2016-03-02 Nr. AB-4923-3-61-3-00306-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-327-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00306-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. J. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1-6), prašydama: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686; 2) pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr.5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai ir juos panaikinti; 3) grąžinti pareiškėją į A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjos pareigas; 4) priteisti iš atsakovo vidutinį A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojant jį nuo neteisėto atleidimo 2015 m. gruodžio 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 85-86) atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kurioje pareiškėja prašė pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai ir juos panaikinti, o likusią skundo dalį priėmė.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pateikto skundo turiniu, nustatė, kad teisines pasekmes, t. y. atleidimą iš tarnybos, pareiškėjai sukėlė ne Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 5-V-936, kuriuo patvirtintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (jo 6.1 ir 6.6 punktai), o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 5-TE-686, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos. Šio įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas bus analizuojamas ir vertinamas ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-343/2014).

Šiuo atveju teismui nekilo abejonių, kad įsakymas, kuriuo patvirtintas pareigybės aprašymas, negali būti byloje ginčo dalyku.

Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai, ir juos panaikinti atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja V. J. B. pateikė atskirąjį skundą (I t., b. l. 90-94), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Nurodo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl naujai patvirtinto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1. punkto (kuriame nustatytas specialusis reikalavimas valstybės tarnautojui turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų srities komunikacijos ir informacijos krypties išsilavinimą) bei 6.6. punkto (kuriame nustatyta turėti ECDL kompiuterio raštingumo pažymėjimą) ir prašymas teismui pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai ir juos panaikinti yra tarnybinio ginčo (ABTĮ 2 str. 19 d.) tarp pareiškėjos ir atsakovo turinio dalis, priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Todėl teismo išvada, kad pareiškėjos skundo dalį dėl prašymo pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai ir juos panaikinti atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų aplinkybių skundo dalyje dėl neteisėtų pareigybės punktų panaikinimo teismas šioje skundo dalyje reikalavimo neatmetė kaip nenagrinėtino administracinio proceso tvarka (pvz. administracinė byla Nr. A520-255/2013). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs būtinybę kiekvienu atveju vertinti, ar specialiųjų reikalavimų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šiai pareigybei priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius (2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1743/2009; 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-686/2011).

Pažymi, kad įsakymu patvirtintos pareigybės aprašymo minėti 6.1 ir 6.6 punktai pareiškėjai apribojo galimybę dalyvauti atrankoje bei konstitucinę teisę į valstybės tarnybą ir tai buvo viena iš priežasčių, lėmusi atsakovui išleisti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 5-TE-686.

Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad atmestini pareiškėjos teiginiai, jog skundo reikalavimas dėl Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6. papunkčių panaikinimo yra tarnybinio ginčo dėl atleidimo iš tarnybos turinio dalis. Pažymėtina, kad pareiškėja painioja du skirtingus administracinius aktus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (kurio 6.1 ir 6.6 p. ginčija pareiškėja) yra patvirtintas Policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017. O Policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 patvirtinti Policijos departamento Dokumentų valdymo skyriaus nuostatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017, kuriuo patvirtintas Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, apskundimui pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį nustatytas vieno mėnesio terminas. Vadinasi, vėliausiai pareiškėja skundu į teismą galėjo kreiptis 2015 m. gruodžio 13 d., tačiau skundą teismui padavė 2016 m. sausio 21 d. (pagal teismo spaudą), t. y. praleido skundo padavimo terminą ir jo atnaujinti neprašė. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundo reikalavimai dėl Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo punktų panaikinimo, be kita ko, atsisakytini priimti nagrinėti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teigia, jog ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies 1 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju atsakovas 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 patvirtino Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, t. y. įteisino atitinkamą struktūros pakeitimą, todėl pareiškėjos ginčijama 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-1017 dalis nėra susieta konkrečiai su pareiškėjos asmeniu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, kurioje laikomasi nuostatos, kad ginčijamo administracinio akto dėl atleidimo iš tarnybos teisėtumas ir pagrįstumas analizuojamas ir vertinamas ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises. Pareiškėja visiškai nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-255/2013, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjos skundo dalį atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai, ir juos panaikinti nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka, kadangi šis įsakymas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, t. y. negali būti ginčo dalyku byloje, o teisines pasekmes pareiškėjai sukelia būtent Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 5-TE-686, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš tarnybos.

Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagrindinis ginčas byloje yra kilęs dėl pareiškėjos atleidimo iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigų, panaikinus jos pareigybę, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. tarnybinis ginčas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) tarnybinių ginčų dėl atleidimo iš valstybės tarnybos administracinėse bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad sprendžiant ginčus dėl valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinta, paskyrimo į kitas pareigas garantijos, pirmiausia turi būti įvertinta, ar valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimas yra realus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A662-674/2011, A756-346/2011, A146-174/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje dėl valstybės tarnautojų atleidimo iš tarnybos taip pat ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdami bylas dėl pareiškėjo atleidimo panaikinimo teismai neapsiriboja formaliu fakto nustatymu, kad buvo priimtas administracinis aktas dėl pareigybės panaikinimo, tačiau aiškinasi pareigybės panaikinimo realumą, tiria skirtumus tarp panaikintos pareigybės ir naujai sukurtų pareigybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A2-1791/2005, A146-2643/2011 ir kt.).

Taigi, šiuo atveju, remiantis minėta administracinių teismų praktika, nagrinėjant ginčą iš esmės, pirmiausia, bus svarbu nustatyti, ar pareiškėjos pareigybės panaikinimas yra realus, įvertinus skirtumus tarp panaikintos pareiškėjos pareigybės ir naujai sukurtų pareigybių (šiuo atveju Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės, kuri, kaip nurodo pareiškėja, iš esmės atitinka buvusią pareiškėjos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigybę, t. y. nepasikeitė pareigybės lygis, paskirtis, veiklos sritis, atliekamų funkcijų turinys ir apimtis). Dėl šios priežasties pareiškėjos ginčijamas Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas, kuriuo patvirtintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (jo 6.1 ir 6.6 punktai), yra susijęs su pagrindiniu bylos ginču ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, nes nuo to, ar naujai patvirtintos pareigybės reikalavimai bus pripažinti dirbtinais, pertekliniais, priklausys ir pareiškėjos pareigybės panaikinimo realumo, pareiškėjos paskyrimo į kitas pareigas garantijos bei jos atleidimo iš tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo klausimų išsprendimas, juo labiau, kad pareiškėja taip pat skunde prašo grąžinti ją į A lygio 14 kategorijos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjos pareigas.

Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-343/2014, kurioje buvo remtasi kita Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti nėra būtina ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo, nes valstybės tarnautojo, kurio pareigybė panaikinama, teisių galimi pažeidimai turėtų būti konstatuojami ne per teisės aktus, apibrėžiančius valdžios institucijų veiklą, bet per teisės normas, tiesiogiai reglamentuojančias valstybės tarnybą ir konkretaus valstybės tarnautojo teises (2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012 pasisakydamas dėl to, jog nėra būtinybės ginčyti administracinius aktus dėl struktūrinių pertvarkymų organizavimo konkrečios pareigybės panaikinimo realumui patikrinti, kalbėjo konkrečiai ne apie tokius administracinius aktus, kuriais patvirtinami ar keičiami konkretūs pareigybių aprašymai, turintys įtakos konkretaus tarnautojo, atleisto iš pareigų, pareigybės panaikinimo pripažinimui fiktyviu, jo paskyrimo į kitas pareigas garantijai, tačiau apie administracinius aktus, kuriais iš esmės nustatomi konkretūs institucijos, įstaigos, organizacijos struktūriniai pertvarkymai, esančius pagrindu patvirtinti naujus konkrečius pareigybių aprašymus (tokius, kaip savivaldybės tarybos sprendimą dėl savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sąrašo patvirtinimo).

Juo labiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A146-2846/2012 priimtas ir nagrinėtas pareiškėjo skundas buvo tiek dėl reikalavimo panaikinti atsakovo įsakymą dėl atleidimo iš tarnybos, tiek dėl atsakovo įsakymo, kuriuo patvirtintas naujas konkrečios pareigybės aprašymas. Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo bei pripažino neteisėta atsakovo įsakymo dalį, kuria patvirtintas naujos konkrečios pareigybės aprašymo atitinkamas punktas, ir jį panaikino.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-2846/2012 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą, kuriuo patvirtintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, kaip nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negalintį būti ginčo byloje dalyku.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (jo 6.1 ir 6.6 punktai) buvo patvirtintas ne Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 (I t., b. l. 11-14), o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 (I t., b. l. 22-48). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 5-V-936 buvo patvirtinti tik Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus nuostatai. Tačiau Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (taip pat ir kiti šio skyriaus pareigybių aprašymai) patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017. Taigi, apskritai pareiškėjos skundo reikalavimas pripažinti neteisėta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 5-V-936 dalį, kuria patvirtinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.6 punktai, ir juos panaikinti yra suformuluotas netinkamai, todėl koreguotinas.

Taip pat pastebėtina, jog, nepaisant to, kad pareiškėja minėtame reikalavime panaikinti prašo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 5-V-936, tačiau šio jos reikalavimo bei skundo turinys patvirtina, jog ji iš tiesų siekia, kad būtų panaikintas būtent Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas (jo 6.1 ir 6.6 punktai), kuris patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Dokumentų valdymo skyriaus pareigybių aprašymų patvirtinimo, lygių ir kategorijų nustatymo“. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, šiam Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 13 d. įsakymui Nr. 5-V-1017 apskųsti yra praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinio akto apskundimo terminas. Tačiau pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį pareiškėjos prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinis teismas išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir šio įstatymo nustatyta tvarka sprendžia bylą iš esmės (ABTĮ 34 str. 4 d.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija negali spręsti minėtų skundo trūkumų bei kitų pareiškėjos skundo priėmimo klausimų, todėl šio skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos V. J. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė