da9c6c0c-d00f-4fca-b09c-e0eb5eed9059 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-973-406/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02842-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.3.;16.8.;74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J. , jo atstovui advokatui Antanui Pilipčikui, atsakovo atstovei Jolantai Ražukienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovui Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir gražinimo į ankstesnes pareigas, n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas prašė panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“, grÄ Å¾inti į buvusias pareigas - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas, priteisti atlyginimų skirtumÄ , taip pat bylinėjimosi iÅ¡laidas – 4000 Lt (b.l. 5-9, 155).PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas nurodė, kad Alytaus apskrities policijos komisariato virÅ¡ininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 17 str. 1 d. 2 p. ir atsižvelgdamas į atestacijos komisijos posėdžio protokolo iÅ¡vadÄ , ginčijamu įsakymu nuo 2013 m. lapkričio 5 d. perkėlė jį iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigų į viena pakopa žemesnes - Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus Daugų policijos nuovados virÅ¡ininko pareigas.

Su Å¡iuo Ä®sakymu pareiÅ¡kėjas nesutinka, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes paremtas neobjektyvia ir tendencinga atestacijos komisijos iÅ¡vada. Vidaus tarnybos sistemoje dirba 24 metus, per visÄ darbinį laikotarpį 17 kartų skatintas, su jam pavestomis pareigomis susitvarkydavo, 2011 m. lapkričio 29 d. vykusios atestacijos metu buvo pripažintas tinkančiu eiti užimamas pareigas, be to, 2013 sausio 3 d. įsakymu, įvertinus jo veiklÄ labai gerai, jam suteikta I kvalifikacinė kategorija, o 2013 m. kovo 5 d.

Lietuvos Policijos generalinio komisaro yra apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ â€œ. Teigia, kad neeilinė atestacija jam buvo surengta nesant jokių konkrečių ir aiÅ¡kių faktinių pagrindų, o atestacijos komisija, vertindama jo atitikimÄ užimamoms pareigoms, Å¡iurkščiai pažeidė vidaus tarnybos pareigÅ«nų atestavimo tvarkos taisykles. Atestavimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad komisija vertino jo tarnybinę veiklÄ už keturis metus, tuo tarpu pagal LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimÄ pareigÅ«no atestacijos metu turi bÅ«ti vertinamas tik darbo periodas nuo prieÅ¡ tai buvusios atestacijos.

Mano, kad atestacija buvo atlikta netinkamai, turint Å¡aliÅ¡kÄ , iÅ¡ankstinį nusistatymÄ jo atžvilgiu. Komisijos iÅ¡vada yra neteisėta, nes nekonkreti, formali, nemotyvuota, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, jÄ priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių 2įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgta į charakterizuojančiÄ medžiagÄ , į teigiamÄ tiesioginio virÅ¡ininko iÅ¡vadÄ , Å¡i iÅ¡vada neanalizuota, nepaneigta.

Komisijai pirmininkavo R. J. , t. y. asmuo, kurio iniciatyva buvo surengta neeilinė atestacija ir kuris, siekdamas iÅ¡vengti interesų konflikto, privalėjo nusiÅ¡alinti. Kiti komisijos nariai jam tarnybiÅ¡kai pavaldÅ«s. PareiÅ¡kėjas įsitikinęs, jog komisijos narių jam užduoti klausimai buvo nekonkretÅ«s, buitinio pobÅ«džio, jais nebuvo galimybės realiai įvertinti jo tarnybinės veiklos kokybę, kompetencijÄ , gebėjimus, bÅ«tinus pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms vykdyti, bei tinkamumÄ einamoms pareigoms.

Nurodo, jog perkėlimas į kitas pareigas paskirtas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamo Ä®sakymo priėmimo pagrindas yra Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvi Komisijos iÅ¡vada, teigia, kad ir jos pagrindu priimtas Ä®sakymas yra neteisėtas bei naikintinas.Atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 18 str. 3 d. ir Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atestavimo tvarkos taisyklių 4 punkte nustatyta, jog prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigÅ«nų atestacijÄ .

Tokia teisė aiÅ¡kintina kaip vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestacijÄ esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, kurios kelia abejonių dėl pareigÅ«no kompetencijos. Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato lakinai einantis virÅ¡ininko pareigas R. J. , atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3 d. atlikto tikslinio patikrinimo ataskaitoje nustatytus daugybinius darbo organizavimo bei kontrolės trÅ«kumus, suabejojęs pareiÅ¡kėjo tinkamumu eiti užimamas pareigas, priėmė sprendimÄ skirti neeilinę atestacijÄ .

Mano, kad toks sprendimas priimtas nepažeidžiant atestacijÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Nurodo, kad neeilinė atestacija organizuota laikantis Tvarkos nuostatų, jokių procedÅ«rinių pažeidimų, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, padaryta nebuvo. Atestacijos komisijos nariai turi diskrecijos teisę įvertinti pareigÅ«nÄ kitaip, nei jį vertina tiesioginis vadovas, kas ir buvo padaryta. Teigia, kad laikinai ėjęs virÅ¡ininko pareigas R. J. turėjo teisę surengti pareiÅ¡kėjui neeilinę atestacijÄ , dalyvaudamas atestacijos komisijos darbe kaip komisijos pirmininkas, nesant jokių objektyvių priežasčių, neprivalėjo nusiÅ¡alinti nuo vadovavimo ar dalyvavimo komisijos darbe, nes teisėtas pareigų atlikimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip interesų konfliktas.

Sprendimo surengti neeilinę atestacijÄ priėmimas savaime nereiÅ¡kia, kad iÅ¡vada bus neigiama. Todėl, atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai Å¡iuo aspektu apie galimÄ interesų konfliktÄ yra niekuo nepagrįsti, deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestini. Pažymi, kad komisijos narių atestacijos metu užduoti klausimai pareiÅ¡kėjui buvo aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s, ne buitinio pobÅ«džio, jais buvo siekiama įvertinti pareiÅ¡kėjo gebėjimus eiti užimamas pareigas. Mano, jog aplinkybė dėl pareiÅ¡kėjui 2013 m. lapkričio 13 d.

įteikto įspėjimo apie pareigybės panaikinimÄ negali daryti įtakos anksčiau įvykusiam faktui (perkėlimui į žemesnes pareigas) ir nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku.Skundas pagrįstas ir tenkintinas.Ginčas byloje kilęs dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“ (b.l. 69), kuriuo pareiÅ¡kėjas, esant neigiamai neeilinės atestacijos komisijos iÅ¡vadai – netinka eiti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono Policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigų - buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo.

PareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ grindžia tuo, kad komisariato vadovo sprendimu neeilinė atestacija buvo skirta nepagrįstai, nesant konkretaus faktinio pagrindo, o minėtas ginčijamas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis Å¡aliÅ¡ka ir neobjektyvia pareigÅ«nų atestacijos komisijos iÅ¡vada, pažeidžiant pagrindines procedÅ«ras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .Nagrinėjamu ginčo atveju, analizuojant skundžiamo įsakymo, kuris vertintinas kaip galutinis neeilinės atestacijos procedÅ«ros užbaigimo aktas ir kuriuo pareiÅ¡kėjas, esant neigiamai atestacijos komisijos iÅ¡vadai, buvo perkeltas į žemesnes pareigas, pagrįstumo ir teisėtumo klausimus, tirtina ir vertintina tiek atestacijos procedÅ«ra, atsispindinti atestacijos komisijos posėdžio protokole (b.l. 113-117) tiek ir priimtos atestacijos komisijos iÅ¡vados, įtvirtintos pareigÅ«no atestacijos lape (b.l. 118-120 ), teisingumas.

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas. (žr., 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-304/2005, 2007 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-641/2007, 2009 m. gruodžio 24 3d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2629/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. liepos 18 d. laikinai einančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas R.

J. įsakymu Nr. 52-TE-312 „Dėl A. J. ir A. P. neeilinės atestacijos“ (b.l. 125) ir 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 52-TE-425 (b.l. 126) buvo nuspręsta 2013 m. spalio 10 d. surengti Alytaus VPK Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko A. J. neeilinę atestacijÄ , vadovaujantis 2013 m. birželio 27 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tikslinio patikrinimo, atlikto Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriuje, ataskaita Nr. 52-IL-1917 už 2013 metus (b.l. 18-28).

Taigi laikinai einančio Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pareigas R. J. sprendimÄ dėl neeilinės atestacijos rengimo sÄ lygojo minėtoje ataskaitoje nurodytos faktinės aplinkybės ir tai buvo veiksmas, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo pradėta neeilinės atestacijos procedÅ«ra. PareiÅ¡kėjas A. J. yra statutinis valstybės tarnautojas. Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų statusÄ , priėmimÄ ir atleidimÄ iÅ¡ tarnybos, priėmimÄ ir mokymÄ si vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigÅ«nų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d.

įstatymu Nr. IX-1538 (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 07 20 iki 2013 12 30). PareigÅ«no atestavimÄ reguliuoja Å¡io Statuto III skirsnyje esantis 18 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigÅ«nų atestacijos komisija (1 dalis), taip pat numatytas atestavimo periodiÅ¡kumas, o 3 dalyje nustatyta, jog prireikus vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigÅ«nų atestacijÄ .

To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pareigÅ«nų atestavimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų ministras. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atestavimo tvarkos taisykles (toliau ir – Atestavimo taisyklės) detalizuoja pareigÅ«nų atestavimo tvarkÄ . Å ių Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog pareigÅ«no atestavimo tikslas – įvertinti pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms.

Atestacijos komisija įvertina pareigÅ«nÄ komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigÅ«nas privalo dalyvauti. Taisyklėse įtvirtintos procedÅ«ros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Å ių taisyklių nesilaikymas gali bÅ«ti pagrindu pripažinti administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.) (2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011).Atestavimo taisyklių 4 punktas, kaip ir Statuto 18 str. 3 d., numato, kad prireikus vidaus reikalų ministras ar vidaus reikalų įstaigos vadovas savo įsakymu gali surengti neeilinę sau pavaldžių pareigÅ«nų atestacijÄ .

Neeilinė pareigÅ«no atestacija gali bÅ«ti rengiama ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo eilinės pareigÅ«no atestacijos dienos. Neeilinė atestacija gali bÅ«ti skiriama, kai nustatomas poreikis įvertinti pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms dėl tam tikrų objektyvių priežasčių anksčiau nei numatyta eilinė atestacija. Nei Vidaus tarnybos statutas, nei Atestavimo taisyklės iÅ¡samiau nedetalizuoja neeilinės atestacijos pagrindų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-422-2004 yra nurodęs, jog neeilinės atestacijos surengimas prireikus aiÅ¡kintinas kaip vidaus reikalų ministro ar vidaus reikalų įstaigos vadovo teisė surengti neeilinę atestacijÄ esant tam tikroms faktinėms aplinkybėms, keliančioms abejones dėl pareigÅ«no kvalifikacijos, taip pat dėl pareigÅ«no atitikimo Vidaus tarnybos statuto 6 straipsnyje nustatytiems reikalavimams (2004 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-422/2004, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, 124-131 p., Å¡i byla taip pat apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 293-294). Vis dėl 4to, kaip buvo pažymėta kitoje administracinėje byloje Nr. A10-891/2004, Vidaus tarnybos statuto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė prireikus surengti neeilinę pareigÅ«nų atestacijÄ negali bÅ«ti suprantama kaip absoliuti įstatyme nurodytų pareigÅ«nų teisė tokiÄ atestacijÄ surengti be teisės akte dėl atestacijos rengimo įvardijamų pagal Vidaus tarnybos statutÄ atestavimo tikslus atitinkančių konkrečių ir aiÅ¡kių faktinių pagrindų (2004 m. lapkričio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-891/2004, Å¡i byla apžvelgta Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinime, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 9, 2006 m., p. 294-295).Minėta, kad neeilinės atestacijos surengimÄ sÄ lygojo 2013 m. birželio 27 d. tikslinio patikrinimo, atlikto Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriuje už 2013 metus, ataskaita Nr. 52-IL-1917 (b.l. 18-28) ir, kaip teigia atsakovas, joje nurodyti pareiÅ¡kėjo A.

J. daugybiniai darbo trūkumai. Sprendžiant dėl faktinių aplinkybių, sukėlusių komisariato vadovui abejones dėl pareiškėjo kvalifikacijos ar kompetencijos, analizuotinas atskaitos turinys ir šiuo aspektu pabrėžtina, jog ataskaitoje nei vieno iš Viešosios policijos skyriaus struktūrinių padalinių veikla nebuvo įvertinta nepatenkinamai: dviejų padalinių veikla buvo įvertinta gerai, vieno (Operatyvaus valdymo poskyrio) patenkinamai, paties pareiškėjo veikla taip pat vertinta patenkinamai.

Ataskaitoje pateikti siÅ«lymai VieÅ¡osios policijos veiklai gerinti iÅ¡ esmės nukreipti į ateitį ir yra susiję daugiau su abstraktaus, rekomendacinio pobÅ«džio imperatyvais A. J. – „atidžiau ir sistemingai tikrinti“, „užtikrinti“, „pastoviai kontroliuoti“, „iÅ¡taisyti patikrinimo metu nustatytus trÅ«kumus“, „ypatingÄ dėmesį skirti veikos kontrolei“ ir pan. Kadangi atsakovas neeilinės atestacijos surengimÄ sieja su Å¡ioje ataskaitoje nustatytais faktais, darytina iÅ¡vada, kad neeilinė atestacija paskirta siekiant, kad pareiÅ¡kėjas pagerintų organizacinį darbÄ ir pasiektų geresnių rezultatų, tuo tarpu vidaus tarnybos statutas ir Vidaus tarnybos pareigÅ«nų atestavimo tvarkos taisyklės įtvirtina nuostatÄ , kad pareigÅ«no atestavimo tikslas - įvertinti pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms.

Taigi faktinių nustatytų byloje aplinkybių pagrindu teismui kyla pagrįstos abejonės, ar neeilinės atestacijos tikslai buvo tokie, kokie yra numatyti paminėtose įstatymo normose. Iš ataskaitos taip pat galima spręsti, kad jokių sistemingų, esminių, šiurkščių pareiškėjo darbo organizavimo trūkumų nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, ataskaitoje atliktas viešosios tvarkos skyriaus veiklos vertinimas, nustatyti nežymūs trūkumai ir pasiūlymai veiklai gerinti savo esme nebuvo tokio pobūdžio ir tokios apimties, kad sukeltų pagrįstas abejones konkretaus pareigūno A.

J. tarnybinės veiklos kokybe, jo gebėjimais, kvalifikacija bei tinkamumu einamoms pareigoms, t. y. bÅ«tų konkretÅ«s, aiÅ¡kÅ«s faktiniai pagrindai bei objektyvus poreikis neeilinei atestacijai nedelsiant skirti. Minėta, jog teisė prireikus surengti neeilinę pareigÅ«nų atestacijÄ negali bÅ«ti suprantama kaip absoliuti, todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, atsižvelgiant į ataskaitoje nustatytus nežymius, be didelių sÄ naudų taisytinus organizacinio pobÅ«džio trÅ«kumus, galėjo bÅ«ti efektyviai reaguojama ne skiriant eilinę atestacijÄ , kuri vis tik yra kraÅ¡tutinė priemonė, taikoma kai nėra galimybės kitokiu bÅ«du pagerinti pareigÅ«nų tarnybinės veiklos kokybinius rodiklius, bet kitomis įmanomomis priemonėmis:

įpareigojant paÅ¡alinti klaidas, nustatytus trÅ«kumus per konkrečius terminus, nustatant tokių trÅ«kumų Å¡alinimÄ kontroliuojančius asmenis, siÅ«lant patobulinti žinias ir pan., taigi tokiu bÅ«du sudarant galimybę pagerinti savo darbÄ . Tokia iÅ¡vada darytina ir dėl to, kad objektyvių įrodymų patvirtinančių tokių nustatytų veiklos trÅ«kumų tęstinumÄ pagal ankstesnę pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ , nebuvo. Beje, pabrėžtina ir tai, kad neeilinė atestacija nėra siejama terminais su tam tikrų aplinkybių, galinčių kelti abejonių dėl pareigÅ«no kompetencijos, paaiÅ¡kėjimu, todėl spręstina, jog dėl tokios neeilinės atestacijos rengimo galėjo bÅ«ti sprendžiama tik tada, kai tokie nurodymai bÅ«tų neįvykdyti ar per atitinkamus terminus neįgyvendinti ataskaitoje nurodyti pasiÅ«lymai, nepaÅ¡alintos problemos.

Sprendžiant dėl neeilinės atestacijos surengimo poreikio akivaizdu tai, jog pareigÅ«no, turinčio teisę skirti neeilinę atestacijÄ , nuomonė apie neeilinės atestacijos bÅ«tinumÄ gali susiklostyti ne tik paaiÅ¡kėjus konkretiems jo darbo trÅ«kumams po tikslinio veiklos patikrinimo atlikimo, kaip buvo ginčo atveju, bet ir palaipsniui, nuolat stebint ir vertinant pavaldaus darbuotojo veiklÄ ir tokiu bÅ«du atsirandant pagrįstoms abejonėms dėl pareigÅ«no kompetencijos ar sugebėjimų. Vis tik nagrinėjamu atveju byloje surinkti objektyvÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai dėl pareiÅ¡kėjo ankstesnės tarnybinės veiklos – jo tarnybinės veiklos vertinimai, teikimas skatinti ir duomenys, susiję su 51-os kvalifikacinės kategorijos suteikimu 2013 metais patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla, sugebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms buvo vertinamas itin gerai ir paneigia ne tik aplinkybę, kad įstaigos vadovo (Å¡iuo atveju R.

J. ) nuomonė dėl neeilinės atestacijos skyrimo galėjo susiklostyti palaipsniui, nuolat stebint ir vertinant pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ , bet paneigia ir rengiama neeiline atestacija bÅ«tent teisės aktuose nustatytų konkrečių atestacijos tikslų siekimo - patikrinti pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog egzistavo reikÅ¡mingos aplinkybės, galėjusios kelti pagrįstas abejones pareiÅ¡kėjo kompetencija ir sugebėjimu vykdyti jam priskirtas funkcijas, o tuo pačiu ir buvo konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s faktiniai pagrindai, suponavę poreikį neeilinei atestacijai skirti. PareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigÅ«nų atestacijos komisija (toliau - ir Atestacijos komisija). (VTS 18 str. 1 d.).

Tokia atestacijos komisija dvejiems metams yra sudaryta ir atsakovo 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 52-v-2 „Dėl pareigūnų atestacijos komisijos sudarymo“ (b.l. 13-15). Šios komisijos darbo forma - posėdis (Atestavimo taisyklių 10 p.). Pagal Atestavimo taisyklių 11 p. prieš Atestacijos komisijos posėdį kiekvienam atestuojamam pareigūnui pildomas atestacijos lapas. Vidaus reikalų įstaigos personalo tarnyba ar valstybės tarnautojas (pareigūnas), atliekantis personalo tvarkymo funkcijas, ar, atitinkamai, Vidaus reikalų ministerijos Personalo departamentas (toliau - personalo tarnyba) ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atestacijos pradžios užpildo atestuojamo pareigūno atestacijos lapo 1-12 punktus ir pateikia jį atestuojamo pareigūno tiesioginiam vadovui (Atestavimo taisyklių 13 p.).

Atestavimo taisyklių 14 punktas plačiau detalizuoja tiesioginio vadovo atestacijos lape pateikiamÄ pareigÅ«no charakteristikos turinį. BÅ«tent atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas bei pokalbis tarp pareigÅ«no ir Atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, bÅ«tinus pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms vykdyti, sudaro Atestacijos komisijos vykdomo atestavimo turinį. Taigi atestacijos lapas yra teisės aktais nustatytas dokumentas, kuriame fiksuojami duomenys apie pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ ir atestacijos rezultatai bei kuriuo remdamasis vidaus reikalų įstaigos vadovas priima sprendimÄ dėl pareigÅ«no karjeros, t. y. atestacijos lapas yra sudėtinė vidaus reikalų įstaigos vadovo priimto sprendimo dėl pareigÅ«no karjeros dalis, kuria grindžiamos vidaus reikalų įstaigos vadovo sprendimo iÅ¡vados (žr., LVAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-304/2005, 2007 m. birželio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-641/2007, 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009).Atestavimo komisijos posėdžio protokolas yra ne tik procesinis dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti ir atspindintis konkretų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , bet ir dokumentas, kuriame fiksuojami Atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai, taip siekiant paÅ¡alinti ateityje galinčius kilti neaiÅ¡kumus, prieÅ¡taravimus.

IÅ¡ komisijos posėdžio protokolo taip pat turi bÅ«ti matyti siÅ«lymas komisijos nariams balsuoti ir to balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota iÅ¡vada, leidžianti atestuojamam pareigÅ«nui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultÅ«ros stoka, užsienio kalbų žinių, mokėjimo dirbti su informacinėmis technologijomis lygis, fizinis pasiruoÅ¡imas, aplaidus rÅ«pinimasis iÅ¡vaizda, profesinis pasirengimas) lėmė neigiamÄ jo gebėjimų, bÅ«tinų pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-224/2007; 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-723-2007, 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-990/2009, 2008 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-280/2008).

Protokolas, kuriame fiksuojami atestacijos komisijos narių klausimai, užduotys atestuojamam asmeniui ir pastarojo atsakymai, vertinamas kaip vienas iÅ¡ įrodymų, sprendžiant klausimÄ , ar atestacijos komisija, vertindama pareigÅ«nÄ , užtikrino objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ , visapusiÅ¡kÄ visų aplinkybių įvertinimÄ ir priimamos iÅ¡vados pagrįstumÄ (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-1526/2009; 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-3754/2011).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. spalio 10 d. įvyko atestacijos komisijos posėdis, kuris užfiksuotas atestacijos komisijos posėdžio protokole Nr. 52-6-P12-8 (b.l 113-117). Å iame dokumente fiksuota administracinės procedÅ«ros eiga, klausimai pareiÅ¡kėjui, atsakymai į 6klausimus. Protokole yra pažymėta, kad tiesioginis vadovas pristatė A. J. atestacijos lapÄ ir pareigÅ«no tarnybinę veiklÄ , o atestacijos komisijos nariai nagrinėjo A. J. atestacijos lape pateiktus duomenis, vertino A. J. tarnybinę veiklÄ , sugebėjimus bei tinkamumÄ eiti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko pareigas.

Pasibaigus pokalbiui atestacijos komisijos nariai balsavo dėl tinkamumo eiti pareigas. Pažymėtina, kad tiesioginis vadovas pareiÅ¡kėjo A. J. atestacijos lape įrašė teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl jo tinkamumo eiti užimamas pareigas, jokie pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos trÅ«kumai nebuvo paminėti. Teismo vertinimu, esant tokiai tiesioginio vadovo iÅ¡vadai, atestacijos komisijos pirmininkas ir nariai, turėdami pareigÄ Ä¯gyvendinti pareigÅ«no atestavimo tikslus, tuo pačiu ir diskrecijos teisę nesutikti su tiesioginio vadovo pateikta iÅ¡vada bei įvertinti atestuojamÄ pareigÅ«nÄ kitaip, privalėjo iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡analizuoti bei patikrinti atestacijos lape nurodytus tiesioginio vadovo duomenis apie pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ ir juos paneigti.

Atestacijos komisija yra tas subjektas, turintis bendrÄ jÄ kompetencijÄ vertinti atestuojamus pareigÅ«nus, taip pat ir tikrinti tiesioginio vadovo iÅ¡vados pagrįstumÄ , Å¡i komisija nėra saistoma nei tiesioginio vadovo, nei atestacijos komisijos pirmininko siÅ«lymų. Ginčo atveju pateikta teigiama tiesioginio virÅ¡ininko charakteristika bei iÅ¡vada atestacijos lape dėl atestuojamojo pareigÅ«no tebuvo tik perskaityta, bet neanalizuota ir iÅ¡ esmės argumentuotai nepaneigta. Nors atestacijos komisijos posėdžio metu buvo apklaustas tiesioginis vadovas, iÅ¡ protokolo nematyti, kad jam buvo užduoti papildomi klausimai, siekiant paÅ¡alinti bet kokius prieÅ¡taravimus, kurie, teismo vertinimu, realiai egzistavo.

Å i aplinkybė leidžia abejoti, kad atestacijos komisija buvo (ir siekė bÅ«ti) objektyvi bei visapusiÅ¡kai vertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisminio nagrinėjimo metu apklaustų atestacijos komisijos narių parodymai nesudaro pagrindo teigti, kad visos teismui iÅ¡kilusios abejonės dėl atestacijos komisijos iÅ¡vados, jog pareiÅ¡kėjas nėra kompetentingas bei yra netinkamas eiti pareigas, pagrįstumo paÅ¡alintos. Liudytojais apklausti atestacijos komisijos nariai aiÅ¡kiai nepagrindė, kas konkrečiai lėmė neigiamos iÅ¡vados pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmimÄ .

Iš atestacijos komisijos narių parodymų darytina išvada, jog galutinės negatyvios išvados priėmimas buvo nulemtas tik po pokalbio tarp pareiškėjo ir atestacijos komisijos narių, tačiau protokole fiksuoti komisijos narių užduoti klausimai bei pareiškėjo pateikti atsakymai nepripažintini pakankamais ir tinkamais realiai (objektyviai) įvertinant atestuojamo pareiškėjo gebėjimus, būtinus Varėnos rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigybės aprašyme (b.l. 16-17) nustatytoms funkcijoms vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad niekas iÅ¡ atestacijos komisijos narių iÅ¡ esmės neužsiminė, jog, balsuojant dėl neigiamos atestacinės komisijos iÅ¡vados, buvo atsižvelgta į pareiÅ¡kėjo charakteristikoje tiesioginio vadovo nurodytus iÅ¡imtinai teigiamus duomenis apie pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ . Taigi apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus teismas sprendžia, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginÄÄ dėl sprendimo perkelti pareigÅ«nÄ Ä¯ žemesnes pareigas, priimtÄ pagal Atestavimo komisijos pasiÅ«lymus, pagrįstumo bei teisėtumo, bÅ«tina nustatyti ne tik tai, ar Atestavimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos sprendimų priėmimo tvarkos bei procedÅ«ros, bet ir tai, ar Å¡i komisija tinkamai atliko iÅ¡vados, kuriÄ surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkcijÄ .

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, aiÅ¡kindama atestavimo procedÅ«ros turinį apibrėžiantį Atestavimo taisyklių 21 punkte, taip pat yra pažymėjusi, kad atestavimÄ sudaro:

1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas;

2) pokalbis tarp pareigÅ«no ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, bÅ«tinus pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Å ios dvi atestavimo dalys, sprendžiant iÅ¡ teisės akte vartojamos sakinio konstrukcijos, yra organiÅ¡kai tarpusavyje susiję. Vienos iÅ¡ jų nebuvimas lemia atestavimo neteisėtumÄ , o kiekviena iÅ¡ jų yra sudėtinė dalis bendro sprendimo, suponuojančio vienÄ iÅ¡ iÅ¡vadų, nurodytų Atestavimo taisyklių 22.1-22.3 punktuose.

Siekiant įvertinti, ar Atestacijos komisijos iÅ¡vada pagrįsta, bÅ«tina nagrinėti abi sudėtines atestavimo dalis (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-224/2007).Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad protokole nėra pateikti aiÅ¡kÅ«s atestacinės komisijos motyvai dėl pareiÅ¡kėjo netinkamumo užimamoms pareigoms, nenurodyta, kokių nustatytų duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama iÅ¡vada, tik abstrakčiai atkartojant teisės aktų nuostatÄ bei pažymint, kad A.

J. neturi visumos gebėjimų, bÅ«tinų pareigybės apraÅ¡yme numatytoms funkcijoms vykdyti. Toks protokolas, vertinant jo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, dėl aukščiau 7iÅ¡dėstytų netikslumų bei trÅ«kumų yra nepakankamas patvirtinti, kad komisijos nariai atliko ne formalų, o objektyvų, neÅ¡aliÅ¡kÄ ir visapusiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos, jos sugebėjimų bei tinkamumo einamoms pareigoms tyrimÄ bei suponuoja iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo teisės žinoti, kokios priežastys lėmė neigiamÄ jo gebėjimų, bÅ«tinų pareigÅ«no pareigybės apraÅ¡yme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimÄ pažeidimÄ .

Nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbÅ«s yra byloje esantys objektyvÅ«s duomenys apie pareiÅ¡kėjo tarnybinę veiklÄ iki neeilinės atestacijos. Å ie duomenys leidžia spręsti apie pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos, jo gebėjimų, asmeninių savybių vertinimo prieÅ¡taringumus, teismo nuomone, taip pat patvirtinančius neobjektyvų galimai tendencingÄ atestuojamojo vertinimÄ bei tiesiogiai įtakojančius ginčijamo sprendimo teisėtumÄ .IÅ¡ atestacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad komisijos pirmininkas pristatė komisijai paskutinių ketverių metų A.

J. atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų iÅ¡vadas: 2009 m. kovo 9 d., 2011 m. sausio 10 d., 2011 m. gegužės 11 d. 2011 m. birželio 2 d. ir 2012 m. kovo 8 d. Taigi yra pakankamai pagrindo pagrįstai manyti, kad priimant sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo netinkamumo užimamoms pareigoms Atestavimo komisijos nariai vertino Å¡iÄ komisijos pirmininko pristatytÄ medžiagÄ ir priimdami sprendimÄ dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo užimamoms pareigoms į jÄ atsižvelgė. Tuo tarpu iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 4 d. jau buvo atlikta eilinė pareigÅ«no A.

J. atestacija, kurios metu buvo pritarta tiesioginio viršininko išvadai ir atestacinės komisijos nuspręsta, kad pareiškėjas tinka eiti Viešosios policijos skyriaus viršininko pareigas (b.l. 140-143). Kadangi eilinė atestacija vykdoma kas ketveri metai, teismo vertinimu, būtent paminėtos paskutiniosios atestacijos metu buvo jau vertintos (privalėjo būti vertintos) tarnybinio patikrinimo išvados (išskyrus 2012 m. kovo 8 d.) ir jų metu nustatyti pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumai, todėl minėtuose tarnybiniuose patikrinimuose fiksuoti pareiškėjo darbo trūkumai neturėjo būti analizuojami, vertinami ir įtakoti ginčijamos išvados.2013 m. balandžio 2 d.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato virÅ¡ininko galutinėje darbinės veiklos vertinimo iÅ¡vadoje Nr. 52-IN-443 (b.l. 52-54) A. J. praeitų metų tikslų įvykdymas, veikla įvertinta gerai. Teismas atkreipia dėmesį, kad vidaus tarnybos pareigÅ«nų profesionalumas yra vertinamas kvalifikacine kategorija, už kuriÄ , beje, mokamas nustatyto dydžio (30 procentų pareiginės algos) pareiginės algos priedas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 36 str. 1 d., Kvalifikacinių kategorijų nuostatų 2 p. nustatomos 3- ioji, 2-oji ir 1-oji kvalifikacinės kategorijos.

Kvalifikacinės kategorijos nustatymÄ tiesiogiai nulemia pareigÅ«nų dalykinės savybės, profesiniai įgÅ«džiai, administraciniai gebėjimai, tarnybinės veiklos rezultatai, vidaus tarnybos stažas. 2012 m. gruodžio 5 d. policijos komisariato virÅ¡ininko iÅ¡vadoje Nr. 52-IN-1528 pareiÅ¡kėjo profesionalumas pasiÅ«lytas vertinti 1-Ä ja kvalifikacine kategorija (b.l 57, 8). 2012 m. gruodžio 28 d. kvalifikavimo komisijos iÅ¡vadoje (beje, bÅ«tent Å¡ios kvalifikavimo komisijos pirmininko R. J. sprendimu buvo nuspręsta surengti pareiÅ¡kėjui neeilinę atestacijÄ ) pareiÅ¡kėjo veikla įvertinta „labai gerai“ (b.l. 61), Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. sausio 3 d.

įsakymu Nr. 52-TE-8 komisarui A. J. suteikta 1-oji kvalifikacinė kategorija (b.l. 59, 60). Toks vadovybės veiksmas neabejotinai patvirtino gerÄ pareigÅ«no gebėjimų, tarnybinės veiklos rezultatų vertinimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikavimo komisijos nariais buvo tie patys asmenys, kurie vykdė ir neeilinę atestacijÄ â€“ D. J. , A. J. , J. B. ir kurie pasisakė, kad pareiÅ¡kėjas netinka eiti užimamų pareigų. Esant tokiai objektyvių aplinkybių nesÄ lygotai nuomonių kaitai bei tokiems esminiams prieÅ¡taravimams, kai tų pačių vertintojų vienu atveju pareiÅ¡kėjo profesionalumas vertinamas labai gerai, o kitu atveju jau nusprendžiama dėl pareiÅ¡kėjo nekompetencijos, teismui kyla pagrįstos abejonės dėl Å¡ių komisijos narių objektyvumo.

Å iuo aspektu pabrėžtina tai, kad tikslinio patikrinimo ataskaitoje nėra nurodyta jokių Å¡iurkščių pareiÅ¡kėjo darbo trÅ«kumų 2013 metais, t. y. kurie padaryti jau po kvalifikacinės kategorijos suteikimo ir tiesiogiai sÄ lygotų neigiamos iÅ¡vados priėmimÄ . 2013 m. sausio 21 d. teikime „Dėl A. J. apdovanojimo“ laikinai einantis Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko pareigas R. J. (beje, bÅ«tent Å¡is asmuo nusprendė surengti pareiÅ¡kėjui neeilinę atestacijÄ ) nurodė, kad „pareiÅ¡kėjas aktyvus, veiklus, sumanus, labai pareigingas pareigÅ«nas, turintis tvirtÄ savo nuomonę, pavestas užduotis atliekantis laiku ir kokybiÅ¡kai, gerai iÅ¡mano norminius dokumentus, reglamentuojančius tiesioginių 8pareigų vykdymÄ , turimas žinias sumaniai taiko tiesioginiame darbe, laikosi teisėtumo, drausmės, moralės normų, sÄ Å¾iningas“, taip pat pabrėžė, kad „tinkamai organizuoja skyriaus veiklÄ , moka suburti kolektyvÄ bendram darbui“ ir pan.

Policijos komisariato vadovas, atsižvelgdamas į asmenines pareiÅ¡kėjo savybes, konstatuodamas itin kokybiÅ¡kÄ pareiÅ¡kėjo tarnybinių funkcijų atlikimÄ , pasiÅ«lė už nepriekaiÅ¡tingÄ ir sÄ Å¾iningÄ tarnybinių pareigų atlikimÄ apdovanoti jį policijos pasižymėjimo laipsniu (b.l. 55, 56). 2013 m. kovo 5 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-TE-92 „Dėl Lietuvos policijos pareigÅ«nų apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo dienos proga“ komisaras A.

J. apdovanotas pirmojo laipsnio policijos pasižymėjimo ženklu „Už nepriekaiÅ¡tingÄ tarnybÄ â€œ (b.l. 65, 170). Vertinant atestacinės komisijos sprendimÄ ir ginčijamo įsakymo teisėtumÄ visų bylos duomenų kontekste, teismas pažymi, kad aptartuose laikinai einančio policijos virÅ¡ininko pareigas R. J. pasiraÅ¡ytuose raÅ¡ytiniuose dokumentuose nurodytas pareiÅ¡kėjo veiklos, gebėjimų apibÅ«dinimas ir atestacijos komisijos protokole fiksuotas pristatymas, nors ir faktiÅ¡kai už tÄ patį tarnybinės veiklos laikotarpį, tačiau yra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi.

Kaip jau buvo ir minėta, tikslinio patikrinimo ataskaitoje už 2013 metus nebuvo nurodyta jokių Å¡iurkščių pareiÅ¡kėjo darbo trÅ«kumų, t. y. kurie padaryti jau po teikimo dėl apdovanojimo suraÅ¡ymo. Liudytoju apklaustas R. J. aiÅ¡kių tokius prieÅ¡taravimus Å¡alinančių argumentų nenurodė, teikime dėl apdovanojimo įvardintų faktų, nepaneigė. Teismui kyla pagrįstos abejonės, ar pareigÅ«no gebėjimai, jo profesinės veiklos kokybė, asmeninės savybės per tokį trumpÄ laikÄ galėjo taip negatyviai pasikeisti.

Tokių nustatytų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog pareigÅ«no, skiriančio neeilinę atestacijÄ abejonės dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo eiti užimamas pareigas nebuvo neÅ¡aliÅ¡kos bei teisingos, pagrįstos ne realiu įsitikinimu dėl pareiÅ¡kėjo neprofesionalumo, bet įtakotos galimai kitų su pareiÅ¡kėjo tarnybinės veiklos kokybe nesusijusių priežasčių, taip paneigiant ne tik objektyvų poreikį skirti neeilinę atestacijÄ , bet ir pačios iÅ¡vados pagrįstumÄ bei teisėtumÄ .

Įvertinus byloje esančius duomenis ir teismo nustatytus prieštaravimus darytina išvada, kad iki tikslinio patikrinimo atlikimo pareiškėjo tarnybinei veiklai esminių priekaištų nebuvo reiškiama, priešingai, jo tarnybinė veikla buvo vertinama gerai, o tikslinio tikrinimo ataskaitoje nurodyti trūkumai savo pobūdžiu ir turiniu nepaneigė pareiškėjo gebėjimų, būtinų pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Pagal bylos duomenis pripažinti, kad viso Viešosios policijos skyriaus darbo rezultatai buvo blogi, taip pat nėra pagrindo.

Atestavimo komisija tinkamai neatliko pareiÅ¡kėjo iÅ¡vados pagrįstumo patikrinimo funkcijos, komisijos narių teiginiai dėl nepriimtinų pareiÅ¡kėjo asmeninių savybių, veiklos, susijusiosios su organizacinėmis bei kontrolės funkcijomis ar trÅ«kumų nėra pakankami skundžiamo Ä®sakymo teisėtumui pagrįsti. Beje atsakovo atstovė taip pat nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dėl asmeninių savybių nesugebėjo sudaryti tinkamo psichologinio klimato skyriuje ir vadovavosi atliktu tyrimu. Teismas atkreipia dėmesį, kad Å¡io tyrimo rezultatai (b. l.47-48) yra grindžiami anoniminėmis apklausomis, o tai apriboja galimybę patikrinti juose užfiksuotų duomenų tikrumÄ bei kelia abejones dėl tokio įrodymo patikimumo ir objektyvumo.

PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ skundo argumentų nurodo, kad neeilinę atestacijÄ inicijavęs pareigÅ«nas ir atestacinės komisijos pirmininkas buvo tas pats asmuo, todėl jis buvo suinteresuotas bei Å¡aliÅ¡kas, be to komisijos nariai ir jis pats pavaldÅ«s Å¡iam asmeniui. Teismo vertinimu, tokios pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės savaime nereiÅ¡kia, kad tiek komisijos pirmininkas, tiek komisijos nariai buvo Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti pateikti neigiamÄ pareiÅ¡kėjo įvertinimÄ , todėl privalėjo nusiÅ¡alinti.

Kitokių komisijos narių Å¡aliÅ¡kumÄ rodančių argumentų pareiÅ¡kėjas nepateikė. Pabrėžtina, kad LVAT formuojamoje praktikoje iÅ¡ankstinės nuomonės atestuojamojo atžvilgiu turėjimu bei Å¡aliÅ¡ku dalyvavimu Atestavimo komisijos darbe pripažįstamas tik tiesioginio virÅ¡ininko, suraÅ¡iusio atestacijos lapÄ , charakteristikÄ ir iÅ¡vadÄ , dalyvavimas nariu komisijos sudėtyje (žr. LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010).IÅ¡dėstyti argumentai įrodo, kad nagrinėjamu atveju motyvuotas bei pagrįstas sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo netinkamumo eiti tam tikroms pareigoms nebuvo priimtas, pareiÅ¡kėjo tarnybinė veikla ir jos prieÅ¡taringas apibÅ«dinimas, pareiÅ¡kėjo sugebėjimai bei tinkamumas einamoms pareigoms nebuvo visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertinti, iÅ¡analizuojant visas reikÅ¡mingas aplinkybes, keliančias abejones dėl pareiÅ¡kėjo tinkamumo eiti užimamas pareigas, tokiu bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 23 d.

įsakymu Nr. 1V-314 9patvirtintas Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų atestavimo tvarkos taisykles. Minėtose Taisyklėse įtvirtintos procedÅ«ros Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme laikytinos pagrindinėmis taisyklėmis, kurios turi užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Å ių taisyklių nesilaikymas yra pagrindas pripažinti administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ neteisėtu ir jį panaikinti (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.).

Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad aukščiau iÅ¡vardintos aplinkybės ir surinkti duomenys dėl pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu požiÅ«riu yra labiau nepakankami negu pakankami priimti sprendimÄ dėl jo neatitikimo užimamoms pareigoms, todėl yra pagrindo pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti, skundžiamÄ sprendimÄ pripažįstant nepagrįstu ir panaikinant Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A.

J. perkėlimo“. Pripažinus skundžiamÄ Ä®sakymÄ neteisėtu, turi bÅ«ti atstatoma pareiÅ¡kėjos teisinė padėtis, egzistavusi iki tarnybinio ginčo, todėl pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intinas į Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos) pareigas. PareiÅ¡kėjo darbo užmokestis dirbant Alytaus VPK Varėnos rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininku sudarė 3944.04 Lt (b.l. 124), o dirbant Alytaus VPK Daugų policijos nuovados virÅ¡ininku – 3918.60 Lt, todėl A.

J. iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteistinas vidutinio darbo užmokesčio skirtumas – 25.44 Lt nuo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos (2013 m. lapkričio 5 d.) iki grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTÄ®) 44 str. 6 d. pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o 4000 Lt teismo iÅ¡laidų (b.l. 155), jas grįsdamas 2013 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvitu (b.l. 156) bei 2013 m. lapkričio 20 d. sÄ skaita už teisines paslaugas Nr. AP13-29 (b.l. 157).

PareiÅ¡kėjo tvirtinimu nurodyti dokumentai pagrindžia, kad už teisminės praktikos susipažinimÄ , jos analizę, pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų susipažinimÄ , procesinio dokumento (skundo) suraÅ¡ymÄ advokatui A. V. Pilipčikui sumokėta 3200 Lt, o už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose – 800 Lt. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principÄ iÅ¡reiÅ¡kia ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas. Pagal ABTÄ® 44 str. 6 d. atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. 1 d. numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

CPK 98 str. 2 d. nustato, jog Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau - Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio.PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2013 m. spalio 15 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis Nr. 36 su advokatu A.

V. Pilipčiku (b.l. 106). Turėtas teismo iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas pagrindžia sÄ skaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitas, kuriuo buvo sumokėta advokatui už pareiÅ¡kėjo atstovavimÄ , susipažinimÄ su dokumentais ir skundo suraÅ¡ymÄ (b.l. 156, 157). IÅ¡ pateikto praÅ¡ymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidas sudaro 4000 Lt suma. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 p.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino 1000 Lt minimaliÄ mėnesinę algÄ (toliau - MMA). Kauno apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 27 d. buvo priimtas pareiÅ¡kėjo skundas už kurį numatyta priteisti maksimaliai 3 MMA (Rekomendacijų 8.2 p.), t.y. 3000 Lt (3x1000Lt). PareiÅ¡kėjo pateiktoje sÄ skaitoje už teisines paslaugas Nr. AP13-29 (b.l. 157) 10nurodyta, jog už skundo suruoÅ¡imÄ advokatas paskaičiavo 2000 Lt, tačiau pareiÅ¡kėjas praÅ¡o dar 1200 Lt patirtų iÅ¡laidų už tai, kad advokatas susipažino su ruoÅ¡iamo skundo teismine praktika, su pateiktais pareiÅ¡kėjo dokumentais ir jų analize, užtrukdamas 3 val.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali bÅ«ti nelaikomos savarankiÅ¡komis ir už jų teikimÄ patirtos iÅ¡laidos gali bÅ«ti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagÄ ir pripažinus, jog jos patenka į atskirų paslaugų, iÅ¡vardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Å iuo atveju susipažinimas su teismų praktika, pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais bei jų analizavimas laikytinas sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl praÅ¡omos 1200 Lt patirtos iÅ¡laidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip iÅ¡laidos už vienÄ teisinę paslaugÄ - skundo parengimÄ , numatytÄ Rekomendacijų 8.2 punkte.

Atsižvelgiant į tai, jog už susipažinimÄ su dokumentais, teismų praktika, analize ir skundo suruoÅ¡imÄ pareiÅ¡kėjas patyrė 3200 Lt teismo iÅ¡laidų, kurios virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytÄ maksimaliai leistinÄ dydį, todėl pagrįstai gali bÅ«ti priteista 3000 Lt (3MMA) (Rekomendacijų 8.2 p.).Bylos medžiaga nustatyta, kad advokatas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose, kurie vyko 2014 m. sausio 27 d. nuo 14.37 val. iki 15.35 val. (b.l. 159-160) ir 2014 m. kovo 26 d. nuo 13.08 val. iki 14.35 val. (b.l. 176-180), atstovavo pareiÅ¡kėjÄ , nagrinėjant bylÄ 2 val. 25 min. už kuriuos Rekomendacijose yra numatyta atitinkamo dydžio užmokesčio priteisimo galimybė.

Teismo posėdžiai vyko įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimui Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, nustačiusiam nuo 2013 m. sausio 1 d. 1000 Lt minimaliÄ mėnesinę algÄ , todėl maksimaliai pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti priteista 300 Lt (2 val. x 0,15 x MMA) suma, o praÅ¡omos 800 Lt dydžio iÅ¡laidos už atstovavimÄ nėra pagrįstos ir pagal Rekomendacijų 8.18 p. virÅ¡ijančios maksimaliai leistinÄ dydį Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 7, 8.2, 8.18, 9 punktais bei atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžius, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos 4000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ijo Rekomendacijų nustatytus dydžius ir laikytinos iÅ¡ dalies pagrįstomis.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl teismo iÅ¡laidų tenkintinas iÅ¡ dalies, priteistina 3300 Lt (ABTÄ® 44-45 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ tenkinti.Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. 52-TE-466 „Dėl komisaro A. J. perkėlimo“.GrÄ Å¾inti AlvydÄ Jočį į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus virÅ¡ininko (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 12 kategorijos) pareigas.Priteisti A.

J. iÅ¡ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidutinio darbo užmokesčio skirtumÄ (25.44 Lt) nuo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos (2013 m. lapkričio 5 d.) iki grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas dienos ir 3300 Lt teismo iÅ¡laidų.Sprendimas apeliacine tvarka per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                  Gintaras Čekanauskas