daa43c19-2feb-4223-bd2b-3e6c6fac334e · Klaipėdos apygardos teismas

?Administracinė byla Nr Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-71-606/2020 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01233-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.3.; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės D. Kaunienės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutarties, n u s t a t ė :

1. Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimu V. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio 1, 2 dalis už tai, kad jis, pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 165/2014 23 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ir 2005 m. balandžio 12 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymo Nr. 2B-107 18.10 punkto reikalavimus, 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiÅ«rÄ nesilaikydamas techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, jis buvo surastas Institucijos pareigÅ«nų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrÄ , be to, 2017 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiÅ«rÄ nesilaikydamas techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, jis buvo surastas Institucijos pareigÅ«nų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrÄ .

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutartimi iÅ¡ dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovo skundas ir iÅ¡ Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimo nustatomosios dalies paÅ¡alinta ta jos dalis, kuria nustatyta, kad V. R. 2017 m. gruodžio 11 d. (duomenys neskelbtini), atliko automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiÅ«rÄ nesilaikydamas techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, kuris buvo surastas Institucijos pareigÅ«nų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrÄ . Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovė advokatė D. Kaunienė praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir V. R. administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. 3.1.Apeliaciniame skunde teigiama, kad Institucija privalėjo įrodyti, jog V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo patikrÄ atliko su netinkamu judesio jutikliu, kuris 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V.

T. buvo aptiktas, ir sÄ moningai užplombavo tachografo netinkamÄ judesio jutiklį. 3.2.Apeliantės tvirtinimu, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. tinkamai atliko transporto priemonės „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo patikrÄ , užpildė reikiamus dokumentus (protokolÄ , patikros ataskaitÄ manipuliavimams nustatyti), iÅ¡davė sertifikatÄ , vadovaudamasis „DTCO 1381 tikrinimo ir programavimo instrukcija“, Reglamento 23 straipsnyje ir Tachografų dirbtuvių veiklos taisyklių, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2005 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. 2B-107 (toliau – Taisyklės) 18 punkte iÅ¡dėstytais reikalavimais, taikomais skaitmeninių tachografų patikrai, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1266/2009 ir Komisijos Rekomendacijos (2009/60/EB) nuostatomis (b. 1. 14, 16, 48). V. R. teismo posėdyje parodė, kad patikros metu jis patikrino, ar tachografas veikia tinkamai, ar tachografo gamintojų plombos ir korpusai nepažeisti, ar judesio jutiklio numeris atitinka tachografe įregistruotÄ numerį, ar tachografas nemeta klaidų. Patikra buvo atliekama vizualiai, taip pat naudojant iÅ¡orinį kabelį ir kitus testuotus sertifikuotus prietaisus, jų kalibravimo sertifikatai pateikti byloje (b. 1. 110–115).

Jokių neatitikimų reikalavimams patikros metu nenustatyta, sistema klaidos nerodė, judesio jutiklio numeris sutapo su tachografe įregistruotu ir susietu numeriu, todėl V. R. abejonių dėl tachografo ir judesio jutiklio atitikimo reikalavimams nekilo, tachografas veikė tinkamai, duomenų apie galimÄ manipuliavimo įrangÄ transporto priemonėje įranga nefiksavo. RaÅ¡ytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliekamos patikros metu tachografo ir su juo susieto judesio jutiklio numeriai atitiko gamintojo nurodytus numerius.

VDO 2017 m. gruodžio 13 d. 12.58 (UTC) spaudinio duomenys patvirtina, kad pirmÄ kartÄ Lietuvoje tachografo patikra buvo atliekama 2017 m. gruodžio 13 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“, patikrÄ atliko V. R., patikros metu tachografas Nr. (duomenys neskelbtini) susietas (suporuotas) su judesio jutikliu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 117). PrieÅ¡ S. T. patikrÄ atspausdinto VDO 2019 m. gegužės 29 d. 08.17 (UTC) spaudinio duomenys taip pat patvirtina, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos patikros metu tachografo ir su juo susieto judesio jutiklio numeriai yra atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 79), t. y. tokie patys, kaip nurodyti gamintojo ir V.

R. patikros metu. Liudytojas D. R. teisme parodė, kad iš spaudinio (b. l.

79) matyti, jog jutiklio numeris yra tas pats, nuo jutiklio aktyvavimo dienos per 9 dienas iki pirmos patikros Lietuvoje jis nebuvo keistas, pirmoji patikra Lietuvoje spaudinyje žymima 4 numeriu, ji buvo atlikta 2017 m. gruodžio 13 d., techniniai (spaudinių) duomenys fiksuojami automatiÅ¡kai ir saugomi visÄ tachografo eksploatavimo laikÄ , jutiklio numeris iÅ¡saugomas iki naujo jutiklio numerio, koks buvo senas jutiklio numeris, galima sužinoti iÅ¡ anksčiau atliktos patikros duomenų. Tai reiÅ¡kia, kad nurodyti duomenys yra objektyvÅ«s ir patikimi, abejoti jų teisingumu nėra pagrindo.

Kaip paaiškino liudytojas D. R., teisės aktai nenumato transporto priemonės ardymo patikros metu. Vieninteliu atveju automobilį ardyti galima tik transporto inspekcijos nurodymu. Šiuo atveju V. R. nekilo įtarimo, kad patikros metu galbūt yra įmontuota manipuliavimo įranga, tokių duomenų taip pat neturėjo, Institucija nurodymo ardyti nedavė, todėl V. R. neturėjo pareigos ardyti transporto priemonės, juolab, naujos transporto priemonės, kuriai taikomi griežti gamykliniai garantiniai reikalavimai.

Nurodytos aplinkybės ir įrodymai paneigia Institucijos argumentus, kad V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliko tachografo patikrÄ su netinkamu judesio jutikliu, kurio numeris nesutapo su kitu tachografo komponentu – transporto priemonės bloku. 3.3.Apeliantės tvirtinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad judesio daviklis (jutiklis) realiai buvo pakeistas jau po V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos tachografo patikros. Liudytojas V. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu iÅ¡suko judesio daviklį Nr. (duomenys neskelbtini), tai užfiksavo nuotraukose.

Liudytojas S. T. teisme parodė, kad 2019 m. gegužės 29 d. patikros metu jis pakeitė judesio daviklį nauju Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį susiejo su tafografu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė, kad jei judesio daviklis yra tinkamas, tai palieka tÄ patį; spaudinyje atsispindi tik paskutinės patikros duomenys; jei kažkada jutiklis buvo susietas su kitu tachografu, tada visada meta klaidas. VDO (data nenurodyta) spaudinio duomenys (b. 1.

79) patvirtina, kad S. T. 2019 m. gegužės 29 d. atliktos patikros metu su tachografu Nr. (duomenys neskelbtini) susieto judesio daviklio Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina V. R. argumentus, jog judesio daviklis buvo pakeistas po jo atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d. 3.4.Apeliantės tvirtinimu, byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. rasta plomba buvo originali, t. y. ta pati, kuriÄ uždėjo V.

R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu. Liudytojas V. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu savo iniciatyva nuėmė plombas, iÅ¡suko daviklį, nuvalė ir vėl įsuko, plombÄ apžiÅ«rėjo vizualiai, kur padėjo plombÄ , nežinojo. Liudytojas D. R. teisme parodė, kad plombų klastojimo faktai yra plačiai žinomi ir tokių yra ne vienas, vizualiai atskirti suklastotÄ plombÄ negalima, tam reikalinga atlikti ekspertizę, paprastai praktikoje praÅ¡oma patikrÄ atlikusios įmonės patvirtinti, ar plomba yra jų ar ne.

Duomenų, kad bÅ«tų atlikta plombos ekspertizė, byloje nėra, pati plomba nėra iÅ¡saugota. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad V. T. nėra tachografų specialistas ir plombų ekspertas, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad plomba buvo originali. Todėl teismo iÅ¡vada, jog nėra pagrindo abejoti liudytojo V. T. parodymais, kad plomba, kuriÄ jis nutraukė, buvo su originalia UAB „(duomenys neskelbtini)“ žyma, pripažintina nepagrįsta. 3.5.Apeliantės teigimu, teismas, pripažindamas, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V.

R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. R. tik parodymų dalimi, kad „daviklio keitimas yra mechaninis veiksmas, ir jį pakeisti, nepažeidus plombos, negalima, be to, tokiu atveju, atjungus jutiklį nuo maitinimo ir jį vėl prijungus, tachografas fiksuoja klaidÄ , t. y. rodo energijos pertrÅ«kį“. Å ie parodymai yra iÅ¡skirti iÅ¡ visumos Å¡io liudytojo parodymų, kurie nagrinėjamos bylos atveju negali bÅ«ti vertinami atskirai. Teismas nevertino kitų liudytojo D.

R. parodymų, kad klaida, energijos pertrÅ«kis ar įtampos nebuvimas nebÅ«tinai reiÅ¡kia judesio jutiklio pakeitimÄ , ir motyvuotai nepasisakė, kodėl Å¡iuos liudytojo D. R. parodymus atmeta, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Be to, nėra reglamentuota, kokia eilės tvarka turi bÅ«ti atliekami metrologo veiksmai tachografo patikros metu, todėl praktikoje dažnai pasitaiko, kai tachografas metrologinės patikros metu apskritai nefiksuoja „maitinimo pertraukimo“. Tokie atvejai bÅ«na, kai iÅ¡ tachografo bloko pirma atjungiamas maitinimo laidas (A jungtis) ir vėliau judesio jutiklio maitinimas (B jungtis).

Šie veiksmai nelaikomi pažeidimu. 3.6.Teismas, pripažindamas, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., nepagrįstai rėmėsi Institucijos atstovo pateikta 2019 m. lapkričio 21 d. atlikto transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tachografo duomenų ataskaita „Įvykiai, avarijos ir greičio viršijimai“, kurioje nurodyta, kad minėtas tachografas nuo 2017 m. gruodžio 12 d. 13.26 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 17.12 val. (trukmė 3.46.42 val.) užfiksavo „Bendrieji įvykiai: pertrauktas maitinimas“, ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 15 d. raštu pateikta VDO ataskaita, daryta 2019 m. gegužės 29 d. 8.18 (UTC), kurioje neva nurodyta tokia pati informacija.

Nurodytos ataskaitos savaime neįrodo, jog transporto priemonėje iki tachografo patikros 2017 m. gruodžio 13 d. jau buvo įmontuota manipuliavimo įranga. Nagrinėjamos bylos atveju nebuvo analizuojama, dėl kokių priežasčių 2017 m. gruodžio 12 d. įvyko maitinimo sutrikimas. Taip pat teismas netyrė kitų analogiškų informacijų, užfiksuotų tose pačiose ataskaitose – 2018 m. birželio 22 d. 17.41 val. ir 2019 m. gegužės 13 d. 10.29 val. taip pat užfiksuotas „pertrauktas maitinimas“.

Liudytojas D. R. parodė, jog energijos pertrÅ«kis ar įtampos sutrikimas nebÅ«tinai reiÅ¡kia judesio jutiklio pakeitimÄ . „DTCO 1381 tikrinimo ir programavimo instrukcijoje“ nurodyta, kad simbolis „maitinimo dingimas“ reiÅ¡kia, jog „įtampa buvo dingusi arba DTCO 1381/jutiklio maitinimo įtampa buvo per maža arba per didelė. Esant tam tikroms aplinkybėms, Å¡is praneÅ¡imas taip pat gali bÅ«ti iÅ¡kviestas ir užvedus variklį“ (žr. instrukcijÄ , 7. „PraneÅ¡imai“, 70 psl.).

Praktikoje dažnai bÅ«na atvejų, kai transporto priemonėje atjungiamas pagrindinis maitinimo Å¡altinis (akumuliatorius), siekiant atlikti tam tikrus darbus, pvz., montuojant didesnės talpos kuro bakÄ , „Toll-colekt“ sistemÄ (apmokėjimo sistema nuotoliu bÅ«du už kelius Vokietijoje) ir kt. Be to, pati Institucija nebesirėmė kaip įrodymu ataskaitose užfiksuota informacija „pertrauktas maitinimas“ dėl galbÅ«t manipuliavimo įrangos sumontavimo 2017 m. gruodžio 12 d., nes Å¡is įrodymas yra ginčytinas.

Institucijos atstovas baigiamųjų kalbų metu patvirtino, kad manipuliavimo įrangos buvimÄ Ä¯rodinėja ne 2017 m. gruodžio 12 d. užfiksuotu įtampos atjungimu, kuris nėra neginčytinas įrodymas, jog ta įranga buvo įdėta tuo metu, bet 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu surasta įranga ir informacijos nebuvimu nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. Todėl teismo iÅ¡vada, kad manipuliavimo įranga buvo sumontuota iki V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., pripažintina nepagrįsta. 3.7.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad manipuliavimo įrangos buvimÄ patvirtina fotonuotraukos.

Iš nuotraukų negalima suprasti, kokia tai įranga, kur konkrečiai ji buvo įmontuota ir kada. Įranga įstatymo nustatyta tvarka neaprašyta, prie bylos kaip įrodymas nepridėta, ekspertizė neatlikta. Liudytojo D. R. parodymai, kad „dviejose nuotraukose užfiksuota įranga yra panaši į jam matytas manipuliavimo įrangos dalis“, yra tik prielaida ir „interpretacija“, todėl nagrinėjamos bylos atveju negali būti pripažintas, kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis, kad minėtoje transporto priemonėje buvo surasta manipuliavimo įranga.

Be to, dėžutės formos gali bÅ«ti ir kitos leistinos įrangos. Liudytojas D. R. parodė, kad „dėžutė nebÅ«tinai reiÅ¡kia savaime manipuliavimo įrangÄ . Tachografas yra iÅ¡manusis įrenginys, prie jo transporto priemonių valdytojai jungia ir duomenų stebėjimo sistemas tam, kad galėtų sekti krovinio judėjimÄ , jungia prie tachografo papildomai, esant reikalui, ir laiko apskaitos sistemas tam, galėtų nuotoliniu bÅ«du atsisiųsti duomenis, kadangi vairuotojai negrįžta, įrenginių galima prijungti papildomai ir tai nedraudžia nei vienas iÅ¡ įstatymų ir Reglamentas“.

Todėl teismo išvada, jog nuotraukose užfiksuota įranga yra manipuliavimo įranga, skirta tachografo duomenims klastoti, nepagrįsta objektyviais ir neginčytinais įrodymais. 3.8.Apeliantė atkreipia dėmesį, kad S. T. užpildytose „Tachografų dirbtuvės išvadoje“ pastabose, be kita ko, pažymėta, jog klastojimo įranga nerasta, galbūt išimta 2019 m. gegužės 28 d. (b. 1. 78). Liudytojas S. T. teisme parodė, kad jeigu randama manipuliavimo įranga, minėtos išvados 12 punkte turi būti pažymėtas trūkumas, tačiau nagrinėjamos bylos atveju, jis pripažino, kad išvados 12 punkte pažymėtas trūkumas yra klaida, nes manipuliavimo įrangos jis nerado.

Šį punktÄ jis pažymėjo todėl, kad judesio jutiklio numeris buvo ne tas, kuris buvo įregistruotas tachografe. Liudytojas A. G. teisme parodė, kad negali patvirtinti, jog manipuliavimo įranga transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota prieÅ¡ patikrÄ , nežinojo, kas, kada ir kieno nurodymu jÄ sumontavo, su V. R. dėl manipuliavimo įrangos sumontavimo prieÅ¡ 2017 m. gruodžio 13 d. patikrÄ nesitarė. Todėl, apeliantės įsitikinimu, byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad 2017 m. gruodžio 13 d.

V. R. atliko patikrÄ , esant netinkamam judesio jutikliui ar kitai manipuliavimo įrangai. Kokia tiksliai įranga buvo surasta 2019 m. gegužės 25 d. V. T. kontrolės metu – ar ji skirta tachografo duomenims klastoti, ar kita leistina įranga, kaip parodė liudytojas D. R., objektyviais įrodymais nenustatyta. 3.9.Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po V. R. atliktos patikros 2017 m. gruodžio 13 d., dar apie 1,5 metų buvo eksploatuojama, per šį laikÄ galėjo atsitikti įvairÅ«s įvykiai, susiję su ja.

Institucija, vykdydama funkcijÄ kontroliuoti dirbtuves (Taisyklių IX skyrius), 2017 m. gruodžio 13 d. netikrino V. R. atliekamos patikros UAB „ (duomenys neskelbtini)“ dirbtuvėse ir pažeidimų tuo metu nenustatė. V. R. charakterizuojamas teigiamai, kaip kvalifikuotas, sÄ Å¾iningas, atsakingas ir pareigingas specialistas (b. 1. 48), todėl abejoti jo parodymais nėra pagrindo. Tačiau yra pagrindo abejoti Institucijos atlikto tyrimo objektyvumu ir teisėtumu, nes 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V.

T. virÅ¡ijo įstatymų ir kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus, tyrimo veiksmus ir surastus įrodymus, turinčius reikÅ¡mės objektyviam ir teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įstatymo nustatyta tvarka neužfiksavo ir nepaėmė (ANK 594 straipsnis). Teismas nepasisakė dėl V. T. veiksmų (ne)teisėtumo, nors nagrinėjamos bylos atveju buvo bÅ«tina. V. T., kaip jis pats save apibÅ«dino teismo posėdyje, bÅ«damas ne tachografų specialistas, 2019 m. gegužės 25 d. atliko transporto priemonės patikrinimÄ , jos metu nuplėšė judesio jutiklio jungčių su pavarų dėže užplombuotÄ vielÄ , iÅ¡suko judesio jutiklį ir vėl jį įdėjo, kur padėjo plombÄ , net neprisiminė.

Esant įtarimui dėl manipuliavimo įrangos buvimo, kontroliuojantys pareigÅ«nai turi praÅ¡yti įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimÄ , bandymus, ir tik tokio patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga gali bÅ«ti panaudota kaip įrodymas byloje (Reglamento 38 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-336-380/2019). Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d.

įsakymu Nr. 2BE-44 patvirtintÄ â€žTransporto priemonių techninių patikrinimų atlikimo Lietuvos Respublikos keliuose tvarkos apraÅ¡o“ III skyrių pareigÅ«nai gali taikyti tik vizualų, stebėjimo, bandymo, matavimo, skaičiavimo tikrinimo bÅ«dus bei naudojant sertifikuotÄ patikrinimo įrangÄ , jei tokia reikalinga. Tai reiÅ¡kia, kad kontrolę atliekantys pareigÅ«nai negali ardyti transporto priemonių. VieÅ¡oje teisėje egzistuoja principas leidžiama tai, kas reglamentuota, todėl V. T. veiksmai pripažintini neteisėtais. 3.10.Apeliantės teigimu, teismas neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir įrodymų, nepasisakė dėl visų skundo argumentų, selektyviai pasirinko liudytojų parodymus bei raÅ¡ytinius įrodymus, nemotyvuotai atmetė reikÅ¡mingus bylai įrodymus, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatančias teismui pareigÄ iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, vadovaujantis įstatymu.

Å is pažeidimas turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui, nes pažeisti administracinės teisenos principai (ANK 566 straipsnis). Skundžiamu teismo sprendimu sukuriamas precedentas, leidžiantis nubausti asmenį, nesant objektyvių ir neginčytinų kaltės įrodymų, už kitų asmenų padarytas veikas. Administracinio nusižengimo teisena vyksta pagal baudžiamojo proceso principus (ANK 566 straipsnio 1 dalis), vienas iÅ¡ kurių nekaltumo prezumpcija ir reikalavimas kaltinančiai institucijai įrodyti pažeidimo faktÄ , bet ne kaltinamajam paneigti jam pareikÅ¡tus kaltinimus.

Taip pat galioja in dubio pro reo principas, kuris Å¡iuo atveju reikalauja visas abejones traktuoti atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei formuojama teismų praktika, administracinio nusižengimo padarymo faktÄ turi įrodyti administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, tiriant administracinį nusižengimÄ ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ , įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 1, 3 dalys, 569 straipsnio 2 dalis, Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. „AN2-80581/2018“ ir kt.).

ANK 569 straipsnis įpareigoja teismÄ ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančiÄ institucijÄ (pareigÅ«nÄ ) iÅ¡vadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai.

Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti.

Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«tis skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016). 3.11.Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, apeliantės nuomone, pripažintina, kad V. R. kaltė byloje neįrodyta, todėl administracinė teisena jam turėjo bÅ«ti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 372 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties.

Taip pat pripažintina, kad teismas administracinio nusižengimo byloje padarė esminius materialiosios ir procesinės teisės pažeidimus, netinkamai taikė ir aiÅ¡kinto teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

4. Atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. atstovės advokatės D. Kaunienės apeliacinį skundÄ Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas R. S. S. praÅ¡o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti.

5. Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. R. teismo posėdyje tvirtino, taip pat tvirtinama ir apeliaciniame skunde, kad jis atliko tachografo patikrÄ pagal nustatytÄ tvarkÄ ir naudodamasis tam skirtomis priemonėmis, o judesio daviklis (jutiklis) realiai buvo pakeistas jau po V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. atliktos tachografo patikros. Byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T. surasta plomba buvo originali, t. y. ta pati, kuriÄ uždėjo V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu.

9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas prieÅ¡ V. R. atliekant tachografo patikrÄ 2017 m. gruodžio 13 d., o V. R. nepatikrino ir neįsitikino, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas.

Kadangi bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad 2019 m. gegužės 25 d. kontrolės metu V. T., norėdamas įsitikinti, kad daviklis priklauso transporto priemonei „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėmė originaliÄ plombÄ , t. y. tÄ pačiÄ , kuriÄ uždėjo V. R. 2017 m. gruodžio 13 d. patikros metu. Todėl Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. versija, kad jis tachografo patikrÄ atliko laikydamasis techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, o manipuliavimo įranga automobilyje „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti sumontuota po 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. po jo atliktos tachografo patikros. 10.IÅ¡ teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. T. parodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 25 d. jis patikrinimo metu atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrÄ . Nuskaičius duomenis kilo įtarimas, kad neatitinka vairuotojo poilsio ir darbo režimas. Tikrindamas vairuotojo kabinoje esantį tachografÄ , surado pultelį, jį spaudinėjant reagavo tachografas.

Po to jis pažiÅ«rėjo daviklį, kuris buvo prie pavarų dėžės, plombos buvo nepažeistos, tvarkingos. KÄ surado, viskÄ fotografavo tarnybiniu telefonu. Norėdamas įsitikinti, kad daviklis priklauso automobiliui, jis nuėmė plombas, iÅ¡suko daviklį. Pavarų dėžėje surado vienÄ jutiklį ir prie visos įrangos dar surado iÅ¡ardyto jutiklio mikroschemÄ . Pavarų dėžėje surasto daviklio numeris, iÅ¡graviruotas ant jo korpuso, neatitiko su sukalibruotu tachografu, buvo su deta gamos plombomis.

Plombos laidas veriasi pro pavarų dėžės blokÄ (metalinę nejudamÄ dalį), judesio daviklio metalinę dalį ir per kabelio laido jungtį. Plombos laidai yra užplombuojami. Jis pažeidė plombÄ , t. y. plombos laidÄ nutraukė. Plombos numeriai buvo iÅ¡ vienos pusės (duomenys neskelbtini) , iÅ¡ kitos (duomenys neskelbtini). PlombÄ tikriausiai paliko, jos nepaėmė. Daviklį iÅ¡suko, nuvalė, nupaveikslavo ir paskui atgal įsuko. Nuotraukos pateiktos abiejų automobilių, tačiau atskirti, kurios kuriam automobiliui priklauso, dabar nustatyti sunku.

Liudytojo nuomone, nepažeidus plombos, tokios įrangos įrengti negalima. Jis konstatavo faktÄ , kad buvo nepažeista plomba ir buvo atlikta patikra. Jei įranga buvo sumontuota iki patikros, tai, jo nuomone, V. R. galėjo nustatyti, nes tai buvo labai paprasta įranga. Patikros metu daviklio numeris neatitiko su sukalibruotu tachografu. Kai pažeidęs plombÄ atgal įsuko daviklį, jis nefotografavo. Plombos tikrumÄ vertino vizualiai, t. y. jei aiÅ¡kiai matosi visos žymos, sprendžia, jog ji tinkama. 11.Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atlikę patikrinimÄ kontroliuojantys pareigÅ«nai užfiksuoja pakankamai įrodymų, kurie kelia pagrįstų sukčiavimo įtarimų, jiems suteikiami įgaliojimai nukreipti transporto priemonę į įgaliotas dirbtuves, kad bÅ«tų atlikti tolesni bandymai siekiant patikrinti, visų pirma, ar tachografas:

a) veikia tinkamai;

b) tinkamai registruoja ir saugo duomenis ir kalibravimo parametrai yra teisingi. Å io Reglamento 3 dalyje numatyta, kad kontroliuojantys pareigÅ«nai įgaliojami praÅ¡yti įgaliotų dirbtuvių atlikti 2 dalyje nurodytus bandymus ir specifinius bandymus, kuriais galima nustatyti, ar nėra manipuliavimo prietaisų. Jeigu aptinkama manipuliavimo prietaisų, įranga, įskaitant patį prietaisÄ , transporto priemonės blokas ar jos komponentai ir vairuotojo kortelė gali bÅ«ti iÅ¡imami iÅ¡ transporto priemonės ir gali bÅ«ti naudojami kaip įrodymai pagal nacionalines procedÅ«rines taisykles, reglamentuojančias tokių įrodymų tvarkymÄ . 12.Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalyse imperatyviai nurodyta, kad esant įtarimui dėl manipuliavimo įrangos buvimo, kontroliuojantys pareigÅ«nai turi praÅ¡yti įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimÄ , bandymus ir tik tokio patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga gali bÅ«ti panaudota kaip įrodymas byloje.

Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ Transporto veiklos priežiÅ«ros departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo inspektoriaus V. T. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotų duomenų, tiek ir iÅ¡ aptartų jo parodymų, duotų teismo posėdyje, nustatyta, kad patikros metu nustatęs, jog transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumontuoto tachografo užplombuotų komponentų plombos nepažeistos, tam, kad patikrintų faktiÅ¡kai ant tachografo judesio jutiklio korpuso iÅ¡graviruotÄ numerį, nesilaikydamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 165/2014 38 straipsnio 2, 3 dalies nuostatų, neprašė įgaliotų dirbtuvių atlikti patikrinimÄ , bet pats pažeidė tachografo jutiklio plombÄ , iÅ¡suko judesio jutiklį.

V. T. plombos nepaėmė, o dėl įvykio vietoje darytų nuotraukų pats patvirtino, kad iÅ¡ jose užfiksuotų vaizdų pats neatskirtų, kurioje nuotraukoje užfiksuota bÅ«tent transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įranga. 13.Pažymėtina, kad pagal Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2BE-44 patvirtintÄ â€žTransporto priemonių techninių patikrinimų atlikimo Lietuvos Respublikos keliuose tvarkos apraÅ¡o“ III skyrių pareigÅ«nai gali taikyti tik vizualų, stebėjimo, bandymo, matavimo, skaičiavimo tikrinimo bÅ«dus bei naudojant sertifikuotÄ patikrinimo įrangÄ , jei tokia reikalinga (ApraÅ¡o 8–12 punktai). 14.Nagrinėjamu atveju tam, kad patikrinimo metu surasta ir paimta neleistina įranga galėtų bÅ«ti panaudota kaip įrodymas byloje, V.

T. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu privalėjo naudoti sertifikuotÄ patikrinimo įrangÄ arba praÅ¡yti įgaliotų dirbtuvių specialistų patikrinti, ar transporto priemonėje yra sumontuota neleistina įranga. Tačiau, kaip jau aptarta, transporto priemonėje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengta neleistina įranga buvo aptikta nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl surasta neleistina įranga iÅ¡ esmės negali bÅ«ti panaudota kaip įrodymas byloje. 15.IÅ¡ teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo Akreditacinio biuro techninio eksperto D.

R. parodymų nustatyta, kad automobilį ardyti galima tik Transporto inspekcijos nurodymu. Judesio jutiklį, nepažeidus plombos, pakeisti negalima, tačiau plombas įmanoma suklastoti ir jų vizualiai atskirti neįmanoma. Tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar plomba tikra, reikėtų atlikti ekspertizę. Atjungus jutiklį nuo maitinimo ir jį vėl prijungus, tachografas turėtų fiksuoti klaidÄ , t. y. gali rodyti energijos pertrÅ«kį. Manipuliavimo įrangÄ galima jungti ir prie tachografo. 16.Nagrinėjamu atveju V.

T. transporto priemonės „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikros metu pažeidė tachografo judesio jutiklio plombÄ , jos nepaėmė. Tam, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar plomba nebuvo suklastota, ekspertizė atlikta nebuvo. Todėl, objektyviai nenustačius aplinkybės, kad nuimta judesio jutiklio plomba buvo nesuklastota, visiÅ¡kai nepaneigta administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. versija, jog jis tachografo patikrÄ atliko laikydamasis techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, o manipuliavimo įranga automobilyje „Mercedes Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo bÅ«ti sumontuota jau po 2017 m. gruodžio 13 d., t. y. po jo atliktos tachografo patikros. 17.Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens administracinės atsakomybės, bÅ«tina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai).

Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ ir inicijavusi bylÄ dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali bÅ«ti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. 18.Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių V.

R. kaltę, kad jis 2017 m. gruodžio 13 d. atliko automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografo techninę priežiÅ«rÄ nesilaikydamas techninės priežiÅ«ros atlikimo reikalavimų, nepatikrino ir neįsitikino, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tachografe buvo įmontuotas manipuliavimo prietaisas, kuris buvo surastas Institucijos pareigÅ«nų 2019 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu, ir atliko duomenims klastoti pritaikyto tachografo metrologinę patikrÄ .

Atsižvelgiant ir į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 372 straipsnio 1, 2 dalis V. R. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 23 d. nutartis ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimas naikintini. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir Lietuvos transporto saugos administracijos 2019 m. birželio 26 d. nutarimÄ panaikinti bei V. R. administracinio nusižengimo teisenÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 372 straipsnio 1, 2 dalis nutraukti. Nutarimas neskundžiamas. Teisėja Edita Lapinskienė