daaf1dee-8fc6-4944-b7f2-1ce73d95e197 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr.1A-507/2012Proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorijos:1-12-1-04200-2011-51.2.4.6.3.;1.2.4.8.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio (pranešėjo),teisėjų: Lino Šiukštos, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,nuteistajam V. K.,gynėjui advokatui Arvydui Montrimui, nukentėjusiosioms M.

K., J. J., nukentėjusiosios M. K. atstovui advokatui Å arÅ«nui Vilčinskui,vertėjai Alvyrai Klipčiuvienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų M. K. ir J. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ â€“ laisvės atėmimo bausme 2 metams ir pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du, ir V. K. paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius atlyginti nukentėjusiosioms padarytÄ turtinę žalÄ bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo.IÅ¡ nuteistojo V.

K. nukentėjusiajai M. K. priteistas 4 782 litų ir 43 centų turtinės žalos atlyginimas, 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 1 500 litų už advokato paslaugas; nukentėjusiajai J. J. priteistas 560 litų ir 82 centų turtinės žalos atlyginimas, 5 000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 1 000 litų už advokato paslaugas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : V. K. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. apie 20 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, pasiėmęs virtuvinį peilį ir pečiu iÅ¡laužęs kambario duris, kuriame buvo užsirakinusi jo žmona M.

K. ir pastarosios dukra iÅ¡ kitos santuokos – J. J., įsiveržė į Å¡iÄ patalpÄ . Kambaryje V. K. turimu peiliu suduodamas ne mažiau kaip 4 smÅ«gius, puolė nukentėjusiÄ jÄ M. K., kuri nuo smÅ«gių peiliu gynėsi turimu metaliniu dubeniu. Vėliau dėl smÅ«gių peiliu nukentėjusiajai iÅ¡metus dubenį, o V. K. bandant artinti peilį prie nukentėjusiosios kaklo, pastaroji siekdama iÅ¡vengti sužalojimo, kaire ranka griebė už peilio aÅ¡menų. Grumtynių metu nukentėjusiajai M.

K. buvo padaryta pjautinė žaizda kakle, kairės rankos III-IV pirÅ¡tų pjautinės žaizdos su III nervo pažeidimu, poodinės kraujosruvos žastuose ir deÅ¡inėje krÅ«tyje. Å iais V. K. veiksmais M. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kairės rankos III pirÅ¡to pjautinės žaizdos su nervo pažeidimu M. K. sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.Toje pat vietoje, vykusio konflikto metu, kambaryje buvusiai J. J. bandant ginti savo motinÄ nuo jÄ puolančio V. K., pastarasis mosikuodamas peiliu puolė ir nukentėjusiÄ jÄ J.

J., kuriai peiliu padarė pjautinę žaizdÄ kairiojo smilkinio srityje, Å¡iais veiksmais sukeldamas J. J. fizinį skausmÄ bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .Nukentėjusiosios M. K. ir J. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. nuosprendį panaikinti ir V. K. veiksmus perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 5 punktus. Nukentėjusiosios taip pat praÅ¡o priteisti joms visÄ praÅ¡omo dydžio žalos atlyginimÄ .Apeliantės nurodo, kad įvykio metu nuteistasis pasikėsino jas nužudyti.

Skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme V. K. patvirtino, kad su nukentėjusiÄ ja M. K. konfliktuoja nuo 2008 m., nes teisme vyksta jų skyrybų procesas bei yra nagrinėjama byla dėl to, kad nuteistasis atleido nukentėjusiÄ jÄ M. K. iÅ¡ užimamų pareigų. Ä®vykio vakarÄ pastarasis parodė iÅ¡gėręs alkoholio ir raminamųjų vaistų. Apeliančių teigimu, Å¡ie nuteistojo parodymai patvirtina, kad pastarasis daugiau nei 3 metus yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M.

K., todėl byloje nagrinėjami jo veiksmai yra neapykantos prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias tęsinys. Apeliantės teigia manančios, kad nuteistojo pasikėsinimÄ jas nužudyti patvirtina ir jo teisme pasakyti žodžiai „jei aÅ¡ norėčiau nužudyti, aÅ¡ tai ir padaryčiau vienu smÅ«giu iÅ¡ nugaros nieko nesakydamas“.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio vietoje visi atlikti nuteistojo veiksmai buvo tyčiniai: jis, pamatęs nukentėjusiÄ sias virtuvėje, daug kartų išėjęs iÅ¡ savo kambario vaikščiojo po koridorių ir stebėjo, kÄ jos daro, po to, jis tyčia apliejo M.

K. arbata, tyčia paėmė virtuvinį peilį, laužė kambario duris bei tyčia užsimojo peiliu. Apeliantės teigia, kad nukentėjusioji M. K. gynėsi nuo nuteistojo smÅ«gių metaliniu dubeniu, tačiau, kai ji gintis jau negalėjo, V. K. tyčia perpjovė jos kaklÄ . Nukentėjusiųjų teigimu, M. K. sužalojimo vieta yra ypač pavojinga žmogaus gyvybei, ir nuteistasis tai žinojo. Apeliantės pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme M. K. parodė, kad jai sugriebus peilio aÅ¡menis ranka, pavyko iÅ¡vengti mirtino smÅ«gio į kaklÄ .

Nukentėjusiosios teigia manančios, kad nuteistasis agresyviai puldamas ir mojuodamas peiliu, norėjo nužudyti ir nukentėjusiÄ jÄ J. J.. Apeliantės teigia, kad tik po to, kai numestu žaislu buvo nukreiptas nuteistojo dėmesys ir M. K. iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir kvietė pagalbÄ , V. K. pabėgo iÅ¡ kambario, kuriame buvo su nukentėjusiÄ ja J. J., ir užsirakino kitame kambaryje. Nukentėjusiosios pažymi, kad konflikto metu V. K. sužalojo J. J. veidÄ , rankas, lÅ«pas ir pilvÄ . Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis, pasiėmęs peilį, aiÅ¡kiai pasakė, kad nužudys nukentėjusiÄ sias.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantės daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. savo nusikalstamus veiksmus nutraukė ne savo iniciatyva, o tik todėl, jog jos aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi nuteistajam.Nukentėjusiosios nesutinka su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad jų parodymai patvirtina, jog nuteistasis nenorėjo pasekmių. Apeliantės dar kartÄ nurodo, kad M. K., norėdama iÅ¡vengti smÅ«gio peiliu į kaklÄ , sugriebė peilio aÅ¡menis, todėl jai buvo sužaloti pirÅ¡tai. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad ta aplinkybė, jog nuteistajam nebuvo nustatyti jokie sužalojimai, nereiÅ¡kia, kad įvykio metu jis nepasikėsino nužudyti.

Apeliantės nurodo, kad pasikėsinimo nužudyti atveju nuteistasis nebÅ«tinai turėjo bÅ«ti sužalotas, tokio požymio Å¡io nusikaltimo sudėtyje nėra. Nukentėjusiųjų teigimu, numestas žaislas yra nuo V. K. nepriklausiusi aplinkybė, dėl kurios jis nebaigė savo veikos. Apeliantės nesutinka, kad pasekmių neapibrėžtumÄ Ä¯rodo tai, jog nuteistasis nepasikėsino jų žudyti laiptinėje, taip pat Å¡ioje vietoje neÅ¡aukė, kad nužudys ar atvažiavus policijos pareigÅ«nams bei medikams nebuvo kalbos apie norÄ nužudyti.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis, kad „2011 m. rugsėjo 25 d. apžiÅ«rėjus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastÄ ir paimtÄ virtuvinį peilį, nustatyta, jog ant jo geležtės matomos raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (t. 1, b. l. 21-23). Po apžiÅ«ros peilis pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas M. K. (t. 1, b. l. 21-24). Å is peilis buvo apžiÅ«rėtas ir teismo posėdžio metu jį pateikus nukentėjusiajai M. K.“.

Nukentėjusiosios pažymi, kad iš byloje esančių duomenų (b. l. 21-24, t. 1; b. l. 110, t.

2) matyti, jog peilis įvykio vietoje buvo rastas ir paimtas 2011 m. rugsėjo 23 d. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios M. K., J. J., nukentėjusiosios M. K. atstovas Å arÅ«nas Vilčinskas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistasis V. K., jo gynėjas ir prokuroras prašė šį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos ir teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas.

Å ioje byloje esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikacijos nenustatyta.Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios M. K. ir J. J., nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nurodo, kad V. K. veiksmai turėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktus kaip pasikėsinimas nužudyti esant Å¡iÄ veikÄ kvalifikuojantiems požymiams. Su Å¡iuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Nusikalstama veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant tiesioginei apibrėžtai kaltininko tyčiai, t. y. asmuo suvokia pavojingÄ daromos veikos pobÅ«dį, numato, kokios rÅ«Å¡ies pavojingų padarinių gali sukelti veika, ir nori apibrėžtų padarinių.

Siekiant nustatyti kaltininko tyčios turinį, yra svarbu iÅ¡samiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, iÅ¡orinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad įvykio metu tarp nukentėjusiųjų ir nuteistojo įvyko konfliktas, kurio metu M.

K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o J. J. nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji M. K., pirmosios instancijos teisme pasakodama, kokiomis aplinkybėmis jai buvo padaryti sužalojimai, parodė, kad V. K., laikydamas peilį aukÅ¡tai iÅ¡keltoje deÅ¡inėje rankoje, peilio aÅ¡menis nukreipęs į apačiÄ , grasino nužudyti. M. K. ir J. J. užsidarius kambaryje, V. K. iÅ¡laužė kambario duris, priėjo prie M. K. ir prirėmė peilį jai prie kaklo. PapraÅ¡yta įvardinti nuo kaltininko valios nepriklausančias aplinkybes, sukliudžiusias Å¡iam baigti nusikalstamÄ veikÄ , M.

K. parodė, kad ji, paimdama jai į kaklÄ Ä¯remtÄ peilį dviem pirÅ¡tais, sutrukdė V. K. jÄ nužudyti, be to, V. K. įrėmus peilį jai į kaklÄ , J. J. rėkė, trankė dubeniu į grindis bei Å¡iuo dubeniu sudavė V. K. smÅ«gius į nugarÄ (b. l. 195-196, t. 2).Nukentėjusioji J. J. pirmosios instancijos teisme pasakodama, kaip jai buvo padarytas byloje nustatytas sužalojimas, parodė mananti, kad veidÄ V. K. jai sužalojo, kai ji gynėsi nuo jo rankine. Paklausta apie aplinkybes, sutrukdžiusias V.

K. jÄ nužudyti, nukentėjusioji J. J. teigė, kad gynėsi rankine, bėgiojo po kambarį, metė į V. K. pliuÅ¡inį žaislÄ (b. l. 198-199, t. 2). Taigi, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iÅ¡ pačių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad V. K., įvykio metu net panaudodamas gyvybei pavojingÄ Ä¯rankį - peilį bei padarydamas juo sužalojimus ir gyvybiÅ¡kai svarbioje vietoje (M. K. sužalojo kaklÄ ), nesiekė nužudyti nukentėjusiųjų. V. K. padaryti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (M.

K.) bei nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas (J. J.), jo atlikti veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias nebuvo intensyvÅ«s, nukentėjusioji J. J. parodė net nepajutusi ir nepastebėjusi, kada ir kaip jai buvo sužalotas veidas (b.l. 198, t. 2). Byloje nenustatyta ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Ä®vertinus tai, kad V. K. yra fiziÅ¡kai sveikas, sportuojantis vyras, jis, turėdamas ketinimÄ nužudyti nukentėjusiÄ sias, tai galėjo padaryti nepriklausomai nuo įvykio metu nukentėjusiųjų atliktų veiksmų: peilio aÅ¡menų sugriebimo ranka, dubens daužymo į grindis bei sudavimo Å¡iuo dubeniu V.

K., žaislo metimo į V. K.. Be to, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M. K. patvirtino, kad, kai V. K. jai perpjovė rankÄ , ir ji paleido peilį, daugiau jis įdurti nebandė (b. l. 197, t. 2); abi nukentėjusiosios parodė, kad M. K. iÅ¡bėgus iÅ¡ kambario, kuriame vyko konfliktas, V. K., metęs pliuÅ¡inį žaislÄ , nuėjo į savo kambarį (b. l. 196, 198, t. 2). Tai, kad gynyba prieÅ¡ nuteistÄ jį nebuvo tokio intensyvumo, kad jis dėl to nebÅ«tų galėjęs baigti nusikalstamos veikos, prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, patvirtina ir tai, kad V.

K. įvykio metu nebuvo padaryta sužalojimų (b.l. 207, t. 2). Esant Å¡ioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. K., smurtaudamas prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, nesiekė konkretaus rezultato – atimti joms gyvybę. Nuteistojo teisiamojo posėdžio metu pasakyta frazė „jei aÅ¡ norėčiau nužudyti, aÅ¡ tai ir padaryčiau vienu smÅ«giu iÅ¡ nugaros nieko nesakydamas“ taip pat neduoda pagrindo teigti, kad V. K. pasikėsino nužudyti nukentėjusiÄ sias.

PrieÅ¡ingai, Å¡iuo pasakymu nuteistasis tik patvirtino, kad nagrinėjamoje situacijoje jis galimų neteisėtos veikos padarinių nedetalizavo, tik bendrai numatė galimybę atsirasti įvairiems padariniams. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad V. K. nuo 2008 m. jau konfliktavo su nukentėjusiÄ ja M. K., buvo prieÅ¡ jÄ nusiteikęs prieÅ¡iÅ¡kai, todėl byloje nagrinėjamas įvykis, nukentėjusiųjų teigimu - pasikėsinimas nužudyti, yra Å¡ių santykių ir neapykantos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tęsinys.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais nukentėjusiųjų teiginiais, juolab, kad ir pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 125-126, t.

1) bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b.l. 206-207, t.

2) neneigė, kad santykiai su M. K. yra varginantys ir keliantys stresÄ dėl teisme vykstančio jų skyrybų proceso bei nagrinėjamos bylos dėl to, kad nuteistasis atleido nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ užimamų pareigų. Tačiau Å¡iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl V. K. padarytų veikų kvalifikavimo, svarbu yra ne tai, kaip nuteistasis sugyveno su nukentėjusiomis iki byloje nagrinėjamo įvykio, o tai, kokios rÅ«Å¡ies tyčiai esant jis veikė darydamas nusikalstamas veikas. Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodytÄ teiginį, jog įvykio metu nuteistasis pasakė „aÅ¡ jus nužudysiu“.

Å i frazė, įvertinus nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, pati savaime nereiÅ¡kia, kad nuteistasis veikė turėdamas tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ . Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo nuosprendžio teiginiu, kad „2011 m. rugsėjo 25 d. apžiÅ«rėjus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rastÄ ir paimtÄ virtuvinį peilį, nustatyta, jog ant jo geležtės matomos raudonos spalvos dėmės panaÅ¡ios į kraujÄ (t. 1, b. l. 21-23).

Po apžiÅ«ros peilis pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas M. K. (t. 1, b. l. 21-24), nurodydamos, kad Å¡is peilis įvykio vietoje buvo rastas 2011 m rugsėjo 23 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pacituotame pirmosios instancijos teismo nuosprendžio sakinyje net ir nekalbama, kada iÅ¡ įvykio vietos buvo paimtas peilis, Å¡iame sakinyje nurodyta, kada Å¡is peilis buvo apžiÅ«rėtas. Minėto teiginio teisingumÄ patvirtina ir byloje esantys dokumentai: iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 23 d. policijos pareigÅ«no suraÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo yra žinoma, kad 2011 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡ įvykio vietos buvo paimtas virtuvinis peilis su medine rankena (b. l. 14-15, t. 1), kuris, kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, buvo apžiÅ«rėtas 2011 m. rugsėjo 25 d. (b. l. 21-22, t. 1).

Nepagristai apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad V. K. nukentėjusiajai J. J. sužalojo rankas, lÅ«pÄ ir pilvÄ . Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G3017/11(01) konstatuota, kad J. J. buvo nustatytas randas sugijus žaizdai kairio smilkinio srityje. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. VirÅ¡utinės lÅ«pos kairėje pusėje sužalojimų nenustatyta. Kitur sužalojimų nukentėjusioji nenurodė (b. l. 90-91, t. 1). Nesant nuteistojo veikoje tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti nukentėjusiÄ sias, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal realiai kilusias pasekmes, t. y. nežymų J.

J. sveikatos sutrikdymÄ ir nesunkų savo žmonos M. K. sveikatos sutrikdymÄ .Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu V. K. prapažintas kaltu padaręs vienÄ nesunkų ir vienÄ apysunkį nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas nusikaltimo padarymo metu numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų. Už šį nusikaltimÄ V. K. paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalis nusikaltimo padarymo metu numatė, kad kaltininkas padaręs šį nusikaltimÄ , baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už šį nusikaltimÄ V. K. paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas skirdamas V. K. bausmes vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), įvertino jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis.

Tinkamai subendrinus paskirtas bausmes, V. K. paskirta dviejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pakirta galutinė bausmė nėra nei per griežta, nei per Å¡velni, todėl ji nekeičiama. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimÄ , nes sÄ lygos taikyti šį straipsnį buvo. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai iÅ¡spręsti ir su civiliniais ieÅ¡kiniais susiję klausimai. Nukentėjusiajai M.

K. iÅ¡ nuteistojo V. K. už padarytus sveikatos sutrikdymus priteistas 10 000 litų, o nukentėjusiajai J. J. –5 000 litų neturtinės žalos atlyginimas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šį klausimÄ , iÅ¡dėstė motyvus, pagrindžiančius teisinį ir faktinį nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos pagrindÄ bei nurodė argumentus, į kuriuos atsižvelgta nustatant jos dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – Lietuvos Respublikos CK) nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ tenka teismui. Spręsdamas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kriterijais, nurodytais Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusiosios dėl V. K. padarytų veiksmų patyrė stresÄ , joms atsirado sveikatos problemų, gydėsi, vartojo vaistus, tam tikrÄ laiko tarpÄ negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, jautė baimę.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoto smurto intensyvumas nebuvo labai didelis, V. K. nusikalstamos veikos nesukėlė itin sunkių padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiosioms priteistas neturtinės žalos atlyginimas nėra per mažas, joms priteistų sumų dydis atitinka teismų praktikos vidurkį šios kategorijos bylose (Kasacinės nutartys Nr. Nr. 2K-437/2011; 2K-544/2011; 2K-401/2012; 2K-399/2012; ). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ir turtinės žalos atlyginimo klausimus, taip pat pagrįstai nusprendė priteisti iš V.

K. nukentėjusiųjų patirtas proceso iÅ¡laidas.Apeliacinio teismo posėdyje nukentėjusiosios M. K. ir J. J. pateikė dokumentus (2012 m. liepos 20 d., 2012 m. liepos 30 d., 2012 m. rugsėjo 12 d. pinigų priėmimo kvitus; 2012 m. liepos 17 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 117; 2012 m. liepos 26 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas), kurie patvirtina iÅ¡laidas už gynėjų suteiktas teisines paslaugas, apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ bei atstovavimÄ apeliacinio proceso metu, ir prašė Å¡ias turėtas iÅ¡laidas, iÅ¡ viso    1 700 litų priteisti iÅ¡ nuteistojo V.

K.. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2012, Nr. 2K-377/2012, Nr. 2K-419/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis V. K. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų M. K. ir J. J. apeliacinį skundÄ , kuris atmestinas kaip nepagrįstas, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų apeliacinio proceso metu patirtos iÅ¡laidos už advokatų paslaugas nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nukentėjusiųjų M.

K. ir J. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas Teisėjai Aloyzas Kruopys               Linas Å iukÅ¡ta               Linas Žukauskas