daaaac16-b3e0-43cd-9cdf-26b844c82eee · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr2 -2016 m. rugpjūčio 24 d.Å iauliai             Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjai K. J., nedalyvaujant atsakovo Panevėžio apygardos administracinio teismo atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos K. J. skundÄ atsakovui Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja K. J. Å iaulių apygardos administracinio teismo praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-03-12 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1158,94 Eur (4001,60 Lt), sustabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (žin., 2009, Nr.91-3915) 1 straipsnio nuostata, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 – 450 litų, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str., konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir stabilumo principams; ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d.

įstatymo Nr. XI-363 redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 redakcija), neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui.PareiÅ¡kėja ir atsakovo Panevėžio apygardos administracinio teismo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimais (77, 79 b. l.). Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (78 b. l.).PareiÅ¡kėja skunde (2-11 b. l.) nurodė, kad praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis susidarė dėl neteisėto – prieÅ¡taraujančio Lietuvos Respublikos Konstitucijai – valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacinę klasę sumažinimo.

Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį nustatytas pareiginės algos bazinis dydis nuo 2009-01-01 iki 2009-07-31 buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 475 Lt, o pagal 2009-07-17 Lietuvos Respublikos Seimo 2008-12-19 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymÄ bazinis dydis dar kartÄ sumažintas ir nuo 2009-08-01 iki Å¡iol yra 450 Lt.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, toks nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principÄ bei teisę gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Taip pat nurodė, kad jos darbo užmokestis neteisėtai ir nepagrįstai buvo sumažintas net du kartus, tokiu bÅ«du pažeidžiant konstitucinį teisinės valstybės principÄ , proporcingumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir aiÅ¡kumo, asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ bei teisėtumo principÄ .Atsakovas atsiliepime (35-38 b. l.) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka.

Nurodė, kad atsakovas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjai mokėjo pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl priteisti pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ sumÄ nėra pagrindo. PraÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 d., numatantį senatį ir skundo dalį dėl laikotarpio nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. atmesti.PareiÅ¡kėjos K. J. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2012-03-12 dirbo Panevėžio apygardos administraciniame teisme karjeros valstybės tarnautoja teismo posėdžių sekretorės pareigose.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad buvo pažeista jos teisė gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ ir prašė jai priteisti darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2012-03-12 .Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, 2009 m. kovo 10 d. įstatymo Nr. XI-186 redakcija) 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos; apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ .

To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai: už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ; už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ; už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ; už diplomatinį rangÄ ; pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

PareiÅ¡kėja skundu teigia ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai darbo užmokesčio dydis buvo sumažintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pakeitimų įstatymu, t. y. vietoje nustatyto 475 Lt bazinio dydžio nuo 2009-08-01 buvo taikomas 450 Lt bazinis dydis. PareiÅ¡kėja teigia, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas bei teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ .

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, tirdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (2009-07-17 redakcija) 1 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 yra 450 litų, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013 m. spalio 1 d. Kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigÅ«nų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ Å¡iuo aspektu ir priteisti jai neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pasisakė dėl 450 litų bazinio dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ pastaruoju aspektu taip pat netenkintinas.PareiÅ¡kėja skunde taip pat nurodo, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas jos darbo užmokestis, sumažinus priedÄ už kvalifikacinę klasę dydį.Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. balandžio 30 d., buvo įtvirtinti tokie 11–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 11 kategorijos – 5,2, 12 kategorijos – 5,7, 13 kategorijos – 6,3, 14 kategorijos – 7,0, 15 kategorijos – 7,8, 16 kategorijos – 8,7, 17 kategorijos – 9,7, 18 kategorijos – 10,8. 2009 m. gegužės 1 d.

įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimai (2009 m. balandžio 23 d. įstatymas Nr. XI-227), kuriais buvo nustatyti tokie 15–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientai: 15 kategorijos – 7,6, 16 kategorijos – 8,4, 17 kategorijos – 9,1, 18 kategorijos – 9,9. Nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ (2009 m. liepos 17 d. įstatymu Nr. XI-363), nustatant tokius 11–18 pareigybių kategorijų pareiginių algų koeficientus: 11 kategorijos – 5,17, 12 kategorijos – 5,64, 13 kategorijos – 6,2, 14 kategorijos – 6,86, 15 kategorijos – 7,41, 16 kategorijos – 8,1, 17 kategorijos – 8,69, 18 kategorijos – 9,35.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečiÄ kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrÄ kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmÄ kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010 m. birželio 30 d. įstatyme Nr. XI-944, 2011 m. lapkričio 22 d. įstatyme Nr. XI-1721, 2012 m. gruodžio 20 d. įstatyme Nr. XII-114) buvo nustatyta, kad sumažinti priedų už kvalifikacines klases dydžiai ir pareiginių algų koeficientai galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime inter alia pripažino, kad:1) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. balandžio 23 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame buvo nustatyti sumažinti 15–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.2) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.3) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.4) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.5) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. rugpjūčio 1 d.) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę klasę dydžiai, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.6) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija; 2010 m. birželio 30 d. redakcija,; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas atidėjo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo oficialų paskelbimÄ â€žValstybės žiniose“ iki 2013 m. spalio 1 d.Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos. 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517, įsigaliojęs 2013 m. spalio 1 d., kuriuo buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009 m. gegužės 1 d.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d.Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ dėl savo teisių gynimo remdamasis Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriuo teisės aktas pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, turi bÅ«ti sprendžiama dėl antikonstitucinių teisinių padarinių Å¡alinimo teismo nagrinėjamoje individualioje byloje.Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija, inter alia jos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kuriÄ inter alia Seimo aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Seimo aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nepaneigia Seimo teisės nustatyti tokį naujÄ teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, t. y. naujÄ teisinį reguliavimÄ taikyti ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio Teismo sprendimas.

Tokiu teisiniu reguliavimu turi bÅ«ti paisoma Konstitucijos, juo negali bÅ«ti pažeistas vieÅ¡asis interesas, jis turi atitikti inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimus: negali bÅ«ti sudaryta prielaidų paneigti teisingumÄ , teisinį tikrumÄ , teisinį saugumÄ , juo turi bÅ«ti apsaugotos kitų asmenų sÄ Å¾iningai įgytos teisės (Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimas).Nagrinėjamai bylai aktualiame 2013 m. liepos 1 d. nutarime Konstitucinis Teismas akcentavo ne tik Seimo teisę, bet ir aiÅ¡kiÄ pareigÄ â€“ paÅ¡alinti neigiamas teisines pasekmes, kilusias taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai;

Konstitucinis Teismas nurodė Å¡ios pareigos įvykdymo bÅ«dÄ â€“ įstatymu nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡taraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.

Siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį, susidariusiÄ Å¡iuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintomis įstatymų nuostatomis sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priedų už kvalifikacinę klasę ar kategorijÄ dydžius, toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo.2014 m. balandžio 16 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo kai kurių nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinimo“ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais.Å iame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymÄ ir (ar) jo įgyvendinimÄ protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės iÅ¡gales, įskaitant įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų subalansavimo imperatyvu.

Praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ arba jį nustačius neteisingÄ (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu), asmenys, patyrę Å¡iuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinei teisėjų kolegijai administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 kreipusis į Konstitucinį TeismÄ , Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. priėmė nutarimÄ , kuriame konstatavo, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad 2015 m. balandžio 30 d. Vyriausybė pateikė Seimui įstatymo projektÄ , kurio pagrindu Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Minėto įstatymo preambulėje inter alia nurodyta, kad Seimas jį priėmė įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimÄ Nr. KT51-N17/2014 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti prokurorų ir kai kurių kitų valstybės pareigÅ«nų pareiginės algos koeficientai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ bei siekdamas atlyginti tuos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus, kurių nebÅ«tų buvę patirta, jeigu bÅ«tų buvęs užtikrintas tolygus ir proporcingas darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas tam tikru mastu.

Taigi Å¡iuo įstatymu yra nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su susiklosčiusia ekonomine, finansine, geopolitine padėtimi, imperatyvu vykdyti įstatymais prisiimtus įsipareigojimus, traktuotinos kaip itin reikÅ¡mingos ir leidžiančios teigti, kad iki 2014 m. gegužės 1 d.

Vyriausybė turėjo ribotas galimybes realiai ir atsakingai įvertinti valstybės galimybes įvykdyti įsipareigojimÄ teisingai (kompensacijų mokėjimo terminų ir jų dydžių požiÅ«riu) kompensuoti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtus praradimus. Kompensavimo mechanizmÄ reglamentuojančio įstatymo projekto parengimas, kai siekiama vien laikytis pirminio įstatyme nustatyto termino tam projektui parengti, t. y. iki 2014 m. gegužės 1 d. įvykdyti Seimo Vyriausybei nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ , atsakingai nepagrindžiant siÅ«lomo nustatyti kompensavimo mechanizmo įgyvendinimo realiomis dėl minėtų ekonominių, finansinių, geopolitinių aplinkybių kintančiomis valstybės iÅ¡galėmis, bÅ«tų buvęs savitikslis ir sudaręs prielaidas pažeisti praradimus patyrusių asmenų teisėtus lÅ«kesčius gauti teisingÄ patirtų praradimų kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Be to, atsižvelgiant į iÅ¡ konstitucinio biudžetinių metų instituto kylančiÄ pareigÄ svarstant ir tvirtinant kitų metų valstybės biudžetÄ iÅ¡ naujo įvertinti realiÄ valstybėje susiklosčiusiÄ ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar valstybė vis dar negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, nėra argumentų teigti, kad Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatytas vienerių metų terminas, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nelaikytinas protingu laikotarpiu.Apibendrinant Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, jog:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su reikalavimu priteisti dalį jos darbo užmokesčio, kuris buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu. Kreipdamasi į teismÄ dėl subjektinių teisių gynimo pareiÅ¡kėja siekia, kad antikonstituciniai teisiniai padariniai bÅ«tų paÅ¡alinti už visÄ laikotarpį, taigi už laikotarpį iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo.Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina specialaus termino, per kurį asmenys, remdamiesi Konstitucinio Teismo sprendimu, kuriuo teisės aktas pripažįstamas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, turi teisę kreiptis į teismÄ dėl subjektinių teisių gynimo ar dėl administracinių aktų panaikinimo.

Todėl teismų praktikoje yra vadovaujamasi įstatyme nustatytais ieÅ¡kinio senaties terminais, per kuriuos asmenys gali kreiptis į teismÄ dėl subjektinių teisių gynimo, arba procesiniais terminiais, per kuriuos asmenys gali paduoti skundÄ dėl administracinių aktų teisėtumo. IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 pažymėjo, kad asmeniui kreipiantis į teismÄ dėl antikonstituciniu pripažinto įstatymo taikymo pasekmių paÅ¡alinimo, visais atvejais turi bÅ«ti paisoma su konstituciniu teisinės valstybės principu susijusio principo lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignior retro agit).

Kitaip sakant, kreiptis į teismÄ dėl antikonstitucinių teisinių padarinių galima, jeigu nebus įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjai kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ 2013 m. gegužės 28 d., praÅ¡ydama priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio nuo 2009-08-01 iki 2012-03-12, todėl teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos reikalavimui dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kyla pareiÅ¡kėjos reikalavimas, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo pagrįstumo.Teismas, atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo, 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojo įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Taigi Konstitucinis Teismas nustatė konkretų bÅ«dÄ , kuriuo privalo bÅ«ti kompensuoti praradimai, atsiradę dėl neproporcingo asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo ekonomikos krizės laikotarpiu, t. y. pareigÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ .

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ , inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvÄ , gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas akcentavo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimÄ turėtų bÅ«ti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį, ir toks teisinis reguliavimas nustatytinas nedelsiant, siekiant iÅ¡vengti masinio asmenų kreipimosi į teismus praÅ¡ant priteisti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimų dalį.

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, Ä®gyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminÄ , kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmÄ nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė.

Taigi GrÄ Å¾inimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , teismas konstatuoja, kad atsakovui GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėja neteikia argumentų, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad nustatytas kompensavimo mechanizmas kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiÅ«riu yra neteisingas. PareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.

Apibendrindamas sprendime iÅ¡dėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ bei priteisti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Pažymėtina, jog toks sprendimas atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , suformuotÄ iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimais administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016.PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis (2009 m. liepos 17 d.

įstatymo Nr. XI-363 redakcija) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 redakcija), neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės principui.Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Kartu pažymėtina, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (LVAT 2009-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; LVAT 2009-09-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009). Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo nuostatų konstitucingumo nekilo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Å¡iuo atveju dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ netenkinamas.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos K. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                               Laisvutė Kartanaitė