da9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I1-4120-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedda9d9538-ae51-45d4-b345-960cb72dba7d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄs žalos samprata apibrÄžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį â tai asmeninÄ Å¾ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-4120-809/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ vieÅ¡ame teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.
Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄjas D. K. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. Teigia, kad visÄ laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d iki 2019 m. birželio 20 d. pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamos patalpos plotasâ3.6 kv.m.
Nurodo, kad kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, o kamerų plotas nesiekdavo 7,5 kv. m. Ä® kamerų plotÄ buvo įskaiÄiuojami lova, stalas bei sanitarinis mazgas. PareiÅ¡kÄjas teigia, kad sanitarinis mazgas neatitiko teisÄs aktų reikalavimų, nes sanitarinis mazgas buvo įrengtas prie pat kameros durų, todÄl nebuvo užtikrinamas pareiÅ¡kÄjo privatumas. DÄl minÄtų priežasÄių pareiÅ¡kÄjas jautÄ Ä¯tampÄ , stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dÄl to pareiÅ¡kÄjui sutriko miegas, jis nesijausdavo pailsÄjÄs, buvo irzlus ir todÄl konfliktavo su kitu kameroje esanÄiu nuteistuoju.
Tvirtina, kad nurodytos sÄ lygos žemino pareiÅ¡kÄjo garbÄ bei orumÄ , jis jautÄsi kankinamas. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kina, kad tokiomis sÄ lygomis kameroje privalÄjo praleisti daugiau nei 23 val. per parÄ , kadangi į pasivaikÅ¡Äiojimų kambarį bÅ«davo vedamas tik 1 kartÄ per dienÄ 1 valandai. Tai apribojo pareiÅ¡kÄjo, kaip rÅ«kanÄio asmens, teises, patenkinti savo poreikius. PareiÅ¡kÄjas pažymi, kad nors parduotuvÄje galÄjo nusipirkti tabako produktų, kameroje jų laikyti ar naudoti negalÄjo.
Patirtus nepatogumus pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä kompensuoti priteisiant 500 eurų žalos atlyginimÄ . AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ atstovaujantys Vilniaus pataisos namai atsiliepime į skundÄ praÅ¡Ä pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . PateikÄ duomenis apie pareiÅ¡kÄjo kalÄjimÄ atitinkamose kamerose laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d., bei nurodÄ, kad ploto reikalavimas vienam asmeniui kameroje nebuvo pažeistas. DÄl pareiÅ¡kÄjo skundo argumentų nurodo, kad gyvenamosios kameros įrengtos laikantis teisÄs aktų reikalavimų.
PrieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kÄjas, baldai iÅ¡ kamerų ploto nÄra iÅ¡skaiÄiuojami. Nurodo, jog vadovaujantis teisÄs aktais, reglamentuojanÄiais LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebÄjo (stebÄjimas suprantamas kaip trumpas pasižiÅ«rÄjimas per akutÄ tam tikrais laiko tarpais) suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
Nurodo, kad teisÄs aktai nenumato, kad kamerose bÅ«tų esanÄių sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių, bei pažymi, jog tokie atitvÄrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalÄtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ tiek elgesio, tiek saugumo kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje.
Sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos bÅ«davo atitverti 1,5 m aukÅ¡Äio tvorele taip pat užuolaida. Toks sanitarinio mazgo įrengimas teisÄs aktų nuostatoms neprieÅ¡taravo. Nurodo, kad vadovaujantis teisÄs aktais, kiekvienam suimtajam turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos ne mažiau nei vienÄ valandÄ per dienÄ mankÅ¡tintis gryname ore. Pažymi, kad įgyvendindami Lietuvos Respublikos tabako kontrolÄs įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, suimtiesiems ir nuteistiesiems, tai pat ir pareigÅ«nams LukiÅ¡kių TI-K PriÄmimo-paskirstymo skyriuje, jame esanÄiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai buvo draudžiama rÅ«kyti.
Nurodo, kad vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pasivaikÅ¡Äioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Atitinkamai, jei asmuo buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ kartu su nerÅ«kanÄiais asmenimis arba kitu atveju kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, į pasivaikÅ¡ÄiojimÄ tas asmuo buvo iÅ¡vedamas taip, kaip buvo paskirtas į gyvenamÄ jÄ kamerÄ ir ne kitaip. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjas į administracijÄ dÄl skunde nurodytų nusiskundimų ginÄo laikotarpiu nesikreipÄ. Teigia, kad pareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginÄijami įrodymai, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo.
Nurodo, kad konkreÄiu atveju nÄra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos. Teismas konstatuoja: Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkanÄiomis galiojanÄių teisÄs aktų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.
TeisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). NeturtinÄs žalos samprata apibrÄžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį â tai asmeninÄ Å¾ala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybÄs ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų. Žalos, atsiradusios dÄl valstybÄs ir savivaldybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, atlyginimÄ reguliuoja CK 6.271 straipsnis.
Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje teisÄs normoje įtvirtinta griežtoji valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ, t. y. atsakomybÄ be kaltÄs, nes, kaip jau buvo minÄta, dÄl valdžios neteisÄtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltÄs (CK 6.271 str. 1 d.).
Taigi valstybÄs civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi bÅ«ti nustatytos trys civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus ar neveikimÄ CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktų priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veiklos neteisÄtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos justicijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl pareiÅ¡kÄjo nurodytų valdžios institucijos (pareigÅ«nų) neteisÄtų veiksmų (neveikimo).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111 punkte nustatyta, kad iki LaisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m â pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnameÄių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) (111.1. punktas); 3,6 kv. m â pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. punktas).
AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ pateikÄ duomenis apie pareiÅ¡kÄjo gyvenimÄ atitinkamose kamerose, iÅ¡ kurių nustatyta, kad viso ginÄo laikotarpiu vienam asmeniui privalomas tekti 3,6 k. m. ploto reikalavimas kamerose Nr. 167 ir 195 nebuvo pažeistas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam nepažeidžiant gyvenamojo ploto reikalavimų, ginÄo laikotarpiu, nebuvo pažeista. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad gyvenamosios patalpos plotÄ taip pat mažino patalpose esantys baldai ir sanitarinis mazgas.
Vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/14)), sprendžiant, ar konkreÄiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas, taÄiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaiÄiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-702-756/2017).
Sprendžiant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma â 3,6 kv. m, nacionaliniai teisÄs aktai neįtvirtina reikalavimo atsižvelgti į kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad, nustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, taÄiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-477-662/2017 ir kt.).
Tai reiÅ¡kia, kad vertinant pareiÅ¡kÄjui tekusiÄ ploto normÄ Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kontekste, visų pirma, nustatytina, ar, iÅ¡ bendro kameros ploto atÄmus sanitarinio mazgo plotÄ , pareiÅ¡kÄjui teko ne mažiau nei 3 kv. m, o vertinant, ar nagrinÄjamu atveju buvo laikytasi nacionalinÄs teisÄs reikalavimų dÄl 3,6 kv. m ploto normos vienam asmeniui užtikrinimo, nustatytina, ar pareiÅ¡kÄjui kameroje teko ne mažiau nei 3,6 kv. m, iÅ¡ bendro kameros ploto neatÄmus kameros įrenginių užimamo ploto.
NagrinÄjamu atveju vertinant pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl ploto gyvenamojoje patalpoje neužtikrinimo, nenustatytas nei nacionalinÄs teisÄs akto, nei Konvencijos 3 straipsnio nuostatų pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kÄjo skundo argumentai dÄl baldų ir kitų įrenginių iÅ¡skaiÄiavimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos ploto. Lietuvos higienos norma 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inÄms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusijÄ su jų įrengimu.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymų izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau â ir Eksploatavimo taisyklÄs) 14.5 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ byloje pateikto Vilniaus PN atsiliepimo matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose Nr. 252â257, Nr. 386â395, Nr. 406â417, Nr. 418â426 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosios kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nÄra techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.
IÅ¡ atsiliepime nurodytų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu kalÄjo kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos buvo atsitvertas tvorele ir užuolaida. Nors teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos, taÄiau Å¡iame kontekste pažymÄtina, kad vertinant nusiskundimus dÄl privatumo neužtikrinimo kalinimo įstaigose, be kita ko, atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pateiktus vertinimus, susijusius su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu, pavyzdžiui, kad žema (1,2 m) aukÅ¡Äio sienele atskirtas tualetas neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, kadangi taip nesudaromos sÄ lygos privatumui ir Å¡i vieta visada matoma tiek kartu kalinÄių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr. pvz., EŽTT 2012 m. gegužÄs 10 d. sprendimas byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05).
Å is teismas taip pat yra konstatavÄs, jog gyvenamosios erdvÄs ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr. pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Apie tai, kad užuolaida neužtikrina kalinamiesiems asmenims reikiamo privatumo savo praktikoje konstatuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. ApeliacinÄs instancijos teismas, atsižvelgdamas į minÄtus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus bei naujausias Lietuvos administracinių teismų praktikos tendencijas, vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvÄs sienele ar užuolaida asmens privatumo užtikrinimo aspektu nÄra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinÄio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonius iÅ¡gyvenimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-1855-575/2017;
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galÄjo bÅ«ti pažeista jo kalÄjimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu. Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, o byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas vienos valandos pasivaikÅ¡Äiojimas gryname ore.
PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus PN (LukiÅ¡kių TI-K teisių perÄmÄjas) priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad patyrÄ Å¾alÄ , kuri pasireiÅ¡kÄ nepatogumais, orumo žeminimu, pablogÄjusia sveikata ir pan. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ Ä¯rodymų, patvirtinanÄių didesnį jo patirtos neturtinÄs žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ , negu įprastai laikomas patiriamu dÄl objektyviai daranÄio neigiamÄ poveikį privatumo naudojantis sanitariniu mazgu viso ginÄo laikotarpiu (atskaiÄius paras, kai pareiÅ¡kÄjas kameroje kalÄjo vienas) 69 paras.
Taip pat byloje nÄra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99);
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-836/2014). Ä®vertinus byloje esanÄiÄ medžiagÄ , atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuoto pažeidimo pobÅ«dį ir trukmÄ (69 paras pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu), į tai, kad byloje nÄra duomenų, jog dÄl nustatytų pažeidimų buvo pakenkta pareiÅ¡kÄjo sveikatai ar kilo kitų ilgalaikių neigiamų pasekmių ar, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pakenkti pareiÅ¡kÄjui ar iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų asmenų, bei į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinÄs žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinÄjamu atveju adekvati suma pareiÅ¡kÄjo neturtinei žalai atlyginti yra 150 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjui D. K. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalÄjimas pasibaigÄ dÄl reorganizavimo), priteisti 150 Eur (vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo. KitÄ pareiÅ¡kÄjo D.
K. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ `