daa73b5f-34c0-4ffc-9df5-0b9b4f25eba9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-148/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00095-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.5.2; 1.2.17.3; 1.2.29.1; 2.4.6.3.1 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),teisėjų: Rūtos Mickevičienės ir Violetos Ražinskaitės,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Gintarui Putvinskiui,nuteistajam A.

M.,vertėjai Žanai Tadorovskajai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. J. ir nuteistojo A. M. gynėjo advokato Gintaro Putvinskio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu;pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio (11 298 eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, Å¡ias bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo bÅ«dais paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 250 MGL dydžio (9 415 eurų) baudÄ . Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. J. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti teismo priteistÄ turtinę žalÄ valstybei ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje.Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.Nustatytas 24 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ .

A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 766 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (mėnesiams) ir 80 MGL dydžio (3 012 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A.

M. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti teismo priteistÄ turtinę žalÄ valstybei ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje.Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2010 m. lapkričio 3 d.Nustatytas 12 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriÅ¡kai sumokėti baudÄ .IÅ¡ nuteistųjų R.

J. ir A. M. solidariai priteista 898,71 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 71 euro centai) valstybei turtinei žalai atlyginti. IÅ¡ nuteistųjų R. J. ir A. M. priteista po 359,38 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis eurus 38 euro centus) proceso iÅ¡laidų už transporto priemonių saugojimÄ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriui, pinigus pervedant į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). IÅ¡ nuteistųjų R. J. ir A. M. priteista po 179,09 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis eurus 9 euro centus) proceso iÅ¡laidų už prekės saugojimÄ Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : R. J. ir A. M. nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: jie, iÅ¡ anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , 2010 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) mieste, iÅ¡ anksto ruoÅ¡damiesi numatytos nusikalstamos veikos darymui, iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo transporto priemonę – vilkikÄ IVECO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį VĮ „Regitra“ įregistravo jokios ūkinės veiklos nevykdančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu. Po to, 2010 m. spalio 19 d. R. J. ir A. M., (duomenys neskelbtini) susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios puspriekabės KRONE SDP27, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri bus skirta jų suplanuotos nusikalstamos veikos darymui, įsigijimo. Vėliau R.

J. internetiniame tinklalapyje www.cargo.lt suradęs Latvijos Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“, teikiančios ekspedicines paslaugas, 2011 m. spalio 19 d. patalpintÄ skelbimÄ , ieÅ¡kantį įmonės, galinčios savo transporto priemone pervežti degtinės krovinį iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ Austrijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, tęsdami nusikalstamÄ sumanymÄ dėl svetimo turto pasisavinimo, 2011 m. spalio 19 d. R.

J. iÅ¡ pradžių telefonu, o vėliau elektroniniu paÅ¡tu, melagingai prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. M., pateikė Latvijos Respublikos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ atsakingam darbuotojui paraiÅ¡kÄ dėl degtinės krovinio transportavimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruota transporto priemone IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paraiÅ¡koje nurodydamas, kad krovinį paims bei transportuos ekspeditorius M.

A. ir vairuotojas B. G.. IÅ¡ Latvijos įmonės SIA „(duomenys neskelbtini)“ gavęs patvirtinimÄ , jog gali transportuoti degtinės krovinį, ir degtinės krovinio paėmimui bei transportavimui bÅ«tinus dokumentus, R. J. 2010 m. spalio 20 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), perdavė A. M. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus, iÅ¡ anksto pagamintÄ netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), su jame nurodytais piliečio B.

G. asmens duomenimis ir esančia A. M. fotonuotrauka, bei negaliojančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ piliečio M. A. vardu, nurodydamas jiems su iÅ¡ anksto įsigytomis transporto priemonėmis nuvykti į Latvijos Respublikos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, kur, pasinaudojant netikrais dokumentais, įgyti degtinės krovinį. 2010 m. spalio 20 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. M. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus, vykdydami R.

J. nurodymÄ , su vilkiku IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Latvijos Respublikos įmonę „(duomenys neskelbtini)“, esančiÄ (duomenys neskelbtini), kur apgaule, t. y. A. M., Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atsakingiems darbuotojams prisistatydamas B. G. vardu ir pateikdamas netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) su Å¡iame vairuotojo pažymėjime nurodytais piliečio B. G. asmens duomenimis ir jame esančia A.

M. fotonuotrauka, o asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus, prisistatydamas M. A. vardu ir pateikdamas negaliojančiÄ asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotÄ piliečio M. A. vardu, iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ Austrijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 19 344 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stolichnaya vodka“, kurių bendra vertė – 53 228,24 eurų (183 786,47 Lt), ir, R.

J. nurodymu, 2010 m. spalio 20 d., apie 23 valandÄ , apgaulės bÅ«du įgytÄ degtinės krovinį atgabeno į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo R. J., nuomojamas patalpas – teritorijÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). Po to, R. J. kartu su bendrininkais A. M. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, nuėmė plombÄ Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria Latvijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo užplombuota puspriekabė su degtinės kroviniu, ir dalį degtinės krovinio iÅ¡ puspriekabės iÅ¡krovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamÄ sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 183 0,7 litro talpos butelius su degtine „Stolichnaya vodka“ pasisavino, o likusi degtinės krovinio dalis – 19 161 butelis su degtine 2010 m. spalio 22 d. buvo rastas ir sulaikytas policijos pareigÅ«nų, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.Be to, jie nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , o bÅ«tent:jie, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d.

įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatÅ«ruotÄ bei denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, falsifikuotus ar kontrabandinius alkoholio produktus ir tabako gaminius, 2010 m. balandžio 1 d.

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. XI-722, 2 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktus, 9 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis, 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 821 ,,Dėl akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (2010 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 577, įsigal. 2010 m. gegužės 28 d., redakcija) nustatytÄ tvarkÄ dėl akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimo, akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gaminimo, perdirbimo, saugojimo, gabenimo, nebÅ«damas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininku, registruotu bei neregistruotu prekybininku ir įmonės, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų, atstovu, veikdami bendrininkų grupe 2010 m. spalio 20 d.

Latvijos Respublikos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apgaulės bÅ«du įgijo Austrijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį krovinį – 19 344 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stolichnaya vodka“, kuriuos pagal krovinio gabenimo dokumentus turėjo nugabenti į Austrijos Respublikos įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, esantį adresu „(duomenys neskelbtini) Austrijoje, tačiau tÄ pačiÄ dienÄ 19 344 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stolichnaya vodka“ vilkiku IVECO, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Latvijos Respublikos atgabeno į Lietuvos RespublikÄ ir iki 2010 m. spalio 22 d. dalį degtinės krovinio laikė puspriekabėje, o kitÄ dalį laikė iÅ¡krovę sandėlyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamoje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, jie, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes – 19 344 0,7 litro talpos butelius degtinės „Stolichnaya vodka“, kurių vertė mokestine prasme 2010 m. spalio 22 d. iÅ¡ viso sudarė 511 795 Lt, iÅ¡ kurių 239 185 Lt sudaro nesumokėtas akcizas ir 88 842 Lt sudaro nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 25 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje.Be to, R.

J. nuteistas už tai, kad panaudojo žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o bÅ«tent: jis 2010 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du gavęs netikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo panaudoti tikri piliečio B. G. asmens duomenys (gimimo metai, asmens kodas) ir kito asmens – A. M. fotonuotrauka ir šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ panaudojo 2010 m. spalio 20 d. naktį teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jį perduodamas A.

M. ir asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus, ir nurodydamas jiems šį netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ pateikti nusikalstamu bÅ«du įgyjant degtinės krovinį iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje.Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Apeliantas nurodo, kad teismo iÅ¡vados dėl iÅ¡dėstytų duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo sÄ sajumo ir patikimumo požiÅ«riais nėra pagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir konkrečius parodymus, jog nusikalstamų veikų nepadarė, nurodė priežastis, dėl kurių jį apkalba liudytojas R. V., apelianto atžvilgiu vykdęs ir nusikalstamÄ veikÄ , taip pat kiti asmenys. Nuosprendyje nuteistojo R. J. parodymai paneigti prielaidomis ir abejonėmis.Teismo iÅ¡vada, jog „A. M. suprato, kad yra vykdoma nusikalstama veika, matyti iÅ¡ jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu“, tik patvirtina įrodymų vertinimo palankumÄ ikiteisminio tyrimo duomenims, kurie įrodymų statuso negali turėti.

Nuosprendyje teigiama, kad teismas, vertindamas kaltinamųjų parodymus, atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kiai konstatuojamas žmogaus teisių pažeidimas atveju, kai žmogaus pripažinimÄ kaltu lemia parodymai asmens, kuriam kaltinamasis neturėjo galimybės užduoti klausimus. Tai reiÅ¡kia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama liudytojo ar įtariamojo apklausa gali bÅ«ti pripažinta įrodymu tik tada, kai ji atitinka Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „d“ punktÄ , BPK 44 straipsnio 7 punktÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika tokias nuostatas patvirtina (kasacinės bylos Nr. 2K-15/2006, Nr. 2K-721/2006, Nr. 2K-67/2008). Apeliantas nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu A. M. ir A. Å . apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo nei jam, nei jo gynėjui nedalyvaujant, A. Å . yra miręs. Todėl A. Å . parodymais, atsižvelgiant į Konvencijos ir BPK reikalavimus, apelianto kaltumas negalėjo bÅ«ti grindžiamas. Taip pat A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo tyrėjui, negali bÅ«ti pripažinti įrodymais.Apeliaciniame skunde nuteistasis cituoja Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. sausio 8 d. ekspertizės akto Nr. 11-2021(13) iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog „užsienio kalbomis suraÅ¡ytame važtaraÅ¡tyje, įvardintame „(duomenys neskelbtini)“ lapo apačioje, prie antspaudo „Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žR.

M.“ parašė ne R. M., ne R. J., nustatyti, ar jį parašė R. V., nėra galimybės. PZU Lietuva vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo liudijime PZULT Nr. 1225652, gautame iÅ¡ draudimo bendrovės PZU Lietuva, lapo apačioje rankraÅ¡tinė įraÅ¡Ä â€žR. M.“ parašė ne R. M., ne R. J., nustatyti, ar jį parašė R. V., nėra galimybės. Nustatyti, ar R. M. vardu pasirašė R. M., R. J., R. V., nėra galimybės, nes paraÅ¡as yra netinkamas identifikacijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 22 d.

įgaliojime tarp iÅ¡spausdintų įrašų „Direktorius“, „R. M.“ pasirašė ne R. M.. Nustatyti, ar R. M. vardu pasirašė R. J., R. V., nebuvo galimybės. 2010 m. spalio 20 d. panaudos sutartyje Nr.10/10/20, lapo antroje pusėje, apačioje, po antspaudo atspaudu „Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žDirektorius R. M.“ parašė ir pasirašė ne R. M., ne R. J.. Nustatyti, ar jį parašė ir pasirašė R. V., nėra galimybės. 2010 m. spalio 20 d. panaudos sutartyje Nr.10/10/20, lapo antroje pusėje, apačioje, po antspaudo atspaudu „Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, rankraÅ¡tinį įraÅ¡Ä â€žDirektorius R.

M.“ parašė ir pasirašė ne R. J..“ Taigi, anot apelianto, Å¡i eksperto iÅ¡vada paÅ¡alina jo dalyvavimÄ suraÅ¡ant minėtus dokumentus, bet nepaneigia R. V. dalyvavimo darant Å¡iÄ veikÄ . Nuteistasis nurodo, jog teismui buvo pateikti teismų konstatuoti duomenys, kad liudytojas R. V. padarė eilę nusikalstamų veikų panaÅ¡aus pobÅ«džio, artimu laiku, kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamos, tarp jų – ir apelianto atžvilgiu tuo metu, kai jis buvo suėmime. Teismo nuosprendyje Å¡ie duomenys apskritai neminimi, nors jie turi tiesioginę reikÅ¡mę vertinant liudytojo R.

V. nenuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Skunde teigiama, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, Å¡iais duomenimis tik galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus (kasacinės bylos Nr. 2K-42/2006, Nr. 2K-44/2006 ir kt.). Tai reiÅ¡kia, kad liudytojo parodymų teisme negali paneigti to paties liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos tikslus bei apimtį diktuoja iÅ¡imtinai jÄ atliekantis asmuo, nedalyvaujant įtariamiesiems, kuriems liudytojo apklausos duomenys gali bÅ«ti itin svarbÅ«s, todėl tokių apklausų duomenų konkretumas nėra ta aplinkybė, kuri pati savaime apibrėžia parodymų patikimumÄ .

Tokiu bÅ«du, liudytojų R. B. ir R. Č. parodymai, duoti teisme, nepagrįstai atmesti kaip įrodymų Å¡altinis. Apeliantas nurodo, kad jo parodymų apie įvykio aplinkybes nepaneigia ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti liudytojų E. M., V. J. parodymai bei paaiÅ¡kinimai, duoti ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų metu, taip pat liudytojo B. D., atlikusio byloje ikiteisminį tyrimÄ , parodymai. Visi kiti nuosprendyje pateikti duomenys, liečiantys paimto iÅ¡ įmonės „(duomenys neskelbtini)“ krovinio įforminimo ir pervežimo aplinkybes, nėra bÅ«tent apelianto veiksmus identifikuojantys įrodymai, todėl nėra pakankami jo kaltei patvirtinti.Nuteistojo A.

M. gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Civilinį ieÅ¡kinį A. M. atžvilgiu palikti nenagrinėtu, nuosprendžio dalį dėl proceso iÅ¡laidų panaikinti.Skunde nurodo, kad teismas nenurodė savo iÅ¡vadų faktinių ir teisinių argumentų. Nuosprendis prieÅ¡tarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms, pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, skirtas užtikrinti teisminio nagrinėjimo iÅ¡samumÄ ir priimamų procesinių sprendimų objektyvumÄ .

Teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymu garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ , priimti teisingÄ nuosprendį. Teismas nuosprendį pagrindė iÅ¡ esmės tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi, visiÅ¡kai neatsižvelgė ir nevertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tirtų įrodymų visumos, o palankių nuteistajam įrodymų teismas neanalizavo ir nevertino.

Pabrėžtina, kad Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tačiau nepateikė pagrįstų iÅ¡vadų ir motyvų, kuris iÅ¡ įrodymų patvirtina ar paneigia nusikalstamos veikos sudėties buvimÄ , nepateikė inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Nuosprendyje teismas argumentuotai nepasisakė, kodėl nesirėmė A. M. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, o rėmėsi parodymais, kurie buvo gauti A.

M. bÅ«nant suimtam. Jis yra gimęs Rusijos Federacijoje, gynėjo turimais duomenimis, baigęs rusų mokyklÄ , gimęs ir augęs rusų karininko Å¡eimoje ir jo valstybinės kalbos Å¡nekamosios kalbos žinios prastos, nebuvo sudarytos sÄ lygos naudotis vertėjo pagalba.Gynėjas skunde nurodo, kad A. M. veiksmuose nėra nustatyta objektyvioji nusikalstamų veikų sudėties pusė, taip pat Å¡ios veikos padaromos tik tiesiogine tyčia. Byloje yra duomenų, leidžiančių teigti, kad A. M. galėjo suvokti, kad atlieka teisėtus, su jo darbinėmis funkcijomis susijusius veiksmus.

Atsižvelgiant į ginamojo iÅ¡silavinimÄ , teisinę sÄ monę, atliekamas vairuotojo pareigas, valstybinės kalbos suvokimÄ , galima teigti, kad jis važiavo ir atliko tuos veiksmus kaip vairuotojas, nesiaiÅ¡kindamas savo veiksmų prasmės, todėl jo veiksmuose tyčios nėra. A. M. negalėjo žinoti, kad prekės nebus pristatomos į AAP sandėlį, už akcizinių prekių laikymÄ ar cirkuliacijÄ , bÅ«damas vairuotoju, atsakingas bÅ«ti negali.Gynėjas taip pat nesutinka su civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimu.

Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo, turi nustatyti Å¡ias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai). Teismas fragmentiÅ¡kai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, kitas aplinkybes, liečiančias civilinių ieÅ¡kinių iÅ¡sprendimo klausimÄ , neįvertino bylos duomenų jų patikimumo aspektu. Å ioje byloje civilinis ieÅ¡kinys grindžiamas BK 1992 straipsnio l dalies pažeidimu, todėl, iÅ¡teisinus A.

M. dėl Å¡ios veikos, civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu. Remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismui priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, iÅ¡ A. M. proceso iÅ¡laidos nepriteistinos.             Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas Gintaras Putvinskis praÅ¡o gynėjo apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo R. J. gynėjas advokatas Rimas Andrikis praÅ¡o savo ginamojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – apeliacinius skundus atmesti.Nuteistojo A.

M. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).              Skundžiamu nuosprendžiu R. J. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį už tai, jog jie ir asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, gabeno ir laikė akcizais apmokestinamasis prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

R. J. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį už tai, kad panaudojo žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ .             Nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5 dalį, pagal kuriÄ teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir nepagrįstai jo ginamojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, jo veiksmuose nenustačius objektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Nuteistasis R.

J. apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundų argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje. Pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra aptarti skundžiamame nuosprendyje, jie įvertinti, nurodyta, kuriais iš jų grindžiamos teismo išvados, o kurie atmesti kaip nepagrįsti. Dėl to teisėjų kolegija iš naujo išsamiai nedėstys visų įrodymų, patvirtinančių R. J. ir A. M. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, o nurodys tik tuos, kurie yra susiję su konkrečiais apeliacinių skundų argumentais.             Dėl nuteistojo A.

M. gynėjo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi ir nevertino įrodymų visumos (nuteistajam palankių įrodymų), teisėjų kolegija jau pasisakė, nurodydama, jog teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aptarė juos nuosprendyje, be to, tirdamas ir vertindamas įrodymus, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nurodė įrodymus, kuriais rėmėsi priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, taip pat motyvuotai paaiÅ¡kino, kodėl kai kuriuos įrodymus (palankius nuteistajam) atmetė ir jais nesirėmė.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų (kiekvieno atskirai ir jų visumos) vertinimas grindžiamas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių – teisinančių ir kaltinančių – iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Dėl Å¡ios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo R. J. skundo argumentai, kad jo nuoseklÅ«s parodymai skundžiamame nuosprendyje paneigiami prielaidomis ir abejonėmis.             Kadangi abu apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ nesiremti A.

M. teisiamajame posėdyje duotais parodymais, o remtis pastarojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teisėjų kolegija dėl Å¡ių apeliantų argumentų pasisako bendrai.             Nuteistasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo apklausÄ pas tyrėjÄ ir ikiteisminio tyrimo teisėjÄ iÅ¡ esmės parodė, jog R. J. paprašė jo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pažiÅ«rėti parduodamo vilkiko, pats jį vežė, davė 5 000 Eur tam, kad jis sumokėtų pardavėjui už vilkikÄ , po to R.

J. pasakė jam ir A. Å . nuvažiuoti ir nupirkti puspriekabę, o paskui važiuoti su A. Å . į RygÄ , davė pastarajam dokumentus, o jam – 2 000 Eur grynais sumokėti už puspriekabę ir 1 000 Eur – baudoms, taip pat R. J. padavė jam suklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , nurodydamas, kad pažymėjimÄ reikės parodyti krovinį iÅ¡duodančiam asmeniui, taip pat mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , sakydamas, jog tik jis (R. J.) į šį telefonÄ jam skambins. Taip pat A. M. parodė, kad, paėmus krovinį, R.

J. jam skambino ir teiravosi, kada jie grįš į LietuvÄ , o atvažiavus į aikÅ¡telę, esančiÄ prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, liepė nuplėšti plombÄ ir parodyti, ar atvežė visÄ krovinį. Tačiau teisme A. M. pakeitė savo parodymus ir paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo R. J., o visus tuos veiksmus, kuriuos neva atliko R. J., iÅ¡ tikrųjų padarė R. V.. Parodymų keitimo priežastimi A. M. nurodė tai, kad bijojo R. V.. Nesutikdama su nuteistojo R. J. skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepamatuotÄ prioritetÄ A.

M. parodymas, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, prieš jo paties parodymus teisiamajame posėdyje, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada remtis būtent ikiteisminio tyrimo metu A. M. duotais parodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į tai, kad A. M. teisme nesugebėjo aiškiai ir logiškai paaiškinti, kodėl, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bijojo R. V. ir kodėl jo nebijo duodamas parodymus teisme. Taip pat į tai, kad A. M. parodymai teisme nėra tokie detalūs ir konkretūs, kokie buvo ikiteisminio tyrimo metu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog parodymų keitimu A. M. siekia, kad R. J., o tuo pačiu ir jam, bÅ«tų taikoma Å¡velnesnė baudžiamoji atsakomybė arba jos bÅ«tų iÅ¡vengta.Nuteistojo A. M. gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik parodymais, kurie buvo gauti jo ginamajam bÅ«nant suimtam ir nesudarius sÄ lygas naudotis vertėjo pagalba. Gynėjas iÅ¡ dalies yra teisus, nes iÅ¡ tikrųjų 2010 m. spalio 23 d. apklausoje vertėjas nedalyvavo (t. 7, b. l. 137–140), tačiau iÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad A.

M. pareiÅ¡kė, jog moka lietuvių kalbÄ ir pageidauja parodymus duoti lietuvių kalba. Pažymėtina tai, kad Å¡ioje apklausoje dalyvavo ir A. M. gynėjas, kuris neturėjo pastabų dėl vertėjo nedalyvavimo. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pirmos apklausos metu gautais A. M. parodymais. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. M. Å¡iuos parodymus patvirtino ir papildė jo 2010 m. spalio 27 d. papildomoje apklausoje, kurioje dalyvavo vertėjas, taip pat 2010 m. lapkričio 25 d. jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir dalyvaujant vertėjui (t. 7, b. l. 144–148, 173–179).

Nuteistojo A. M. gynėjo skunde akcentuojama aplinkybė, kad jo ginamasis ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė bÅ«damas suimtas, nesudaro pagrindo abejoti duotų parodymų patikimumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad apklausiant jį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir galutinės apklausos metu kardomoji priemonė – suėmimas nebebuvo taikoma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, jog A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė ne savo valia ar kieno nors verčiamas.

Nuteistasis R. J. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad jis neturėjo galimybės užduoti A. M. (taip pat kitam įtariamajam A. Å .) klausimų, kai Å¡ie buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nes apklausos vyko nedalyvaujant jam (R. J.) ir jo gynėjui. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 189 straipsnyje, reglamentuojančiame ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamÄ Ä¯tariamojo apklausÄ , nenurodyta, kad apklausoje turi dalyvauti kiti įtariamieji ir jų gynėjai.             Pagal BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, gali bÅ«ti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, kai kaltinamasis duoda teisiamajame posėdyje parodymus, kurie iÅ¡ esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį pagrįstai nusprendė pasiremti ne A. M. teisme duotais parodymais, o tais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis A. Š. mirė nespėjus jo apklausti teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai teisiamajame posėdyje perskaitė įtariamojo A. Š. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir jais vadovavosi priimdamas nuosprendį.             Palyginus nuteistojo A.

M. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, su nuteistojo R. J. parodymais, darytina iÅ¡vada, kad A. M. tikroji parodymų pakeitimo priežastis buvo padaryti juos panaÅ¡esnius į R. J. parodymus, kurių esmė – vilkikÄ , puspriekabę įsigijo ir degtinės krovinio gabenimu rÅ«pinosi ne jis, o R. V.. R. J. parodė, jog nežinojo, kad krovinys galėjo bÅ«ti įgytas nusikalstamu bÅ«du, jo įgijime nedalyvavo ir su tuo nieko bendro neturi, jis pats neįsigijo nei vilkiko, nei puspriekabės, kuriais buvo gabenamas Å¡is krovinys, neturėjo ir nematė krovinio dokumentų, jų niekam nepateikinėjo, neklastojo jokių dokumentų, niekam jų nenurodė panaudoti nusikalstamiems veiksmams atlikti, jo teigimu, krovinį įsigijo R.

V..             Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. J. parodymus, taip pat A. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, paneigė R. V. duoti viso proceso metu nuoseklūs parodymai, kad jis neketino sau pirkti vilkiko ir puspriekabės, nedalyvavo Latvijoje įsigyjant krovinį, jokių dokumentų niekam nėra davęs. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų skundų argumentus dėl R. V. duotų parodymų nepatikimumo ir ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu nepagrįsto nutraukimo.

Vien apeliantų akcentuojama aplinkybė dėl R. V. problemų su teisėsauga (dėl kitoje byloje jam inkriminuotų panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veiksmų) nesudaro pagrindo kritiÅ¡kai vertinti R. V. parodymus ir jais nesiremti. Nuteitasis R. J. skunde teigia, kad ikiteisminis tyrimas R. V. buvo nutrauktas neteisėtai, nes nagrinėjamoje byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vada neginčijamai paÅ¡alina jo (R. J.) dalyvavimÄ rengiant dokumentus, bet nepaneigia R. V. dalyvavimo vykdant tokiÄ veikÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia BPK 255 straipsnis, pagal kurio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Nagrinėjamu atveju byla dėl galimų R. V. nusikalstamų veikų, kurias nurodo apeliantai, teismui nebuvo perduota, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako. Kaip minėta, R. J. parodymus, taip pat A. M. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, paneigė ir įtariamojo A. Š. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, šiam mirus) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.             Apeliantas R. J., toliau laikydamasis savo pozicijos, kad jis nedalyvavo nagrinėjamuose įvykiuose, skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino liudytojų R.

B. ir R. Č. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų R. B. ir R. Č. parodymus įvertino kaip nenuoseklius. Liudytojas R. B. (kuris dirbo sargu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo R. J.) ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis neminėjo V. pavardės, o teisiamajame posėdyje teigė, kad sargo budelyje rastus krovinio dokumentus atnešė R. V., kuris liepė nuplėšti krovinio plombÄ ir iÅ¡traukti dėžę degtinės, kad bÅ«tent R.

V. nuplėšė tÄ plombÄ ir paėmė dėžę degtinės. Liudytojas R. Č. (kuris taip pat dirbo sargu UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo R. J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. spalio 21 d. į teritorijÄ Ä¯važiavo vilkikas, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vairuotojas, kurį jis atpažino kaip A. M., o po 10-15 minučių su savo automobiliu atvažiavo ir R. J.. Tačiau teisme R. Č. jau teigė, kad tokių įvykių jis neatsimena ir ikiteisminio tyrimo metu duotų įrodymų nepavirtina.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šie liudytojų parodymai prieštarauja A. M. ir A. Š. parodymams bei teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl teismas pagrįstai suabejojo jų objektyvumu ir teisingumu bei jais nesirėmė.             Priešingai nei skunde teigia nuteistasis R. J., jo parodymus paneigia liudytojų E. M. ir V. J. (vilkiko ir puspriekabės savininkų) parodymai, kurie patvirtina, kad būtent R. J. buvo atvažiavęs apžiūrėti vilkiko ir puspriekabės. Apeliantas atkreipia dėmesį į šių liudytojų būtent ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie neturi įrodymų statuso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ie liudytojai buvo apklausti ir teisiamajame posėdyje, tačiau praėjus ilgesniam laiko tarpui negalėjo atsiminti visų aplinkybių, todėl prašė vadovautis ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.             Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io telefonų su sim kortelėmis, paimtų pas R. J. ir A. M., iÅ¡klotinių nustatęs, kad iÅ¡ R. J. mobiliojo ryÅ¡io telefono į A. M. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ buvo skambinta ir raÅ¡yta sms žinučių 2010 m. rugsėjo 22 d.

– 20 kartų, o nuo 2010 m. lapkričio 21 d. 10.33 val. iki 2010 m. lapkričio 22 d. 12.29 val. – 56 kartus, kai pagal bylos duomenis 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo įsigytas vilkikas, o 2010 m. spalio 22 d. – degtinės krovinys, pagrįstai atmetė kaltinamųjų teiginius, kad R. J. su A. M. retai bendravo, o R. J. nieko nežinojo apie daromas nusikalstamas veikas. Vadovaudamasis Å¡iais įrodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad R. J. intensyviai kontroliavo degtinės krovinio įsigijimÄ ir jo gabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , prieÅ¡ tai įsigijęs transporto priemonę ir pasirÅ«pinęs netikrais dokumentais.             Nuteistojo A.

M. gynėjas skunde taip pat dėsto argumentus, susijusius su jo ginamojo veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį nepagrįstu kvalifikavimu, todėl teisėjų kolegija dėl to pasisako.             BK 182 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto arba teisės į turtÄ Ä¯gijimÄ , turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ savo ar kitų asmenų naudai apgaule. Darant šį nusikaltimÄ apgaulė panaudojama, siekiant suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o Å¡ie dėl suklydimo, apgaulės paveikti savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teisę į turtÄ .

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, bei darantis turto užvaldymÄ ar turtinės teisės įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das ir gali pasireikÅ¡ti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2013). Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui.             BK 1992 straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL) gali bÅ«ti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris, t. y. bent vienas iÅ¡ BK 1992 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų.

Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, ji laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų (ar vieno jų) padarymo momento. Taigi, nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai, pavyzdžiui, įgijimu, laikymu, gabenimu (ar kitais veiksmais) tyčia pažeidžiama disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarka, nustatyta atitinkamuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu patvirtintose Fiziniams asmenimis taikomose alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, Akcizų įstatyme ir jį įgyvendinant priimtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime.

Å is nusikaltimas, kaip ir sukčiavimas, padaromas tiesioginė tyčia.             Nuteistojo A. M. gynėjo teigimu, byloje nenustatyta objektyvioji nusikalstamų veikų sudėties pusė, Å¡ios veikos padaromos tik tiesiogine tyčia, o byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad jo ginamasis galėjo suvokti, jog atlieka teisėtus, su jo darbinėmis funkcijomis susijusius veiksmus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo A. M. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, kaip tik paneigia Å¡iÄ gynėjo skunde akcentuojamÄ versijÄ , t. y. darbinių funkcijų vykdymÄ , nes nuteistasis teisme tvirtino, kad visus nurodymus jam duodavo bÅ«tent R.

V., su kuriuo jis, prieÅ¡ingai nei su R. J., nebuvo susijęs darbo santykiais (legaliais arba nelegaliais). Nuteistasis A. M. pripažino, kad iÅ¡važiuojant į RygÄ pasiimti krovinio jam buvo duotas vairuotojo pažymėjimas, kuriame buvo jo nuotrauka, tačiau nurodyti visai kito asmens B. G. duomenys, todėl suprato, jog turės dalyvauti nusikalstamoje veikoje, o vėliau, panaudojęs suklastotÄ vairuotojo pažymėjimÄ atsiimant krovinį, pažymėjimÄ iÅ¡metė pro vilkiko langÄ . Be to, matė, kad asmuo vardu A., kuris kartu su juo važiavo į RygÄ , turėjo ir pateikė atsiimant krovinį asmens tapatybės kortelę, kurioje buvo ne to asmens nuotrauka.

Taip pat pripažino, kad matė, jog pagal dokumentus krovinys turi bÅ«ti pristatytas į AustrijÄ , tačiau pristatė jį į aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini). Å ie A. M. parodymai paneigia jo gynėjo skundo argumentus, kad, atsižvelgiant į A. M. iÅ¡silavinimÄ , teisinę sÄ monę, atliekamas vairuotojo pareigas, valstybinės kalbos suvokimÄ , jis važiavo ir atliko tuos veiksmus, kurių buvo praÅ¡oma iÅ¡ jo atlikti kaip vairuotojo, nesiaiÅ¡kindamas savo veiksmų prasmės.             Nuteistojo A.

M. gynėjas skunde sutinka, kad byloje nėra duomenų, jog degtinės krovinys buvo deklaruotas ir už jį sumokėti atitinkami mokesčiai bei kad krovinys nebuvo pristatytas į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, taip pat sutinka, jog krovinys buvo atgabentas į LietuvÄ neketinant jį toliau nugabenti teisėtam gavėjui. Tačiau gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad jo ginamasis pagal savo iÅ¡silavinimÄ ir suvokimÄ tokių duomenų neturėjo, situacijos nesuprato, todėl jo veiksmuose tyčios dėl akcizinių prekių disponavimo nėra, jis negalėjo žinoti, kad prekės nebus pristatomos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neatitinkančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tai, kad A. M. suprato, jog važiuoja būtent degtinės krovinio, matyti iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. A. M. parodė, kad iš jam į kelionę pateiktų dokumentų pamatė, jog reikės važiuoti pasiimti degtinės „Stoličnaja“.

Degtinė yra akcizais apmokestinama prekė, kuria disponavimo tvarka yra numatyta teisės aktuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. M. (taip pat kitas nuteistasis R. J.) pažeidė disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nustatytÄ tvarkÄ â€“ Lietuvos Respublikos Å«kio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 pavirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2 punkto reikalavimÄ , kuris nustato, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose nedenatÅ«ruotÄ ir denatÅ«ruotÄ etilo alkoholį, falsifikuotus ar kontrabandinius alkoholio produktus ir tabako gaminius, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 7 straipsnį, 8 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 7 punktus, 9 straipsnio 6–8 dalis, 15 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 821 „Dėl akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (2010 m. gegužės 19 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 577, įsig. 2010 m. gegužės 28 d., redakcija) nustatytÄ tvarkÄ dėl akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimo, akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gaminimo, perdirbimo, saugojimo, gabenimo, nebÅ«damas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininku, registruotu bei neregistruotu prekybininku ir įmonės, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų, atstovu.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (alkoholiu), už kurias akcizo mokėjimas buvo laikinai atidėtas ir kurios turėjo bÅ«ti pristatytos iÅ¡ Latvijos RespublikÄ Ä¯ AustrijÄ . Gabenant Å¡ias prekes per Lietuvos Respublikos teritorijÄ , joms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Degtinės krovinio atgabenimas į LietuvÄ ir nepristatymas jo į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, suponuoja prievolės mokėti taikytinÄ akcizÄ atsiradimÄ .

Nuteistojo A. M. gynėjo skundo argumentus, kad jo ginamasis negalėjo žinoti, kad prekės nebus pristatomos į apmokestinamų akcizais prekių sandėlį, paneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad A. M., priėmęs degtinės krovinį Latvijos Respublikoje, nepristatė jo nei į AustrijÄ , nei į Lietuvos Respublikoje esantį apmokestinamų akcizais prekių sandėlį, o pristatė į aikÅ¡telę, esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuria pagal nuomos sutartį naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo R.

J..Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliantų praÅ¡ymas iÅ¡teisinti R. J. ir A. M. dėl jiems kaltinimo inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymo, motyvuojant tuo, kad byloje nėra įrodyta, kad jie padarė Å¡ias nusikalstamas, atmetami kaip nepagrįsti.             R. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2010 m. spalio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bÅ«du pagamino netikrÄ dokumentÄ â€“ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iame vairuotojo pažymėjime panaudodamas tikrus piliečio B.

G. asmens duomenis (gimimo metus, asmens kodÄ ) ir kito asmens – A. M. fotonuotraukÄ ir šį žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ panaudojo 2010 m. spalio 20 d. naktį teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jį perduodamas A. M. ir A. Å . (kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus) ir nurodydamas jiems šį netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ pateikti nusikalstamu bÅ«du įgyjant degtinės krovinį iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 2 dalyje.

Taigi R. J. buvo kaltinamas pagaminęs ir panaudojęs netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ .Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, laikė nustatytu, kad R. J. panaudojo žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , tačiau pažymėjo, jog byloje surinkti įrodymai negali objektyviai patvirtinti R. J. inkriminuoto Å¡io dokumento neteisėto pagaminimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas R. J. inkriminuotÄ vienÄ iÅ¡ BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų neteisėto dokumento disponavimo veiksmų – netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimÄ â€“ paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo.

Nesant prokuroro skundo (BPK 320 straipsnio 4 dalis), teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su R. J. inkriminuoto vieno iÅ¡ BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų neteisėto dokumento disponavimo veiksmų – netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo – paÅ¡alinimu iÅ¡ kaltinimo. PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo pirmiau nurodytÄ aplinkybę, R. J. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad tik panaudojo žinomai netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ . Tačiau pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo bÅ«das, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimÄ turtÄ (kasacinė nutartis Nr. 2K-213/2009).

Kaltininko veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse numatytų nusikalstamų veikų sutaptį tais atvejais, jeigu jis pats pagamino netikrÄ dokumentÄ ar suklastojo tikrÄ dokumentÄ ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimÄ turtÄ , turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės ar jÄ panaikino. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nenustatyta, kad R. J. pagamino netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ , o nustatyta, jog jis netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ panaudojo 2010 m. spalio 20 d. naktį teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), jį perduodamas A.

M. ir A. Å . (kurio atžvilgiu byla nutraukta Å¡iam mirus) ir nurodydamas jiems šį netikrÄ vairuotojo pažymėjimÄ pateikti nusikalstamu bÅ«du įgyjant degtinės krovinį iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Å ie nuteistojo R. J. veiksmai (kartu su kitais veiksmais) pirmosios instancijos teismo jau yra kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, todėl papildomai pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nekvalifikuotini.Taigi pirmosios instancijos teismas, R. J. padarytÄ veikÄ kvalifikavęs kaip nusikaltimų sutaptį pagal 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė netinkamai.

Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. nuteistojo R. J. veika iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuotina į BK 182 straipsnio 2 dalį bei R. J. skirtina tokio paties dydžio bausmė, kokia už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BK 182 straipsnio 2 dalis) buvo paskirta pirmosios instancijos teismo.             Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo A. M. gynėjo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas fragmentiÅ¡kai tyrė ir vertino įvykio aplinkybes, kitas aplinkybes, liečiančias civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimÄ , neįvertino bylos duomenų jų patikimo aspektu.

Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad civilinio ieÅ¡kinio klausimas nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas labai kruopščiai, Å¡iam tikslui buvo atidedami teismo posėdžiai, renkami papildomi duomenys, todėl nėra pagrindo teigti, jog teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė netinkamai. Gynėjas skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje civilinis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas BK 1992 straipsnio 1 dalimi, todėl iÅ¡teisinus A. M. dėl Å¡ios veikos, civilinis ieÅ¡kinys jo atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu, taip pat nepriteistinos proceso iÅ¡laidos.

Taigi iÅ¡ Å¡ių skundo argumentų matyti, kad civilinio ieÅ¡kinio ir priteistų proceso iÅ¡laidų nepagrįstumÄ gynėjas labiau sieja su iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimu. Teisėjų kolegijai atmetus apeliantų argumentus dėl iÅ¡teisinimo ir padarius iÅ¡vadÄ , kad A. M. ir R. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai ir teisėtai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 1992 straipsnio 1 dalį, nėra pagrindo civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, taip pat nepriteisti proceso iÅ¡laidų.             Bausmė nuteistajam A.

M. paskirta įvertinus tai, kad jis padarė du baigtus tyčinius sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), anksčiau neteistas, neturi kriminalinės praeities, nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei metai, nėra duomenų, kad per tÄ laikÄ jis bÅ«tų patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn, dirba, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , į psichiatrinę ar narkologinę įskaitas neįraÅ¡ytas. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o nustatė vienÄ sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, tačiau atsižvelgė į A.

M. antraeilį vaidmenį bendrininkų grupėje, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, savininkas savo turtÄ atgavo, civilinio ieÅ¡kinio dėl negautų 183 degtinės butelių nepareiÅ¡kė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai už sunkiausiÄ padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė vienintelę sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį parinko mažesnį nei jos vidurkis, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, paskyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis taip pat žemesnis nei jos vidurkis (BK 47 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės pirmosios instancijos teismo subendrintos iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, nepažeidžiant BK 63 ir 65 straipsnių reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymÄ (BK 75 straipsnis).             Bausmė nuteistajam R.

J. paskirta įvertinus tai, kad jis padarė du sunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnis), ankščiau teistas du kartus, teistumai iÅ¡nykę, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, dirba, turi Å¡eimÄ , gyvenamÄ jÄ vietÄ , nuo nusikaltimų padarymo praėjo daugiau nei metai, nėra duomenų, kad per tÄ laikÄ jis bÅ«tų patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėn. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau nustatė vienÄ sunkinančiÄ aplinkybę – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, atsižvelgė į jo pagrindinį vaidmenį bendrininkų grupėje, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, savininkas savo turtÄ atgavo, civilinio ieÅ¡kinio dėl negautų 183 degtinės butelių nepareiÅ¡kė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai už sunkiausiÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė vienintelę sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis žemesnis nei jos vidurkis, o už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1992 straipsnio 1 dalyje, Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis taip pat žemesnis nei jos vidurkis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant jos vykdymÄ (BK 75 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BK 328 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendį pakeisti:             R. J. nusikalstamÄ veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, naujai paskirtÄ bausmę pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir R.

J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 250 MGL dydžio (9 415 Eur) baudÄ .Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant R. J. per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti teismo priteistÄ turtinę žalÄ valstybei ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbÄ arba registruotis darbo biržoje.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .Nuteistojo A.

M. gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                                  Regina Gaudutienė Teisėjos                                                                                                                                                            RÅ«ta Mickevičienė                                                                                                                                                                          Violeta Ražinskaitė