2019-03-20 Nr. AB-6838-3-61-3-00075-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2189-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00075-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas), 2018 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 6 d. iki skundo pateikimo momento. Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, dėl kameroje esančių baldų pareiškėjui teko dar mažiau vietos. Lukiškių TI-K kameros buvo nehigieniškos, netinkamai vėdinamos, jose padidėjusi drėgmė, sienos apipelijusios, sanitarinis mazgas atitvertas užuolaidomis, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas bei buvo juntamas nemalonus kvapas. Kamerose veisėsi parazitai. Kamerose langai nebuvo sandarūs, kai kur sudužę. Pareiškėjas teigė, kad laikymo Lukiškių TI-K metu buvo susirgęs ir išbertas. Pareiškėjui buvo išduota patalynė, apklotai ir pagalvės, tačiau jie buvo netinkami – miegoti buvo šalta ir nepatogu. Kamerose nebuvo įrengtos džiovyklos. Lukiškių TI-K buvo teikiamas prastas maitinimas. Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi netinkamai, nereagavo į pareiškėjo prašymus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas. Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės), nenumatyti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Esant tokiems atitvėrimams, priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinės kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Vadovaujantis higienos normos reikalavimais Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, o žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo L. D. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111.2 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teismas iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų nustatė, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. iki 2018 sausio 8 d. (skundo padavimo dienos) pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko nacionalinės teisės ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimus. Teisės aktai nenustato reikalavimo, apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, eliminuoti kameroje laikomų baldų užimamą plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

7. Teismas nurodė, kad Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, jog sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos higienos norma 134:2015, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), sanitarinio mazgo įrengimo tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje nereglamentuoja, tačiau jos 3 punkte įtvirtinta, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl teismas šiuo atžvilgiu nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimo.

8. Teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, susijusią su privatumo užtikrinimu kalinamiems asmenims naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad kamerose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele. Byloje pateiktos sanitarinių mazgų fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad sanitariniai mazgai atitverti sienele ir užuolaida. Todėl teismas konstatavo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinių mazgų patalpos nebuvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti tualetu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas tik iš dalies neužtikrino pareiškėjo teisės į minimalų privatumą, naudojantis tualetu ir pažeidė jo orumą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad Lukiškių TI-K kameros buvo netinkamai vėdinamos, jose buvo šalta, didelė drėgmė, sienos apipelijusios, langai įskilę, netinkamas apšvietimas, aptarė HN 134:2015 nuostatas, pagal kurias gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 105, 107, 119, 120, 121, 123, 125, 129, 147, 177, 254, 262, 268, 275, 325, 326, 381 ir 386. Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, kondicionavimo sąlygos ir kamerų apšvietimas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 107, 119, 123, 147, 120, 325, ir 381 atitiko HN 134:2015 reikalavimus. Centro patikrinimo aktuose taip pat nustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ant sienų buvo pelėsis, langai buvo įskilę. Teismas vertino, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisės nebuvo užtikrintos, t. y. jis buvo laikomas kamerose, kuriose ant sienų buvo pelėsis, langai įrengti netinkamai.

10. Teismas nustatė, kad Centro patikrinimo aktai patvirtina, jog patikrinus kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų dėl graužikų ir buitinių parazitų nustatyta nebuvo. Lukiškių TI-K į bylą pateikė su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-4, kuri patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 20 punkto pažeidimo. Dėl kameroje, pareiškėjo teigimu, buvusių tarakonų ar kitų parazitų pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl pareiškėjo teiginius dėl parazitų buvimo kameroje teismas atmetė.

11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad, suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjui buvo išduoti čiužiniai, pagalvės ir antklodės. Centro patikrinimo aktuose konstatuota, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Duomenų, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra išduodama netinkamos kokybės patalynė bei kitas minkštasis inventorius, byloje nėra. Pareiškėjas dėl netinkamo minkštoje inventoriaus išdavimo skundų Lukiškių TI-K neteikė. Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl netinkamo minkštojo inventoriaus atmetė.

12. Teismas pažymėjo, kad teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. HN 134:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešimas Nr. 24-1402 patvirtina, kad Lukiškių TI-K drabužiai skalbiami nemokamai ir iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną sausi. Aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų pasinaudoti Lukiškių TI-K teikiama drabužių skalbimo paslauga, pareiškėjas teismui nenurodė, todėl teismas jo argumentus dėl neužtikrintos galimybės pačiam skalbti ir džiovinti drabužius atmetė kaip nepagrįstus.

13. Teismas nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose (toliau – ir Norma) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Normą, o pareiškėjas tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra netinkamai paruoštas ir šaltas. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejonei, jog paros maisto energetinė vertė yra mažesnė, nei numatyta reikalavimuose, tai patvirtina Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 9 d. pranešimas Nr. 24-1402. Argumentus dėl to, kad maistas būna paruoštas netinkamai, teismas vertino kaip subjektyvaus pobūdžio.

14. Teismas pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi netinkamai, nereagavo į jo prašymus atmetė kaip nepagrįstus, nes šis pareiškėjo nusiskundimas nurodytas abstrakčiai, pareiškėjas nepaaiškino, į kokius konkrečius jo prašymus nebuvo reaguojama, o Lukiškių TI-K administracija negavo iš pareiškėjo skundų (prašymų) dėl jo laikymo sąlygų.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas jokių medicininių duomenų apie savo sveikatą nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo kalinimo metu jis būtų buvęs gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat nėra jokių medicininių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą ar išbėrimus jo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, taip pat dėl to, kad tam tikrais laikotarpiais kamerų įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Teismas, vertindamas, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Pažeidimas nebuvo nepertraukiamo pobūdžio, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo išvykęs į kitas įstaigas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, t. y., pažeidimo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktiką konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 500 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašomos 2 000 Eur suma nelaikė adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo L. D. skundą atmesti.

18. Lukiškių TI-K pažymi, kad negali įtakoti atvykstančiųjų asmenų skaičiaus, o atsisakyti jų priimti negali, nes tokiu atveju nebūtų vykdomi teismų sprendimai ir nutartys. Sanitarinio mazgo įrengimas atitiko nustatytus reikalavimus, artimiausiu metu visose kamerose sanitariniuose mazguose bus įrengtos užuolaidos, todėl privatumas juose užtikrinamas. Pareigūnai su Lukiškių TI-K laikomais asmenimis bendrauja mandagiai, laikydamiesi nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant i tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, lėmusiu jo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis nurodytų teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę, sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Pareiškėjas L. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad jo patirti emociniai išgyvenimai nėra materialus dalykas, kuriuos galima pagrįsti konkrečiais įrodymais, atitinkamai atsakovas negali jų ir paneigti. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad neturtinė žala buvo jam priteista pagrįstai, jo nurodyti pažeidimai atsakovo nebuvo paneigti. Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjo skundas turėtų būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje kilo ginčas dėl 2 000 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas L. D. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2017 m. spalio 6 d. iki skundo padavimo teismui dienos (2018 m. sausio 8 d.), atlyginimo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y., priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjui jo laikymo Lukiškių TI-K metu naudojantis kamerų sanitariniais mazgais nebuvo užtikrintas privatumas, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose ant sienų buvo pelėsis, langai įrengti netinkamai.

23. Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas, be to, nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos arba neveikimo, nėra pagrindo nustatyti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

26. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.).

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

29. Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2013 m. sausio 8 d. sprendimą byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją). Taip pat EŽTT pripažino, kad proceso nacionaliniame teisme sparta ir šalies pragyvenimo lygis gali būti svarbūs kriterijai nustatant, ar nacionaliniu lygmeniu priteista kompensacija yra pakankama (žr., pvz., 2017 m. gegužės 4 d. nutarimą byloje Bilinskas prieš Lietuvą; 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą byloje Stella ir kiti prieš Italiją).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017; kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas būtent ir nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, nes pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose ant sienų buvo pelėsis, langai įrengti netinkamai, be to, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 74 dienas. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šiuos atsakovo padarytus pažeidimus, ir tai, kad dėl šių pažeidimų pareiškėjas nepatyrė neturtinės žalos. Taip pat apeliaciniame skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjui priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstas. Atsakovas apeliaciniame skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovas iš esmės neįvardija aspektų, kurių nebūtų nustatęs ir / ar neįvertinęs šis teismas.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius