daa1bd11-adaa-4ccb-9e1a-eae46d1197a9 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja Nijolė Matuzevičienė

                                                                                             Â

                                                                         Â

          Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-282/2010

                                                                                  Â

(Proceso Nr. 1-67-1-00398-2009-6)

                                                       Â

                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.,

 (S)

                                                                                   Â

1.2.14.5.1., 1.2.27.4., 2.4.6.3.2., 2.4.6.4.2.

  ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 N U O S P R E N D I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2010

m. lapkričio 29 d.

                                                                        Â

Å iauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės, teisėjų Klavdijos Kruminienės, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,

gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui ir Alfonsui Daukantui,

nuteistiesiems E. Ž. ir M. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. K. ir Kelmės rajono apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. ir 3 d., bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme baudžiamojoje byloje Nr. 1-170-768-2009 – jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuosprendžio paskelbimo diena ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmimo laikas nuo 2010-07-27 iki 2010-08-18.

E. Ž., Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., išteisintas  pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str., nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžiÄ nustatyta nuosprendžio paskelbimo diena ir į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2010-05-20 iki 2010-08-18.

Iš E. Ž. ir M. K. solidariai priteisti 2000 Lt turtinės žalos atlyginimas V. J..

Kolegija,

n u s t a t ė:

E. Ž. ir M. K. nuteisti už tai, kad veikdami grupėje, apgaulės bÅ«du savo ir nenustatyto asmens naudai įgijo svetimÄ turtÄ , t. y. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryÅ¡io telefonÄ nukentėjusiajai V. J., melagingai praneÅ¡us apie padarytÄ eismo įvykį, pareikalavus atlyginti neva jos anÅ«ko A. Ž. padarytÄ turtinę žalÄ ir V.

J. sutikus sumokėti 2000 Lt, kaltinamasis M. K. atvežė

E. Ž. į Kelmę, prie (duomenys neskelbtini) esančio V. J. gyvenamojo namo, kuriame E. Ž., prisistatęs tariamai eismo įvykyje nukentėjusiojo sūnumi M. B., iš V. J. paėmė 2000 Lt.

Be to E. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad jis, pasisavinęs valstybės tarnautojo vardÄ , padarė neteisėtus veiksmus, t. y. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio ryÅ¡io telefonÄ ir melagingai praneÅ¡us apie nelaimingÄ atsitikimÄ , pareikalavus atlyginti V.

J. anÅ«ko A. Ž. padarytÄ turtinę 2000 Lt žalÄ , V. J. gyvenamajame name Kelmėje, (duomenys neskelbtini),

pristatė komisaru B. ir iš nukentėjusiosios paėmė 2000 Lt.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. K. praÅ¡o bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2010-05-20, nes nuo tada buvo suimtas, ir sumažinti jam paskirtÄ bausmę, ir jos vykdymÄ atidėti.

Skunde apeliantas praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis turi sugyventinę, su kuria ketina susituokti ir kuri Å¡iuo metu laukiasi jo vaiko. Be to nurodo, kad bÅ«damas laisvėje mokėsi, dirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Taip pat apeliantas tvirtina, kad daugiau niekada nebedarys nusikalstamų veikų, nori rÅ«pintis savo Å¡eima, auginti vaikÄ , kuo greičiau nukentėjusiajai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Kelmės rajono apylinkės prokuratūra apeliaciniu skundu prašo

pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį: 1) E. Ž. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2

d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams; pripažinti kaltu pagal BK 289 str. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1, 2 p., bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ

3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose; 2) M. K. pripažinti kaltu pagal BK 182 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusiÄ jÄ , praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio,

ji galėjo atpasakoti nusikalstamos veikos aplinkybes ir nurodė, kad 2009-10-06 apie 16 val. jai į laidinį telefonÄ

paskambino nepažįstamas asmuo, kuris pasakė, kad jos anūkas A. Ž. pateko į eismo įvykį ir sužalojo A. B. ir norint, kad nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia sumokėti 2000 Lt,

paskambinęs padiktavo tekstÄ , kurį ji turi užraÅ¡yti ant lapelio ir šį lapelį paduoti policininkui, kuris ateis pas jÄ Ä¯ namus paimti pinigų – po to į duris pabeldė jaunuolis, kuris prisistatė komisaru B. ir paprašė paduoti raÅ¡telį bei pinigus. Apelianto teigimu tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino pats E. Ž., nurodydamas – „Kai V. atidarė duris, jis pasakė, kad yra komisaras B., ir perdavė atsineÅ¡tÄ telefonÄ , kuriuo V.. kalbėjo su kitu asmeniu...", todėl teismas privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais.

Apeliantas skunde reiÅ¡kia manymÄ , kad kaltinamieji iÅ¡ anksto susitarė daryti sunkų nusikaltimÄ â€“ apgaulės bÅ«du užvaldyti svetimÄ turtÄ veikiant organizuotoje grupėje, todėl E. Ž. ir

M. K. veikÄ reikia kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 2 d. Skunde nurodoma, jog kaltinamieji žinojo ir suprato, kad veikdami kartu, apgaulės bÅ«du užvaldys svetimÄ turtÄ , tai daryti jie susitarė iÅ¡ anksto, dar prieÅ¡ nusikalstamos veikos pradžiÄ . Ketindami realizuoti nusikalstamÄ sumanymÄ , buvo pasiskirstę vaidmenimis, buvo sutarta dėl nusikaltimų padarymo bÅ«do, vietos, laiko, t. y. jie iÅ¡ anksto susitarė apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , veikdami kartu. Jie galėjo ir turėjo žinoti, kad jei apgaulės bÅ«du turtÄ užvaldo asmenų, kurie pasiskirstę vaidmenimis, grupė, tai įstatymų leidėjas tokiÄ aplinkybę traktuoja kaip kvalifikuojančiÄ aplinkybę ir tai yra sunkus tyčinis nusikaltimas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., o tokiÄ bendrininkavimo formÄ traktuoja kaip organizuotÄ grupę. Apelianto teigimu E. Ž. ir M. K. suprato, kad nors vienam iÅ¡ jų nevykdant savo vaidmens, nusikalstamos veikos užbaigti nepavyks ar bent jau pasidarys žymiai sunkiau jÄ užbaigti.

Be to apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nuosprendžiu veikÄ perkvalifikavęs iÅ¡ BK 182 str. 2 d. į BK 182 str. 1 d. ir konstatavęs, kad E. Ž. ir M. K. veikoje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turėjo paskirti kaltinamiesiems bausmes, didesnes, nei numatytas bausmės vidurkis.

Apeliacinės

instancijos teismo posėdyje nuteistieji E. Ž. ir M. K., bei jų gynėjai prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ

atmesti, o M. K. apeliacinį skundÄ tenkinti. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, prokurorė prašė atmesti M. K. apeliacinį skundÄ , tačiau atsisakė reikalavimo, iÅ¡dėstyto Kelmės rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde, perkvalifikuoti E. Ž. ir

M. K. nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 182 str. 2 d. ir tuo pačiu palaikė prokuratÅ«ros praÅ¡ymÄ dėl E. Ž. pripažinimo kaltu pagal BK 289 str., ir dėl E. Ž. ir M.

K. paskirtų per Å¡velnių bausmių pagal BK 182 str. 1 d., praÅ¡ydama E. Ž. pagal BK 182 str. 1 d. skirti laisvės atėmimÄ 2

metams, pagal BK 289 str. skirti laisvės atėmimÄ 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 5 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams, kuriÄ dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir

paskirti  galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 2 metams 4 mėnesiams. Nuteistajam M. K. pagal BK 182 str. 1 d. prokurorė prašė skirti 2 metų

laisvės atėmimÄ .

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas, o prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡tyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. Ž. ir M. K. kaltais dėl bendrininkų grupėje apgaulės bÅ«du V. J. priklausančio turto įgijimo ir teisingai kvalifikavo jų nusikalstamÄ veikimÄ pagal BK 182 str. 1 d. IÅ¡ esmės, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, su tokia veikos kvalifikacija sutiko ir nuteistieji, ir prokurorė. Savo skundu nuteistasis

M. K. prašė Å¡velninti jam taikytÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę, o prokurorė prašė panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. Ž. iÅ¡teisinimo pagal BK 289 str. ir atitinkamai paskirti E. Ž. bei M. K. griežtesnes bausmes. Tokiu bÅ«du nėra pagrindo svarstyti E. Ž. ir M. K. įvykdyto sukčiavimo kvalifikavimo pagal griežtesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ klausimo, nes to nepraÅ¡o prokurorė (BPK 320 str. 4 d.).

Pagal BK 289 str. atsakomybė kylÄ asmeniui, kuris pasisavina valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardÄ tam, kad padarytų neteisėtus veiksmus, tarp jų ir nusikaltimÄ . Pirmosios instancijos teismas nenustatė minėtų aplinkybių E. Ž. veikoje. Kolegija nesutinka su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis ir pažymi, kad teismas nepagrįstai vienus įrodymus traktavo kaip prioritetinius kitų įrodymų atžvilgiu (nukentėjusiosios V.

J. ranka surašytas sutikimo raštas (t. 1, b. l. 19), neanalizavo įrodymų visete ir padarė nepagrįstas išvadas dėl nukentėjusiosios V.

J. parodymų. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai teisiamajame posėdyje dėl jos senyvo amžiaus (85 metai) ir prastos atminties buvo nenuoseklÅ«s, painÅ«s, tačiau Å¡iais parodymais rėmėsi ir neanalizavo jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, praėjus kelioms dienoms po įvykio, nes padarė iÅ¡vadÄ , jog tuomet V. J. taip pat galėjo netiksliai atkurti įvykio aplinkybes ir jas suprasti. Tuo pačiu pažymėtina, kad

E. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu apylinkės teismas visai neanalizavo, nors kitas nuteistasis – M. K., teisiamajame posėdyje pripažino, jog E. Ž. jam pasakojo apie apsimetinėjimÄ komisaru (t. 1, b. l. 255). Taigi, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nesilaikydamas BPK 20 str. nuostatų,

kas, kolegijos nuomone, ir lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimÄ dėl E. Ž. kaltės pagal BK 289 str.

Be abejonės, apklaustų nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisminiame procese gali bÅ«ti neatitikimų, nes kiekvienas asmuo individualiai suvokia situacijÄ ir vertina aplinkybes. Skirtingai žmonių gebėjimÄ atkurti įvykių eigÄ Ä¯takoja subjektyvÅ«s ir objektyvÅ«s faktoriai (iÅ¡gÄ stis, praėjęs laikas, regėjimas ir pan.). Kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti parodymai gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo, kitų liudytojų parodymus bei kitus įrodymus bendrame bylos duomenų kontekste.

Iš esmės,

apylinkės teismas ištyrė nuteistųjų M. K., E. Ž., nukentėjusiosios V. J. bei K. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (t.

1, b. l. 77-80), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, juos išdėstė savo nuosprendyje, tačiau neanalizavo jų visete (t. 1, b. l. 253-259).

Nukentėjusioji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, praėjus 9 dienoms po įvykio (2009-10-15, t. 1, b. l. 18), nurodė, kad asmuo, kuriam ji atidavė apgaule iš jos išviliotus pinigus, prisistatė komisaru B.. Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad prieš nukentėjusiai įvardijant asmenį, kuriam, kaip komisarui B., ji atidavė 2000 Lt, pats nuteistasis E. Ž., 2009-10-10 duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad atėjęs pas V. J. prisistatė komisaru B., pasirašė ant nukentėjusiosios surašyto sutikimo rašto šalia M. B. pavardės (t. 1, b. l. 89-90). Tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. davė ir apklausiamas vėliau (t. 1, b. l. 97-98). Pažymėtina, kad sutikimo raštas, kurį diktuojant nenustatytam asmeniui surašė nukentėjusioji ir ant kurio, pasiimdamas pinigus, pasirašė E. Ž., buvo adresuotas ,,Kelmės miesto policijos komisariato budinčiam inspektoriui-tardytojui“ (t. 1, b. l. 19).

Teisiamajame posėdyje E. Ž., nevienareikÅ¡miai teigė apie savo prisistatymÄ komisaru B. IÅ¡ vienos pusės jis neigė prisistatęs komisaru ar, iÅ¡vis, policininku, tačiau nurodė, kad nenustatytas asmuo, telefonu instruktuodamas apie elgsenÄ , nuėjus pas ,,...bobutę...“, sakė, jog jis turės prisistatyti komisaru B. ir paimti pinigus, kas patvirtina iÅ¡ankstinį jo tyčios formavimÄ si. E. Ž. taip pat neneigė supratęs, jog eina  apgauti ir paimti pinigus, prisistatė

B. ir pasirašė ant nukentėjusiosios pateikto sutikimo rašto šalia B. pavardės (t. 1, b. l. 253-255). Kita vertus,

teisiamajame posėdyje jis tvirtino visų aplinkybių gerai neprisimenantis, nes įvykio metu buvo girtas, todėl rekomendavo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, nes tada visas aplinkybes prisiminė geriau ir teisingai jas nurodė. Dėl girtumo, apie prisistatymÄ komisaru B., nuteistasis E. Ž. teigė neprisimenantis ir apeliacinės instancijos teisme. Taigi, iÅ¡ esmės, apklausiamas pirmosios ir apeliacinės

instancijos teismuose, E. Ž. neneigė, kad, nuėjęs pas V. J. apgaule užvaldyti jos turtÄ (2000 Lt), apsimetė komisaru B.. Apie apsimetinėjimÄ komisaru E.

Ž. pasakojo ir savo bendrininkui sukčiavimo nusikaltimo padaryme – M. K., kuris teisiamajame posėdyje, nurodė - ,,...Ž. pradėjo pasakoti, kaip jam

liepė apsimesti komisaru...“ (t. 1, b. l. 255).

V.

J. apklausiama teisiamajame posėdyje (t. 1, t. b. l. 257-258) teigė, kad asmuo, atėjęs pasiimti pinigų, nesakė, jog yra pareigÅ«nas ir nepamena, ar rodė kokį pažymėjimÄ . Tuo pačiu pažymėtina, kad nukentėjusioji teisiamajame posėdyje negalėjo nieko prisiminti apie sutikimo raÅ¡tÄ , kurį pati atidavė policijos pareigÅ«nams, neatpažino savo raÅ¡ysenos jame, negalėjo atpažinti asmens, kuris buvo atėjęs pinigų, ir prisiminti kitų aplinkybių. Ä®vertinus tokius parodymus visete su kitais byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir aptartais įrodymais, akivaizdu, kad nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo labiau objektyvÅ«s ir informatyvesni, o parodymus teisiamajame posėdyje aiÅ¡kiai įtakojo objektyvÅ«s ar subjektyvÅ«s veiksniai (nukentėjusiosios garbus amžius, sveikatos bÅ«klė, praėjęs laikas nuo įvykio – beveik metai, emocinė įtampa ar kt.).

Dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo netikėti nuteistojo E. Ž. parodymais, nes visumoje, jie nėra prieštaringi – jis, kaip jau minėta, neneigė prisistatęs nukentėjusiajai komisaru B.,

teigdamas, kad neprisimena šios aplinkybės. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu save apkalbėjo, ar

ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai jo parodymus surašė tendencingai, nes apeliacinės instancijos teisme liudytojomis apklaustos ikiteisminio tyrimo tyrėjos A. K. ir I. B. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. gera valia atpasakojo įvykio aplinkybes, buvo itin kalbus ir patvirtino, kad nuėjęs pas nukentėjusiÄ jÄ V. J. į namus prisistatė komisaru B., paėmė iÅ¡ nukentėjusiosios pinigus, pasirašė ant sutikimo raÅ¡to Å¡alia B. pavardės ir išėjo. Å ie parodymai kolegijai nekelia abejonių, nors E. Ž. apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jis neperskaitė ikiteisminio tyrimo metu suraÅ¡yto apklausos protokolo, ir tyrėja galėjo užraÅ¡yti, ko jis nesakė. Nėra pagrindo laikyti realia tokiÄ keliamÄ versijÄ , nes tyrėja negalėjo užraÅ¡yti tokių faktinių aplinkybių, kurių nežinojo, nes tik vėliau buvo apklausta nukentėjusioji ir iÅ¡imtas

E. Ž. pasiraÅ¡ytas sutikimo raÅ¡tas, kurie tik patvirtino ankščiau E. Ž. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.   Â

Taigi, nukentėjusiosios ir nuteistojo E. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl esminių aplinkybių yra vienodi, teisiamajame posėdyje E. Ž. neneigė davęs tokius parodymus, o apeliacinės instancijos teisme nuteistojo iÅ¡keltas niekuo nepagrįstas versijas kolegija vertina kaip atitinkamÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį. Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo metu E. Ž. iÅ¡samiai papasakojo apie savo nusikalstamo veikimo aplinkybes ir tokie jo parodymai kartu su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais sudaro vieningÄ jo kaltę įrodančiÄ medžiagÄ , atskleidžiančiÄ ne tik sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymius, bet ir BK 289 str. numatyto nusikaltimo sudėtį. Visuma aptartų įrodymų rodo, kad tarp E. Ž. nusikalstamo svetimo turto užvaldymo ir apsimetinėjimo komisaru B. yra tiesioginis ryÅ¡ys, nes jis, prisistatęs komisaru B., suklaidino nukentėjusiÄ jÄ ir ji pati atidavė savo pinigus. Objektyvios nusikalstamos veikos aplinkybės aiÅ¡kiai rodo, jog E. Ž. nuo pat pradžių suprato, kad, norint užvaldyti svetimÄ turtÄ , reikia apsimesti komisaru, ir Å¡is veikimas suklaidino V. J..

Kolegijai nekyla abejonių, kad E. Ž. 2009 m. spalio 6 d. apie 18 val. V. J. gyvenamajame name, adresu (duomenys

neskelbtini), Kelmėje, pasisavino valstybės tarnautojo vardÄ â€“ prisistatė komisaru B. ir, nenustatytam asmeniui paskambinus į laidinio

ryÅ¡io telefonÄ ir V. J. melagingai praneÅ¡us apie nelaimingÄ atsitikimÄ â€“ jos anÅ«ko A. Ž. padarytÄ 2000 Lt turtinę žalÄ , iÅ¡ nukentėjusiosios paėmė 2000 Lt.

Tokiu būdu skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria E. Ž. buvo išteisintas pagal BK 289 str., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Baudžiamojo kodekso

54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios

instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems M. K. ir E. Ž. laisvės atėmimo bausmes pagal BK 182 str. 1 d.,

skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstė visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (apgaulės bÅ«du iÅ¡viliojo pinigus iÅ¡ senyvo amžiaus moters), kiekvieno iÅ¡ jų asmenį apibÅ«dinančius duomenis – abu ankščiau jau buvo teisiami ir bausti administracine tvarka (t. 1, b. l. 117; 161-173), tačiau E. Ž. vėl nusikalto neiÅ¡nykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (t. 1, b. l. 104; 106-113), o M. K. bÅ«damas neteistu, nes nuteisimas pagal BK 178 str. 4 d. (baudžiamasis nusižengimas) teistumo jam neužtraukė (t. 1, b. l. 153-155). Apylinkės teismas nenustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatė dvi E. Ž. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) bei tai, kad sukčiavimÄ jis ir M. K. padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), kÄ pripažino abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.  Â

Naujų aplinkybių, į kurias bÅ«tų neatsižvelgta, prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė. Kolegijos nuomone, M. K. paskirta bausmė pagal BK 182 str. 1 d. nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni, kaip teigia prokuroras. Vien tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių, o nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kolegijos manymu, nėra pagrindas dar labiau griežtinti bausmę, nes apylinkės teismas nuteistajam parinko griežčiausiÄ BK 182 str. 1 d. sankcijose numatytÄ bausmę, paskyrė jÄ atlikti realiai, todėl, atsižvelgus į jau aptartų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visetÄ , į tai, kad M.

K. iÅ¡ dalies savo kaltę pripažino, kad nukentėjusioji dėl skirtinos bausmės savo nuomonės nepareiÅ¡kė (t. 1, b. l. 261), kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dar labiau griežtinti M. K. paskirtos bausmės, kuri ir taip yra nedaug mažesnė už BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ tokios bausmės vidurkį, nėra pagrindo. Â

Tuo pačiu kolegija pažymi, kad nėra pagrindo mažinti M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir tuo labiau, jos vykdymÄ atidėti, kaip praÅ¡o apeliantas. Jau buvo minėta, kad M. K. baudžiamuosius įstatymus pažeidžia ne pirmÄ kartÄ , Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirta bauda už nedidelės vertės turto vagystę (BK

178 str. 4 d.) pozityvaus poveikio nepadarė – praėjus vos mėnesiui jis įvykdė jau

nesunkų tyčinį nusikaltimÄ . Taip pat baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad M. K. atžvilgiu yra atliekami ikiteisminiai tyrimai Utenos

apskrities ir Kauno apskrities vyriausiuose policijos komisariatuose, tarp jų

ir pagal BK 182 str. 1 d. (t. 1, b. l. 213-216; 241). Kolegijos nuomone, M. K. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota ir nėra

pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo, nes ankščiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas toliau formuotų neadekvatų savo atsakomybės suvokimÄ , nebaudžiamumo poveikį ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekti nepavyktų.

Byloje yra duomenų, kad M. K. ketina susituokti, kad bÅ«simoji sutuoktinė laukiasi vaiko (t. 1, b. l. 235; t. 2, b. l. 31), tačiau tai nemenkina nuteistojo kaltės nusikaltimo padaryme. M. K. apeliacinio skundo pareiÅ¡kimai, apie ketinimÄ rÅ«pintis Å¡eima, auginti vaikÄ , daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų apibÅ«dina jį teigiamai, tačiau tai nėra pagrindas Å¡velninti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl visų ankščiau aptartų aplinkybių.

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas į M.

K. paskirtÄ bausmę įskaitė visÄ jo laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ (t. 1, b. l. 135; 142; 223) – nuo 2010-05-20 iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos (2010-08-18), ir Å¡is laikotarpis bus užskaitytas, kaip atliktos bausmės dalis. Todėl nėra teisinio pagrindo skaičiuoti bausmės pradžiÄ nuo 2010-05-20, kaip praÅ¡o apeliantas.Â

Kolegija, spręsdama klausimÄ dėl E. Ž. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. ir skirtinos bausmės už Å¡iuo nuosprendžiu inkriminuotÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ (BK 289 str.), atkreipia dėmesį, kad dėl abiejų nusikaltimų padarymo yra nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.), du nesunkius nusikaltimus jis padarė neiÅ¡nykus teistumui, kas byloja apie jo didesnį pavojingumÄ ir suponuoja iÅ¡vadÄ , jog jam turi bÅ«ti taikoma griežtesnė baudžiamoji atsakomybė.

Tokiu būdu, kolegija,

atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas E. Ž. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai kas

paminėta, daro iÅ¡vadÄ , jog E. Ž. pagal BK 182 str. 1 d. buvo paskirta neteisinga bausmė, dėl ko skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 2 p.) ir skiriama didesnė bausmė, tačiau ne tiek, kiek buvo praÅ¡oma prokurorų. Tuo pačiu už valstybės tarnautojo vardo pasisavinimÄ , tais pačiais motyvais, E. Ž. skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už BK 289 str. sankcijoje numatytÄ vidurkį (vidurkis 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Â

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p, 3 d., 4 d.,

n u s p r e n d ž i a:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį dalyje dėl E. Ž. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 289 str. panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

E. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK

289 str. ir skirti jam laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams.

Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendį ir E. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę padidinti iki 1 metų 5 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d., pagal BK 289 str. paskirtÄ ir pagal BK

182 str. 1 d. padidintÄ bausmę subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtÄ subendrintÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31

d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. Ž. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės

atėmimÄ 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                    Virginija

Žindulienė

Teisėjai                                                                                                         Â

Vidmantas Mylė

                                                                                                                 Â

    Klavdija Kruminienė