2017-11-08 Nr. AB-20533-3-61-3-02047-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3345-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02047-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Š. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 16 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 82, 83, 88a, 91, 100, 201, 338. Pasivaikščiojimui gryname ore buvo skirta ne daugiau kaip dvi valandos. Pareiškėjo teigimu, sanitarinis mazgas nėra tinkamai atitvertas, jis buvo stebimas pareigūnų per kameros durų langelį. Pareiškėjas nurodė, kad dėl tokių kalinimo sąlygų patyrė dvasinę skriaudą, kankinimus, emocinę depresiją, pažeminimą, jam sutriko psichika.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur neturtinės žalos. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo kildinamos žalos iš to, jog sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas, teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai šiuo aspektu nustatyti.

7. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad, leidžiant pareiškėjui kasdien pasivaikščioti gryname ore ne daugiau kaip dvi valandas, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

8. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Vertindamas, koks žalos atlyginimo dydis turėtų būti priteistas pareiškėjui, teismas atsižvelgė į tai, kad ginčui aktualiu metu pareiškėjas nė karto nesikreipė į Lukiškių TI-K direktorių su prašymais ar skundais dėl laikymo sąlygų. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjui netinkamos jo laikymo sąlygos sukėlė sveikatos negalavimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 200 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 9. Pareiškėjas A. Š. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į nuteistųjų skaičių būnant vienoje kameroje (po tris, keturis asmenis), neįvertino, kad tuo buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, neįskaičiavo laiko nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 16 d., kai pareiškėjas kameroje praleido ne vienas. Pareiškėjo manymu, teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015, 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015.

11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nekonkretūs.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui A. Š., kuris neturtinės žalos atsiradimą kildina iš jo netinkamo kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

14. Įvertinęs bylos medžiagą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2014 m. liepos 1 d. – 2015 m. gegužės 1 d. atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą dėl sanitarinio mazgo nepakankamo įrengimo, likusią skundo dalį atmetė.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės nesutinka su nustatyto pažeidimo trukme, taip pat su priteistu neturtinės žalos dydžiu.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. ABTĮ 140 straipsnyje nurodyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (1 dalis); teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis). Kadangi teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, ji bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir pasisako tik tais klausimais, kuriuos pareiškėjas nurodė apeliaciniame skunde.

17. Kiek tai susiję su pareiškėjo privatumo pažeidimu neužtikrinant sanitarinio mazgo tinkamo įrengimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė buvus tokį pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog prieiga prie tinkamai įrengtų ir higienos reikalavimus atitinkančių sanitarinių įrenginių yra pirmaeilės svarbos tam, kad kaliniai galėtų išlaikyti asmens orumo jausmą. Higiena ir švara yra ne tik dalis pagarbos, kurią asmenys turi skirti savo kūnui ir savo kaimynams, su kuriais dalijasi patalpomis ilgą laiką, jos taip pat yra sveikatos išsaugojimo sąlyga ir būtinybė. Tikrai humaniška aplinka yra neįmanoma be laisvos prieigos prie tualeto arba galimybės išlikti švariam (žr., pvz., 2015 m. sausio 27 d. sprendimo byloje Neshkov ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimų Nr. 36925/10 ir kt.), 240 p., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 114 p.). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad sanitarinio mazgo sienelė buvo 1,5 metro aukščio, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje laikosi nuostatos, kad tokio aukščio sienele nėra tinkamai užtikrinamas asmens privatumas (žr., pvz., 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1018-624/2016).

18. Vis dėlto pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta pažeidimo trukme (nuo 2014-07 iki 2015-05-01).

19. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų (t. I, b.l. 6-11) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. Viso minėtu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K išbuvo 917 dienų. Taigi šiuo požiūriu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai pagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo netinkamo kalinimo Lukiškių TI-K trukmę.

20. Kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad, atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį, yra pagrindas konstatuoti neteisėtą atsakovo atstovo neveikimą ir pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

22. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pažeidimo laikotarpį. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K išbuvo 917 dienų. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija įvertina administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, atsižvelgia į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), į pragyvenimo lygį (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015); į piliečių bendrą materialinį lygį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011), taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015, 2014 m. balandžio 8 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2014 ir kt.). Iš EŽTT praktikos taip pat matyti, kad netgi šis teismas netiesiogiai atsižvelgia į argumentus, susijusius su valstybės finansine padėtimi (žr. EŽTT 2008 m. vasario 7 d. sprendimą Kostadinov prieš Bulgariją, 2008 m. gegužės 7 d. sprendimą S. D. prieš Bulgariją, taip pat LVAT 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-850-858/2015).

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pažeistos teisės (teisės į privatumą) pobūdį, taip pat atkreipia dėmesį į faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas dalį pirmiau minėto laiko Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas, taigi jo privatumo pažeidimo mastas tokiais laikotarpiais buvo mažesnis nei esant kameroje su kitais asmenimis. Taip pat pažymėtina, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, kad dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia sprendžia, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytam pažeidimui ir patirtai žalai. Atsižvelgusi į pirmiau nurodytus kriterijus teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1-3 punktus pakeisti ir išdėstyti taip: „Pareiškėjo A. Š. skundą tenkinti. Priteisti pareiškėjui A. Š. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, neturtinei žalai atlyginti“.

Likusią pirmosios instancijos teismo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Gintaras Kryževičius Ramutė Ruškytė