da9a55c6-e75b-4109-b96c-4afad78cf6f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.2-12045-534/2013Civilinio proceso Nr.2-01-3-18249-2012-5Kategorija 42.9., 73.2.6.1., 2.1.26. S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                Vilnius                                                                2013 m. birželio mėn. 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelissekretoriaujant E. R.,dalyvaujant ieškovo „BTA Insurance Company“ SE atstovei V.

M., atsakovo UAB „Agroketos transportas“ atstovams adv.pad.V. K., D. G.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Agroketos transportas“ dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo.      Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : IeÅ¡kovo atstovas V. M. praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti 50 procentų iÅ¡mokėtos nuostolių sumos iÅ¡ atsakovo, nes atsakovas pažeidė sutartį – sutartyje numatyta, kad vykstant į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Å iaurės AirijÄ , AirijÄ draudėjas privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ , nes yra rizikos padidėjimas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad 2011-12-05 M1 kelyje Didžiojoje Britanijoje įvyko autoįvykis, dėl kurio kaltas atsakovas. IeÅ¡kovas sumokėjo 29816,97 litų draudimo iÅ¡mokÄ , todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 14908,49 litų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos kompensavimui. IeÅ¡kovas nurodo, kad draudimo rizikos padidėjimas Didžiojoje Britanijoje yra siejamas su techniniais atidėjimais, kelių eismo taisyklėmis, teisės sistema valstybėje - bylÄ laimėjusios Å¡alies atstovui už teisinę pagalbÄ Didžiojoje Britanijoje apmokama beveik tiek pat, kiek priteisiama žalos.

Atsakovo atstovas D. G. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad, pasibaigus senajai draudimo sutarčiai, tarp Å¡alių vyko derybos dėl naujos draudimo sutarties sudarymo. Atsakovas sutiko sudaryti sutartį tik tomis pačiomis sÄ lygomis. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikė tÄ pačiÄ sutartį 12 punktÄ papildęs sÄ lyga, dėl kurios Å¡alys nesitarė: vykstant į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Å iaurės AirijÄ , AirijÄ draudėjas privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ , nes yra rizikos padidėjimas.

Nurodo, kad draudimo sutartis galioja Europos SÄ jungoje, kaip ir žalioji korta, tačiau ieÅ¡kovas AirijÄ ir DidžiÄ jÄ BritanijÄ neteisėtai iÅ¡skiria iÅ¡ Europos SÄ jungos valstybių, kaip didesnės rizikos valstybes. Nurodo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 50 procentų nuostolių sumÄ , nors norminis aktas numato iki 50 procentų, todėl neaiÅ¡ku koks yra ieÅ¡kovo motyvas prisiteisti didžiausiÄ leistinÄ pinigų sumÄ . Teismas ieÅ¡kinį tenkina.IÅ¡ teismui pateiktų draudimo sutarčių (b.l.7,65) 12 punkto nustatyta, kad sudarydamos sutartį Å¡alys susitarė, kad vykstant į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Å iaurės AirijÄ , AirijÄ draudėjas privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ , nes yra rizikos padidėjimas.

IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad 2011-12-05 M1 kelyje Didžiojoje Britanijoje įvyko autoįvykis, dėl kurio kaltas atsakovas UAB „Agroketos transportas“. IeÅ¡kovas sumokėjo 29816,97 litų draudimo iÅ¡mokÄ (b.l.14,15), todėl praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 14908,49 litų regreso tvarka. Å alys neginčyja autoįvykio fakto, iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio, pripažįsta nurodytas faktines aplinkybes.Teismas ieÅ¡kinį tenkina. LR CK 6.1010 str. 1 d. numatyta draudėjo pareiga draudikui praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ , o draudikas pagal LR CK 6.1010 str. 2 d. turi teisę padidinti draudimo įmokÄ .

LR CK 6.1010 str. 3 d. nustato teisę draudėjui reikalauti atlyginti nuostolius. Šalių santykius reguliuoja specialiosios teisės normos, kurios reglamentuoja šalių teisinius santykius - LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2.punktu, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, nes buvo padidėjusi draudimo rizika.

IeÅ¡kovas pagrįstai numatė, kad vykstant į DidžiÄ jÄ BritanijÄ , Å iaurės AirijÄ , AirijÄ draudėjas privalo sumokėti papildomÄ draudimo įmokÄ , nes yra rizikos padidėjimas: judėjimas keliu pagal galiojančias eismo taisykles vyksta prieÅ¡ingai nei kontinentinėje Europos dalyje, ginčai nagrinėjami pagal kitus teisės principus taikant anglų-saksų teisės sistemÄ . Vairuotojui nuvykus iÅ¡ Lietuvos į DidžiÄ jÄ BritanijÄ yra akivaizdus rizikos padidėjimas patekti į autoįvykį, teisiniam ginčui kontinentinės teisės principai negalioja, todėl reikia samdytis vietos teisininkÄ .Teismas atsakovo UAB „Agroketos transportas“ atsikirtimus atmeta, nes byloje yra sutarties originalas (b.l.65), iÅ¡ kurios matyti, kad sutartis sudaryta 2010-12-06.

Autoįvykis įvyko 2011-12-05. Sutartis Å¡alims, vadovaujantis LR CK 6.189 str. 1 d., turi įstatymo galiÄ . Praėjus metams po sutarties sudarymo, atsakovui vykdant verslÄ naudojantis draudimo sutartimi ir pažeidinėjant sutartinius įsipareigojimus pagal draudimo sutartį, įvykus autoįvykiui, pradėti ginčyti sutartį, apeliuojant į sutarties sudarymo aplinkybes, yra nesÄ Å¾ininga. Draudimo sutarties sÄ lygos aiÅ¡kios, sutartis sudaryta lietuvių kalba, todėl kvestionuoti sutarties pažeidėjui sutarties sudarymo aplinkybes, įvykus eismo įvykiui valstybėje, kuriÄ abi Å¡alys siejo su rizikos padidėjimu sutartyje, nėra teisinio pagrindo.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Å i sutartis – privaloma imperatyviųjų teisės normų reguliuojama sutartis. Draudėjai turi pareigÄ apdrausti savo civilinę atsakomybę, o draudikai negali atsisakyti jÄ sudaryti, nes Å¡i sutartis yra vieÅ¡oji sutartis (CK6.161 straipsnio 1, 2 dalys). Jai nustatyta privaloma sudarymo tvarka, sudarant turi bÅ«ti vadovaujamasi, be kita ko, Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintomis Standartinėmis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygomis (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis).

Å alys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyviųjų TPVCAPDÄ® ir kitų teisės aktų reikalavimų (Draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 47 patvirtintų Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų 3 punktas), tačiau sudaromose sutartyse gali nustatyti ir papildomų sÄ lygų, kurios neprieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – rizikos sandoris (CK6.160 straipsnio 3 dalis), jÄ sudarydamos Å¡alys nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ trečiajam nukentėjusiam asmeniui.

Toks Å¡ios sutarties pobÅ«dis glaudžiai susijęs su jos fiduciariniu pobÅ«džiu. Kadangi draudėjas sutartimi perkelia nuostolių atlyginimo rizikÄ draudikui, abi sandorio Å¡alys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač jÄ vykdydamos. Å is Å¡alių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris draudikui leidžia prognozuoti savo sutartinių įsipareigojimų mastÄ , o draudėjui užsitikrinti nuostolių atlyginimo rizikos perkėlimÄ . TPVCAPDÄ®, atsižvelgiant į sutarties fiduciarinį pobÅ«dį, atskirai įtvirtina draudėjo pareigÄ pateikti visÄ draudiko praÅ¡omÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, o draudikui nustato teisę, prieÅ¡ sudarant sutartį, Å¡iÄ informacijÄ patikrinti, taip pat apžiÅ«rėti transporto priemonę (TPDCAPDÄ® 6 straipsnio 3 dalis, Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų 14 punktas).

Taip pat draudėjas sutarties galiojimo metu turi draudikÄ informuoti apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Pažymėtina, kad nukentėjusio asmens patirtos žalos visiÅ¡ko atlyginimo principas turi pirmenybę ir tais atvejais, kai draudėjas draudikui sudarant sutartį suteikė ne visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ sutarčiai sudaryti (TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 2 dalis). Bendradarbiavimo pareigos nevykdymas gali lemti neigiamų padarinių atsiradimÄ , suteikiant draudikui teisę atgręžtiniu reikalavimu į draudėjÄ reikalauti trečiajam asmeniui iÅ¡mokėtų sumų (TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų standartizavimas nepaneigia draudikų galimybės nustatyti skirtingas įmokas asmenims, priklausomai nuo jų skirtingu tikėtinumo laipsniu draudikui sukuriamos tikimybės vykdyti įsipareigojimus trečiojo asmens naudai. Draudimo rizikÄ draudžiant civilinę atsakomybę sudaro draudžiamojo įvykio atsiradimo tikimybė ir jo sukeltų nuostolių tikėtinas dydis. Atsakovo nurodyti Europos SÄ jungos teisės aktai nereglamentuoja draudimo rizikos įvertinimo ir draudimo įmokos apskaičiavimo.

TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo įmokų dydžius nustato draudikas. TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje nėra įtvirtinta, kad ji gali bÅ«ti taikoma tik dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių. IÅ¡ nurodyto įstatymų lydimojo akto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ turinio matyti, kad jo normos reglamentuoja ne tik žalos ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymÄ , draudimo iÅ¡mokos mokėjimo principus, žalos administravimÄ , draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo ir mokėjimo sÄ lygas, bet ir sumokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo atvejus (59–67 punktai).

Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad pagal jas žala nustatoma ir draudimo iÅ¡moka mokama dėl transporto priemonių valdytojų sukeltų eismo įvykių Lietuvos Respublikoje, tačiau Å¡iose Taisyklėse nėra įtvirtinta, kad jų nuostatos dėl sumokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti taikomos tik dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių. Taisyklių nuostatos dėl sumokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo gali bÅ«ti taikomos nepriklausomai nuo to, kur įvyko eismo įvykis.

TPVCAPDÄ® 22 straipsnio, reglamentuojančio draudiko sumokėtų sumų grÄ Å¾inimÄ , 2 dalyje nustatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Å¡io įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalÄ dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį iÅ¡ valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui, reiÅ¡kiamas įstatymo pagrindu, atitinka CK 6.111 straipsnį. Teismas, vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. punktu, ieÅ¡kinį tenkina.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 63 punktÄ taikyti atsakovui nėra pagrindo, nes atsakovas iÅ¡ sutarties sÄ lygų nesilaikymo negali turėti naudos – atsakovas transporto priemonę buvo apdraudęs privalomuoju draudimu, nes kitaip negalėtų vykdyti verslo, pažeidė draudimo sutarties 12 punktÄ , o teisme praėjus dviems metams po sutarties sudarymo įrodinėja, kad buvo ieÅ¡kovo apgautas, neteisėtai siekdamas atsiradusius nuostolius dėl atsakovo kaltės perkelti ieÅ¡kovui.

Teismas atsakovo atsikirtimÄ atmeta, nes atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui dalį nuostolių, nes pažeidė draudimo sutartį. Sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ (LR CK 6.189 str. 1 d.). Atsakovas yra verslo subjektas, ne vartotojas, todėl taikyti mažesnę draudimo iÅ¡mokos susigrÄ Å¾inimo dalį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. ir 63 punktus, nėra pagrindo, nes atsakovas, siekdamas sutaupyti lėšas, sÄ moningai nesilaikė draudimo sutarties sÄ lygų, todėl privalo ieÅ¡kovui kompensuoti maksimaliÄ 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dalį.

Teismas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 122 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. punktu, ieÅ¡kinį tenkina ir priteisia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 14908,49 litų iÅ¡mokėtos draudimo sumos dalį. LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar Å¡alių sutartas palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ pinigų sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-01-08 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 1 d., ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisia 447 Lt žyminio mokesčio (b.l.2,20,35) iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,n u s p r e n d ė :           IeÅ¡kinį tenkinti.IÅ¡ieÅ¡koti UAB „Agroketos transportas“, j.a.k.225766350, „BTA Insurance Company“ SE Vilniaus filialo, į.k.300665654, naudai 14908 litų 49 centų draudimo iÅ¡mokos dalį, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos nuostolių sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-01-08 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 447 litų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

T. A. Žiedelis