2020-02-12 Nr. AB-5799-3-64-3-01791-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-634-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01791-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovo atstovas), 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d. neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto vienam asmeniui, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, tuo buvo žeminama jo garbė ir orumas, jis patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Šiaulių TI nurodė, kad pareiškėjui teko nuo 3,74 kv. m iki 22,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto, todėl pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI visą laikotarpį kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

5. Šiaulių TI teigė, kad visose Šiaulių TI kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Pažymėjo, kad sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi jas žymiai viršija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių TI pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškėjo P. R. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių TI buvo nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. liepos 12 d. (41 dieną). Teismas, įvertinęs ir aprašęs į bylą pateiktus duomenis, sprendė, jog pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 41 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 41 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerose, atmetė kaip nepagrįstą, deklaratyvų, abstraktų, neindividualizuotą, t. y. nenurodyta, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėtų aplinkybių. Teismas iš į atsakovo atstovo į bylą pateiktų duomenų nustatė, kad sanitariniai mazgai atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida; kameroje Nr. 61 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvaros konstrukcija, kurios aukštis 2,25 m, o kameroje Nr. 7 – OSB atitvaros konstrukcija, kurios aukštis 2,32 m; kad kamerose Nr. 15, Nr. 20 atitvaros konstrukcija yra PDF, kurių aukštis nuo 1,96 m iki 2,02 m, kamerose Nr. 101, Nr. 45, Nr. 46 sanitarinis mazgas atitvertas mūrine atitvaros konstrukcija, kurių aukštis nuo 2,30 m iki 2,31 m, kamerose Nr. 77, Nr. 65, Nr. 71, Nr. 18 atitvaros konstrukcija yra OSB, kurių aukštis nuo 1,80 m iki 2,13 m, kameroje Nr. 38 atitvaros konstrukcija yra plastikinė, kurios aukštis 2,10 m. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus duomenis apie Šiaulių TI kamerose įrengtus sanitarinius mazgus yra tinkamai atitverti ir izoliuoti iš visų pusių bei buvo užtikrinamas ne tik pareiškėjo privatumas, bet ir kameros apsaugotos nuo blogo kvapo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) reikalavimus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jis, būdamas Šiaulių TI, patyrė garbės ir orumo pažeminimą, papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, nustatė, kad, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, buvo nurodęs savo žalingus įpročius (rūkymas, alkoholis). Pareiškėjas buvo konsultuotas (duomenys neskelbtini), prašė išvežti į ligoninę „pailsėti“, o 2018 m. gegužės 4 d. atsisakė gydytojo psichiatro paskirtų vaistų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, sprendė, jog negalima konstatuoti, kad dėl laikymo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas patyrė skunde nurodytus nepatogumus, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Be to, nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d. į Šiaulių TI direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis ar buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

11. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai, pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nedetalizuoti, pareiškėjas argumentus iš esmės grindžia tik subjektyvia savo nuomone, visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių bei priežastinio ryšio, todėl nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio, jog jo neturtinę žalą lėmė būtent atsakovo atstovo veiksmai, kuriuos pareiškėjas nurodo kaip neteisėtus.

III. 12. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimu, prašo priteisti jam iš atsakovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo atstovas pateikė teismui netikslius duomenis, t. y. tokius, kurie atitiktų teisės aktų reikalavimus.

14. Pareiškėjas pažymi, kad dėl kamerų apstatymo baldais nelieka vietos laisvai vaikščioti ir jaučiasi suvaržytas. Mano, kad kamerose esantis inventorius ir sanitarinis mazgas neturi būti įskaičiuotas į kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Teigia, kad neaišku, kodėl teismas išskaičiuoja sanitarinio mazgo užimamą plotą, o kameros inventoriaus – ne. Vertina, kad jam kaip kalinamajam asmeniui priklauso 3,6 kv. m laisvo ploto, o ne ploto įskaičiuojant ir baldų užimamą plotą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad sanitariniuose mazguose nėra klozetų, nuolat tvyro nemalonūs kvapai ir savarankiškai šios problemos negali sutvarkyti.

16. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo atstovo gydytojai skiria vaistus neadekvačiai, nes nuo jų pareiškėjas jausdavosi apsvaigęs. Ne kartą teikė prašymus ir skundus, bet jie nebūdavo registruojami, o juos išmesdavo (pareiškėją etapuojant į kitą įkalinimo vietą). Taigi pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, todėl prašo peržiūrėti bylos faktines aplinkybes ir už 41 kalinimo dieną jam priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti.

18. Atsakovo atstovas nurodo kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas visas dienas buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui. Atkreipia dėmesį, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvės vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą. Taigi į sanitarinio mazgo užimamą plotą, skaičiuojant kameros plotą vienam asmeniui, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjui tenkančios ploto normos pažeidimas. Teismas sprendime taip pat nenustatė, kad dėl Šiaulių TI veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata. Pažymi, kad nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Mano, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais), kurie įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytas taisykles.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Šiaulių TI veiksmų 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. liepos 12 d.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, taip pat įvertinęs kaip neįrodytus ir neindividualizuotus argumentus dėl garbės ir orumo pažeminimo, papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, bei pareiškėjui nenurodžius kitų konkrečių pažeidimų dėl kalinimo sąlygų, teismas sprendė, kad šiuo atveju jokie atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog sanitariniuose mazguose nėra klozetų, nuolat tvyro nemalonūs kvapai, savarankiškai šios problemos negali sutvarkyti, taip pat nurodo, kad Šiaulių TI gydytojai skiria vaistus neadekvačiai, nes nuo jų pareiškėjas jausdavosi apsvaigęs. Be to, ne kartą teikė prašymus ir skundus, bet jie nebūdavo registruojami, o išmesti.

22. Dėl nurodytų pareiškėjo argumentų teisėjų kolegija pabrėžia, kad šie reikalavimai yra nauji, jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.).

23. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, bei su jomis sieja reikalavimą atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino tik iš aplinkybės, kad patalpose trūko ploto, kurį papildomai mažino šiose patalpose esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Taigi pareiškėjo apeliaciniame skunde nė vienas iš minėtų argumentų (žr. šios nutarties 21 p.) nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. šiais aspektais skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo nusiskundimai dėl sanitarinių mazgų, Šiaulių TI gydytojų skiriamų vaistų ir prašymų bei skundų neregistravimo apeliacinės instancijos teisme yra nenagrinėtini.

24. Dėl likusios pareiškėjo apeliacinio skundo dalies, susijusios su nusiskundimu dėl per neužtikrintos gyvenamojo ploto normos, pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos.

25. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

26. Teisėjų kolegija, analizuodama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad teismas rėmėsi neteisingais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl kamerų ploto, be to, apskaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, turėjo būti atsižvelgiama į inventoriaus (baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą), akcentuoja, kad vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

27. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017; 2019 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2242-624/2019).

28. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių bei išskaičiavęs sanitarinio mazgo užimamą plotą, pagrįstai konstatavo, kad visą ginčo laikotarpį (iš viso 41 dieną) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (t. y. nuo 3,74 kv. m iki 22,6 kv. m gyvenamojo kameros ploto). Bylos duomenys patvirtina, kad nuo ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 15 pareiškėjui teko nuo 9,43 iki 3,77 kv. m; kameroje Nr. 101 – 9,13 kv. m; kameroje Nr. 77 – 6,56 kv. m; kameroje Nr. 65 – nuo 22,6 kv. m iki 4,52 kv. m; kameroje Nr. 38 – 20,6 kv. m; kameroje Nr. 71 – nuo 15,1 kv. m iki 5,03 kv. m; kameroje Nr. 20 – nuo 18,7 kv. m iki 3,74 kv. m; kameroje Nr. 45 – nuo 18,5 kv. m iki 4,62 kv. m; kameroje Nr. 18 – nuo 18,6 kv. m iki 4,64 kv. m; kameroje Nr. 46 – nuo 18,3 kv. m iki 4,58 kv. m (b. l. 11–12). Taigi reikalavimas dėl minimalios gyvenamojo ploto normos, tenkančios vienam asmeniui, nebuvo pažeistas. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. nepažeidžiant Taisyklėse nustatytos vienam asmeniui tenkančios ploto normos. Pareiškėjo argumentai, kad teismas neteisingai neišskaičiavo baldų užimamo ploto apskaičiuojant pareiškėjui tenkantį plotą, todėl jis negalėjo laisvai judėti tarp baldų, yra atmetami kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas, įvertino pateiktus į bylą duomenis apie pareiškėjo sveikatą, taigi išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas yra pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų pareiškėjas nepateikė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė