2018-05-17 Nr. AB-9888-3-61-3-00820-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-378-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00820-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl teismo nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimą byloje A2.6-67-844/2014 ; 2) priteisti pareiškėjui 146 718,54 Eur žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) darbuotojai (G. G. ir A. V.) suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolus, o Visagino miesto apylinkės teisme bei Panevėžio apygardos teisme pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamą teismo procesą. Šie teismai sprendimus priėmė, remdamiesi VRM Visagino policijos darbuotojų klaidingais dokumentais bei šmeižtu. Pasak pareiškėjo, jo teises pažeidė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsisakęs nagrinėti pareiškėjo kasacinį skundą. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovai atsisakė patikrinti neteisėtų protokolų rengimo faktą. Pareiškėjo nuomone, jam žalą (materialinę ir moralinę) sukėlė VRM darbuotojų veiksmai. Pasak pareiškėjo, VRM darbuotojai sąmoningai siekė nubausti nekaltą žmogų (pareiškėją). Pareiškėjas nurodė, kad žala turi būti išieškota iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas pakartotinai kelia reikalavimą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo byloje Nr. A2.6-67-844/2014 panaikinimo, dėl kurio jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-6193-208/2017, atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą. Dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti žalą pažymėjo, kad teismas neveikia kaip viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme ir neatlieka funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms. Teismas konstatavo, kad teismai nepatenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą, todėl pagal bendrą taisyklę teismas nelaikytinas valstybės valdžios institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę yra priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamų pareigūnų bei teismo veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas žalą kildina iš teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu, taip pat iš Visagino policijos pareigūnų veiklos, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, o toks ginčas nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas A. Z. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi nesutinka ir prašo jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnis reikalauja iš valstybių dalyvių organizuoti savo teisines sistemas tokiu būdu, kad būtų užtikrintas Konvencijos 6 straipsnio laikymasis, t. y. kad kiekvienam asmeniui būtų užtikrinta teisė į teisingą teisminį nagrinėjimą ir nešališką teismą. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Konvencijos 13 straipsnį, kiekvienas turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba. Pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad šios pareiškėjo teisės jam nebuvo užtikrintos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-126-492/2017). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas kartą jau teismui buvo padavęs skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutarimo panaikinimo, dėl kurio jau yra priimta įsiteisėjusi teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-6193-208/2017 atsisakyti priimti šį pareiškėjo reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ įstatymo nustatyta tvarka, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pakartotinai suformuluotą reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, konstatavęs, kad teismai nepatenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą, todėl pagal bendrą taisyklę teismas nelaikytinas valstybės valdžios institucija CK 6.271 straipsnio prasme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamų pareigūnų bei teismo veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia tik bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Bylos dėl žalos, atsiradusios ne iš viešojo administravimo subjektų vykdomos veiklos, atlyginimo priteisimo yra nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose.

Pareiškėjas savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia teismų neteisėtais veiksmais, priimant procesinius teismų sprendimus administracinio teisės pažeidimo byloje bendrosios kompetencijos teisme. Tokia teismo veikla nėra priskiriama viešajam administravimui, o teismai, atsižvelgiant į jų atliekamas ypatingas, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 bei 109 straipsnių kylančias funkcijas – teisingumo vykdymą, nėra viešojo administravimo subjektai. Teismų veiklą reglamentuoja specialus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas bei veiklai, susijusiai su konstitucine teisingumo vykdymo funkcija, netaikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas. Žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, ginčai dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 30 str. 7 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Pareiškėjo skunde nurodomiems teisiniams santykiams netaikytinas Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kuris reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, todėl jo skundas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylų kategoriją.

Teisėjų kolegija pažymi, kad policijos pareigūnų veikla, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra ne tik procesinio pobūdžio veiksmai, reglamentuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet ir viešasis administravimas. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl skundžiamų pareigūnų veiksmų priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjas žalą iš esmės kildina iš teismų veiklos, pastariesiems, pareiškėjo teigimu, priimant procesinius sprendimus remiantis VRM Visagino policijos darbuotojų klaidingais dokumentais, be to, pareiškėjas skunde atsakovu nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė