daae275e-8161-4f54-8fd1-e93d0a4b1054 · Kauno apygardos teismas

?Bylos Nr. 1S-96-348/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34574-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. sausio 20 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-365-548/2023 perduota prokurorui nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti ir ikiteisminiam tyrimui papildyti, nustatant trijų mėnesių terminÄ . Teismas, n u s t a t ė :

1. Kauno apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3, 4 dalyse, 289 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje;

J. Z. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje; E. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje;

Ž. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje; D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamÄ jÄ bylÄ perdavė prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams paÅ¡alinti, nustatant 3 mėnesių terminÄ .

3. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Rasa Verdnikovienė skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teismui. 3.1. Skundu nesutinkama su teismo motyvais, jog nėra aiÅ¡ku, ar kaltinamajam J. Z. jo veiksmai taip pat turėjo bÅ«ti kvalifikuojami pagal BK 289 straipsnio 1 dalį. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo medžiagos surinktų duomenų matyti, kad pakanka duomenų teigti, kad D.

M. ir J. Z. pasitelkdami kitus asmenis įvykdė elektroninį sukčiavimÄ V. P. atžvilgiu, t. y. bendrais veiksmais pasiekė rezultato. Kaltinimo apraÅ¡omojoje dalyje nurodyta, kad J. Z. kartu su D. M. pasisavino valstybės tarnautojo ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardÄ padarant neteisėtus veiksmus, neteisėtai apgaule įgijo ir disponavo svetimais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, bendrais veiksmais savo ir kitų asmenų naudai apgaule pasikėsino įgyti svetimÄ V.

P. priklausantį 6800 eurų turtÄ , tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių. Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad J. Z. su D. M. susitarė kokiu bÅ«du, ar pasisavinant valstybės tarnautojo ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardÄ , ar naudojant kitus bÅ«dus D. M. iÅ¡vilios iÅ¡ V. P. prisijungimo prie sÄ skaitų duomenis, dėl Å¡ių priežasčių J. Z. nusikalstama veika, numatyta BK 289 straipsnio 1 dalyje nėra inkriminuota. 3.2.

Prokurorė skunde nesutinka ir su teismo išvadomis, jog teismui lieka neaišku, kodėl D. D. veiksmai yra kvalifikuojami ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, nors šių nusikalstamų veikų nepadarė. Prokurorė skunde nurodo, jog L. T. atžvilgiu elektroninis sukčiavimas galimai įvykdytas organizuotoje grupėje. D. D. organizuota grupė pagal BK 25 straipsnį, kaip kitiems kaltinamiesiems, nėra inkriminuota, nes neįrodyta, jog jis žinojo dalyvaujantis organizuotoje grupėje.

Jam inkriminuotas bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnį, tačiau padaryta klaida nurodant 3 dalį, vietoje 6 dalies. Tokia klaida gali bÅ«ti taisytina bylÄ nagrinėjant teisme, o ar D. D. padarė ar nepadarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimÄ . 3.3. Skunde taip pat nesutinkama su teismo motyvais, kuriuose nurodoma, jog netinkamai apraÅ¡ytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės (nukentėjusiųjų V. P., L. T. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiavimo epizodai), kadangi tai leidžia manyti, kad E. Å . ir V.

B. taip pat vykdė sukčiavimus, nors byloje Å¡ie asmenys yra liudytojai. Prokurorė nurodo, jog E. Å . ir V. B. buvo įtraukti į nusikalstamos veikos darymÄ , tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad jie žinojo, jog vykdydami nurodymus daro nusikalstamus veiksmus, todėl jiems kaltinimai nėra pareikÅ¡ti, o kaltinamiesiems D. M., J. Z., Ž. K., E. D., D. D. pareikÅ¡tuose kaltinimuose yra nurodyta, kad veikas vykdė su nežinančiais apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Å . ir V. B.. 3.4. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, ikiteisminiam tyrimui yra svarbi ir reikÅ¡minga aplinkybė apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. internetinėje svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo patalpintas skelbimas apie siÅ«lomÄ darbÄ namuose nuotoliniu bÅ«du.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pasinaudojant D. P. asmens duomenimis, nes D. P. radęs skelbimÄ ir norėdamas įsidarbinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas ir autoportretÄ , o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, pasinaudodamas D. P. asmens duomenimis atidarė-sukÅ«rė kriptovaliutų paskyrÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kuria pasinaudojant buvo nupirktos kriptovaliutos, atsiskaitant-sumokant už Å¡iÄ kriptovaliutÄ bÅ«tent pavedimais ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios banko sÄ skaitos. 3.5.

Prokurorė skunde nurodo, jog D. P. minima A. V. B. ir MB „V. A.“ ir jų vardu atidarytos banko sÄ skaitos, tačiau jų atžvilgiu sukčiavimo epizodas nėra nagrinėjamas ir tiriamas Å¡iame ikiteisminiame tyrime. Kaltinamiesiems nėra inkriminuotos nusikalstamos veikos dėl D. P. SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo pasinaudota ir, į kuriÄ Ä¯krito 2999 Eur iÅ¡ A. V. B. sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir MB „V. A.“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat A.

V. B. nebuvo pripažinta nukentėjusia ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-34574-20, nes sukčiavimas A. V. B. atžvilgiu buvo tiriamas kitame – Panevėžio apskrities VPK tiriamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35682-20. 3.6. Skunde taip pat nurodyta, jog iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų nėra aiÅ¡ku, kas iÅ¡ kaltinimų turi bÅ«ti paÅ¡alinta, nelogiÅ¡kas teismo reikalavimas, jog kaltinimai turi bÅ«ti trumpi. Kaltinimas yra ilgas, nes kelių nusikalstamų veikų padaryme dalyvauja daug asmenų ir kiekvienas atlieka tam tikrÄ vaidmenį, tam tikrus veiksmus, jie nuosekliai apraÅ¡omi.

Kiekvieno kaltinimo veikos yra aprašytos įmanomai aiškiau, atskleidžiant nustatytas detales. Prokurorė nesutinka ir su teismo reikalavimu, jog kaltinime vienam kaltinamajam nebūtų aprašomi kitų bendrininkų ar organizuotos grupės narių veiksmai, tokiu atveju kaltinimas bus nesuprantamas ir atspindės tik vieno iš bendrininkų ar organizuotos grupės narių veiksmus ir neatspindės priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir pasekmių ir bendrai pasiekto rezultato. Veikos padarytos būtent dėl bendrininkų ir organizuotos grupės narių veiksmų visumos, o ne dėl atsitiktinių pavienių asmenų veiksmų.

Nesutinkama ir su teismo nurodytu reikalavimu nenurodyti kaltinime kiek buvo padaryta neteisėtų pavedimų, tarsi tai nebūtų nusikalstami veiksmai, kurie neturėtų įrodomosios reikšmės. Analogiški kaltinimai buvo formuluojami ir kitose grupėse asmenų dėl BK 182 straipsnio 2 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 1981 straipsnio 1 dalies nusikalstamų veikų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose, kuriuose buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. 3.7. Prokurorė skunde nurodo, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimų.

Jeigu kaltinimai yra ilgi ir iÅ¡samÅ«s, nereiÅ¡kia, kad jie nesuprantami. Å ioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų, kurių negalima iÅ¡taisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylÄ . Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodytu asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Ä®tvirtintas aktyvaus teismo modelis reiÅ¡kia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Nagrinėjamu atveju teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais, abstrakčiomis formuluotėmis, kad aptarti kaltinamojo akto trÅ«kumai trukdo bylÄ nagrinėti teisme, o kaltinamojo akto trÅ«kumų iÅ¡taisyti teisme nėra galimybės, tačiau Å¡ių iÅ¡vadų nepagrindė. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pažeidė BPK 234 straipsnio 2 dalies bei BPK 2421 straipsnio reikalavimus, jog teismo pareiga bylÄ iÅ¡nagrinėti per kuo trumpesnį laikÄ .

4. Kauno apygardos teisme gautas kaltinamojo Ž. K. atsiliepimas į skundÄ , kuriuo praÅ¡oma prokurorės skundÄ atmesti kaip nemotyvuotÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės skundas tenkinamas.

5. BPK 218 straipsnyje nurodyta, jog prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs Å¡iame straipsnyje numatytus veiksmus, suraÅ¡o kaltinamÄ jį aktÄ ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 232 straipsnio 1 punkte numatytas sprendimas perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje gali bÅ«ti priimamas teismui nustačius, jog nėra kliūčių bylÄ nagrinėti teisme. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , teismas gali bylÄ perduoti prokurorui.

6. Kauno apylinkės teismas, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas dėl ko yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo ekonomiÅ¡kai, greitai ir operatyviai nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl ji negali bÅ«ti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

7. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi, bylos medžiaga bei prokurorės skundo argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamoji byla prokurorui nustatytiems trÅ«kumams paÅ¡alinti, grÄ Å¾inta nepagrįstai. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nurodyti trÅ«kumai nesudaro pagrindo juos vertinti kaip esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurių negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir priimti teisingÄ nuosprendį ar nutartį. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė tokius kaltinamojo akto trÅ«kumus, kurie gali bÅ«ti iÅ¡taisyti teisme, Å¡ie trÅ«kumai netrukdo nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis panaikinama kaip nepagrįsta.

8. BPK 219 straipsnyje nustatytas kaltinamojo akto turinys. Å iame straipsnyje iÅ¡dėstytas kaltinamojo akto rekvizitų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir iÅ¡samus. Å iame straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Pagal BPK įtvirtintÄ kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepcijÄ , kaltinamasis aktas neturi bÅ«ti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos apraÅ¡ymas, nes svarbiausi duomenys turi bÅ«ti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį, ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamÄ jį aktÄ .

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. IÅ¡ aptarto seka, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylÄ prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu pažeidimo negalima iÅ¡taisyti teisme.

9. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas kaltinamojo akto trūkumus sieja su tai, jog susipažinus su kaltinamuoju aktu iš esmės lieka neaišku, ar kaltinamojo J. Z. (nukentėjusiosios V. P. sukčiavimo epizodas) veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal BK 289 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos aprašyme nurodoma, jog J. Z. kaltinamas tuo, kad jis iš anksto susitaręs, veikdamas tiesiogine tyčia, veikdamas bendrininkų grupėje su laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) atliekančiu D.

M., taip pat nežinančiu apie vykdomas nusikalstamas veikas E. Å ., pasisavino valstybės tarnautojo ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardÄ , tačiau J. Z. nusikalstama veika, numatyta BK 289 straipsnio 1 dalyje nėra inkriminuojama. Visgi, aukÅ¡tesnysis teismas, su Å¡iais skundžiamos nutarties motyvais, kuriais sprendžiama, jog Å¡iuo pagrindu kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sutikti neturi pagrindo. Kaip ir nurodyta prokurorės skunde, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog D.

M. ir J. Z. pasitelkdami ir kitus asmenis, galimai įvykdė sukčiavimÄ nukentėjusiosios V. P. atžvilgiu, todėl kaltinamojo akto apraÅ¡omojoje dalyje apraÅ¡omi veiksmai, kaip D. M. ir J. Z. bendrais veiksmais pasiektas rezultatas. J. Z. kaltinamas tuo, kad bendrais veiksmais kartu su bendravykdytoju D. M., pasisavinant valstybės tarnautojo ir vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardÄ , disponuojant elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojant elektroninių mokėjimų priemones ar jų duomenis, neteisėtai prisijungiant prie informacinės sistemos, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimÄ turtÄ â€“ V.

P. priklausančius 6800 Eur. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, ikiteisminio tyrimo duomenimis nėra nustatyta, kad J. Z. ir D. M. būtų aptarę kokiu būdu D. M. iš nukentėjusiosios išgaus elektroninių mokėjimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, dėl šių priežasčių prokurorė J. Z. neinkriminavo nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 straipsnio 1 dalyje. Aukštesniojo teismo vertimu, tai, kad teismas nesutinka su kaltinamajame akte pateikta J. Z. veiksmų kvalifikacija ar nusikalstamų veikų aprašymu, neįpareigoja prokuroro pakeisti kaltinamajame akte nustatytas aplinkybes.

Å iame kontekste atkreipiamas pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame iÅ¡dėstoma bÅ«tent prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl bÅ«tent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o kaltinamasis aktas yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimų ribų orientyras. Teismas turi visas procesines galimybes paÅ¡alinti tam tikrus byloje esančius trÅ«kumus, o skundžiamoje nutartyje nurodytas teismo manymu esantis trÅ«kumas nėra esminis, kurio pagrindu baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inama prokurorui.

10. Iš esmės apylinkės teismas nurodo ir dėl kito sukčiavimo epizodo, panašias aplinkybes, kurių pagrindu baudžiamoji byla perduota prokurorui trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog lieka neaišku kodėl D. D. veiksmai (L. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu sukčiavimo epizodas) yra kvalifikuojami ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, nors šių nusikalstamų veikų nepadarė, kadangi aprašant D. D. veiksmus, kaltinamajame akte nurodyta, jog D.

D. vykdė E. D. nurodymus – nurodytu laiku, nuvykti paimti daiktus, įsigytus už sukčiavimo bÅ«du įgytas lėšas. AukÅ¡tesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, ir su Å¡iais apylinkės teismo motyvais, grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ prokurorui trÅ«kumams Å¡alinti taip pat neturi pagrindo sutikti. Å iame kontekste pažymėtina, jog teismas net nėra perdavęs baudžiamosios bylos teisiamajam posėdžiui, dėl ko ir įrodymų tyrimas byloje nepradėtas. Teismas tik iÅ¡nagrinėjęs visÄ bylos medžiagÄ ir matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę ar, kad nustatyti kiti inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai, gali priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau teismas, pasirengimo bylos stadijoje, negali spręsti kaltinamojo kaltės klausimo.

IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, jog D. D. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 d., 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prokurorė skunde sutinka, jog Å¡iuo atveju D. D. inkriminuojant bendrininkavimÄ , neteisingai nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalis, nors prokurorės manymu, turėtų bÅ«ti inkriminuota Å¡io straipsnio 6 dalis.

Å iame kontekste pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, turi procesinę teisę keisti, papildyti kaltinimÄ . Esant bÅ«tinybei nusikalstamų veikų kvalifikavimas gali bÅ«ti keičiamos nagrinėjant bylÄ tiek pirmÄ ja instancija, tiek apeliacine tvarka, tiek prokuroro praÅ¡ymu, tiek nagrinėjančio teismo iniciatyva. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, nepagrindžia bÅ«tinumo baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti prokurorui trÅ«kumams Å¡alinti.

11. Nesutiktina ir su apylinkės teismo nurodytu kaltinamojo akto trÅ«kumu, kurio pagrindu baudžiamoji byla grÄ Å¾inta prokurorui, jog nėra visiÅ¡kai tinkamai pasirinktas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių dėstymo bÅ«das, kadangi toks apraÅ¡ymas leidžia suprasti, kad E. Å . ir V. B., taip pat vykdė sukčiavimus su kaltinamaisiais. Nors E. Å . ir V. B. neturi jokio teisinio statuso, jie įvardinti kaip liudytojai. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju kaltinimai asmenims pareikÅ¡ti dėl įvykdytų sukčiavimų, panaudojant tam tikras sukčiavimo schemas ir įtraukiant kuo daugiau asmenų.

Nors E. Š. ir V. B. nagrinėjamu atveju nėra pareikšti kaltinimai, tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog šių asmenų atlikti veiksmai taip pat buvo svarbūs įvykdant sukčiavimus, dėl ko dėstant nusikalstamos veikos aplinkybes, E. Š. ir V. B. įvardinami kaip dalyvavę sukčiavime, tačiau sprendžiant iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog šie asmenys atlikdami tam tikus veiksmus, aprašytus kaltinamajame akte, žinojo apie daromas nusikalstamas veikas.

Visgi, nors kaltinimai šiems asmenims ir nėra pareikšti, tačiau kaip jau minėta, šių asmenų veiksmai turėjo reikšmę nusikalstamų veikų įvykdymui. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog teismui nustačius, jog kaltinimas byloje netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ir teisminio nagrinėjimo metu.

12. IÅ¡ esmės sutiktina su skundžiamoje nutartyje nurodytais pastebėjimais, jog iÅ¡ kaltinamojo akto turinio nėra aiÅ¡ku, kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir svarbÄ turi kaltinamajame akte minima aplinkybė apie ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ asmenį, kuris 2020 m. rugsėjo 2 d. internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimÄ apie siÅ«lomÄ darbÄ namuose nuotoliniu bÅ«du, o D. P., nežinodamas apie nusikalstamas veikas, radęs skelbimÄ ir norėdamas įsidarbinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nusiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotraukas ir autoportretÄ .

Po to remiantis Å¡iais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sukÅ«rė kriptovaliutų paskyrÄ pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ ir Å¡ios paskyros duomenimis perdavė kaltinamajam E. D.. IÅ¡ D. P. apklausos matyti, jog jis nurodė, kad asmeniui, kuris prisistatė G. vardu, davė ir savo SEB banko sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kuriÄ Ä¯krito 2999 Eur iÅ¡ A. V. B. ir MB „V. A.“ sÄ skaitų. Tačiau kaip teisingai nurodyta ir apylinkės teismo nutartyje, kaltinamajame akte, minėtos banko sÄ skaitos nėra nurodytos, kaip į kurias buvo pervedami apgaulės bÅ«du įgyti pinigai ar Å¡ių banko sÄ skaitų bÅ«tų neteisėtai atliekamos finansinės operacijos į kitas banko sÄ skaitos.

Å ių pastebėjimų nepaneigia ir prokurorės skunde nurodytos aplinkybės, jog A. V. B. ir MB „V. A.“ atžvilgiu sukčiavimo epizodas nėra nagrinėjamas ir tiriamas Å¡iame ikiteisminiame tyrime, kadangi Å¡is sukčiavimo epizodas buvo tiriamas kitame – Panevėžio apskrities VPK tiriamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-35682-20. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog 2021 m. lapkričio 24 d. apžiÅ«ros protokole, kuriuo apžiÅ«rėta gauta informacija iÅ¡ kriptovaliutų platforma „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsigyta kriptovaliutos atsiskaitant už jÄ Steam Wallet Gift Card, PlayStation Network Gift Card, Xbox Gift Card kodais.

IÅ¡ nukentėjusiosios L. T. banko sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) už užsakymus pervesta iÅ¡ viso 4194,39 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje internetinėje svetainėje www.eneba.com buvo įsigyta Steam Wallet Gift Card, PlayStation Network Gift Card, Xbox Gift Card kodų. Nors ikiteisminio tyrimo duomenimis, nėra galimybės identifikuoti ar už kriptovaliutÄ buvo atsiskaityta tais pačiais kodais, kurie buvo įsigyti iÅ¡ nukentėjusiosios sÄ skaitos, tačiau visgi manytina, jog Å¡ie duomenys gali bÅ«ti reikÅ¡mingi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme.

Visgi, kaip jau minėta aukščiau Å¡ioje nutartyje, teismui nagrinėjančiam baudžiamÄ jÄ bylÄ ir nustačius, jog kaltinimas netikslus, įstatymas neužkerta kelio jį tikslinti ar keisti ir teisminio nagrinėjimo metu, todėl Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismo nustatytas trÅ«kumas yra esminis, kurio pagrindu baudžiamoji byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾intina prokurorui.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat kritikavo kaltinamojo akto turinį, jog daugelyje vietų perkrauta neesminėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui iÅ¡vardinant kiek buvo atlikta pavedimų iÅ¡ nukentėjusiųjų banko sÄ skaitų, jų kartojimu, asmenų nurodymu, kurie Å¡ioje byloje nėra kuo nors kaltinami, kaltinamojo akto iÅ¡plėtimu kiekvienam kaltinamajam ir papildomai nurodant jo bendrininkų konkrečius veiksmus, kas nuolatos ir kiekvienam iÅ¡ kaltinamųjų kartojant tas pačias, absoliučia dauguma atvejų, dėl to paties įvykio identiÅ¡kas aplinkybes, taip itin iÅ¡plečiant ir taip didelės apimties kaltinimÄ .

AukÅ¡tesnysis teismas, Å¡iuos nutarties motyvus laiko nepakankamais konstatuoti, jog buvo nesilaikoma BPK 219 straipsnio nuostatų. Tai, jog teismo manymu kaltinamasis aktas yra neaiÅ¡kus, ar kad pirmosios instancijos teismo nustatytų neaiÅ¡kumų negalima paÅ¡alinti bylos nagrinėjimo teisme metu, nėra pagrindo. Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog kaltinamasis aktas perkrautas iÅ¡vardinant kiek buvo atlikta pavedimų iÅ¡ nukentėjusiųjų banko sÄ skaitų, tačiau Å¡iuo atveju pažymėtina, jog visi kaltinamajame akte iÅ¡vardinti atlikti mokėjimų pavedimai iÅ¡ nukentėjusiųjų sÄ skaitų yra esminiai, nusikalstamų veikų kvalifikavimui.

Atlikti mokėjimų pavedimai yra aktualÅ«s vertinant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus. IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo turi bÅ«ti aiÅ¡kios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymÄ lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013, 2K-392/2014, 2K-111-677/2016, 2K-34-303/2017 ir kt.).

Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog kaltinamasis aktas yra vientisas ir nedalomas procesinis dokumentas, todėl nepagrįsti nutarties skundo motyvai, jog kaltinamasis aktas yra ydingas dėl to, jog kiekvienam iš kaltinamųjų aprašant jiems inkriminuojamas veikas, taip pat nurodomi ir kitų kaltinamųjų galimai atlikti veiksmai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla yra didelės apimties, kaltinimai pareikšti ne vienam asmeniui, sukčiavimai galimai buvo įvykdyti naudojant tam tikras schemas, todėl nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti ar kaltinimai asmenims pareikšti pagrįstai ar ne, būtina įvertinti visas byloje esančias aplinkybes bei kiekvieno iš kaltinamų asmenų veiksmus.

Asmenims pareikšti kaltinimai neturėtų būti vertinami atsietai vieni nuo kitų. Apylinkės teismo išdėstyti motyvai nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog šis kaltinamasis aktas yra neaiškus ir jo sukonkretinti negalima bylos nagrinėjimo metu.

14. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trÅ«kumai nepagrindžia bÅ«tinybės perduoti bylÄ prokurorui. Bylos nagrinėjimas teisme Å¡iuo atveju nepažeidžia kaltinamųjų teisių ir nesudaro kliūčių tinkamai jų gynybai. Daroma iÅ¡vada, kad byla prokurorui perduota nesant tam įstatymu pagrįsto pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 20 d. nutartis naikintina ir byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, n u t a r i a : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Rasos Verdnikovienės skundÄ tenkinti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2023 m. sausio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“ perduoti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mams. Å i nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė