AS-143-280-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-280/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00052-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 57 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatei D. R. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) 2012 m. vasario 1 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; 2) panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-2-12; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nesąžiningas, neteisingas, todėl naikintinas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. vasario 17 d. įskaitytinai pašalinti skundo trūkumus ir 100 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti bei žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančiam dokumentui pateikti. Išaiškino, jog jei per teismo nustatytą terminą nepašalinami skundo trūkumai, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 str. 2 d., 37 str. 1 d., 39 str., 105 str. 1 d.).

Teismas nurodė, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas, tačiau ši konstitucinė teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos gali būti realiai įgyvendinta tik tuo atveju, jeigu toks kreipimasis (skundas, pareiškimas) atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pateiktas skundas neatitinka ABTĮ 23, 24, 39 straipsniuose numatytų reikalavimų. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, ir tai patvirtinantys įrodymai.

Rašytiniai įrodymai turi būti pateikti originalūs arba nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (ABTĮ 24 str. 1 d., 57 str., Civilinio proceso kodekso 114 str.). ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. ABTĮ 38 straipsnis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis ir pateikiamas teismui žyminio mokesčio kvitas.

Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 1 d.). Pareiškėjo skundas nėra priskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. Pareiškėjas įpareigotinas sumokėti žyminį mokestį ir pateikti sumokėto žyminio mokesčio kvito originalą. Atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra jokių pagrindų. Pareiškėjas nenurodė priežasčių, dėl kurių turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų.

Deklaracija pateikta už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. spalio 31 d., neatitinka kitų duomenų, teismo išreikalautų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas gauna netekto darbingumo pensiją (už sausio mėn. 697,78 Lt), dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Septintukai“ (toliau – UAB „Septintukai“) (apie gaunamą atlyginimą ir įmokas duomenų nėra). Pareiškėjas teismui nenurodė, kad dirba, nepateikė įrodymų apie gaunamą atlyginimą.

Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį (ABTĮ 40 str. 4 d.). Pareiškėjas 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. vasario 1 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą keturis kartus (LITEKO duomenys). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS248-234/2008. Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo kriterijais, ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, 41 straipsniu, teismas įpareigojo pareiškėją sumokėti ABTĮ 39 straipsnyje numatytą 100 Lt žyminį mokestį.

Pareiškėjas 2012 m. vasario 17 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl teisėjos Aušrelės Mažrimienės nušalinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad, pateikiant skundą teismui, kartu su dokumentų kopijomis buvo pateikti ir jų originalai, kaip paprastai, kopijos teisme buvo patvirtintos. Teismas pateikė subjektyvius samprotavimus, kad materialinė padėtis leidžia jam sumokėti 100 Lt žyminį mokestį, kad jau ketvirtą kartą kreipėsi į teismą su skundu. Teisėja turi išankstinę nuomonę dėl jo, todėl piktnaudžiauja savo padėtimi ir veikia prieš jo asmenį ir teisingumą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl teisėjos nušalinimo ir skundą laikė nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d., 105, 106 str.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nustatytu terminu trūkumus pašalino iš dalies dėl tinkamai patvirtintų kopijų pateikimo, tačiau nesumokėjo žyminio mokesčio, o 2012 m. vasario 17 d. pateikė teisėjai nušalinimą, nurodydamas, kad teisėja piktnaudžiauja savo padėtimi ir veikia prieš jo asmenį, nes priėmė nutartį, kurioje įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nušalinime nurodyti nušalinimo pagrindai nepatenka į ABTĮ 47 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų sąrašą. Pareiškėjo nurodyti nušalinimo pagrindai yra nepagrįsti.

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (ABTĮ 47 str. 1 d.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės (ABTĮ 47 str. 6 d.). Neįvykdžius teisėjos 2012 m. vasario 3 d. nutarties dėl trūkumų pašalinimo ir žyminio mokesčio sumokėjimo ir atsisakius priimti skundą, pareiškėjas galės šią nutartį apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus, tačiau tai negali būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Vadovaudamasis ABTĮ 47 straipsnio 7 dalimi, teismas nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl teisėjos nušalinimo, nesant įstatymo numatytų pagrindų.

Teismas pažymėjo, jog 2012 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus iki 2012 m. vasario 17 d. ir pateikti skundą, atitinkantį įstatymų reikalavimus, apmokėti skundą žyminiu mokesčiu, nes ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio nemotyvuotas, įrodymai, esantys byloje dėl turtinės padėties, prieštarauja pareiškėjo pateiktiems įrodymams.

Be to, teismas 2012 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas per mėnesį kreipėsi dažniau nei vieną kartą į teismą, t. y. 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. vasario 1 d. keturis kartus (ABTĮ 40 str. 4 d.), todėl teismas turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas sumokėtų žyminį mokestį. ABTĮ 38 straipsnis numato, kad, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 39 str. 1 d.).

Pareiškėjo paduodamas skundas (reikalavimas dėl tarnybos sprendimo panaikinimo) nepriskirtinas neapmokestinamų skundų (prašymų), numatytų ABTĮ 40 straipsnyje, kategorijai. Pareiškėjui buvo siūloma sumokėti įstatymo numatyto dydžio žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu trūkumų nepašalino – 100 Lt žyminio mokesčio nesumokėjo, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai užkirto teisę kreiptis į teismą, nepagrįstai reikalauja sumokėti žyminį mokestį, kurio sumokėti neišgali.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui iš esmės dėl to, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nesumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė pareiškėjui pašalinti šį skundo trūkumą, nepatenkinęs jo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Pareiškėjo skundas dėl Tarnybos 2012 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-2-12 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nepatenka į ABTĮ 40 straipsnyje numatytą žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategoriją. Todėl už skundą yra mokėtinas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatytas 100 Lt žyminis mokestis, t. y. pareiga sumokėti žyminį mokestį pareiškėjui nustatyta pagal įstatymą. ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę pareikalauti iš asmenų sumokėti žyminį mokestį dėl piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise tik tuo atveju, kai skundas priskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai.

ABTĮ 41 straipsnis nustato, kad administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas atitinkamais įrodymais.

Pareiškėjas skunde pareiškė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau jo visiškai nemotyvavo, pridėjo metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (b. l. 2, 6–7). Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva surinko papildomus įrodymus pareiškėjo turtinei padėčiai pagrįsti (b. l. 9, 10, 11). Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, matyti, kad pareiškėjas gauna netekto darbingumo pensiją, kuri 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. sausio 31 d. buvo 697,78 Lt. Nuo 2012 m. sausio 18 d. jis yra UAB „Septintukai“ darbuotojas, tačiau nėra duomenų apie gaunamą atlyginimą. Iš skundžiamo Tarnybos sprendimo matyti, jog pareiškėjui Tarnybos 2011 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1820-11 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 3–5). Toks sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjo materialinę padėtį.

Taigi, įvertinus pareiškėjo turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 41 straipsniu, buvo teisinės prielaidos visiškai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pagrindo nušalinti teisėją nebuvimo.

Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarties dalį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas