daa403aa-0a97-435f-918b-727b60657517 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1065-446/2022 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00861-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.1; 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 27 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Raimondai SiriÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. T., jo atstovei advokatei I. G., atsakovei R. K., jos atstovei advokatei V. P., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei V.

K., vertėjai N. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. T. ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko pavardės pakeitimo, atsakovės R. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas praÅ¡o pakeisti 2016 m. kovo 29 d.

Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus sprendimu nustatytÄ jo bendravimo su sÅ«numi S. K. tvarkÄ , nustatant:

1. Vaiko tėvas lyginiais metais, pradedant 2022 metais, su vaiku vaiko žiemos atostogų laiku betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendrauja, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Lietuvoje pirmÄ vaiko žiemos atostogų dienÄ 11 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvoje paskutinę vaiko žiemos atostogų dienÄ iki 16 val. Bendravimo vietÄ pasirenka vaiko tėvas. Nelyginiais metais, pradedant 2023 metais, vaiko tėvas turi teisę betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai su vaiku bendrauti tėvo pasirinktoje vietoje vaiko pavasario atostogų laiku, lyginiais, pradedant 2024 metais, – rudens atostogų laiku (vaiko pasiėmimas ir perdavimas vaiko motinai vyksta ta pačia tvarka, kaip ir žiemos atostogų laiku). Apie savo atvykimÄ bendravimui nustatytu laiku vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ 1 mėnesį.

2. Kiekvienais metais vaiko tėvas su sÅ«numi betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendrauja vaiko tėvo gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dienÄ , jeigu Å¡iomis dienomis vaiko tėvas bÅ«na Lietuvoje. Apie planuojamÄ atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ dvi savaites.

3. Vaiko tėvui ketinant bendrauti betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai su vaiku ne vaiko atostogų laiku, vaiko tėvas informuoja vaiko motinÄ prieÅ¡ 1 savaitę. Tuo laiku vaiko tėvas su vaiku betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai turi teisę bendrauti iki 3 valandų per dienÄ darbo dienomis, nepažeisdamas vaiko dienos rėžimo, vaiko teisių ir teisėtų interesų, ir Å¡eÅ¡tadienį (vaikÄ tėvas pasiima 10 val. ir grÄ Å¾ina 20 val.). Vaiko tėvas turi teisę vaikÄ palydėti į ugdymo įstaigÄ , bÅ«relius, parlydėti iÅ¡ jų (norėdamas įgyvendinti Å¡ias teises, vaiko tėvas apie tai informuoja vaiko motinÄ , o vaiko motina pateikia vaiko tėvui tų dienų vaiko užimtumo grafikÄ ).

Vaiko tėvas turi teisę dalyvauti vaiko ugdymo įstaigų organizuojamose Å¡ventėse, renginiuose, kuriose dalyvauja sÅ«nus. Vaiko motina įsipareigoja netrukdyti vaiko tėvui Å¡ias tėvo turimas teises įgyvendinti ir informuoja vaiko tėvÄ apie vykstančius tokius renginius vaiko tėvo buvimo Lietuvoje laiku.

4. Vaiko tėvas 2022 metais su vaiku vaiko vasaros atostogų laiku bendrauja tokia tvarka: pirmas 3 dienas vaiko tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir vaikÄ perduoda vaiko motinai vaiko gyvenamosios vietos adresu tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Sekančias tris dienas vaiko tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai pasiimdamas vaikÄ pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaikÄ vaiko motinai paskutinės dienos ne vėliau kaip 20 val. Sekančias 2, 3 dienas, jei yra poreikis, vaikas gali praleisti su mama. Kitas 5 dienas vaiko tėvas su vaiku bendrauja, pasiimdamas vaikÄ 10 val. ir perduodamas vaikÄ vaiko motinai tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Likusias 5 dienas vaiko tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai, pasiimdamas vaikÄ pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaikÄ vaiko motinai paskutines dienos ne vėliau kaip 20 val. Vaiko tėvas apie atvykimÄ Å¡iam bendravimui vaiko motinÄ informuoja ne mažiau kaip prieÅ¡ du 2 mėnesius.

5. Vaiko tėvas, pradedant 2023 metais, su vaiku bÅ«na 20 paeiliui einančių dienų vaiko tėvo ir vaiko kasmetiniu vasaros atostogų laiku. Vaiko tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaiku, vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ 2 mėnesius. Vaiko tėvas atostogų su vaiku periodui vaikÄ pasiima pirmÄ atostogų dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ 18 val. Jei vaiko tėvo ir vaiko motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su vaiku bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau.

6. Jeigu vaiko tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi pareigÄ apie tai nedelsiant informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų.

7. Visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų ir tokiu bÅ«du suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.

8. Susirgus vaikui, jo gydymu rÅ«pinasi, pristato vaikÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , duoda gydytojo priskirtus vaistus, atlieka kitus bÅ«tinus vaiko teises ir interesus užtikrinančius veiksmus tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo tuo laiku yra vaikas pagal nustatytÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ . Jei vaikas suserga bendravimo su tėvu laiku, vaiko tėvas įsipareigoja nedelsdamas informuoti vaiko motinÄ apie vaiko ligÄ ir bÅ«klę, atsižvelgti į turimÄ vaiko motinos bendrÄ informacijÄ apie vaiko sveikatÄ ir persirgtas ligas, jei vaiko ligos, kitos skubios medicininės pagalbos vaikui atveju vaikas ir vaiko tėvas kreipėsi ne į Lietuvos gydymo įstaigÄ , tokiu atveju vaiko tėvas įsipareigoja vaiko motinai pateikti medicininių iÅ¡rašų kopijas dėl vaiko ligos, tyrimų, intervencijų ir skirto gydymo.

9. Tėvas kitu laiku bendrauja su vaiku telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu, kt. tinklais) atsižvelgdamas į vaiko poreikius, teises ir teisėtus interesus. Vaiko motina įsipareigoja sudaryti galimybę vaikui bendrauti su tėvu.

10. Vaiko tiesioginio ir nepertraukiamo bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko motina su vaiku bendrauja telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu, kt. tinklais) atsižvelgdama į vaiko poreikius, teises ir teisėtus interesus. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti galimybę vaikui bendrauti su motina.

11. Visus praneÅ¡imus, susijusius su vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvas siunčia vaiko motinai trumposiomis SMS žinutėmis vaiko motinos mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu arba elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), o vaiko motina siunčia vaiko tėvui trumposiomis SMS žinutėmis vaiko tėvo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu arba elektroninio paÅ¡to adresu. Pasikeitus vaiko motinos, vaiko tėvo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriui, elektroninio paÅ¡to adresui, ne vėliau kaip per vienÄ dienÄ nuo Å¡io pasikeitimo vienas kitam praneÅ¡a apie pasikeitimÄ ir pateikia naujus duomenis.

12. Iki vaikas be vertėjo galės laisvai susikalbėti su tėvu vaiko ir tėvo bendravimo laiku, esant poreikiui, pastaruoju laiku turi teisę dalyvauti vaiko tėvo pasirinktas lietuvių-italų kalbos vertėjas. Vertėjui teikiant atlygintinas paslaugas, už jas sumoka vaiko tėvas.

13. Abipusiu šalių susitarimu tėvas turi teisę bendrauti su vaiku ir kitu su motina suderintu laiku.

14. Vaiko tėvas, matydamas poreikį, jog vaiko ir tėvo bendravimas vyktų dalyvaujant tarpininkui (neramus, atsisako bendrauti su tėvu ir kt. aplinkybės), turi teisę, prieÅ¡ tai informavęs vaiko motinÄ , kartu su vaiku pagal tėvo pasirinkimÄ kreiptis į atlygintines/neatlygintines paslaugas teikiantį psichologÄ . Tuo atveju, jei mama dėl bet kokių nors aplinkybių, susijusių su vaiku, kreipiasi į psichologÄ , apie šį kreipimÄ si turi informuoti ir vaiko tėvÄ .

15. Vaiko motinÄ Ä¯pareigoti nedaryti kliūčių vaikui su vaiko tėvu iÅ¡važiuoti laikinai į užsienio Å¡alį, tėvui nurodant į kuriÄ Å¡alį keliaujama, kuriam laikui iÅ¡vykstama, kur bus apsistojama (nurodomas adresas). Vaiko motina įpareigotina duoti bÅ«tinus sutikimus, susijusius su vaiko kelione, pateikti kelionės dokumentÄ .

16. Vaiko tėvas visais atvejais informuoja vaiko motinÄ apie numatomÄ su sÅ«numi laiko kartu leidimo vietÄ ir pobÅ«dį. Vaiko motina įpareigotina pateikti vaiko tėvui reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus. Vaiko tėvas pasirÅ«pina sÅ«naus bÅ«tinomis higienos, nakvynės priemonėmis.

17. Tėvo ir vaiko buvimo kartu laikas gali bÅ«ti trumpinamas, jei tėvui nėra galimybės su vaiku Å¡ioje sutartyje numatytu laiku ir tvarka bendrauti sutartÄ laikotarpį dėl darbinių ar kitų nenumatytų aplinkybių. Atsiradus bÅ«tinybei trumpinti bendravimo laikÄ , vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja tuo pačiu laiku, kada praneÅ¡a apie atvykimÄ bendravimui su vaiku, o jei aplinkybės įvyksta staiga - praneÅ¡a nedelsdamas.

18. Vaiko motina, atsižvelgiant į tai, jog moka italų kalbÄ ir yra profesionali italų kalbos vertėja, įpareigoja vaikÄ mokyti italų kalbos.

19. Vaiko tėvas įsipareigoja ir toliau mokytis lietuvių kalbos. Tiesioginio ir betarpiÅ¡ko tėvo ir vaiko bendravimo laiku vaiko tėvas įsipareigoja vaikÄ mokyti ir italų kalbos. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o sÅ«naus S. K. pavardę K. pakeisti į pavardę K. T.. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis ir atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuokÄ Italijoje, santuoka buvo registruota Front savivaldybės (Turino provincija) civilinės metrikacijos biure, santuokos metu (duomenys neskelbtini) Lietuvoje jiems gimė sÅ«nus S. K.. 2016 m. kovo 29 d.

Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus sprendimu patvirtino ieÅ¡kovo ir atsakovės separacijÄ , sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina (atsakove), nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (ieÅ¡kovo) ir vaiko bendravimo tvarka -tėvas kiekvienÄ dienÄ , kai galės bÅ«ti Lietuvoje, galės susitikti su vaiku 4-5 valandas per dienÄ Vaikų teisių apsaugos centro teritoriniame skyriuje, taip pat, lydint specialistui, iÅ¡eiti su vaiku, jei tik dėl to yra abiejų tėvų susitarimas, priteistas iÅ¡laikymas vaikui.

Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina, nes pagal jÄ dėl netinkamo vaiko motinos elgesio, tyčinio trukdymo neužtikrinamas ieÅ¡kovo ir vaiko tarpusavio emocinio ryÅ¡io stabilumas, vaiko tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime, neužtikrinama tiek paties vaiko teisė bendrauti su savo tėvu, tiek vaiko tėvo teisė bendrauti su savo vaiku. Atsakovė ne kartÄ piktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia sÅ«naus atžvilgiu, ne kartÄ trukdė ieÅ¡kovui bendrauti su sÅ«numi, naudodamasi tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja.

IeÅ¡kovui atvykus į LietuvÄ kartu su savo broliu pasimatymo su savo vaiku tikslu, atsakovė neleido ieÅ¡kovui su vaiku bendrauti vien todėl, kad ieÅ¡kovas buvo su savo broliu, o ne vienas. Å eimos narių tarpusavio santykių palaikymas, nuolatinis jų ryÅ¡io stiprinimas - vienas iÅ¡ Å¡eimos santykių prioritetų Italijoje, todėl ieÅ¡kovas dėl tokio atsakovės elgesio iÅ¡gyveno, tokio elgesio nesupranta ir iki Å¡iol. Ne kartÄ atsakovė tyčia ieÅ¡kovui atvykus į LietuvÄ pasimatymo su vaiku tikslu imitavo situacijÄ , jog vaiko gyvenamosios vietos adresu nieko nėra namuose (durys užrakintos, skambinant telefonu atsakovei, ji neatsiliepė), nors atsakovė buvo tinkamai ieÅ¡kovo informuota apie ieÅ¡kovo atvykimÄ .

IeÅ¡kovui susisiekus su vaiko teisių apsaugos specialistu telefonu ir papraÅ¡ius tarpininkauti, specialistui atsakovė atsiliepdavo iÅ¡ karto ir tik po to sudarydavo galimybę bendrauti tėvui su vaiku. Atsakovė, nesant konkrečiai nustatytai ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimo tvarkai, sudarinėja ir kitas kliÅ«tis ieÅ¡kovo ir vaiko bendravimui, nustatinėja savo taisykles. Kadangi ieÅ¡kovo gimtoji kalba italų, o lietuvių kalba jis moka kelis žodžius, gali pasakyti kelis sakinius, o vaikas kalba lietuvių kalba, tarpusavio bendravimo palengvinimui ieÅ¡kovas kartu pasiimdavo vertėjÄ .

Ne kartÄ atsakovė teikė nepagrįstÄ reikalavimÄ ieÅ¡kovui atsisakyti vertėjos paslaugų, nes prieÅ¡ingu atveju ieÅ¡kovas neturės galimybės su vaiku kartu leisti laikÄ , bendrauti ir pan. Nustatyta Italijos teismo sprendimu nekonkreti bendravimo tvarka - ieÅ¡kovo ir atsakovės nesutarimų, ginčų ar net pykčių objektas. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovas yra priverstas kreiptis į teismÄ dėl 2016 m. kovo 29 d. Italijos teismo sprendimu nustatytos vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, nes atsakovė su ieÅ¡kovu geranoriÅ¡kai nebendradarbiauja su vaiku susijusiais klausimais, neskatina vaikÄ bendrauti su ieÅ¡kovu, dirbtinai sudarinėja kliÅ«tis jų tarpusavio bendravimui.

IeÅ¡kovo nuomone, dvigubos pavardės vaikui suteikimas nepažeis vaiko teisių, atitiks geriausius vaiko interesus, geriausiai atspindės vaiko identiÅ¡kumÄ , tolimesnius giminystės ryÅ¡ius ne tik su vaiko motina, kaip yra Å¡iuo metu, bet ir su tėvu, su kuriuo nepilnametis vaikas nuolat negyvena, kadangi kaip ne kartÄ yra pasisakę teismai, tėvo pavardė yra vienas iÅ¡ vaiko identiÅ¡kumo elementų, identifikuojantis vaikÄ su tėvu ir jo kilmę pagal tėvo linijÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡o pakeisti sÅ«nui S. K. 2016 m. kovo 29 d.

Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus sprendimu priteisto iÅ¡laikymo dydį, iÅ¡ jo tėvo V. T. priteisti materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 350 Eur per mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio teismui įteikimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į metinę infliacijÄ . PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodė, kad per mėnesį sÅ«naus maitinimui iÅ¡leidžia apie 170 Eur (50 Eur pavalgymui mokykloje, 120 Eur maitinimui namuose), ugdymo poreikiams (mokyklinės priemonės, renginiai gimnazijoje, sporto įranga ir panaÅ¡iai) apie 100 Eur per mėnesį, laisvalaikiui 50 Eur per mėnesį.

Būsto išlaikymas, komunaliniai mokesčiai vaiko daliai sudaro apie 70-100 Eur per mėnesį. Drabužiai, avalynė, patalynė, vaiko baldai, kitos buities prekės vidutiniškai per mėnesį pareikalauja apie 100 Eur. Vaikui reikia kompiuterio, interneto, mobilaus telefono. Šios paslaugos be pačios įrangos kainos yra mokamos ir sudaro vidutiniškai apie 30 Eur. Sūnus nori atostogauti kaip ir kiti jo bendraamžiai, tačiau tam reikia papildomai per metus turėti apie 1000 Eur (poilsis Palangoje ar užsienyje).

Kartais vaikui reikia nupirkti vaistų. Per mėnesį kartÄ vaikÄ veda apsikirpti, nenumatytos iÅ¡laidos (draugų gimtadieniai, ekskursijos, turistiniai) per mėnesį sudaro dar apie 50 Eur iÅ¡laidų. Ji pageidauja, kad ieÅ¡kovas mokėtų sÅ«nui 350 Eur per mėnesį, tai yra didesne dalimi prisidėtų prie savo vaiko materialinio iÅ¡laikymo, nes reikėtų įvertinti ir jos kasdienį darbÄ prižiÅ«rint vaikÄ , gaminant valgyti, skalbiant, tvarkant buitį ir panaÅ¡iai. Valstybė sÅ«nui moka 73,50 Eur iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas teisme paaiÅ¡kino, kad Italijos apeliacinio teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka labai varžo jo kaip tėvo teises, sudaro galimybę vaiko motinai, su kuria gyvena sÅ«nus, sudaryti įvairias kliÅ«tis jam bendrauti su vaiku. Jis nori, kad sÅ«nus augtų pažindamas savo tėvÄ , jo gimines ir Å¡alį. Jis nori betarpiÅ¡kai bendrauti su sÅ«numi, kartu su juo atostogauti, turėti galimybę sÅ«nui parodyti ItalijÄ , labiau pažinti vienas kitÄ . Kad geriau galėtų susikalbėti su sÅ«numi, jis mokosi lietuvių kalbos Pjemonto lietuvių bendruomenėje, norėtų, kad sÅ«nus mokytųsi kalbėti italiÅ¡kai.

PraÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kokiÄ jis nurodė taikos sutartyje, siÅ«lydamas atsakovei geruoju susitarti dėl bendravimo tvarkos. Siekiant sudaryti pereinamÄ jį laikotarpį, kad sÅ«nus ir jo mama apsiprastų su ta mintimi, kad vaikas dalį savo atostogų praleis be mamos, tik su tėvu, 2022 m. vasaros atostogų metu jis praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kad su sÅ«numi galėtų bendrauti keliais dienas iÅ¡ eilės betarpiÅ¡kai, tačiau neiÅ¡vežant sÅ«naus iÅ¡ Lietuvos (4 punktas). 2022 m.

žiemos atostogas jis norėtų praleisti su sÅ«numi (1 punktas), turėti galimybę jį iÅ¡sivežti į ItalijÄ ar kitÄ vietÄ . Pagal jo apsiÅ«lytÄ tvarkÄ â€“ lyginiais metais žiemos ir rudens atostogas praleistų su sÅ«numi, nelyginiais, pradedant 2023 m., – pavasario atostogas. Pagal 2 punktÄ jis norėtų su vaiku bendrauti visÄ Tėvo dienÄ , Å¡venčiamÄ Lietuvoje, ir savo gimimo dienÄ , jei jo gimtadienis bÅ«tų darbo dienÄ , sÅ«nų jis pasiimtų po pamokų ir grÄ Å¾intų mamai vakare.

Pagal 3 punkte jo nurodytas sÄ lygas jis turėtų galimybę bet kada, iÅ¡ anksto įspėjęs vaiko motinÄ , atvykęs į LietuvÄ 3 valandas pabendrauti su vaiku po pamokų ir savaitgaliais, kai nelanko mokyklos, dalyvauti mokyklos renginiuose, kuriuose dalyvauja jo sÅ«nus, palydėti sÅ«nų į mokyklÄ ir iÅ¡ jos pasiimti. 2023 metų vasaros atostogas su sÅ«numi jis norėtų praleisti Italijoje, todėl praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kad jis sÅ«numi vasaros atostogų metu nepertraukiamai galėtų bÅ«ti 20 dienų (5 punktas).

Pagal jo praÅ¡omÄ nustatyti bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi telekomunikacijos priemonėmis jis norėtų turėti galimybę bendrauti bet kuriuo metu (9 punktas). Jei jam bÅ«tų sunku bendrauti su vaiku dėl to, kad jis nemoka lietuviÅ¡kai, jis nori, kad bÅ«tų leidžiama su vaiku bendrauti vertėjo pagalba (12 punktas). Jei matytų, kad sÅ«nus vengia su juo bendrauti, kyla nenumatytų problemų bendraujant, jis norėtų kreiptis į psichologÄ , pas jį vykti kartu su sÅ«numi, psichologas, jo nuomone, padėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti tokio nenoro bendrauti priežastis, prisidėtų prie tvirtesnių jo ir sÅ«naus santykių formavimo (14 punktas).

Jis norėtų, kad sÅ«nus mokėtų kalbėti italiÅ¡kai. Kadangi atsakovė profesionali italų kalbos vertėja, todėl praÅ¡o jÄ Ä¯pareigoti mokyti sÅ«nų italų kalbos, jis savo ruoÅ¡tu įsipareigoja mokytis kalbėti lietuviÅ¡kai. Po ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui jis bendravo su sÅ«numi 2022 m. vasario mėnesį. Jų susitikimas vyko vaiko teisių apsaugos skyriuje. Jie dviese, be specialistų pagalbos, žaidė, sprendė matematikos uždavinius, mokėsi lietuvių ir italų kalbų, jiems puikiai sekėsi, jie gerai vienas kitÄ suprato.

Jis nori, kad sūnus turėtų ir jo pavardę, todėl prašo sūnaus pavardę pakeisti, kad ji būtų dviguba – motinos ir tėvo. Pagal Italijos papročius vaikas turi turėti tėvo pavardę, todėl vaikui nesuteikus tėvo pavardės, kyla abejonių dėl tėvystės. Jis visada norėjo, kad sūnus turėtų jo pavardę, prašė to atsakovės, tačiau sūnui buvo suteikta tik motinos pavardė, dėl vaiko pavardės iš karto po gimimo jis niekur nesikreipė. Su priešieškiniu jis sutinka iš dalies.

Jis sutinka mokėti kas mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui po 220 Eur. Jo įsitikinimu, jo ir atsakovės turtinė padėtis vienoda. Jis stalius – restauratorius, jo uždarbis per mėnesį siekia apie 800-1000 Eur. Jis savo lėšomis apmokės sÅ«naus keliones ir pragyvenimÄ atostogų metu, jam brangiai kainuoja atvykimas į LietuvÄ , todėl reikalingos papildomos iÅ¡laidos norint bendrauti su sÅ«numi, jis neturi finansinių galimybių teikti didesnį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui. Jo įsitikinimu, abu tėvai teikdami po 220 Eur ir vaikui gaunant valstybės paramÄ 73,50 Eur, vaiko materialiniai poreikiai turėtų bÅ«ti patenkinti.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su sÅ«numi S. tvarka ji sutinka dalinai. Dėl 1 punkto – norėtų, kad ne visas žiemos, pavasario ar rudens atostogas bÅ«tų su tėvu, o tik po 3-4 dienas, atsižvelgiant į sÅ«naus norus. Dėl 2 punkto – turėtų bÅ«ti nurodyta, kad jei tėvo gimimo diena darbo diena, tai sÅ«nus su tėvu gali bendrauti 3 valandas, Tėvo dienÄ , sekmadienį, vaikas su tėvu galėtų bendrauti iki 20 val. Dėl 3 punkto – ji norėtų, kad ieÅ¡kovas apie savo apsilankymÄ informuotų jÄ ne prieÅ¡ 1 savaitę, o prie 2 savaites.

Ji neprieÅ¡tarauja, kad tėvas dalyvautų įvairiuose renginiuose, tačiau nesutinka, kad jai bÅ«tų pareiga apie tokius renginius informuoti ieÅ¡kovÄ . Žinodama sÅ«naus charakterį ir bÅ«dÄ , jos nuomone, 2022 m. vasarÄ betarpiÅ¡kai bendrauti sÅ«nui su tėvu 5 dienas yra per ilgas laiko tarpas, todėl praÅ¡o, kad betarpiÅ¡kas bendravimas bÅ«tų sumažintas iki 3 dienų (4 punktas). Jos nuomone, sÅ«nus nebus pasirengęs su tėvu iÅ¡vykti 20 dienų 2023 metų vasarÄ , todėl vasaros atostogų laikas su tėvu galėtų bÅ«ti sutrumpintas iki 5 dienų.

Atsakovės nuomone, jiems susitarti kitaip, nei bus nustatyta teismo sprendimu, neįmanoma, todėl 7 punktas nereikalingas. Jei sÅ«nus susirgtų, bÅ«damas pas tėvÄ , tėvas privalo rÅ«pintis jo sveikata ir jai apie tai nedelsiant praneÅ¡ti (8 punktas). Ji norėtų, kad bÅ«tų nustatytas tikslus laikas, kada tėvas gali telekomunikacijos priemonėmis bendrauti su sÅ«numi, taip bÅ«tų iÅ¡vengta nesusipratimų – ieÅ¡kovas neskambintų nakties metu, pamokų metu, žinodama konkretų laikÄ (valandÄ ir dienÄ ) ji padėtų sÅ«nui, esant reikalui, prisijungti reikiama programa.

Ji nesutinka, kad tėvas su sÅ«numi bendrautų per vertėjÄ , nesutinka, kad ieÅ¡kovas su sÅ«numi lankytųsi pas ieÅ¡kovo pasirinktÄ psichologÄ (12, 14 punktai). Reikalavimo 13 punktas nekonkretus, todėl neturėtų bÅ«ti patenkintas. Ji nesupranta, kokius bÅ«tinus sutikimus ji turėtų duoti iÅ¡vykstant vaikui kartu su tėvu ir kokius dokumentus parengti jai tektų pareiga, todėl praÅ¡o netenkinti 15 punkto. Ji nesutinka, kad bÅ«tų įpareigota mokyti sÅ«nų italų kalbos. Jos įsitikinimu, tėvas turi bendrauti taip, kad sÅ«nų iÅ¡mokytų savo kalbos.

Jo manymu, tėvui trÅ«ksta bendravimo su vaiku įgÅ«džių, todėl jis turėtų bÅ«ti įpareigotas lankyti pozityvios tėvystės kursus. Ji dėjo visas pastangas, kad nenutrÅ«ktų tėvo ir sÅ«naus ryÅ¡ys, kvietė ieÅ¡kovÄ atvykti į vaiko krikÅ¡tynas, tačiau jis nesutiko. Jei vaikas noriai bendrauja su tėvu, vadinasi ji dėjo pastangas, kad sÅ«nus tokį norÄ turėtų. Ji nesutinka, kad vaikas turėtų dvigubÄ tėvo ir motinos pavardę, kadangi S. sukako (duomenys neskelbtini) metų, jis lanko mokyklÄ , visÄ tÄ laikÄ jo pavardė buvo K., Å¡iuo metu nėra jokio reikalo keisti vaiko pavardę.

SÅ«naus gimimo liudijime vaiko tėvu yra nurodytas ieÅ¡kovas, sÅ«nus žino, kas jo tėvas, su juo bendrauja. Ji praÅ¡o padidinti priteistÄ iÅ¡laikymÄ sÅ«nui, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo po 350 Eur per mėnesį, nes ieÅ¡kovo materialinė padėtis geresnė, jis turi daugiau galimybių užsidirbti, turi nekilnojamojo turto. Ji vykdo individualiÄ veiklÄ , teikia vertėjos paslaugas, jos darbo pajamos nepastovios, per praėjusius metus uždarbis siekė 6561 Eur. Å iuo metu turi sveikatos problemų, susijusių su stuburo iÅ¡varža, sumažėjęs darbingumas įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintas, tačiau dėl operacijos ji kurį laikÄ negalėjo dirbti.

Jai iÅ¡laikyti sÅ«nų padeda mama, kurios namuose ji su sÅ«numi gyvena, nuomos už bÅ«stÄ mokėti nereikia, tačiau prie bÅ«sto iÅ¡laikymo ji turi prisidėti savo lėšomis. Ji nuolatos rÅ«pinasi sÅ«numi, kiekvienÄ dienÄ vežioja jį į mokyklÄ , kas taip pat reikalauja ne tik darbo sÄ naudų, bet ir lėšų. Jos nuomone, didesnė dalis iÅ¡laikymo turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ vaiko tėvo. Institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad vaikas gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, todėl sudėtinga užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį jų tarpusavio bendravimÄ .

Vaiko tėvas ne lietuvis, todėl neatmetama tikimybė, jog vaikÄ ir tėvÄ gali skirti kalbos barjeras. IeÅ¡kovas siekia, jog jo dalyvavimas sÅ«naus gyvenime nebÅ«tų fragmentiÅ¡kas. Å alių sÅ«nus iÅ¡reiÅ¡kė norÄ bendrauti su tėvu, tačiau kiek kitokia tvarka nei pats ieÅ¡kovas. Neigiamų nuostatų tėvo atžvilgiu vaikas neiÅ¡sakė, skyrius neturi duomenų, jog S. bendravimas su tėvu neatitiktų vaiko interesų ar darytų jam žalÄ . IeÅ¡kovo ir Å¡alių sÅ«naus S. K. tarpusavio bendravimo tvarkos pakeitimas atitinka vaiko interesus.

Vaikas turi pavardę, nuo pavardės suteikimo yra praėję (duomenys neskelbtini) metų, sunkumų visuomenėje dėl turimos pavardės Å¡alių sÅ«nui nekyla, vaikas neįžvelgia nei pozityvaus, nei negatyvaus poveikio, kurį galėtų turėti jo pavardės pakeitimas. Skyriaus nuomone, S. K. pavardės nekeitimas į K. T. labiau atitiktų vaiko interesus. Tik asmuo, Å¡iuo atveju motina, nuolatos gyvenantis su vaiku bei jį auginantis, kiekvienÄ dienÄ tenkinantis kasdienius vaiko poreikius, geriausiai žino, koks iÅ¡laikymo dydis yra reikalingas.

Skyrius neturi pagrindo abejoti atsakovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties ir pateiktu preliminariu vaiko poreikiams tenkinti skirtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡o pagrįstumu. PrieÅ¡ teikiant iÅ¡vadÄ , skyrius atliko Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimÄ , nustatyta, kad atsakovė užtikrina, jog Å¡alių sÅ«nus bÅ«tų ugdomas, rÅ«pinasi, jog bÅ«tų patenkinti pagrindiniai vaiko poreikiai, todėl praÅ¡oma padidinti iÅ¡laikymo suma atitinka nepilnamečio S. K. teises ir teisėtus interesus. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte 2022 m. sausio 17 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė susitiko su S. K., kuris nurodė, jog jam žinoma, kad tėvas kreipėsi į teismÄ dėl bendravimo su juo taisyklių. Vaikas nurodė, kad vasarÄ norėtų su tėčiu bendrauti rugpjūčio mėnesį, žiemos atostogų metu – apie vienÄ savaitę, rudens ir pavasario atostogų metu po kelias dienas. Nori, kad tėtis rytais jį pasiimtų, o vakarais parvežtų namo, nenori miegoti ne savo namuose.

Ne atostogų metu norėtų su tėčiu bendrauti savaitgaliais, neprieÅ¡tarautų su tėčiu praleisti jo gimimo dienÄ ir Tėvo dienÄ . Vaikas nurodė, jog jam patinka jo pavardė, nenori, kad ji bÅ«tų pakeista, dėl jo dabartinės pavardės mokykloje iÅ¡ jo niekas nesiÅ¡aipo, nežino, ar kas nors keistųsi, jei jo pavardė bÅ«tų pakeista. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįsti ir tenkintini dalinai. Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus 2016 m. kovo 29 d. sprendimu buvo patvirtinta ieÅ¡kovo V.

T. ir atsakovės R. K. separacija, jų sÅ«naus S. K. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina, nustatyta skyrium gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarka: tėvas kiekvienÄ dienÄ , kai galės bÅ«ti Lietuvoje, galės susitikti su vaiku 4-5 valandas per dienÄ Vaikų teisių apsaugos centro teritoriniame skyriuje, taip pat, lydint specialistui, iÅ¡eiti su vaiku, jei tik dėl to yra abiejų tėvų susitarimas, priteistas iÅ¡laikymas vaikui – 100 Eur, Å¡iÄ sumÄ kasmet indeksuojant, ir 50 procentų mokyklinių bei medicininių iÅ¡laidų, kurios yra bÅ«tinos, dėl kurių yra susitarta ir kurios yra paremtos dokumentais.

Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vaiko ryÅ¡ys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigÄ užtikrinti jo palaikymÄ ir vystymÄ si. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikÄ principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas.

Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ . IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų atvejų apraÅ¡ymų matyti, kad Å¡alys geruoju nesutaria dėl ieÅ¡kovo, sÅ«naus tėvo, gyvenančio skyrium nuo vaiko, bendravimo su vaiku.

Italijos apeliacinės instancijos teismo nustatyta tvarka nekonkreti, nesudaranti ieÅ¡kovui, vaiko tėvui, kiek įmanoma daugiau bendrauti su vaiku, atkuri galimai nutrÅ«kusį ryšį su sÅ«numi, todėl pagrįstas jo ieÅ¡kinys dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ä®vertinus tai, kad ieÅ¡kovas gyvena kitoje valstybėje, bendrauti su sÅ«numi savaitgaliais ar kitomis Å¡venčių dienomis neturi galimybių, todėl pagrįstas jo reikalavimas nustatyti tokiÄ bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ , kad vaiko vasaros, žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu galėtų nepertraukiamai iÅ¡bÅ«ti ilgesnį laikÄ â€“ 20 dienų vasaros atostogų metu ir visas žiemos, pavasario ir rudens atostogas, kas antrus metus. 2022 metų vasaros atostogų metu (4 punktas) ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri padėtų atkuri tėvo ir sÅ«naus ryšį, padėtų geriau vienas kitÄ pažinti, nes bendravimas vyksta palaipsniui, iÅ¡ pradžių bendraujant tik dienomis, po to leidžiant vaikui pabÅ«ti namų aplinkoje, su mama, ir tik 5 dienas tėvui su sÅ«numi bendraujant betarpiÅ¡kai, nepertraukiamai.

Vaiko interesams neprieÅ¡tarauja ir jo susitikimas su tėvu Å¡venčių dienomis (tėvo gimimo dienÄ ir Tėvo dienÄ ), eilinėmis savaitės dienomis po pamokų ir savaitgaliais. Siekiant, kad bÅ«tų iÅ¡vengta Å¡alių ginčų, tėvo atvykimas pas sÅ«nų nebÅ«tų staigmena, visais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga iÅ¡ anksto informuoti vaiko motinÄ apie savo atvykimÄ ir ketinimus pasiimti sÅ«nų bendravimui. IeÅ¡kovo nurodyti terminai (2 mėnesiai prieÅ¡ vasaros atostogas, 1 mėnuo prieÅ¡ kitas atostogas, 2 savaitės prieÅ¡ Å¡ventes, 1 savaitė prieÅ¡ kitus susitikimus), kada jis turi informuoti atsakovę apie atvykimÄ pas sÅ«nų, logiÅ¡ki, pakankami vaiko pasirengimui susitikti su tėvu.

Abu vaiko tėvai privalo užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti ir susisiekti su bent kuriuo iÅ¡ tėvų, vaikui to norint, kiekvienas iÅ¡ tėvų telekomunikacijos priemonėmis galėtų pasiekti vaikÄ , todėl laikytinas pagrįstu ieÅ¡kovo reikalavimas neribotai bendrauti su sÅ«numi telekomunikacijos priemonėmis, jis įpareigotinas sudaryti sÅ«nui galimybę sÅ«naus buvimo su tėvu metu bendrauti jam su mama. Tokia ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo su sÅ«numi tvarka, kai vaikas su juo praleidžia 20 dienų iÅ¡ eilės vasaros atostogų metu, kas antri metai žiemos, pavasario ir rudens atostogas, buvimas po 3 valandas iÅ¡ eilės darbo dienomis ir ilgiau savaitgaliais, tėvui su sÅ«numi kartu praleidžiant tėvo gimtadienį ar Tėvo dienÄ , tėvui palydint sÅ«nų į mokyklÄ arba iÅ¡ jos į namus, ieÅ¡kovui svečiuojantis Lietuvoje, palaipsniui bendraujant pirmÄ sias jų kartu praleidžiamas 2022-ųjų vasaros atostogas, nepažeidžia Å¡alių teisių, tėvų lygiateisiÅ¡kumo principo auginant ir auklėjant vaikÄ , neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Tikėtina, kad Å¡alys, atsižvelgdamos į vaiko interesus, sugebės vaiko vasaros ir savo atostogas suplanuoti taip, kad kiekvienas iÅ¡ jų turėtų galimybę sÅ«naus ilgųjų atostogų metu pabÅ«ti su sÅ«numi. Teismo nuomone, niekuo nepagrįstas atsakovės reikalavimas nustatyti konkretų laikÄ (dienas ir valandas), kai ieÅ¡kovas gali telekomunikacijų priemonėmis bendrauti su sÅ«numi. Aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo bendravimas su sÅ«numi S. turi neigiamÄ Ä¯takÄ vaikui, nenustatyta.

Teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas (8 punktas), kad sÅ«nui susirgus juo rÅ«pintųsi vaiko motina, kai sÅ«nus gyvena su ja, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir netenkinamas. Tokai pareiga numatoma tik vaiko tėvui, jei sÅ«nus susirgtų jo bendravimo su vaiku metu. Kadangi sÅ«nus gyvena su savo mama, todėl ieÅ¡kovui tenka pareiga visais atvejais apie vaiko ligÄ informuoti vaiko motinÄ , pateikti jai medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us.

IeÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę informuoti jį apie renginius mokykloje yra ne tik perteklinis, bet ir nepagrįstai apsunkinantis vaiko motinÄ . Jis, bÅ«damas vaiko tėvu, turi teisę bet kada pasidomėti ugdymo įstaigos rengiamomis Å¡ventėmis, pamokų grafiku ir pan., jei jam tai reikalinga. Sudarant galimybę ieÅ¡kovui su sÅ«numi pabendrauti, esant poreikiui ir turint galimybių, jam atvykus į LietuvÄ , ne atostogų metu, darbo savaitės eigoje, vaiko motina, derinant susitikimų laikÄ , įpareigojama informuoti vaiko tėvÄ apie tų dienų, kuriomis ieÅ¡kovas lankys sÅ«nų, sÅ«naus užimtumÄ mokykloje ir popamokinę veiklÄ , kad ieÅ¡kovas galėtų iÅ¡ anksto tinkamai suplanuoti atvykimo laikÄ ir kokybiÅ¡kÄ bendravimÄ su vaiku.

Kadangi ieÅ¡kovas nemoka lietuvių kalbos, todėl jam turi bÅ«ti sudaryta galimybė, esant reikalui, pasitelkti kvalifikuotÄ vertėjo pagalbÄ . Vertėjo dalyvavimas, vaikui nemokant kalbos, kuriÄ kalba tėvas, pastarajam nemokant kalbos, kuria kalba sÅ«nus, nepažeis vaiko interesų, prieÅ¡ingai, padės labiau suprasti vienas kitÄ , vaikui lengviau iÅ¡sakyti norus ir pageidavimus. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo sÅ«nui S. reikalinga psichologinė pagalba, todėl jo reikalavimas leisti kartu su vaiku lankytis pas psichologÄ netenkintinas (14 punktas).

Teismas pritaria atsakovės nuomonei, kad ieškovui nesugebant bendrauti su vaiku, iškilus sunkumams bendraujant su sūnumi, visų pirma jis asmeniškai turėtų kreiptis pagalbos į specialistus, galinčius jam padėti. Šalių sūnus gyvena su atsakove, todėl ji geriausiai žino ne tik sūnaus poreikius, bet ir jo galimybes, sveikatos būklę, duomenų, kad ji netinkamai atliktų motinos pareigas, nenustatyta, todėl nėra pagrindo abejoti, kad atsakovė, matydama, kad sūnui reikalinga kokia nors pagalba dėl jo sveikatos būklės ar netinkamo elgesio, ji tokia pagalba pasirūpins.

IeÅ¡kovui, kuris negyvena su sÅ«numi, susitikus su vaiku teismo nustatytu bendravimo metu, kreipiantis pagalbos į psichologÄ dėl sÅ«naus elgesio, neabejotinai gali tik pabloginti tėvo ir sÅ«naus santykius, iÅ¡gÄ sdinti nepilnametį vaikÄ , dėl ko ateityje tėvo ir sÅ«naus bendravimas gali bÅ«ti nepagrįstai apsunkintas. Ä®statymas numato, kad vaikÄ , kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, iÅ¡vežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs raÅ¡ytinį antrojo iÅ¡ tėvų sutikimÄ (CK 3.174 straipsnio 3 dalis).

Ä®statymas nenumato jokių apribojimų iÅ¡vežti vaikÄ atostogauti į užsienio Å¡alį kuriam nors iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti vaiko motinÄ duoti bÅ«tinus sutikimus, susijusius su vaiko kelione, pateikti kelionės dokumentÄ , yra nepagrįstas įstatymu, nekonkretus, todėl netenkintinas. Vadovaujantis CK 3.170 straipsnio 4 dalies nuostatomis motina, su kuria gyvena vaikas ir su kuria teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iÅ¡ tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Å ios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį motina atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi įstatymas numato pareigÄ atsakovei netrukdyti ieÅ¡kovui bendrauti su vaiku taip, kaip nustatyta teismo arba taip, kaip jie susitarė, tame tarpe ir iÅ¡vykimui su tėvu į užsienio Å¡alį, todėl perteklinis bÅ«tų teismo įpareigojimas atsakovei laikytis įstatymo ir teismo sprendimo, dėl ko netenkinamas ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nesudaryti kliūčių vaikui laikinai su tėvu vykti į užsienį (reikalavimo 15 punktas).

Neparemti įstatymu, nepagrįsti ir netenkinami ieÅ¡kovo reikalavimai įpareigoti atsakovę, atsižvelgiant į tai, kad ji moka italų kalbÄ ir yra profesionali italų kalbos vertėja, sÅ«nų mokyti italų kalbos, jį įpareigoti mokytis lietuvių kalbos, bendravimo su sÅ«numi metu mokyti jį italų kalbos (18 ir 19 punktai). Å alių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis iÅ¡ naujo.

Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarkÄ su vaiku, Å¡alys abiejų geranoriÅ¡ku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių Å¡ventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos. Dėl pavardės pakeitimo Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iÅ¡ tėvo ar motinos pavardžių, tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkte nurodyta, kad registruojant vaiko gimimÄ , jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė, tėvų susitarimu. Vaiko pavardė keičiama, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. 1R415(CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Å ių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iÅ¡ turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iÅ¡ tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iÅ¡ turimų tėvų raÅ¡ytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, raÅ¡ytinis sutikimas. Italijoje susiformavęs paprotys vaikui turėti tėvo pavardę, kaip teigia ieÅ¡kovas, Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo pakeisti Å¡alių sÅ«naus pavardę, įraÅ¡ytÄ jo gimimo liudijime.

Å alims esant santuokoje gimė jų sÅ«nus S.. Kadangi S. gimė Lietuvoje, todėl, registruojant gimimÄ , atsakovės pageidavimu vaikui buvo suteikta motinos pavardė. IeÅ¡kovas tuo metu Lietuvoje nebuvo, nei sÅ«numi, nei jam suteikiama pavarde nesirÅ«pino. Motinos pavardė nėra keičiama. Teismas, spręsdamas ginÄÄ dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytÄ valstybės pareigÄ užtikrinti vaiko teisę į savo identiÅ¡kumo iÅ¡saugojimÄ â€“ valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, elgtis taip, kad svarbiausia bÅ«tų vaiko interesai.

Apart papročių, ieÅ¡kovas nesirėmė jokia kita aplinkybe, patvirtinančia, jog motinos ir tėvo (K. T.) pavardės suteikimas vaiko interesus atitiks labiau, nei vien motinos pavardė (K.). Pažymėtina, kad toks paprotys susijęs su atvejais, kai vaikas gimsta tėvams gyvenant santuokoje. Nagrinėjamu atveju sÅ«naus gimimÄ užregistravo motina, sÅ«nus gyvena tik su ja, deÅ¡imt metų turi jos pavardę, Å¡alių bendras gyvenimas nesusiklostė. Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad S. aiÅ¡kiai ir neabejotinai iÅ¡sakė, jog jam jo pavardė patinka, jis nenori, kad ji bÅ«tų pakeista, S. K. pavardės nekeitimas labiau atitiktų vaiko interesus.

IeÅ¡kovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aiÅ¡kiai pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ vaiko pavardės pakeitimui. IeÅ¡kovas kaip vaiko tėvas yra nurodytas vaiko gimimo liudijime. Tai užtikrina, jog Å¡alių sÅ«nus žino savo tėvo tapatybę. Tėvo ryÅ¡iams su sÅ«numi pavardės pakeitimas įtakos neturės, kaip kad Å¡i aplinkybė neapsprendė judviejų bendravimo iki ginčo iÅ¡kilimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieÅ¡kovo reikalavimas dėl pavardės pakeitimo atmestinas.

Dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. IÅ¡laikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiÅ«rai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas.

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimÄ , turi bÅ«ti laikomasi vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas pateisinami tik iÅ¡imtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Dėl to nustatant ieÅ¡kovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nurodytas reguliavimas reiÅ¡kia, kad teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetÄ ir nustato tėvų pareigÄ užtikrinti pakankamų pajamų gavimÄ tam, kad vaiko interesai ir poreikiai bÅ«tų visiÅ¡kai užtikrinti.

Ä®statyminė pareiga iÅ¡laikyti vaikÄ tėvams suponuoja pareigÄ teikti įrodymus apie jų realiÄ turtinę padėtį. Å ios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigÄ turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). IÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės paaiÅ¡kinimų, jų pateiktų gaunamų pajamų deklaracijų matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė darbingi, pragyvenantys iÅ¡ individualių veiklų, jų pajamos ir galimybės iÅ¡laikyti vaikÄ analogiÅ¡kos, 2021 metais abiejų Å¡alių pajamos buvo apie 6000 Eur.

Nei viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų teigti, kad kurio nors iÅ¡ tėvų turtinė padėtis ar galimybės darbo rinkoje yra geresnės. Tačiau sÅ«nų S. augina viena atsakovė, viena rÅ«pinasi jo auklėjimu ir faktiÅ¡kai viena iÅ¡laiko vaikÄ , nes ieÅ¡kovo iki Å¡iol teikimas iÅ¡laikymas pagal Italijos apeliacinės instancijos teismo sprendimÄ â€“ 100 Eur per mėnesį – neužtikrinantis net minimalių vaiko interesų ir poreikių, todėl pagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ sÅ«nui.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis sÄ Å¾iningai siekė užtikrinti vaiko turtinę teisę į iÅ¡laikymÄ , tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo iÅ¡laikymo. Duomenų, kad jis bÅ«tų nedarbingas, turėtų kitų iÅ¡laikytinių, kitokiu bÅ«du bÅ«tų prisidėjęs prie vaiko iÅ¡laikymo, ieÅ¡kovas nepateikė, teisme patvirtino, kad kitų iÅ¡laikytinių neturi. IeÅ¡kovui faktiÅ¡kai nusiÅ¡alinus nuo pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų, pareiga iÅ¡laikyti jį tenka tik vaiko motinai.

Tokiu bÅ«du, vaiko iÅ¡laikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik atsakovei, suteikiant galimybę ieÅ¡kovui iÅ¡ esmės nusiÅ¡alinti nuo Å¡ios prievolės vykdymo. Be to, vaiko tėvui teikiant itin nedidelį materialinį iÅ¡laikymÄ , nebÅ«tų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovės nurodyta sÅ«naus S. iÅ¡laikymui reikalinga 586 Eur per mėnesį suma nėra per didelė, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytÄ orientacinį iÅ¡laikymo kriterijų vieno vaiko iÅ¡laikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ , kuri Å¡iuo metu yra 550 Eur (po mokesčių).

Akivaizdu, kad sÅ«nui gyvenant su mama, jai tenka didesnė iÅ¡laikymo naÅ¡ta, ji privalo aprÅ«pinti vaikÄ maistu, rÅ«bais, suteikti jam bÅ«stÄ , pasirÅ«pinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Tėvas, negyvenantis kartu su sÅ«numi, teikiantis tik iÅ¡laikymÄ , prie tokių iÅ¡laidų neprisideda. Atsakovei tenka didžiausioji rÅ«pinimosi sÅ«numi S. naÅ¡ta, todėl ieÅ¡kovui tenka teikti didesnę bÅ«tino materialinio iÅ¡laikymo dalį. Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas nuo vaiko gimimo iki jam sukako (duomenys neskelbtini) metų teikė itin maÅ¾Ä iÅ¡laikymÄ , tačiau jam reikalingos papildomos lėšos bendraujant su sÅ«numi teismo nustatyta tvarka, nes gyvena kitoje valstybėje, atvykimas į sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡ Italijos į LietuvÄ reikalauja papildomų tiek laiko sÄ naudų, tiek piniginių iÅ¡laidų, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieÅ¡kovas privalo rasti galimybę vieno vaiko iÅ¡laikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur.

Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio sūnaus būtiniausius poreikius, tokio dydžio ieškovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant sūnų. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tokia diena laikytina atsakovės pateikto reikalavimo priteisti didesnį iÅ¡laikymÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo teismui diena, t. y. 2022 m. kovo 15 d. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl iÅ¡laikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrÄ jÄ CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinÄ normÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patekintai ieÅ¡kinio daliai. IeÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡ioje byloje sudaro žyminis mokestis, paduodant teismui ieÅ¡kinį, ir iÅ¡laidos jį atstovavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 170 Eur žyminį mokestį, už kiekvienÄ reikalavimÄ po 85 Eur, jÄ atstovavusios advokatės iÅ¡laidos sudaro 1620 Eur. IeÅ¡kovo atstovė pateikė praÅ¡ymÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ atsakovės ir iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – advokatės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas ir iÅ¡raÅ¡Ä apie ieÅ¡kovo atliktÄ lėšų pervedimÄ advokatei. Å ioje byloje iÅ¡ dviejų ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo iÅ¡ esmės patenkintas, ieÅ¡kovo praÅ¡oma bendravimo tvarka tik keliose pozicijose, neesmingai teismo pakoreguota, tačiau reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl jam iÅ¡ atsakovės priteisiamos ir iÅ¡laidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovo atstovė rengė procesinius dokumentus – ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, taikos sutarties projektÄ , dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose. IeÅ¡kovo atstovės nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma 1620 Eur nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto maksimalaus dydžio.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiamas 85 Eur žyminio mokesčio ir pusė jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų - 810 Eur, iÅ¡ viso 895 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kadangi ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimÄ priteisti didesnio dydžio iÅ¡laikymÄ atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovo valstybei priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis padidinimo, kuris skaičiuojamas nuo padidintos sumos, t. y. buvo priteistas 100 Eur iÅ¡laikymas, padidintas iki 300 Eur, t. y. 200 Eur (200x12x3%=72x75%=54) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ mokamas užmokestis ir Å¡iam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, Å¡iuo atveju tarnybai nusprendus atsakovei teikti valstybės garantuojamÄ 100 procentų apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ir paskyrus atsakovei advokatę, valstybė patyrė iÅ¡laidų, kurios, kaip matyti iÅ¡ pažymos, Å¡ioje byloje yra 651,23 Eur.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinus dalinai, iÅ¡laidos už atsakovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ priteistinos iÅ¡ atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ patenkintas 86 procentais (prašė priteisti 350 Eur, priteista 300 Eur), todėl valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 560 Eur (651,23x86%). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, Å¡ioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytÄ minimaliÄ (5 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , todėl jos iÅ¡ Å¡alių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). IeÅ¡kovui 2022 m. birželio 6 d. ir 7 d. vykusių teismo posėdžių metu buvo suteiktos vertėjo paslaugos.  Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (CPK 11 straipsnio 2 dalis).

Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (CPK 11 straipsnio 3 dalis), todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Pakeisti 2016 m. kovo 29 d.

Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus sprendimu nustatytÄ V. T. bendravimo su sÅ«numi S. K. tvarkÄ . Nustatyti V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimÄ su vaiku S. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. Vaiko tėvas lyginiais metais, pradedant 2022 metais, betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendrauja vaiko žiemos atostogų metu, vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos pasiima pirmÄ Å¾iemos atostogų dienÄ 11 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ Ä¯ jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę vaiko žiemos atostogų dienÄ iki 16 val. Bendravimo vietÄ pasirenka vaiko tėvas. Nelyginiais metais, pradedant 2023 metais, vaiko tėvas su vaiku bendrauja tėvo pasirinktoje vietoje vaiko pavasario atostogų metu, lyginiais metais, pradedant 2024 metais, rudens atostogų metu, vaikÄ pasiima iÅ¡ jo namų 11 val. ir grÄ Å¾ina į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ paskutinę atitinkamai pavasario ar žiemos atostogų dienÄ iki 16 val. Apie savo atvykimÄ bendravimui nustatytu laiku vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ vienÄ mėnesį;

2. Kiekvienais metais vaiko tėvas su sÅ«numi betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendrauja vaiko tėvo gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dienÄ , jeigu Å¡iomis dienomis vaiko tėvas bÅ«na Lietuvoje. Jei kovo 1 d. - darbo diena, sÅ«nų pasiima iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 17 val., grÄ Å¾ina 20 val., jei ne darbo diena (Å¡eÅ¡tadienis, sekmadienis), sÅ«nų pasiima 11 val., grÄ Å¾ina 18 val. Apie planuojamÄ atvykimÄ Ä¯ LietuvÄ vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ dvi savaites;

3. Vaiko tėvas, norėdamas su sÅ«numi pabendrauti ne vaiko atostogų metu, informuoja vaiko motinÄ apie tai prieÅ¡ vienÄ savaitę, vaiko motina suteikia informacijÄ apie tų dienų vaiko užimtumÄ (užsiėmimus mokykloje, popamokinę veiklÄ ). Vaiko tėvas su vaiku betarpiÅ¡kai ir tiesiogiai bendrauja iki trijų 3 valandų per dienÄ darbo dienomis, nepažeisdamas vaiko dienos rėžimo, pamokų grafiko, popamokinės veiklos, ir Å¡eÅ¡tadienį, pasiimdamas vaikÄ iÅ¡ jo namų 10 val. ir grÄ Å¾indamas 20 val. Vaiko tėvas gali palydėti vaikÄ Ä¯ ugdymo įstaigÄ , bÅ«relius, parlydėti iÅ¡ jų, gali dalyvauti vaiko ugdymo įstaigų organizuojamose Å¡ventėse, renginiuose, kuriose dalyvauja sÅ«nus;

4. Vaiko tėvas 2022 metais vaikų vasaros atostogų laiku su sÅ«numi bendrauja tokia tvarka: pirmas tris dienas tėvas pasiima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos 10 val. ir vaikÄ grÄ Å¾ina gyvenamosios vietos adresu tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Sekančias tris dienas tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai, pasiimdamas vaikÄ pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaikÄ vaiko motinai trečiÄ dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Sekančias tris dienas sÅ«nus praleidžia savo namuose, nesusitikdamas su tėvu. Kitas penkias dienas tėvas vaikÄ pasiima 10 val. ir perduodama vaikÄ jo motinai tÄ pačiÄ dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Likusias penkias dienas tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiÅ¡kai, pasiimdamas vaikÄ pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaikÄ motinai paskutinę dienÄ ne vėliau kaip 20 val. Vaiko tėvas apie atvykimÄ Å¡iam bendravimui vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ du mėnesius;

5. Vaiko tėvas, pradedant 2023 metais, su sÅ«numi praleidžia dvideÅ¡imt dienų iÅ¡ eilės vaiko vasaros atostogų metu, sÅ«nų pasiimdamas pirmÄ Å¡ių atostogų dienÄ 10 val. ir grÄ Å¾indamas paskutinę atostogų dienÄ 18 val. Apie savo atostogų dienas, kurias pageidauja praleisti su sÅ«numi, tėvas vaiko motinÄ informuoja prieÅ¡ du mėnesius. Jei vaiko tėvo ir vaiko motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su vaiku bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

6. Jeigu vaiko tėvas nustatytu laiku dėl kokių nors ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaiko, jis turi apie tai nedelsiant informuoti vaiko motinÄ ;

7. Jei teismo nustatyta tvarka ar tėvų susitarimu vaikas dėl objektyvių aplinkybių (liga, ugdymo įstaigos organizuojami renginiai, išvykos ir kt.) negali bendrauti su tėvu, vaiko motina nedelsiant praneša tėvui apie tai;

8. Tėvo ir sÅ«naus bendravimo metu susirgus vaikui, tėvas rÅ«pinasi vaiko gydymu, pristato vaikÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , duoda gydytojo priskirtus vaistus, nedelsiant informuoja vaiko motinÄ apie vaiko ligÄ ir bÅ«klę, jei vaikas gydomas ne Lietuvos gydymo įstaigoje, vaiko tėvas pateikia vaiko motinai medicininių iÅ¡rašų kopijas dėl vaiko ligos, tyrimų, intervencijų ir skirto gydymo;

9. Tėvas bendrauja su vaiku telekomunikacinių ryÅ¡ių priemonėmis (internetu, telefonu, kt.), atsižvelgdamas į vaiko užimtumÄ mokykloje, popamokinę veiklÄ , dienos rėžimÄ , be apribojimų;

10. Vaiko tiesioginio ir nepertraukiamo bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas sudaro galimybę vaikui bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis;

11. Visus praneÅ¡imus, susijusius su vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvas siunčia vaiko motinai trumposiomis SMS žinutėmis vaiko motinos mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu arba elektroninio paÅ¡to adresu (duomenys neskelbtini), vaiko motina siunčia vaiko tėvui trumposiomis SMS žinutėmis vaiko tėvo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriu arba elektroninio paÅ¡to adresu. Pasikeitus vaiko motinos, vaiko tėvo mobiliojo ryÅ¡io telefono numeriui, elektroninio paÅ¡to adresams, ne vėliau kaip per vienÄ dienÄ nuo Å¡io pasikeitimo vienas kitam praneÅ¡a apie pasikeitimÄ ir pateikia naujus duomenis;

12. Sūnaus ir tėvo bendravimo metu, esant poreikiui, gali dalyvauti vaiko tėvo pasirinktas lietuvių-italų kalbos vertėjas. Vertėjui teikiant atlygintinas paslaugas, už jas sumoka vaiko tėvas;

13. Vaiko tėvas visais atvejais informuoja vaiko motinÄ apie numatomÄ su sÅ«numi laiko kartu leidimo vietÄ ir pobÅ«dį, vaiko motina pateikia vaiko tėvui reikiamus (turimus) vaiko drabužius, reikalingus vaiko asmeninius daiktus ir asmens dokumentÄ ;

14. Tėvo ir vaiko buvimo kartu laikas gali bÅ«ti trumpinamas, jei tėvas neturi galimybės teismo nustatytu laiku ir tvarka bendrauti su vaiku. Atsiradus bÅ«tinybei trumpinti bendravimo laikÄ , vaiko tėvas vaiko motinÄ informuoja tuo pačiu laiku, kada praneÅ¡a apie atvykimÄ bendravimui su vaiku, o jei aplinkybės įvyksta staiga, praneÅ¡a nedelsdamas. Pakeisti 2016 m. kovo 29 d. Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Å eimos skyriaus sprendimu priteistÄ iÅ¡laikymÄ S. K.. Priteisti iÅ¡ V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sÅ«nui S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) nuo 2022 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kinį dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo atmesti. Priteisti iÅ¡ R. K. V. T. 895 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ V. T. bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Ä¯mokos kodu 5660, ir 560 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdyti skubiai. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus. Teisėja Vilma Raščiuvienė