daa6e973-bb58-48d3-8b1a-d5dfa3bf1dee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2981-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06511-2013-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.6; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Å . (A. Å .) ir jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams Astai Stakionienei ir Indrei Gasperei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

Å . (A. Å .) skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: A. Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2013 m. spalio 8 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-710;

2) grÄ Å¾inti jį į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato (toliau – ir PK) specialisto pareigas;

3) priteisti iÅ¡ Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų nuo 2013 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į vidaus tarnybos staÅ¾Ä ;

5) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK VieÅ¡osios policijos skyriuje specialistu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu buvo pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d.

įsakymu Nr. 1V?380/V-618 patvirtinto Sveikatos bÅ«klės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybÄ , pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose Å¡vietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams sÄ vado (toliau – ir SÄ vadas) 33.1 p., t. y. dėl didelių kaukolės skliauto kaulų defektų (8 kv. cm ir daugiau) po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo, taip pat esant svetimkÅ«niui smegenyse.

Vilniaus AVPK 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-710 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 4 p. – kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai.Nesutikdamas su CMEK 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. išduotas siuntimas atlikti CMEK ekspertizę nepagrįstas, kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad jis negali tęsti tarnybos.

Pabrėžė, jog paskutinis profilaktinis patikrinimas buvo atliktas 2012 m. birželio 12 d. ir gydytojų komisija konstatavo, kad jo sveikatos bÅ«klė leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal III skiltį. PaaiÅ¡kino, kad galvos traumÄ , dėl kurios buvo atlikta galvos operacija, patyrė 1996 m. gruodžio mėn. Po traumos sėkmingai grįžo į tarnybÄ , nedarbingumo lapelių neėmė ir sveikatos problemų neturėjo. Poliklinikoje kas 2 metus tikrino sveikatÄ (profilaktiniai patikrinimai). 2002 m. kovo 14 d. keičiant darbÄ buvo siunčiamas į CMEK, kur sužinojo, kad yra netinkamas užimti VieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ virÅ¡ilos pareigas pagal I skiltį dėl pooperacinio kaukolės skliauto kaulo lopo, tačiau dirbti kitÄ darbÄ statutinėse pareigose jam nebuvo uždrausta.

Nurodė, jog po chirurgo, psichiatro, oftalmologo, otorinolaringologo, dermatologo, odontologo, terapeuto bei neurologo apžiÅ«rų 2013 m. rugpjūčio 12 d. jis pripažintas tinkamu tolesnei tarnybai, tačiau 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuvykęs į CMEK buvo informuotas, kad yra netinkamas tarnybai dėl kaukolės kaulo defekto. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikus gydytojo neurochirurgo V. K. iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų su iÅ¡vada, kad kaukolės defekto nėra, esant medicininių dokumentų prieÅ¡taravimams, ekspertizė buvo atnaujinta, iki bus gauti papildomi medicininiai dokumentai, patvirtinantys kaukolės skliauto defektÄ .

CMEK 2013 m. spalio 8 d. priėmė galutinį sprendimÄ dėl netinkamumo tarnybai dėl kaukolės skliauto defekto, nors nė viename iÅ¡ CMEK pateiktų medicininių dokumentų nėra konstatuotas didelis galvos kaukolės skliauto defektas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas kaukolės skliauto kaulo lopas, o ne defektas. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013 m. spalio 24 d. iÅ¡vadoje taip pat konstatuoti pooperaciniai kaukolės skliauto defektai po iÅ¡gręžtų angų su grÄ Å¾intu kauliniu lopu po kraniotomijos, tiksliai nustatyti kaukolės defektų bendrÄ plotÄ nėra galimybės, tačiau mažai tikėtina, kad jis bÅ«tų 8 kv. cm.

PareiÅ¡kėjo nuomone, CMEK iÅ¡vada, priimta remiantis tik medicininiais dokumentais apie 1996 m. patirtÄ galvos traumÄ , bet neatlikus individualaus sveikatos patikrinimo, laikytina neobjektyvia ir formalia. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ tarnybos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Neteisėtas atleidimas sÄ lygojo finansinės padėties pablogėjimÄ . Savo ateitį siejo su tarnyba policijoje, todėl dėl neteisėto atleidimo sutriko sveikata, miegas, pareiÅ¡kėjas priverstas nuolat vartoti vaistus.

Dėl patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Lt.Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 61–63, 173–175).Nurodė, kad siuntimas atlikti specializuotÄ medicininę ekspertizę pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas atsižvelgus į tarnybinius praneÅ¡imus apie netinkamÄ pareiÅ¡kėjo elgesį tarnybos metu. Kadangi pareiÅ¡kėjas neatvyko atlikti ekspertizės, pasibaigus siuntimo galiojimui, 2013 m. balandžio 30 d. jam buvo iÅ¡duotas pakartotinis siuntimas.

Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir Patikrinimų tvarkos apraÅ¡as) 13 p. vidaus tarnybos metu pastebėjus neigiamÄ vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigÅ«no sveikatai ar kitokiÄ pareigÅ«no sveikatos problemÄ , trukdančiÄ atlikti pareigas, tačiau dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu, pareigÅ«nas nedelsiant siunčiamas į CMEK.

Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 18 d. buvo gautas Vilniaus m. 4 PK virÅ¡ininko tarnybinis praneÅ¡imas dėl pareiÅ¡kėjo elgesio tarnybos metu, t. y. jo atsisakymo tarnybos metu imti tarnybinį ginklÄ , motyvuojant, jog gali palikti įvykio vietoje, atsisakymÄ Ä¯ registruotÄ Ä¯vykį savarankiÅ¡kai vykti tarnybiniu transportu, motyvuojant, kad bijo patekti į eismo įvykį, nuolat ginčijant kitas jam pavestas funkcijas, pastebėjus ryÅ¡kias nuotaikų kaitas, pereinančias į agresyvumÄ ir nesusitvardymÄ .

Be to, 2013 m. liepos 17 d. tarnybiniame praneÅ¡ime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas aplaidžiai surenka medžiagÄ , bÅ«damas tarnyboje nepagrįstai atsisako dirbti su tam tikrais pamainos pareigÅ«nais, nuolat ginčija pavestas funkcijas. Pasitaikė atvejis, kai pareiÅ¡kėjas garsiai keikdamasis ėmė plėšyti dokumentus, trikdė normaliÄ darbo atmosferÄ . PaaiÅ¡kino, kad esant visumai Å¡ių faktų, keliančių pagrįstas abejones dėl asmens galėjimo dirbti, bei įžvelgus sÄ moningÄ vengimÄ pasitikrinti sveikatÄ , Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas priėmė 2013 m. liepos 19 d.

įsakymÄ Nr. 10-TE-504, kuriuo nuÅ¡alino pareiÅ¡kėjÄ nuo pareigų ir įpareigojo vykti į CMEK.Vilniaus AVMP nuomone, ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas CMEK iÅ¡vados pagrindu. Å iuo atveju įstaigos vadovas neturi pasirinkimo, nes Statuto 53 str. 1 d. 4 p. nenumato iÅ¡lygų, t. y. CMEK iÅ¡vada yra imperatyvus atleidimo pagrindas, nepriklausantis nuo įstaigos vadovo valios.Vilniaus AVPK teigimu, nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kadangi valstybės institucijos veikė tinkamai, be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam kilusiÄ Å¾alÄ , taip pat pažymėjo, kad atleidus asmenį dėl sveikatos bÅ«klės jam yra skiriama pensija, todėl neaiÅ¡ku kuo pareiÅ¡kėjui pasireiÅ¡kė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 32–37).Nurodė, kad CMEK teikia vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugÄ , vertinant Å¡ių tinkamumÄ vidaus tarnybai bei nustatant pareigÅ«nų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. CMEK neturi teisės kvestionuoti Vilniaus AVPK sprendimo siųsti pareigÅ«nÄ atlikti ekspertizę.

CMEK, turėdama siuntimÄ atlikti ekspertizę, privalo jÄ atlikti, nepriklausomai nuo to, ar su tuo sutinka pareigÅ«nas, ar ne. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo argumentas, kad jo sveikatos bÅ«klė buvo vertinama privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu ir jam buvo leista eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal SÄ vado III skiltį, vertintinas kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, nes skiriasi sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai, jų organizavimo ir atlikimo tvarkÄ reglamentuoja skirtingi teisės aktai.

Tik ekspertizės metu gali bÅ«ti pateiktas ekspertinis sprendimas, ar pareigÅ«nas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ar ne. Atliekant ekspertizes visais atvejais atsižvelgiama, į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas pareigÅ«nas eina ir kokiai SÄ vado skilčiai yra priskiriamos Å¡ios pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad SÄ vado III skilčiai priskiriami patys mažiausi sveikatos bÅ«klės reikalavimai, tai pripažinus pareigÅ«nÄ netinkamu tolesnei tarnybai pagal SÄ vado III skiltį, visais atvejais suraÅ¡omas ligos liudijimas ir konstatuojama, kad toks pareigÅ«nas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal visas SÄ vado skiltis.Pažymėjo, kad jau 2013 m. sausio 11 d.

CMEK buvo priimtas ekspertinis sprendimas, jog pareiÅ¡kėjas netinkamas tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų III skiltį, kurio pareiÅ¡kėjas neskundė ir jis liko galioti. Be to, CMEK 2013 m. gegužės 9 d. nusprendė atnaujinti ekspertizę, kuri buvo atliekama pagal Vilniaus AVPK 2013 m. balandžio 17 d. siuntimÄ , tačiau Å¡i ekspertizė liko neužbaigta dėl pareiÅ¡kėjo kaltės, nes nukreiptas atlikti tyrimus, jų neatliko ir iÅ¡vadų nepateikė. Pabrėžė, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nėra įgaliota atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę.

PaaiÅ¡kino, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, priėmė ekspertinį sprendimÄ atnaujinti ekspertizę CMEK iki bus baigtas iÅ¡tyrimas (gydymas). Å is ekspertinis sprendimas buvo priimtas siekiant panaikinti prieÅ¡taravimus dėl ekspertizės metu gautų medicininių dokumentų su skirtingomis iÅ¡vadomis. 2013 m. spalio 7 d. CMEK gavo 2013 m. spalio 3 d. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos atsakymÄ , kuriame pateikta iÅ¡vada, kad radiologiÅ¡kai matyti galvos skliauto kaulų lopas deÅ¡inėje pusėje temporoparietaliai su nesuaugusio kaulo defektais perimetre – konstatuotas didelis kaukolės skliauto kaulų defektas – skliauto kaulų lopas 11 x 8 cm, nevienalytis, sudarytas lyg iÅ¡ dviejų dalių, tarp lopo ir skliauto kaulų matyti nesukaulėjęs defektas nuo 1 iki 15 mm pločio. 2013 m. spalio 8 d.

CMEK, įvertinusi turimus medicininius dokumentus, vadovaudamasi SÄ vado 33.1 p., priėmė ekspertinį sprendimÄ , kad pareiÅ¡kėjas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal SÄ vade nustatytų tinkamumo sveikatos bÅ«klės reikalavimų I, II ir III skiltis. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 55 punktÄ CMEK ekspertiniai sprendimai įraÅ¡omi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktÄ , pažymÄ , ligos liudijimÄ , ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalÄ ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas.

Pagal ApraÅ¡o 56 punktÄ CMEK ekspertiniai sprendimai įforminami ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po ekspertinio sprendimo priėmimo. Tiriamieji su ekspertiniais sprendimais supažindinami pasiraÅ¡ytinai, iÅ¡skyrus atvejus, jeigu pasiraÅ¡yti atsisakė arba jeigu CMEK posėdyje nedalyvavo. PareiÅ¡kėjas CMEK posėdyje nedalyvavo. CMEK 2013 m. spalio 8 d. ligos liudijimas Nr. 4587 iÅ¡siųstas į Vilniaus AVPK. Nesant pagrindo pripažinti CMEK ekspertinį sprendimÄ neteisėtu ir nepagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimus.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamiesi skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (II t., b. l. 61).Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamosi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, dalis bylos nutrauktina.Ginčas iÅ¡ esmės kilęs dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos dėl sveikatos bÅ«klės. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK VieÅ¡osios policijos skyriaus specialisto pareigas.

Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ valstybės tarnautojas, einantis Å¡ias pareigas turi atitikti III skilties sveikatos bÅ«klės reikalavimus (I t., b. l. 19–21). 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus AVPK iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui siuntimÄ atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-336 (I t., b. l. 10). 2013 m. rugpjūčio 13 d. suraÅ¡ytas CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės akte (I t., b. l. 38, 43–51, 55) užfiksuotos gydytojų: vidaus ligų, neurologo, psichiatro, psichologo, oftalmologo, otorinolaringologo, dermatovenerologo ir odontologo, iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas tinkamas tarnybai.

Akte taip pat užfiksuota 2013 m. rugpjūčio 13 d. gydytojo chirurgo iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas netinkamas tarnybai pagal I, II ir III skiltis ir specialistų iÅ¡vada, kad esant prieÅ¡taringoms nuomonėms reikalingas radiologų konsiliumas. 2013 m. spalio 8 d., įvertinus VUL SantariÅ¡kių klinikų raÅ¡tÄ , patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 13 d. iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dėl didelio kaukolės kaulų defekto (8 x 11 cm) yra netinkamas tarnybai pagal SÄ vado 33.1 p. (I t., b. l. 9). Vilniaus AVPK virÅ¡ininkas 2013 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 10-TE-710, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 4 p. ir 57 str. (įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) bei atsižvelgdamas į CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. spalio 8 d. ligos liudijimÄ Nr. 4587, atleido pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ vidaus tarnybos nuo 2013 m. spalio 9 d. (I t., b. l. 8).PareiÅ¡kėjo nuomone, jis iÅ¡ vidaus tarnybos atleistas neteisėtai, kadangi jis nepagristai buvo siųstas atlikti specializuotÄ jÄ medicininę ekspertizę, be to, CMEK nustatė jam netinkamÄ diagnozę.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad siuntimas į CMEK jam buvo išduotas neteisėtai. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. siuntime į CMEK nurodyta, jog jis išduotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1 p. pagrindu – kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti vidaus tarnybos.

Nors gydytojų konsultacinės komisijos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas negali atlikti pareigų dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų Å¡iuo atveju nebuvo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ Vilniaus AVPK paaiÅ¡kinimų, jo nuomone, buvo kitų objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas negalės tęsti vidaus tarnybos, t. y. Vilniaus AVPK buvo gauti tarnybiniai praneÅ¡imai apie pareiÅ¡kėjo elgesį tarnybos metu, kuriuose nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas atsisako tarnybos metu imti tarnybinį ginklÄ , nes gali jį palikti įvykio vietoje, atsisako į registruotÄ Ä¯vykį savarankiÅ¡kai vykti tarnybiniu transportu, nes bijo patekti į autoįvykį, nuolat ginčija jam pavestas funkcijas, pastebėta ryÅ¡ki pareiÅ¡kėjo nuotaikų kaita, pereinanti į agresyvumÄ ir nesusivaldymÄ (I t., b. l. 118, 119).

Teismas pažymi, kad ir Patikrinimų tvarkos apraÅ¡o 13 p. įtvirtinta, kad siuntimas į CMEK iÅ¡duodamas vidaus tarnybos metu pastebėjus neigiamÄ vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigÅ«no sveikatai ar kitokiÄ pareigÅ«no sveikatos problemÄ , trukdančiÄ atlikti pareigas, tačiau dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu. Taigi, teismo vertinimu, siuntimas į CMEK pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas pagristai. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo netinkamumÄ tolesnei tarnybai pagal SÄ vado I, II, III skiltis lėmė diagnozė TLK-10-AM kodas Z98.8 – bÅ«klė po galvos smegenų traumos, kaukolės kaulų defektas (I t., b. l. 11–13).Vadovaujantis SÄ vado 33.1 p., pareigÅ«nas netinkamas tarnybai, jei turi svetimkÅ«nį kaukolės srityje, didelį kaukolės skliauto kaulų defektÄ , pakeistÄ arba nepakeistÄ plastine medžiaga.

Å iam punktui priskiriami dideli kaukolės skliauto kaulų defektai (8 kv. cm ir daugiau) po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo, taip pat esant svetimkÅ«niui smegenyse. Esant centrinės nervų sistemos sutrikimų simptomams, taikomi ir atitinkami centrinės nervų sistemos pažeidimus apimantys SÄ vado punktai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas netinku tarnybai pripažintas dėl kaukolės skliauto kaulo defekto. Kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo, kad kaukolės skliauto defektas bÅ«tų pripažintas atitinkančiu SÄ vado 33.1 p., jis turi atitikti Å¡iuos reikalavimus:

1) defektas turi būti didelis, t. y. 8 kv. cm ir daugiau;

2) defektas pakeistas arba nepakeistas plastine medžiaga;

3) defektas yra atsiradęs po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo.Pažymėtina, kad CMEK pareigÅ«no sveikatos bÅ«klės atitikimo ar neatitikimo vidaus tarnybai faktÄ nustato gydytojai specialistai, panaudodami specialias medicinos srities žinias. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju aktualÅ«s pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai, kurie susiję su dideliais kaukolės skliauto kaulų defektais, o Å¡iam klausimui iÅ¡nagrinėti reikia specialių žinių, teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti bylos faktines aplinkybes, paskyrė medicininę ekspertizę, kuriÄ pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertizės akte Nr. EKG28(154)/2016(01) padarė iÅ¡vadÄ , kad CMEK pareiÅ¡kėjui nustatyta diagnozė – bÅ«klė po kraniotomijos ir osteoplastikos (1996 m.) po galvos smegenų traumos, kaukolės kaulų defektas (8 x 11 cm) – ne visai tiksli, nes reikėtų pažymėti, kad ne kaukolės kaulų defektas siekia 8 x 11 cm dydį, bet kaukolės kaulų defektas padengtas plastika (kaulo lopu) siekia 8 x 11 cm dydį.

Kaulo lopas yra laikytinas plastine medžiaga, iÅ¡ kurios daromi atkÅ«rimo darbai galvos srityje. Kaulo lopas nevisiÅ¡kai suaugęs su kitais audiniai, negali bÅ«ti laikomas nepažeistu, vientisu organizmo dariniu – organizmo vientisa dalimi, o kaulo lopas, visiÅ¡kai suaugęs su aplinkiniu kauliniu audiniu – gali. Kaukolės kaulo lopu laikytinas visas iÅ¡imtas ir atgal į organizmÄ grÄ Å¾intas kaukolės kaulas. Kaukolės lopo dydis (jo apskaičiavimas) rodo kraniotomijos (atliktos skliauto kaulų trepanacijos) dydį.

Didesnės apimties skliauto kaulų trepanacija atliekama prie didesnės apimties galvos smegenų pažeidimų, o tai gali sÄ lygoti sunkesnes (didesnės apimties) bei ilgalaikes pasekmes po patirtos galvos smegenų traumos (II t., b. l. 39–43). Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu detaliau ekspertizės iÅ¡vadas paaiÅ¡kino kaip specialistas apklaustas vienas iÅ¡ ekspertizę atlikusių gydytojų – VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas S. Å ..

Pastarasis paaiÅ¡kino, kad sutinka su CMEK pateiktos diagnozės dalimi – bÅ«klė po kraniotomijos ir osteoplastikos (1996 m.) po galvos smegenų traumos, tačiau nepritaria diagnozės daliai – kaukolės kaulų defektas (8 x 11 cm). Nurodė, kad, siekiant paÅ¡alinti galvos smegenų traumÄ , pareiÅ¡kėjui 1996 m. buvo atlikta osteoplastinė kraniotomija, kurios metu buvo iÅ¡gręžtos angos kaukolėje, paÅ¡alinta hematoma ir iÅ¡gręžtos angos užpildytos paties pareiÅ¡kėjo kaulu. Taigi, S. Å . teigimu, kaukolės defektas trunka tik tol, kol trunka pati operacija, t. y. apie 1,5 val., o trepanacines angas užpildžius kaulu, kaulas suauga, atsiranda kaulo lopas, o kaukolės defekto nebelieka, nes defektai paÅ¡alinami operacijos metu.

Å iuo atveju ne kaulo defektas siekia 8 kv. cm, nes defekto nebeliko, o lopas. Taip pat pažymėjo, kad ekspertizės metu daug diskutavo, kas yra plastinė medžiaga. Medicinoje yra naudojama speciali polimerinė masė – kranio cementas, kuri nesuauga su kaukole, tuo tarpu Å¡iuo atveju buvo naudotas nuosavas kaulas, kuris nėra plastinė medžiaga. Mano, kad SÄ vado 33.1 p. nurodytas didelis kaukolės skliauto kaulų defektas, pakeistas plastine medžiaga, kaip netinkamumo tarnybai pagrindas nurodytas todėl, kad plastinė medžiaga nesuauga su kaulu ir tai gali kelti problemų.

Dėl VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų teiginio, kad kaukolės lopas nėra visiÅ¡kai suaugęs, paaiÅ¡kino, jog net ir kaulinis lopas niekada nesuauga visiÅ¡kai. Optimalu tokį lopÄ fiksuoti 3 vietose, tačiau Å¡iuo atveju jis suaugęs daugiau nei 3 vietose, todėl nurodytas teiginys dėl nevisiÅ¡ko suaugimo Å¡iuo atveju jokios reikÅ¡mės neturi. Teismas pažymi, kad ekspertizės akte pateiktos iÅ¡vados, gydytojo neurochirurgo S. Å . teismo posėdyje duoti paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės sutampa su kita byloje esančia medžiaga, kuri taip pat patvirtina, jog CMEK pareiÅ¡kėjui nustatyta diagnozė yra neteisinga, nes pareiÅ¡kėjas neturi kaukolės skliauto kaulo defekto.

Atkreiptinas dėmesys, jog pirmÄ kartÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje buvo apklausta doc. J. D., kurios nuomone, 11 x 8 cm kaulinis kaukolės skliauto kaulo lopas nelaikytinas defektu. TokiÄ pat iÅ¡vadÄ , t. y. kad kaulo lopas (visas jo plotas) nelaikytinas kaukolės defektu, patvirtino ir pareiÅ¡kėjÄ operavęs gydytojas V. K. tiek neurochirurgo konsultacijoje (I t., b. l. 15), tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Kad kaukolės defektu laikytinas ne kaulinio lopo plotas, o tik po kraniotomijos iÅ¡gręžtos angos (penkios trapenacinės angos) apie 1 cm, teismo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas V.

K. (V. K.), kuris, be kita ko, yra surašęs ir specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje konstatavo, kad mažai tikėtina, jog pareiÅ¡kėjui nustatyti nedideli defektai po iÅ¡gręžtų angų su grÄ Å¾intu kauliniu lopu po kraniotomijos gali siekti 8 kv. cm ar daugiau (I t., b. l. 18). Be to, 2013 m. spalio 3 d. VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos raÅ¡te Nr. SR-4491 nurodoma, jog pareiÅ¡kėjo skliauto kaulų lopas 11 x 8 cm. nevienalytis, sudarytas lyg iÅ¡ dviejų dalių, tarp lopo ir skliauto kaulų matyti nesukaulėjęs defektas nuo 1 iki 15 mm pločio (I t., b. l. 57).

Atsižvelgiant į tai, tai kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog CMEK iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas netinkamas tolesnei tarnybai pagal SÄ vado 33.1 p. yra nepakankamai pagrįsta ir joje nustatyta diagnozė yra neteisinga. Visų pirma nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas turi kaukolės skliauto kaulo defektÄ , o jeigu tam tikras defektas yra iÅ¡likęs, jis yra mažesnis nei 8 kv. cm. Antra, 1996 m. operacijos metu padaryti kaukolės defektai buvo užpildyti ne plastine medžiaga, o paties pareiÅ¡kėjo kaulu.

Be to, teismui apskritai kelia abejonių SÄ vado 33 p. taikymas, kadangi pagal pastarÄ jį vertinamos kaukolės traumos ir jų padariniai, įgimti kaukolės vystymosi defektai ir anomalijos be centrinės nervų sistemos organinių sutrikimų požymių, o Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas buvo patyręs ne kaukolės, o smegenų traumÄ . Kaip paaiÅ¡kino gydytojas neurologas S. Å . laikinas kaulo defektas operacijos metu nebuvo kaukolės traumos padarinys, tai buvo chirurgo darbo padarinys, o chirurgo veiksmai paprastai nelaikytini trauma.

Pripažinus neteisėta CMEK iÅ¡vadÄ , ir atsižvelgiant, į tai, kad tokia CMEK iÅ¡vada yra vienintelis pagrindas taikyti Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (redakcija galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710, pareiÅ¡kėjo atleidimas iÅ¡ tarnybos pripažįstamas neteisėtu ir esant pareiÅ¡kėjo siekiui grįžti į vidaus tarnybÄ , jis grÄ Å¾intinas į anksčiau užimtas pareigas – Vilniaus AVPK Vilniaus m. ketvirtojo PK VieÅ¡osios policijos skyriaus specialisto pareigas.Pažymėtina, kad pagal Statuto 70 str. 1 d. teismo sprendimu grÄ Å¾inus neteisėtai atleistÄ pareigÅ«nÄ Ä¯ ankstesnes pareigas, atlyginama už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjui priteistina darbo užmokesčio dalis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. imtinai, t. y. už 2 metus 7 mėnesius ir 15 dienų (2 825,26 Lt x 31 mėn. + 135,18 Lt x 15 d. = 89 610,76 Lt ) 25 953,07 Eur ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį 39,15 Eur (I t., b. l. 88) (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į jo vidaus tarnybos staÅ¾Ä . Pažymėtina, kad pagal Statuto 46 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaitomas priverstinės pravaikÅ¡tos dėl neteisėto atleidimo laikas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl stažo skaičiavimo yra prieÅ¡laikinis.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsisako į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä Ä¯skaičiuoti priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį, taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo klausimu ginčas nėra kilęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo administravimo srityje, taigi reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä kol kas yra negarinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl bylos dalis dėl Å¡io reikalavimo nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 1 p.).

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atlyginti jam dėl neteisėto atleidimo patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 2 896,20 Eur (10 000 Lt). Pažymėtina, kad nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ . Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog ji padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo paÅ¡alinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda bÅ«tų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).Kaip jau minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinę žala grindžia neteisėtu jo atleidimu iÅ¡ tarnybos.

Tačiau teismas pažymi, kad administracinio akto, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, praÅ¡antis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir Å¡ie padariniai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos gavus CMEK iÅ¡vadÄ apie jo netinkamumÄ tarnybai pagal SÄ vado III skiltį.

Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) imperatyviai nustatė, kad pareigÅ«nas atleidžiamas iÅ¡ tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos bÅ«klės, esant atitinkamai CMEK iÅ¡vadai. Taigi Vilniaus AVPK neturėjo pagrindo kvestionuoti CMEK iÅ¡vadų dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės, taigi priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ iÅ¡ esmės elgėsi teisėtai pagal tuo metu buvusiÄ situacijÄ . Atkreiptinas dėmesys, jog CMEK iÅ¡vada nuginčyta tik Å¡iuo teismo sprendimu, taigi iÅ¡ esmės nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus.

Be to, nors ir sutiktina, kad atleidimas iÅ¡ tarnybos galėjo suketi pareiÅ¡kėjui tam tikrus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog sukelti dvasiniai iÅ¡gyvenimai virÅ¡ijo įprastinių iÅ¡gyvenimų lygį. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytos visos bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, bÅ«tinos žalai atlyginti. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju skundžiamo įsakymo panaikinimas, pareiÅ¡kėjo grÄ Å¾inimas į eitas pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimas laikytinas pakankama satisfakcija, dėl ko papildomas neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas.Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau jokių paskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių Å¡ias iÅ¡laidas nepateikė, todėl Å¡is praÅ¡ymas Å¡iuo metu nesprendžiamas.

Pagal ABTÄ® 45 str. 1 d. praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. Å . (A. Å .) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 8 d. įsakymÄ Nr. 10-TE-710 ,,Dėl tarnybos eigos“. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ A. Å . (A. Å .) į vidaus tarnybÄ â€“ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus specialisto pareigas. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . (A. Å .) iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 25 953,07 Eur (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt tris eurus ir septynis euro centus) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. imtinai ir po 39,15 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus ir penkiolika euro centų) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atmesti skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ Ä¯skaityti į pareiÅ¡kėjo vidaus tarnybos staÅ¾Ä priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Milda Vainienė