Legislator Case Law & Legislation
da9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d AI generated

da9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number da9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-4120-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

da9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-4120-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas D. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Teigia, kad visÄ laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d iki 2019 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamos patalpos plotas–3.6 kv.m.

Nurodo, kad kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, o kamerų plotas nesiekdavo 7,5 kv. m. Ä® kamerų plotÄ buvo įskaičiuojami lova, stalas bei sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat kameros durų, todėl nebuvo užtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas. Dėl minėtų priežasčių pareiÅ¡kėjas jautė įtampÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl to pareiÅ¡kėjui sutriko miegas, jis nesijausdavo pailsėjęs, buvo irzlus ir todėl konfliktavo su kitu kameroje esančiu nuteistuoju.

Tvirtina, kad nurodytos sÄ lygos žemino pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ , jis jautėsi kankinamas. PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad tokiomis sÄ lygomis kameroje privalėjo praleisti daugiau nei 23 val. per parÄ , kadangi į pasivaikščiojimų kambarį bÅ«davo vedamas tik 1 kartÄ per dienÄ 1 valandai. Tai apribojo pareiÅ¡kėjo, kaip rÅ«kančio asmens, teises, patenkinti savo poreikius. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad nors parduotuvėje galėjo nusipirkti tabako produktų, kameroje jų laikyti ar naudoti negalėjo.

Patirtus nepatogumus pareiÅ¡kėjas prašė kompensuoti priteisiant 500 eurų žalos atlyginimÄ . Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalėjimÄ atitinkamose kamerose laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d., bei nurodė, kad ploto reikalavimas vienam asmeniui kameroje nebuvo pažeistas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų nurodo, kad gyvenamosios kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėjas, baldai iÅ¡ kamerų ploto nėra iÅ¡skaičiuojami. Nurodo, jog vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebėjo (stebėjimas suprantamas kaip trumpas pasižiÅ«rėjimas per akutę tam tikrais laiko tarpais) suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad teisės aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, bei pažymi, jog tokie atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę tiek elgesio, tiek saugumo kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos bÅ«davo atitverti 1,5 m aukščio tvorele taip pat užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas teisės aktų nuostatoms neprieÅ¡taravo. Nurodo, kad vadovaujantis teisės aktais, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis gryname ore. Pažymi, kad įgyvendindami Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigÅ«nams LukiÅ¡kių TI-K Priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai buvo draudžiama rÅ«kyti.

Nurodo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Atitinkamai, jei asmuo buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ kartu su nerÅ«kančiais asmenimis arba kitu atveju kartu su rÅ«kančiais asmenimis, į pasivaikščiojimÄ tas asmuo buvo iÅ¡vedamas taip, kaip buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ ir ne kitaip. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl skunde nurodytų nusiskundimų ginčo laikotarpiu nesikreipė. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Nurodo, kad konkrečiu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis galiojančių teisės aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, nes, kaip jau buvo minėta, dėl valdžios neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Taigi valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos justicijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl pareiÅ¡kėjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ pateikė duomenis apie pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ atitinkamose kamerose, iÅ¡ kurių nustatyta, kad viso ginčo laikotarpiu vienam asmeniui privalomas tekti 3,6 k. m. ploto reikalavimas kamerose Nr. 167 ir 195 nebuvo pažeistas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė bÅ«ti kalinamam nepažeidžiant gyvenamojo ploto reikalavimų, ginčo laikotarpiu, nebuvo pažeista. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad gyvenamosios patalpos plotÄ taip pat mažino patalpose esantys baldai ir sanitarinis mazgas.

Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/14)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Sprendžiant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017 ir kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad vertinant pareiÅ¡kėjui tekusiÄ ploto normÄ Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kontekste, visų pirma, nustatytina, ar, iÅ¡ bendro kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau nei 3 kv. m, o vertinant, ar nagrinėjamu atveju buvo laikytasi nacionalinės teisės reikalavimų dėl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatytina, ar pareiÅ¡kėjui kameroje teko ne mažiau nei 3,6 kv. m, iÅ¡ bendro kameros ploto neatėmus kameros įrenginių užimamo ploto.

Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo argumentus dėl ploto gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinės teisės akto, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai dėl baldų ir kitų įrenginių išskaičiavimo iš gyvenamosios patalpos ploto. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus PN atsiliepimo matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

IÅ¡ atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu kalėjo kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atsitvertas tvorele ir užuolaida. Nors teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, kad vertinant nusiskundimus dėl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).

Å is teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017;

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo bÅ«ti pažeista jo kalėjimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN (LukiÅ¡kių TI-K teisių perėmėjas) priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad patyrė žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, orumo žeminimu, pablogėjusia sveikata ir pan. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dėl objektyviai darančio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniu mazgu viso ginčo laikotarpiu (atskaičius paras, kai pareiÅ¡kėjas kameroje kalėjo vienas) 69 paras.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2014). Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę (69 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų pasekmių ar, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pakenkti pareiÅ¡kėjui ar iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų asmenų, bei į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiÅ¡kėjo neturtinei žalai atlyginti yra 150 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo D. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjui D. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), priteisti 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo D.

K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė `