2020-02-26 Nr. AB-4230-3-63-3-00686-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-18-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00686-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3016-968/2019 pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. pareiškimą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl norminio akto teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys R. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. vasario 11 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė advokatės Vilijos Vaitkutės Pavan pasirašytą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-3016-968/2019, grindžiamą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 161 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat priimtą nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija. Nagrinėjant prašymo priėmimą, mutatis mutandis vadovaujamasi šio įstatymo 33 straipsniu. Taip pat patikrinama, ar prašymas atitinka šio įstatymo 157, 158, 159 ir 160 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui (nutarimui, nutarčiai) ir siekiant, kad nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą. Išimtinis proceso atnaujinimo stadijos pobūdis pasireiškia dviem aspektais. Pirmiausia, proceso atnaujinimas administracinėje byloje galimas tik esant ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytiems proceso atnaujino pagrindams, kurie siejami su jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis arba esminiais materialinės ar proceso teisės normų pažeidimais. Antras proceso atnaujinimo stadijos išimtinumo aspektas susijęs su tuo, kad proceso atnaujinimo stadijos taikymas galimas tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P444-84/2008, 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-29-602/2015).

Kaip minėta, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal šią normą byla turi būti užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi. Šiuo atveju turima omenyje ne bet koks sprendimas, nutarimas ar nutartis, bet toks, kuriuo baigiamas bylos nagrinėjamas iš esmės, t. y administracinėje byloje buvo atliekamas tyrimas dėl ginčo dalyko.

Būtent tokie procesiniai sprendimai yra laikytini užbaigiančiais bylos nagrinėjimą, dėl kurių yra galimas proceso atnaujinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-213/2013, 2015 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-29-602/2015). Šiuo atveju klausimas dėl norminio administracinio akto teisėtumo nebuvo nagrinėjamas iš esmės.

Pareiškėjas proceso atnaujinimą sieja su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi, kuria Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 15 d. sprendimas panaikintas ir byla nutraukta, konstatavus, jog pareiškime nėra nurodytus reikalavimus atitinkančių argumentų ir motyvų.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pateikęs pareiškimą ištirti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. T2-145 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo” 1.1, 1.2, 1.3.1 punktų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 7, 8, 9 straipsniams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 9 punktams ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai. Taigi pareiškėjas kreipėsi į teismą su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Šiuo aspektu paminėtina, kad, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tais atvejais, kai dėl nurodytų reikalavimų nesilaikymo atsisakoma pareiškimą (prašymą) priimti, tai neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka iš naujo kreiptis į administracinį teismą su Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu pareiškimu (prašymu) ištirti to paties teisės akto (jo dalies) teisėtumą (pvz., žr. 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I261-48/2012).

Kadangi aptarta teismo nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas nutrauktas ir tokia nutartis nelaikytina sprendimu, nutarimu ar nutartimi, kuria užbaigtas administracinės bylos nagrinėjimas, be to, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui nėra užkertamas kelias iš naujo kreiptis į administracinį teismą dėl to paties teisės akto (jo dalies) teisėtumo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinos sąlygos sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymą atsisakytina priimti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi ir 161 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario R. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-3016-968/2019 atsisakyti priimti ir grąžinti pareiškėjui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Arūnas Sutkevičius Virginija Volskienė