodė konkrečių atvejų, susijusių su Å¡io pobÅ«džio pažeidimais ir atsakovo veiksmų neteisėtumu, nepateikė ir įrodymų, jog kreipėsi į pataisos įstaigÄ dėl leidimo turėti nuosavÄ pledÄ ir buvo atsisakyta jo praÅ¡ymÄ tenkinti.PareiÅ¡kėjo teigimu, Pataisos įstaigoje teikiamas maistas yra nepilnavertis, jo energetinė vertė tik nuo 1300 iki 1500 kcal, taip pat jo netenkino draudimas maistÄ priimti iÅ¡ artimųjų.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte numatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas.

Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d.

įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau - Maitinimo organizavimo taisyklės). Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte numatyta, kad kalinimo įstaiga bent kartÄ per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centras tikrina maisto, tiekiamo į Pataisos įstaigÄ , kokybę, pažeidimų nenustatyta (b.l. 40). Ä®rodymai patvirtina, kad tvarkant maistÄ , Marijampolės PN, vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis vieÅ¡ojo maitinimo įmonėms, t.y. vykdant Valstybinę maisto tvarkymo subjekto kontrolę grubių higienos-sanitarijos pažeidimų nustatyta nebuvo (b.l. 41-43, 44-49, 50-52). Kadangi pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maisto neteikimo ar jo blogos kokybės, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams, tik abstrakčiai nurodė, kad iÅ¡ artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl darytina iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai, jog pataisos įstaigoje nėra jokių papildomų užsiėmimų.

Ä® bylÄ pateikti atsakovo dokumentai patvirtina, kad pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka (2014 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 4/07-18) nuteistieji gali lankyti pataisos įstaigoje veikiančiÄ vidurinę ar profesinę mokyklas, bibliotekÄ , koplyčiÄ , futbolo stadionÄ , krepÅ¡inio aikÅ¡telę, treniruoklių salę bei kitas laisvalaikiui skirtas erdves, taip pat nuteistieji gali lankyti vienÄ iÅ¡ kelių pasirinktinai socialinės reabilitacijos programų, kurių metu, be kita ko, sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos (b.l. 35).Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas nors ir reiÅ¡kia pretenzijas dėl pareigÅ«nų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatijÄ , nepateikė į bylÄ jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

Atsakovas į bylÄ pateikė oficialias Marijampolės PN Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 60, 61), kuriose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas dėl įvairių nusiskundimų kreipėsi penkis kartus į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos gydytojus, tačiau nei karto nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos. Dėl psichologinių problemų, kurias galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sÄ lygos, kreipęsis nebuvo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ä®rodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Kartu pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl jo kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba (b.l. 60, 61). Ä® bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad medicinine pagalba pareiÅ¡kėjas naudojosi, tačiau ne kalinimo sÄ lygos Marijampolės PN lėmė pareiÅ¡kėjo nusiskundimus (b. 61). Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog skundo reikalavimas dėl 80 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.). Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 d. 1 p.).           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a :

            Skundas atmesti.            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                           Gintaras Čekanauskas