Legislator Case Law & Legislation
daad69e9-3958-4b2e-afef-add0408330c3 AI generated

daad69e9-3958-4b2e-afef-add0408330c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number daad69e9-3958-4b2e-afef-add0408330c3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-12624-608/2018 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03686-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant M. S., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui J. E., atsakovo atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Žygimantų 12, uždarosios akcinės bendrovės skundÄ atsakovei biudžetinei įstaigai KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl įsakymo ir reikalavimo panaikinimo ir n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

daad69e9-3958-4b2e-afef-add0408330c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. liepos 7 d. ir nuo 2011 m. spalio 17 d. įregistruoti juridiniai faktai, jog pastatai, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). IeÅ¡kovė 2017 m. rugsėjo 28 d. nugriovė pastatus, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 2 d. minėti pastatai iÅ¡registruoti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (e.b.l. 147-150, tomas 1).

Keywords

AI generated
cultural property previous legal status unpermitted structures not subject to registration standing against building permit sociocultural facilities
AI generated
06839d5a-da58-4dcd-b2c5-859646ff90c3
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R.
cefa61a1-4a0a-4671-92d6-1db6f584adce
? Civilinė byla Nr. e2-723-808/2022 (S) Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05979-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.3.7; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, Katažynai Grinevič, Rasai Medveckajai, Andriui Å alkevičiui, dalyvaujant ieÅ¡kovės Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokurorei, ginančiai vieÅ¡Ä jį interesÄ Ugnei Rinkevičienei, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), V.
e6eea573-4a3d-4dc8-a2bc-897c05462381
? Administracinio nusižengimo byla Nr.
ed509479-70e1-4774-a517-517a0aa7991f
Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas ,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. T. a.k(duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini), jo atsovei adv.Nijolei RauluÅ¡aitienei, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus atstovui Algirdui JaraÅ¡iui vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â n u s t a t ė :2012 m balanžio 12d.
4727eab7-131e-4fae-97a7-a65a9e092c37
Č., dalyvaujant jos atstovams Pranui A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-12624-608/2018 Teisminio proceso Nr. 2-61-3-03686-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant M. S., dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui J. E., atsakovo atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Žygimantų 12, uždarosios akcinės bendrovės skundÄ atsakovei biudžetinei įstaigai KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos dėl įsakymo ir reikalavimo panaikinimo ir n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė Žygimantų 12, uždaroji akcinė bendrovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės biudžetinės įstaigos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 2017 m. spalio 3 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“; panaikinti biudžetinės įstaigos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyriaus 2017 m. spalio 4 d. reikalavimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad minėtais aktais atsakovas pareikalavo ieškovę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasirašymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė laiko, kad ginčijami atsakovės priimti aktai neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų ir pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., nepagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o minėtais aktais ieškovės atžvilgiu taikomos poveikio priemonės nemotyvuotos.

IÅ¡ ginčijamų aktų turinio neaiÅ¡ku, kokias teisės aktų normas pažeidė ieÅ¡kovė, ir priežastys, dėl kurių priimtas sprendimas atkurti nugriautus pastatus. IeÅ¡kovė taip pat laiko, jog atsakovė neturėjo teisės reikalauti pastatų atstatymo. IeÅ¡kovė, nugriaudama pastatus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes minėti pastatai nebuvo ir nėra pripažinti vertingais Lietuvos Respublikos NKPAÄ® prasme, o atsakovas neturi įgalinimų skirti reikalavimÄ atkurti pastatus.

Nugriauti pastatai nebuvo ir nėra įtraukti į KultÅ«ros vertybių registrÄ , todėl jų atstatymui nėra pagrindo. Minėti pastatai nėra pripažinti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertybėmis ir nebuvo atitinkamai apsaugoti NKPAÄ® prasme, kas matyti iÅ¡ vieÅ¡os KultÅ«ros paveldo departamento administruojamos KultÅ«ros vertybių registro svetainės. KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus skyrius 2013 m. kovo 21 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų (duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad minėti pastatai nėra įtraukti į KultÅ«ros paveldo vertybių registrÄ , taip pat tam pritarė ir Vilniaus miesto nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo taryba 2011 m. gruodžio 23 d., nagrinėdama pastatų įtraukimo/ne įtraukimo įminėtÄ registrÄ klausimÄ .

Nuo 2011 m. iki pastatų nugriovimo dienos pastatų bÅ«klė nesikeitė nei faktine prasme, nei kultÅ«ros paveldo apsaugos požiÅ«riu. IeÅ¡kovas laiko, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog nugriautiems pastatams netaikytina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 23 str. 8 d., nes Å¡ie pastatai nėra kultÅ«ros paveldo objektais ar kultÅ«ros paveldo statiniais. Atsakovė priėmė sprendimÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovę atkurti nugriautus pastatus, nesant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apaugos įstatymo 23 str. 4 d. numatytų sÄ lygų Å¡ių pastatų atkÅ«rimui.

IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad galiojantys teisės aktai nenumato atsakovės teisės priimti sprendimus įpareigojančius atkurti (atstatyti) pastatus, nes jie nėra saugomi ir nepatenka į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reguliuojamÄ nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos sritį. Be to, teisės aktai nesuteikia atsakovei įgaliojimų įpareigoti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, reikalaujant atkurti iki pažeidimo buvusiÄ padėtį. Tokia teisė įstatymais yra suteikta Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 4 d. patikrino pastatų griovimo atitiktį galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir surašė tos pačios dienos statybos (griovimo) patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė, jog ieÅ¡kovė, nugriaudama pastatus, nepažeidė Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, dėl ko pastatų nugriovimas pripažintas teisėtu. Atsakovės reikalavime, be kita ko nenurodyta, kokiu bÅ«du reikėtų atkurti pastatus.

Atsižvelgiant į tai, kad nugriauti pastatai buvo avarinės bÅ«klės, o tokios bÅ«klės pastatų atkÅ«rimas negalimas pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Atsakovė ieÅ¡kinio nepripažino. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovės nugriauto pastatai nebuvo įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre, tačiau pateko į kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritorijÄ . Be to, minėti pastatai susiję su Vilniaus senamiesčio vertingÄ ja savybe: tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara.

Minėti pastatai kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultÅ«ros paveldo vietovės urbanistinės struktÅ«ros statiniai, taigi jie yra susiję su vertingÄ ja savybe – tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara ir yra Å¡ios vertingosios savybės dalis. Minėta vertingoji savybė pirmÄ kartÄ nustatyta Departamento nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.1 punkte.

Pagal minėta teisinį reglamentavimÄ nugriauti pastatai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 20 d. yra ypatingieji statiniai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 d. 10 p. ypatingajam statiniui griauti rengiamas griovimo projektas. Nugriauti pastatai nepateko į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatytas iÅ¡imtis, todėl buvo draudžiama griauti minėtus pastatus, neparengus statinio griovimo projekto ir negavus statybÄ leidžiančio dokumento – leidimo griauti statinius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nugriautų pastatų kaip ypatingo statinio statusÄ , statinio griovimo projektas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d., 24 str. 1 d. 4-12 p. reikalavimus turėjo bÅ«ti pateiktas patikrinti KultÅ«ros paveldo departamentui. IeÅ¡kovas nebuvo parengęs kultÅ«ros paveldo statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti atsakovei, nebuvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius, todėl pastatų nugriovimas laikytinas neteisėtu. be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo nugriauti kultÅ«ros paveldo statiniai, pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. jų griovimas buvo draudžiamas.

Atsakovė laiko, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymu ji įgaliota teikti ieÅ¡kovei reikalavimus dėl minėto įstatymo pažeidimų paÅ¡alinimo. IeÅ¡kinys atmetamas. IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 0,2878 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kÄ patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as (e.b.l. 151-154, tomas 1). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o su istorija (e.b.l. 147-150, tomas 1) matyti, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), laikotarpiu iki 2017 m. spalio 2 d. buvo 1940 metų statybos pastatai – gyvenamieji namai, unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registre nuo 2011 m. liepos 7 d. ir nuo 2011 m. spalio 17 d. įregistruoti juridiniai faktai, jog pastatai, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Ieškovė 2017 m. rugsėjo 28 d. nugriovė pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2017 m. spalio 2 d. minėti pastatai išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro (e.b.l. 147-150, tomas 1).

Biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2017 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus“ (e.b.l. 68, tomas 1) ir biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius 2017 m. spalio 4 d. reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 66-67, tomas 1) pareikalavo ieškovę ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo reikalavimo ir įsakymo pasirašymo dienos imtis veiksmų atstatyti nugriautus pastatus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovės nugriauti pastatai nebuvo įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre. Tačiau atsakovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridiniai faktai patvirtina, kad minėti pastatai pateko į kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio teritorijÄ . IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Vilniaus miesto senamiesčio teritorijÄ , kuri KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 1995 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 103 „Dėl objektų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ â€œ įraÅ¡ytas į KultÅ«ros vertybių registrÄ . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. 612 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių paskelbimo kultÅ«ros paminklais“ Vilniaus miesto senamiestis paskelbtas kultÅ«ros paminklu. Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. Ä®V-190 „Dėl nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių pripažinimo saugomomis“ Vilniaus senamiestis paskelbtas valstybės saugoma kultÅ«ros vertybe, o minėto įsakymo 1.4 punktu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato, kad vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase, kuriam prilyginamas KultÅ«ros vertybių registro duomenų iÅ¡raÅ¡as, nurodytas vertingÄ sias savybes. Pagal KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos 2016 m. birželio 7 d. akto Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2.2.1 punktÄ , ieÅ¡kovės nugriauti pastatai susiję su Vilniaus senamiesčio vertingÄ ja savybe: tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara.

Minėti pastatai kultÅ«ros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio Apibrėžtų teritorijos ribų plano 3 lape yra nurodyti kaip kultÅ«ros paveldo vietovės urbanistinės struktÅ«ros statiniai, todėl jie yra susiję su vertingÄ ja savybe – tÅ«rinės erdvinės struktÅ«ros sandara ir yra Å¡ios vertingosios savybės dalis. Pagal minėta teisinį reglamentavimÄ nugriauti pastatai yra kultÅ«ros paveldo statiniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 20 d. yra priskiriami ypatingųjų statinių kategorijai.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 d. 10 p. ypatingajam statiniui griauti rengiamas griovimo projektas. Nugriauti pastatai nepateko į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 1 d. 7 p. numatytas iÅ¡imtis, todėl buvo draudžiama griauti minėtus pastatus, neparengus statinio griovimo projekto ir negavus statybÄ leidžiančio dokumento – leidimo griauti statinius. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nugriautų pastatų kaip ypatingo statinio statusÄ , statinio griovimo projektas pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 str. 10 d., 24 str. 1 d. 4-12 p. reikalavimus turėjo bÅ«ti pateiktas patikrinti KultÅ«ros paveldo departamentui.

IeÅ¡kovė nebuvo parengusi kultÅ«ros paveldo statinių griovimo projekto, toks projektas nebuvo pateiktas patikrinti atsakovei, nebuvo gautas statybÄ leidžiantis dokumentas – leidimas nugriauti statinius, todėl pastatų nugriovimas laikytinas neteisėtu. Be to, ginčo pastatų, kaip kultÅ«ros paveldo statinių, griovimas buvo draudžiamas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. Dėl kultÅ«ros paveldo vietovėje esančių statinių, neįraÅ¡ytų į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , statuso ir reikalavimų jų tvarkymo darbams yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors ne kiekvienas pastatas, esantis kultÅ«ros paveldo vietovėje, yra kultÅ«ros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiÅ¡ka nekilnojamoji kultÅ«ros vertybė, bet kultÅ«ros paveldo vietovės vertingosios savybės gali bÅ«ti susijusios bÅ«tent su toje vietovėje esančiais pastatais, kurie neįregistruoti kaip kultÅ«ros paveldo objektai.

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pastato, esančio kultÅ«ros paveldo vietovėje, tvarkomuosius statybos darbus gali bÅ«ti pažeistos kultÅ«ros paveldo vietovės vertingosios savybės, toks pastatas laikytinas kultÅ«ros paveldo statiniu ir tokio statinio tvarkomųjų statybos darbų projektui privalo bÅ«ti atlikta paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. PrieÅ¡inga iÅ¡vada suponuotų, kad kultÅ«ros vertybe pripažintoje vietovėje esančių statinių tvarkomieji statybos darbai galėtų bÅ«ti atliekami netikrinant, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius kultÅ«ros paveldo vietovės autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ .

Taigi, pagal aukščiau pateikiamÄ teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , ieÅ¡kovės nugriauti pastatai priskirtini prie kultÅ«ros paveldo statinių ir jų tvarkymo darbams bÅ«tini nustatyta tvarka parengtas ir suderintas projektas, jo paveldosaugos ekspertizė ir leidimas griauti statinį. Kadangi ieÅ¡kovė atliko pastatų griovimo darbus be minėtų statybos darbus leidžiančių dokumentų, tai atsakovė ginčijamais aktais pagrįstai pastatų griovimo darbus traktavo kaip neteisėtus.

Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 137-145, tomas 1) reikšmės pažymėtina, jog minėtas aktas neprilyginamas kultūros paveldo statinio tvarkymo darbų projekto ekspertizei. Dėl teisės aktų, numatančių reikalavimus tokiai ekspertizei, yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-219/2015.

Minėtoje nutartyje konstatuota, kad iki leidimo iÅ¡davimo ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo projekto pateikimo dienos kultÅ«ros ministro patvirtinta tvarka turi bÅ«ti atlikta Å¡ių darbų projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė ir statinio projekto ekspertizė – aplinkos ir kultÅ«ros ministrų patvirtintais atvejais ir tvarka. Projektas turi bÅ«ti pataisytas pagal Å¡ių ekspertizių aktų privalomas pastabas prieÅ¡ iÅ¡duodant leidimus atlikti darbus. Leidimas atlikti kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomuosius statybos darbus iÅ¡duodamas, jei Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ , rekomenduojantį iÅ¡duoti šį leidimÄ , pasiraÅ¡o Departamento atstovas ir savivaldybės paveldosaugos padalinio atstovas.

Paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. Ä®V-158 patvirtintas paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklės“. Pagal Å¡ių taisyklių 3 punktÄ paveldosaugos (specialioji) ekspertizė yra privaloma, kai nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio projekte numatomi Å¡io statinio (jo teritorijos) tvarkomieji statybos darbai arba kartu su jais ir tvarkomieji paveldosaugos darbai; rengiamas tik nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo statinio (jo teritorijos) tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektas.

Pagal Å¡ių taisyklių 12 punktÄ atliekant projekto paveldosaugos (specialiÄ jÄ ) ekspertizę, tikrinama, ar projekto sprendiniai atitinka paveldosaugos reikalavimus, užtikrinančius autentiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ , kurie nustatyti: Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministro tvirtinamais paveldo tvarkybos reglamentais; laikinaisiais apsaugos reglamentais (projektavimo sÄ lygomis), apsaugos reglamentais (kai tokie iÅ¡duoti) ir apsaugos sutartimis (kai tokios sudarytos); teritorijų planavimo dokumentais, kitais veiklÄ saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais; specialiosiomis žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis; kitais teisės aktais.

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ ieÅ¡kovės nugriautų pastatų ekspertizė nebuvo atlikta ir jų avarinė bÅ«klė nekonstatuota teisės aktų nustatyta tvarka. Uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių bÅ«klės patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas ir konstatuotas tik pastatų konstrukcijų bÅ«klės tyrimas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 214 (galiojęs uždarosios akcinės bendrovės „Tyrimai ir projektai“ 2008 m. balandžio 10 d. statinių bÅ«klės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu) 8 p. statinio techninės bÅ«klės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis. Pagal minėto reglamento 12 p. statinio ekspertizė turi bÅ«ti atliekama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įgaliotos atlikti statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , arba vieÅ¡ojo administravimo subjektų, įgaliotų atlikti statinių naudojimo priežiÅ«rÄ , reikalavimu.

Dėl to, jog ginčo statinių ir jų griovimo projekto ekspertizė nebuvo atlikta, Å¡ių statinių avarinė bÅ«klė nebuvo konstatuota pagal teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovė neįrodė statinių nugriovimo bÅ«tinumo. Be to, net ir esant pastatų avarinei bÅ«klei, ieÅ¡kovė kaip kultÅ«ros paveldo objekto savininkė, privalėjo nedelsiant praneÅ¡ti už apsaugÄ atsakingai institucijai apie nekilnojamajai kultÅ«ros vertybei iÅ¡kilusiÄ grėsmę (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo), tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Dėl atsakovės kompetencijos pateikti ieÅ¡kovui reikalavimÄ atstatyti nugriautus pastatus pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 9 d. atsakovė įgaliota atlikti konkrečias nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas. Minėto įstatymo 5 str. 10 d. 10 p., 18 p. atsakovė įgaliota tikrinti kaip vykdomas Å¡is įstatymas ir kiti nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai, kontroliuoti, ar jie nepažeidžiami Å¡ių teisės aktų reikalavimai, ir teikti Å¡iuo įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims; minėto įstatymo 5 str. 10 d. 19 p. atsakovė įgaliota kontroliuoti kultÅ«ros paveldo tvarkybÄ ir priežiÅ«rÄ , stabdyti fizinių ir juridinių asmenų atliekamus veiksmus nekilnojamose kultÅ«ros vertybėse, jų teritorijose ir apsaugos zonose, jei nustatomi paveldosaugos reikalavimų pažeidimai.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 24 p. atsakovė įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka įgaliota suraÅ¡yti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti jos įgaliojimų sričiai priskirtas administracinių nusižengimų bylas. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 5 str. 10 d. 10 p. atsakovės 2017 m. spalio 4 d. reikalavimas Nr. RV-106 yra pagrindas galimai administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksÄ kilti.

Pagal iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ atsakovė yra įgaliota nustatyti, konstatuoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus bei pateikti reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims dėl minėtų pažeidimų paÅ¡alinimo. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nugriaudama ginčo statinius pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus, todėl jos atžvilgiu priimti atsakovės reikalavimai yra teisėti ir pagrįsti.

Kadangi ieškovė neįrodė ginčijamų atsakovo priimtų aktų neteisėtumo bei nepagrįstumo, ieškinys atmetamas. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė