da9bbf8c-a264-4922-916b-e9d1a1e548d2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-4695-1063/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02740-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos MartiÅ¡ienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo N. M. atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žukauskui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atstovei Gintarei Martinkutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. liepos 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 1SS-1273-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir RaÅ¡tas) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktÄ (toliau – ir Aktas). PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. sausio 7 d. jo atstovas kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu, kuriuo prašė atlikti pareiÅ¡kėjo prosenelio G.

K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribų nustatymÄ . NŽT Vilniaus miesto skyrius per Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėjui ar jo atstovui jokio atsakymo dėl praÅ¡ymo nepateikė. 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjas į NŽT Vilniaus miesto skyrių su praÅ¡ymu kreipėsi pakartotinai, o 2020 m. gegužės 12 d. pareiÅ¡kėjas gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės atsakymÄ su Aktu.

PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Aktu, 2020 m. birželio 8 d. NŽT direktoriui pateikė skundÄ . Ä® pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo atsakyta 2020 m. liepos 9 d. raÅ¡tu, kuriuo atsisakyta panaikinti AktÄ . Nurodė, jog Aktas yra sudarytas dviejų specialisčių, tačiau pasiraÅ¡ytas tik vienos iÅ¡ jų. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, iÅ¡ faktinių aplinkybių ir Akto turinio matyti, jog NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiosios specialistės atsainiai vykdė savo, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto įgalioto asmens, pareigas.

Buvo pažeistas 20 dienų terminas, skirtas administracinei procedÅ«rai užbaigti, o vėliau, kuo greičiau surašė AktÄ , kurį, be kita ko, pasirašė tik viena iÅ¡ specialisčių. Specialistės objektyviai netyrė svarbių faktinių aplinkybių, o AktÄ surašė itin formaliai, vadovaudamosi tik 1930–1938 m. ginčo žemės sklypo planais, kurie nebuvo susipažinimui pateikti pareiÅ¡kėjui. Pabrėžė, kad suraÅ¡ant AktÄ nebuvo nagrinėjami kiti archyvuose esantys ginčo žemės sklypo planai, kuriuos pareiÅ¡kėjas pats gavo, t. y. 1958 m. ginčo žemės sklypo planas, pagal kurį pareiÅ¡kėjui buvo atkurta nuosavybė į žemės sklypÄ ; planas su 1976 m.

žyma „Savavališkos statybos registr.“; 1979 m. Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdybos gamybinės grupės ginčo žemės sklypo planas; 1993 m. spalio 15 d. ginčo žemės sklypo topografinis planas; 1990 m. kovo 21 d. ištrauka iš Vilniaus miesto plano; 1990 m. birželio 27 d. aktas su ginčo žemės sklype esančių pastatų schema bei žemės ginčo ir gretimų žemės sklypų planas, kuris 1999 m. buvo patvirtintas Vilniaus miesto valdybos.

Teigia, jog apie 2020 m. gegužės 11 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atliekamÄ administracinę procedÅ«rÄ , kurios metu buvo suraÅ¡ytas Aktas, nebuvo informuotas. Dėl Å¡ios priežasties jam buvo atimta galimybė duoti paaiÅ¡kinimus ir nurodyti svarbias faktines aplinkybes, kurios galimai bÅ«tų turėjusios esminės reikÅ¡mės Akto turiniui. PareiÅ¡kėjui 2020 m. gegužės 20 d. el. laiÅ¡ku papraÅ¡ius atsiųsti archyvinius planus, kuriais remiantis buvo suraÅ¡ytas Aktas, 2020 m. gegužės 21 d.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistė atsiuntė planų iÅ¡traukas, pagal kurias buvo atlikta kartografija, tačiau, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, iÅ¡ atsiųstų kompiuterio ekrano nuotraukų nėra aiÅ¡ku, kokiais planais NŽT Vilniaus miesto skyrius rėmėsi atlikdamas žemės sklypo kartografijÄ ar kokiu planu buvo remtasi Akto suraÅ¡ymo metu. Pažymi, kad iÅ¡ pateiktų nuotraukų nebuvo aiÅ¡ku, kokie ir kelintų metų dokumentai yra vaizduojami. Nesimato, jog planai bÅ«tų tinkamai patvirtinti, taip pat planai skiriasi.

Pažymėjo, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius veikė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl yra saistomas gero administravimo principo imperatyvu, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. NŽT Vilniaus miesto skyrius AktÄ priėmė ne tik objektyviai neiÅ¡analizavęs archyvinių dokumentų, tačiau taip pat nesuteikė pareiÅ¡kėjui teisės duoti paaiÅ¡kinimus ir nurodyti svarbias faktines aplinkybes, kurios galimai bÅ«tų turėjusios esminės reikÅ¡mės Akto turiniui.

PareiÅ¡kėjo manymu, tokiais veiksmais NŽT pažeidė ne tik metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1997 m. spalio 31d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktÄ Ä¯rodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai) nuostatas, bet ir gero administravimo principÄ . PareiÅ¡kėjo atstovas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo motyvai ir argumentai, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius netinkamai atliko buvusio savininko G. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų kartografavimÄ yra atmestini, kadangi NŽT Vilniaus miesto skyrius atliko visus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Ä®gyvendinimo tvarka) 106 punkte jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei naudojosi Metodinių nurodymų nuostatomis, tam, kad G.

K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo ribos būtų nustatytos ir pažymėtos tinkamai. Teigia, jog pareiškėjo argumentai dėl kartografavimo atlikimo jam nedalyvaujant yra abejotini. Valstybės institucijos kartografuodamos siekė nustatyti buvusio savininko G. K. iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, t. y. iš esmės nustatyti ribas apie 1940 m. Iš pareiškėjo skunde nurodytų duomenų matyti, kad jis yra gimęs 1955 m. Taigi, 1940 m. pareiškėjas dar nebuvo gimęs, todėl negalėjo žinoti kokios buvo tuo laikotarpiu buvusio savininko G.

K. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribos. Pareiškėjo paaiškinimai apie buvusio savininko iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas negalėjo būti vertinami ir laikomi įrodymu, kurių pagrindu būtų galima nustatyti žemės sklypo ribas, todėl laikytina, jog pareiškėjo paaiškinimai neturėjo įtakos ir kartografavimo proceso atlikime. Pažymi, jog Įgyvendinimo tvarka ir Metodiniai nurodymai neįpareigoja NŽT teritorinio skyriaus, atliekant buvusio savininko valdytos žemės ribų kartografavimo darbus pagal planus, kviesti suinteresuotus asmenis.

Pažymėjo, kad Å¡iuo metu galiojantis Metodinių nurodymų 5 punktas reglamentuoja, jog teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimÄ , suraÅ¡o Å¡io žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Kilus ginčams dėl kartografuoto turėto žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, suraÅ¡ytas aktas gali bÅ«ti skundžiamas NŽT vadovui, o NŽT vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka.

Taigi, Metodinių nurodymų 3.2 papunktis Å¡iuo atveju nėra taikomas, kadangi jis taikomas rėžiniams kaimams. Nurodė, kad NŽT, priimdama administracinį sprendimÄ , veikė rÅ«pestingai ir bÅ«tent taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. NŽT Vilniaus miesto skyriaus suvestiniai skaitmeniniai grafiniai duomenys vertinami kaip geografinių informacinių duomenų bazė, kuri naudojama kaip informacinė sistema. Naudojant „ArcView“ programinę įrangÄ , kurios pagrindinė savybė yra sÄ veika su žemėlapiu, NŽT Vilniaus miesto teritorijos suvestiniuose skaitmeniniuose grafiniuose duomenyse yra importuojama buvusių savininkų kartografinė medžiaga, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.

Šį procesÄ yra bÅ«tina atlikti siekiant įvertinti ir palyginti iki 1940 m nacionalizacijos valdytų žemės sklypų ribas ir susidariusiÄ situacijÄ . Pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir dokumentų, kurių pagrindu turėtų bÅ«ti panaikinti RaÅ¡tas ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtas Aktas. Atsakovo įsitikinimu, tiek RaÅ¡tas, tiek NŽT Vilniaus miesto skyriaus priimtas Aktas yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedÅ«rų ir tinkamai įvertinus pareiÅ¡kėjo skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamų sprendimų.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. gegužės 11 d. Savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo akto Nr. 49KAR-4 ir NŽT 2020 m. liepos 7 d. raÅ¡to „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1273-(5.59E.) teisėtumo bei pagrįstumo. Nustatyta, kad 1992 m. vasario 24 d. M. K., Vilniaus miesto valdybai pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko G.

K. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), natÅ«ra. PraÅ¡yme taip pat buvo nurodyta G. K. ir R. K.. PareiÅ¡kėjas 2014 m. gruodžio 9 d. priėmė G. K. palikimÄ . 2019 m. gruodžio 5 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, kad sprendžiant klausimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra, turi bÅ«ti atlikta buvusio savininko G. K. turėtos žemės valdos kartografija. 2020 m. sausio 7 d. pareiÅ¡kėjo atstovas kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių su praÅ¡ymu „Dėl žemės sklypo ribų nustatymo“, kuriuo prašė atlikti pareiÅ¡kėjo prosenelio G.

K. iki 1940 m. nuosavybės teisė valdytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini), ribų nustatymÄ (kartografijÄ ). Šį praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo 2020 m. sausio 8 d. 2020 m. balandžio 23 d. pareiÅ¡kėjo atstovas pakartotinai kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių su praÅ¡ymu „Dėl žemės sklypo ribų nustatymo“, kuriuo prašė pateikti atsakymÄ Ä¯ 2020 m. sausio 7 d. praÅ¡ymÄ . Pakartotinį praÅ¡ymÄ NŽT Vilniaus miesto skyrius gavo 2020 m. balandžio 27 d. 2020 m. gegužės 11 d.

NŽT Vilniaus miesto skyrius kartografavo buvusio savininko žemės ribas ir surašė savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo aktÄ Nr. 49KAR-4. 2020 m. birželio 8 d. pareiÅ¡kėjo atstovas pateikė skundÄ â€žDėl 2020 m. gegužes 11 d. savininko turėtos žemės valdomos ribų nustatymo akto“. NŽT direktorius 2020 m. liepos 7 d. raÅ¡tu Nr. 1SS-1273-(5.59E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ ir nurodė, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti AktÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

GrÄ Å¾inamos natÅ«ra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal Å¡io straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės Å¡iame mieste trÅ«kumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Teismas pažymi, kad tiek turėto žemės sklypo, tiek rėžinio kaimo kartografavimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmas, kuris atliekamas nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese ir kuris atitinkamam sklypui nustato atitinkamÄ statusÄ , tiesiogiai sÄ lygojantį atitinkamÄ vėlesnį nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ , tvarkÄ ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-8-1978/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-749/2013).

Ä®gyvendinimo tvarkos 106 punktas numato, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, grÄ Å¾inant natÅ«ra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamÄ Å¾emės sklypÄ prie Å¡ių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintÄ detalųjį planÄ , žemės sklypo planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektÄ ir žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , kurie turi bÅ«ti pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus praÅ¡ymo suprojektuoti žemės sklypÄ ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

SprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujÄ Å¾emės sklypÄ individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panaÅ¡ioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypÄ pagal nustatytÄ eilę, o sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje, – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Savininko turėtų žemės sklypo ribų nustatymÄ (kartografavimÄ ) reglamentuoja Ä®gyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, jog žemėtvarkos skyrius, gavęs informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę, per mėnesį Å¡ioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (iÅ¡likusia) arba kartografuota planine medžiaga. Turėto žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema.

Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Taigi, atsakovės kompetencija, vykdant Tvarkos 1061 punktÄ , yra nustatyta Metodiniuose nurodymuose. Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad, kai žemės reformos žemėtvarkos projektÄ rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamÄ Å¾emės sklypų bei kaimų ribų kartografavimÄ , žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymÄ pagal planus.

Metodinių nurodymų 5 punkte nustatyta, kad teritorinis žemėtvarkos skyrius, atlikęs iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų kartografavimÄ , suraÅ¡o Å¡io žemės sklypo vietos apžiÅ«rėjimo ir ribų nustatymo aktÄ . Kilus ginčams dėl kartografuoto turėtos žemės sklypo, buvusio ne rėžiniame kaime, ribų, ploto ir (ar) vietos, Å¡is aktas gali bÅ«ti skundžiamas Tarnybos vadovui, o Tarnybos vadovo sprendimas skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktais detaliai reglamentuojama atsakovės kompetencija, vykdant Atkūrimo tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose jai pavestas funkcijas. Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius, nustatydamas savininko turėtos žemės valdos ribas, rėmėsi ne tik 1930–1938 m. archyviniais planais, bet ir pareiškėjo NŽT Vilniaus miesto skyriui kartu su 2020 m. sausio 7 d. prašymu pateiktu 1914 m. planu. Matyti, jog kartografija atlikta remiantis arčiausiai iki 1940 m. nacionalizacijos išlikusia planine medžiaga.

Taigi, Akte aiÅ¡kiai nurodytos buvusio savininko G. K. iki nacionalizacijos valdos ribos, taip pat kokiais dokumentais buvo remtasi atliekant minėtÄ procedÅ«rÄ . Å iuo atveju buvo praÅ¡oma atlikti sklypo, nesančio rėžiniame kaime, kartografavimÄ , todėl atsakovė atlikdama kartografavimÄ pagrįstai vadovavosi Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nurodyta tvarka – žemės sklypų ribos nustatomos pagal turimus planus. PareiÅ¡kėjų praÅ¡ymu buvo nustatinėjamos bÅ«tent iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo (buvusio ne rėžiniame kaime) ribos, todėl Å¡iuo atveju taikytina Metodinių nurodymų 5 punkte reglamentuota tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys į kartografavimo procesÄ Ä¯trauktini kai kartografija atliekama dėl rėžiniame kaime esančio sklypo, o nagrinėjamu atveju ginčo sklypas nėra rėžiniame kaime, todėl, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, tokiu atveju teisės aktai neįpareigoja į kartografijos procesÄ Ä¯traukti suinteresuotus asmenis, kaip nustatyta Metodinių nurodymų 3.2 papunktyje. Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai (dėl Metodinių nurodymų 3.2 papunkčio pažeidimo) vertintini kaip nepagrįsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad NŽT teritorinis skyrius, vykdydamas Ä®gyvendinimo tvarkos 106 punkte ir Metodiniuose nurodymuose jam pavestÄ funkcijÄ dėl iki 1940 metų nacionalizacijos turėtų žemės sklypų, buvusių ne rėžiniame kaime, ribų nustatymo, turi panaudoti visÄ jo žinioje esančiÄ archyvinę medžiagÄ (grafinę ir tekstinę) bei kitus informacijos Å¡altinius (esant reikalui liudytojus) ir pažymėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos kartografuoti žemėvaldos ribas teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-901-09).

Kaip matyti iÅ¡ pateikto iÅ¡aiÅ¡kinimo, svarbiu informacijos Å¡altiniu, atliekant sklypo kartografavimÄ , gali bÅ«ti ir kitų asmenų (pvz. liudytojų) paaiÅ¡kinimai, tačiau, nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiÅ¡kėjo dalyvavimas kartografijos procese bÅ«tų perteklinis, nes pareiÅ¡kėjas gimęs 1955 m., o pagal Metodinius nurodymus suinteresuoti pretendentai kviečiami iÅ¡siaiÅ¡kinti iki 1940 m. turėtos žemės valdų vietÄ ir ribas, taigi, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai negalėtų bÅ«ti vertintini kaip objektyvÅ«s ir pakankami, kad jų pagrindu bÅ«tų galima nustatyti tiksliÄ ginčo žemės sklypo buvimo vietÄ ir tai turėtų reikÅ¡mės buvusio savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymui.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei skunde, nei posėdžio metu nebuvo nurodyta kokius konkrečiai svarius paaiÅ¡kinimus pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs pateikti, jei jis bÅ«tų informuotas apie kartografijos eigÄ nuo jos pradžios. PareiÅ¡kėjas skunde argumentuoja, kad suraÅ¡ant AktÄ nebuvo nagrinėjami kiti pareiÅ¡kėjo pateikti archyviniai ginčo žemės sklypo planai, parengti 1958 m., 1976 m., 1979 m., 1993 m., 1990 m. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas į NŽT kreipėsi su praÅ¡ymais atlikti G.

K. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytos žemės ribų nustatymÄ (kartografijÄ ), todėl atliekant kartografijÄ pagal turimus planus (Metodinių nurodymų 3.3 papunktis) atsakovė pagrįstai vadovavosi 1930–1938 m. archyviniais planais bei pareiÅ¡kėjo pateiktu 1914 m. planu, iliustruojančiais ginčo sklypo dydį ir konfigÅ«racijÄ , kuri buvo iki 1940 m. Po 1940 m., ypač sovietų Rusijos okupacijos laikotarpiu okupacinės valdžios institucijų parengti planai, pareiÅ¡kėjo NŽT pateiktų praÅ¡ymų kontekste, nėra aktualÅ«s, todėl atsakovė neturėjo pagrindo vadovautis pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais, parengtais jau po 1940 m.

PareiÅ¡kėjas nors ir nurodo, kad jam nėra aiÅ¡ku kokiais planai NŽT vadovavosi suraÅ¡ydama AktÄ , tačiau iÅ¡ Akto matyti, kurių metų planais NŽT vadovavosi (naudojant specialiÄ programinę įrangÄ Ä¯ geografinių informacinių duomenų bazę buvo importuojama buvusių savininkų kartografinė medžiaga). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo pateikti planai su konkrečiomis ginčo sklypo koordinatėmis. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami:

įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamacijÄ ; keičiant Å¡ių sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ ; formuojant valstybinės žemės sklypus; perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su Å¡ia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose; jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliÅ¡kai suremontuoti pastatai ar iÅ¡kasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai;

žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. IÅ¡ paminėtos teisės nuostatos matyti, kad žemės ribų nustatymas (kartografavimas) nepatenka į Å¡iame punkte nurodytų veiksmų, kuriuos atliekant atliekami kadastriniai matavimai, sÄ raÅ¡Ä , todėl atsakovė pareiÅ¡kėjui pagrįstai nurodė, kad žemės kadastrinių matavimų bei žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje planų neteiks, nes kartografavimo metu plane pavaizduojamos tik apytikslės buvusio savininko sklypo ribos, nurodomi apytiksliai linijų ilgiai, plotas.

Taigi sutiktina su atsakovės argumentais, kad atliekant iki 1940 m. buvusių savininkų valdytos žemės ribų nustatymÄ (kartografavimÄ ) kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nėra atliekami. PareiÅ¡kėjui abejonę kelia Akto teisėtumas, kadangi Aktas gavimo momentu patvirtintas tik vienos iÅ¡ jį priėmusios valstybės tarnautojos paraÅ¡u. Atsakovė į bylÄ pateikė AktÄ patvirtintÄ dviejų valstybės tarnautojų paraÅ¡ais bei teismo posėdžio metu atstovė patvirtino, kad Aktas iÅ¡ tiesų yra patvirtintas abiejų valstybės tarnautojų paraÅ¡ais, tik pareiÅ¡kėjui elektroniniu paÅ¡tu buvo pateiktas Aktas su vienu iÅ¡ AktÄ parengusio asmens paraÅ¡u.

Teismo vertinimu, vien Å¡i aplinkybė nedaro Akto negaliojančiu, tuo labiau, kad į bylÄ pateiktas skundžiamas aktas yra tinkamai pasiraÅ¡ytas. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ginčijamas aktas neatitinka VAÄ® 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Akto priėmimo metu galiojusio VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bÅ«ti motyvuotos.

Å io galiojusio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Administracinių teismų praktikoje aiÅ¡kinant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatas yra konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Å ia teisės norma iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (liet. tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-884-438/2019).

Kaip jau minėta, skundžiamas aktas priimtas laikantis Metodiniuose nurodymuose nustatytos procedūros. Iš skundžiamo akto turinio matyti, jog NŽT Vilniaus miesto skyrius nustatydamas savininko turėtos žemės valdos ribas, rėmėsi ne tik 1930–1938 m. archyviniais planais, bet ir pareiškėjo NŽT Vilniaus miesto skyriui kartu su 2020 m. sausio 7 d. prašymu pateiktu 1914 m. planu. Nustatyta, jog kartografija atlikta remiantis arčiausiai iki 1940 m. nacionalizacijos išlikusia planine medžiaga. Taigi, Akte nurodytos buvusio savininko G.

K. iki nacionalizacijos valdos ribos, taip pat kokiais dokumentais buvo remtasi atliekant minėtÄ procedÅ«rÄ , paaiÅ¡kinta Akto apskundimo tvarka. IÅ¡ aptartų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Aktas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinka tokio pobÅ«džio administraciniams aktams keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju NŽT tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo naikinti ir NŽT direktoriaus 2020 m. liepos 7 d. raÅ¡to „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1273-(5.59E.), kuriuo patvirtintas Akto teisėtumas.

Apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad tiek Aktas, tiek RaÅ¡tas atitinka jų priėmimo metu galiojusioje ir taikytoje VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio redakcijoje individualiam administraciniam aktui keltus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Proceso dalyviai iÅ¡dėstė daugiau argumentų, tačiau kurie, teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime priimtų iÅ¡vadų dėl skundžiamų aktų teisėtumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis Nr. A-261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo N. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Tomas Blinstrubis Beata MartiÅ¡ienė