2022-07-27 Nr. AB-19378-4-69-3-00611-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3503-815/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00611-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovui Ernestui Micevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo pakeitimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. (duomenys neskelbtini) pilietė B. A. H. H. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-516 (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams F. H. K. A. M. ir G. H. K. A. M. (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT Pabėgėlių priėmimo centre (toliau – ir Centras), tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Skunde nurodyta, kad Užsienietė iš dalies nesutinka su Sprendimu. Su Sprendimu dalimi dėl jos apgyvendinimo pabėgėlių priėmimo centre ji sutinka, tačiau nesutinka, kad jai ir jos nepilnamečiams vaikams nustatyta teisė judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Užsienietės nuomone, visiškai neatsižvelgta į tai, kad ji yra su mažamečiais vaikais, todėl judėjimas bent Ruklos miestelio ribose yra ne tik pateisinamas, bet ir būtinas. Pagrindų riboti vaikų judėjimo galimybę nėra. Be to, pati VSAT netikrino, kaip jie elgiasi Centre, neapklausė jame dirbančių darbuotojų dėl jų elgesio, ar pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ar kitus teisės aktus. Užsienietė nurodė, kad nors į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtu būdu, tačiau ji ir jos nepilnamečiai vaikai nėra įstatymų pažeidėjai, todėl bent vaikų atžvilgiu netikslinga taikyti pačią griežčiausią priemonę, prašo pakeisti sprendimą paliekant apgyvendinimą Centre, leidžiant išeiti už centro ribų.

3. VSAT atsiliepimu į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti.

4. VSAT atsiliepime nurodė, kad Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 27 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Kadangi per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimais Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalimi, apgyvendinti Centre nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimų priėmimo dienos. Šiuo metu yra pasikeitęs Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, kadangi jie nėra prieglobsčio prašytojai. 2022 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas Nr. MD-516 Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Centre, 6 mėnesiams, iki 2022 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina jų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre yra užtikrinama teisė į ugdymą, teikiamos psichologo paslaugos. Užsieniečiai gyvena moduliniuose nameliuose, kuriuose yra užtikrinamas šeimos privatumas. Taip pat Centro teritorija yra erdvi, su joje įrengtomis žaidimų aikštelėmis vaikams. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietė su nepilnamečiais vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 27 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, tai yra galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respubliką, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Minėti užsieniečiai pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau Departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21M43796 nesuteikė Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams prieglobsčio. Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2378 skundą atmetė. Šiuos sprendimus minėti užsieniečiai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. galutine ir neskundžiama nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvos Respublikoje – jie nėra prieglobsčio prašytojai. VSAT Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 13 d. priėmė sprendimą Nr. MD-516 dėl Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų apgyvendinimo, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, Centre, 6 mėnesiams, iki 2022 m. spalio 13 d., bet neilgiau nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, įvertinus visas aplinkybes ir byloje esančius dokumentus bei atsižvelgiant į tai, kad: užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje; neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; todėl manytina, kad yra reali grėsmė, kad užsieniečiai gali pasislėpti.

7. Teismas sprendė, kad Užsienietė kartu su nepilnamečiais vaikais neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Lietuvos Respublikoje jie neturi giminių, socialinių ryšių, pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog jiems netaikius judėjimo laisvės apribojimų, jie bandys išvykti ar išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdami tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, trukdys vykdyti sprendimą dėl jų išsiuntimo į kilmės šalį. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu gyvenimo sąlygos Centre yra geros, užsieniečiams teikiamos būtiniausios medicininės ir socialinės paslaugos. Centre dirba šeimos gydytojas, slaugytoja ir paramedikas. Esant reikalui, asmenys yra siunčiami tyrimams ir gydymui pas trečio lygio specialistus. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas rūpinasi visais socialiniais, aprūpinimo ir gyvenimo centre klausimais, vaiko ugdymo klausimais. Korpuse, kuriame gyvena šeimos, visą parą budi darbuotojas, kuris reaguoja į jų poreikius ir teikia pagalbą, po darbo valandų, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

9. Teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad VSAT Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, o Užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

III. 10. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsienietės skundą tenkinti, t. y. panaikinti Sprendimo dalį dėl Užsienietės laikino apgyvendinimo sąlygų bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar kitą alternatyvią sulaikymui priemonę.

11. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų, ypač kiek tai susiję su šeimos ir vaikų interesų apsauga. Remiantis suformuotomis teisės aiškinimo taisyklėmis, ginčo byloje nėra teisinio pagrindo Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu taikyti sulaikymui prilygintą priemonę, ribojančią jų laisvę.

11.2. Užsieniečių apgyvendinimas nuo atvykimo į Lietuvą momento faktiškai laikytinas sulaikymu, todėl aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir visuotinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemone yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei.

11.3. Nors Užsieniečiams yra užtikrinamos išgyvenimo sąlygos, jų buvimas ribojant laisvę yra per ilgas ir neprotingas bei neproporcingas siekiamiems tikslams, o tai itin neigiamai atsiliepia vaikų psichikai. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai jau ilgą laiką yra sulaikyti ir gyvena nežmoniškomis sąlygomis, nors tam nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo, o priimtas sprendimas yra pažeidžiantis visus reikalavimus, įtvirtintus tarptautinės teisės normose elgesiui su vaikais atžvilgiu.

11.4. Nagrinėjamu atveju Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė jų teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška jų atžvilgiu.

11.5. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą mažamečių vaikų atžvilgiu.

11.6. Teismo argumentas, jog užsieniečiai neturi socialinių ekonominių ar šeiminių ryšių Lietuvoje yra apsimestinis ir formalus. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai nuo atvykimo į Lietuvą momento, t. y. jau nepateisinamai ilgą laiko tarpą buvo sulaikyti ir laikomi iš esmės kalėjimo sąlygomis, tokiu būdu neleidžiant užmegzti socialinių, ekonominių ar tuo labiau šeiminių santykių. Taigi, užsieniečiai iš esmės neturi galimybės užmegzti šeiminių socialinių ar ekonominių santykių, nes atsakovas pats sąmoningai tokias galimybes pareiškėjams riboja.

12. VSAT atsiliepimu į Užsienietės apeliacinį skundą jam neprieštarauja.

13. VSAT atsiliepime nurodo, jog:

13.1. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai buvo sulaikyti 2021 m. liepos 27 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, kuomet pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios teisę jiems atvykti ir būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Sulaikymo metu, Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 21M43796 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, vėliau į Vilniaus apygardos administracinį teismą bei į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo skundą ir 2022 m. kovo 16 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria apeliacinį skundą atmetė.

13.2. Įsigaliojus Departamento sprendimui dėl prieglobsčio pasikeitė Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų teisinis statusas Lietuvos Respublikoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai. Išsiuntimo klausimą pavesta vykdyti VSAT, todėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 13 d. priėmė Sprendimą. Sprendimu Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams buvo skirtas apgyvendinimas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesiams, iki 2022 m. spalio 13 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau, susipažinus su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, atsižvelgiant, kad šeimą sudaro du mažamečiai vaikai bei į laikotarpį, per kurį buvo ribojama teisė judėti Lietuvos Respublikoje (beveik 12 mėnesių), VSAT neprieštarauja, jei Sprendimas būtų pakeistas pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų 6 mėnesiams, tačiau ne ilgiau nei bus įvykdytas Departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – VSAT sprendimo, kuriuo Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai apgyvendinti VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje – pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Užsienietės skundą bei išanalizavęs bylos medžiagą, konstatavo, jog VSAT Sprendimo priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingas išvadas, todėl tenkinti Užsienietės skundo nėra pagrindo.

16. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Sprendimo dalį dėl jos ir nepilnamečių vaikų apgyvendinimo sąlygų; skirti jai ir jos nepilnamečiams vaikams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (liet. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2950-502/2022).

18. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 21M43796, be kita ko, nesuteikė Užsienietei ir jos nepilnamečiams vaikams prieglobsčio. Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir jį apskundė Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 6K-2378 skundą atmetė. Šiuos sprendimus minėti užsieniečiai apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2022 m. vasario 7 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. galutine ir neskundžiama nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Taigi, Departamento sprendimas nesuteikti prieglobsčio yra įsigaliojęs, Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai nebėra prieglobsčio prašytojai Įstatymo prasme.

19. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

20. VSAT Sprendimą grindė Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi, nurodydama, jog Užsienietė su nepilnamečiais vaikais piktnaudžiauja migracine sistema, nes į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, neturėdami teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų. Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, šeiminių, socialinių ar ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.

21. Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalimi nustatyta, jog jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Departamento ar VSAT sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, VSAT, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu VSAT nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, VSAT kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

22. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

23. Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

24. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba savo paskelbtose Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžia, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, jog reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų. Europos Sąjungos priėmimo sąlygų direktyvos (2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2013/33/ES) 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, įgyvendindamos su nepilnamečiais susijusias šios direktyvos nuostatas, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus. Valstybės narės užtikrina, kad nepilnamečiai turėtų tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi.

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes (nėra duomenų, jog Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai aktyviais veiksmais būtų nebendradarbiavę su kompetentingų institucijų pareigūnais ar pažeidę apgyvendinimo tvarką, jų judėjimo laisvė yra apribota nuo 2021 m. liepos mėn., t. y. ilgiau kaip 6 mėnesius) bei teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju tolesnis Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, be to, pažeidžia proporcingumo principą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 10 p.). Vien VSAT nurodytos aplinkybės (Užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturi ryšių Lietuvos Respublikoje) negali būti laikomos pakankamomis riboti Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų judėjimo laisvę.

26. Dėl Užsienietės apeliacinio skundo reikalavimo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės ribojimų – teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 1408 straipsnio 7 dalyje numatytos dvi užsieniečių apgyvendinimo režimo klausimo išsprendimo alternatyvos – apgyvendinimas VSAT administraciniu aktu bei VSAT kreipimasis su teikimu į teismą, nustačius egzistuojant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytiems užsieniečio sulaikymo pagrindams. Kadangi šiuo atveju Užsienietės sulaikymo pagrindai nebuvo nustatyti (jos ir nepilnamečių vaikų apgyvendinimo klausimas buvo išspręstas administraciniu aktu), svarstyti alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo galimybės nėra pagrindo.

27. Apibendrinant nurodytina, jog Užsienietės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies – VSAT Sprendimo dalis, kuria apribota Užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje yra panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

(duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 13 d. sprendimo Nr. MD-516 dalį, kuria ribojama (duomenys neskelbtini) pilietės B. A. H. H. ir jos nepilnamečių vaikų F. H. K. A. M. ir G. H. K. A. M. judėjimo laisvė.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė