da98147a-b8f9-41b7-9fa4-044b962a937b · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2041-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02851-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 14 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. L., 2019 m. kovo 5 d. vaizdo konferencijos bÅ«du teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3 – 4). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pataisos namai).

Teigia, kad Pataisos namų gyvenamosiose patalpose vienu metu gyveno nuo 8 iki 20 žmonių; vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko 1 – 1,5 kv. m. ploto, o didžiÄ jÄ patalpų dalį (apie 2/3) užėmė inventorius, kuris turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ gyvenamojo ploto. Pažymi, kad dėl ploto stokos nuolat kilo konfliktai; didžiÄ jÄ laiko dalį teko praleisti gulint arba sėdint lovoje. Tvirtina, kad gyvenamosiose patalpose buvo Å¡alta ir drėgna; ant langų kampų, sienų ir lubų buvo matomas pelėsis ir grybelis.

Nurodo, kad nuo sienų ir lubų byrėjo tinkas; jo buvo galima rasti ant stalo, maiste, daiktuose ir drabužiuose. Teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, jų nebuvo įmanoma iÅ¡sivėdinti. Pažymi, kad nebuvo naktinio apÅ¡vietimo, todėl ne kartÄ užkliuvo už daiktų. Taip pat akcentuoja, kad dieninis apÅ¡vietimas buvo blogas, mirguliuojantis ir todėl nebuvo galimybės normaliomis sÄ lygomis skaityti, raÅ¡yti, mokytis, skaudėjo akys ir galva, pablogėjo regėjimas. Teigia, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo gesintuvo, prieÅ¡gaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, o ant langų buvo grotos, todėl kilus gaisrui nebÅ«tų turėjęs jokios galimybės iÅ¡sigelbėti, ir dėl to jautė baimę, iÅ¡gyveno stresÄ .

Nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo parazitų, todėl naktį negalėjo miegoti, kankinosi nuo jų įkandimų atsiradusio niežulio ir tynimo. Akcentuoja, kad nebuvo įrengto laisvalaikio – poilsio kambario, todėl nebuvo sudaryta rami aplinka poilsiui, laiÅ¡kų raÅ¡ymui, mokymuisi ir televizoriaus žiÅ«rėjimui. Tvirtina, kad 200 – ams žmonių buvo tik keli tualetai ir tai sukėlė nepatogumus, fizinį skausmÄ bei kančias, nes esant norui ir bÅ«tinybei pasinaudoti tualetu, negalėjo to padaryti dėl to, kad teko laukti, kol jis atsilaisvins.

Taip pat pažymi, kad nebuvo atskiro tualeto personalui, o pareigÅ«nai tualetu naudojosi be eilės. Teigia, kad duÅ¡uose – prausyklose buvo Å¡alta, drėgna, gausu parazitų, grybelio, pelėsio, blogas apÅ¡vietimas, slidžios grindys, ant kurių ne kartÄ yra paslydęs, nukritęs. Nurodo, kad dėl nurodytų atsakovės atstovo veiksmų patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , fizinį skausmÄ ir kančias. PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du palaiko skundÄ iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pripažįsta, kad galimai yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, tačiau teigia, kad jautė spaudimÄ ir dabar supranta, jog jo teisės buvo pažeistos. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 12 - 19) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ visam ginčo laikotarpiui (nuo 2014-10-27 iki 2015-07-18). Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas, argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumÄ , nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismÄ Ä¯statymo nustatytu terminu, nors ir prašė ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti, tačiau nepateikė įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pataisos namų 1-ame sektoriuje, kuris ginčo laikotarpiu nuo 2014-10-27 iki 2017-07-18 ir direktoriaus įsakymais buvo paskirtas gyventi į bÅ«rius/brigadas. Pateikia duomenis apie bÅ«rius/brigadas, į kuriuos ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiÅ¡kėjas. Pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato tokio skaičiavimo bÅ«do apie kurį kalba pareiÅ¡kėjas, t. y., kad baldų, esančių patalpoje, taip pat joje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuotas iÅ¡ bendro ploto, apskaičiuojant tenkantį vienam nuteistajam gyvenamosios patalpos plotÄ .

Teigia, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Daro iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. PaaiÅ¡kina, kad kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Pažymi, kad Pataisos namai nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Teigia, kad atsiliepime nurodyti teisės aktai reikalauja, jog įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Nurodo, kad 1-o sektoriaus 2, 3 ir 6 bÅ«riuose poilsio kambario nuteistiesiems nebuvo įrengta, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Ūkio skyrių dėl sanitarinio mazgo trÅ«kumų. Nurodo, kad 1-o sektoriaus patalpos, kuriose bausmę atlikinėjo pareiÅ¡kėjas vėdinamos per langus; pareiÅ¡kėjas dėl drėgmės, susidariusio pelėsio bei byrančio tinko nuo lubų į Ūkio skyrių nesikreipė. Teigia, kad užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ ; gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Pažymi, kad yra parengta įstaigoje evakavimo planai ir gaisrinės instrukcijos. Akcentuoja, kad 2014-11-14 buvo sudarius sutartį su UAB „Dezinfa”, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos; nuo 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija”, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas atlikdamas bausmę Pataisos namų 1-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu, į Pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl pastovaus gyvenimo baimėje, dėl savo saugumo, iÅ¡gyvenimų ar streso, ar kitų nusiskundimų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, yra Å¡ie duomenys, dėl galvos skausmo, kreipėsi į gydytojÄ penkis kartus. Duomenų apie parazitų sukandžiojimÄ bei kitų nusiskundimų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos nėra. Tvirtina, kad duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreiptųsi dėl kitų nusiskundimų, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra. Teigia, kad Å¡iuo atveju matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta.

Pažymi ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iÅ¡ civilinės atsakomybės kilimo vieÅ¡ojo administravimo subjektui, sÄ lygų. Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pažymi, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovės atstovas teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietÄ , laikÄ ir bÅ«dÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina atsakovės atstovui nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (minėta, toliau – ir Pataisos namai).

Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar Pataisos namų (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Pataisos namų veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15.

Atsakovės atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Å iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)).Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985-05-28 sprendimÄ Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995-12-04 sprendimÄ Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)).

Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡is apribojimas (ieÅ¡kinio senaties terminas) yra taikomas ne pačiai Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai teisei, o galimybei Å¡iÄ teisę ginti tam tikru bÅ«du – reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., 2007-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).

CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieÅ¡kinio senaties terminai. Å io straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pabrėžia, kad ginčo Å¡aliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., LAT 2005-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009-10-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015-07-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dienÄ , atsižvelgiama į apdairaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobÅ«dį turėjo suvokti savo teisių pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2018-10-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.). Kaip jau buvo nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kalinimo sÄ lygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvienÄ tomis sÄ lygomis buvimo dienÄ . PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl kalinimo sÄ lygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais (patyrė didelius nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , depresijÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , fizinį skausmÄ ir kančias), kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visÄ laikymo tomis sÄ lygomis laikÄ , kai tie neigiami veiksniai tÄ asmenį veikia, o ir pats pareiÅ¡kėjas patvirtino suvokęs, jog jo teisės yra pažeidžiamos.

Taigi pareiÅ¡kėjas, nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15 laikytas Pataisos namuose galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kuriÄ laikymo sÄ lygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytas bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti (žinojo) apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo jo apgyvendinimo Pataisos namuose pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Pataisos namus, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Pataisos namų ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti nuo apgyvendinimo Pataisos namuose 2014-10-27 (b. l. 20 - 21), tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018-12-03 skundu. Kadangi pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2018-12-03, atsakovei reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, jis reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15 pateikti praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 str.8d., 1.126 str. 2d.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie Å¡iuos pažeidimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė Å¡io termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ spęsti, jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises.

Tokiu bÅ«du, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014-12-27 iki 2015-06-15 atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė