da96fae3-0348-4cf8-99ec-c8e1bed31b10 · Trakų rajono apylinkės teismas

                                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-1654-424/2012 m.Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00663-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S)                                                                                                                                                       TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S UŽ A K I ŲLietuvos Respublikos vardu2012 m. liepos 10 d.

Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,sekretoriaujant Elenai PlyÅ¡evskajai,vieÅ¡ame parengiamajame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB DNB banko ieÅ¡kinį atsakovui A. S. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė:ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8762,42 Lt skolÄ , 991,28 Lt palÅ«kanas, 1420,16 Lt delspinigius, 8,36 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             IeÅ¡kovo atstovas į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ ieÅ¡kovui yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, 2012 m. liepos 9 d. gautas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant.              Atsakovas į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam yra praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, atsakovo neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posėdį priežastys teismui nėra žinomos.

Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti įstatymo nustatyta tvarka.             Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, nagrinėjamoje byloje priimamas sprendimas už akių.             IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.             Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , tai yra įsitikina, kad, pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui, bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenys (b. l. 4-9) patvirtina, jog Å¡alys 2007 m. spalio 17 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 2700-2007-28689 (toliau tekste – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas suteikė atsakovui 13000,00 Lt vartojimo kreditÄ , o atsakovas, be kita ko, įsipareigojo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui kreditÄ , mokėti 8,36 procento dydžio palÅ«kanas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.  Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).Bylos duomenimis (b. l. 10-11) nustatyta, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo ieÅ¡kovui kredito grÄ Å¾inimo įmokų bei palÅ«kanų, todėl ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Sutarties 35.1 punktu, vienaÅ¡aliÅ¡kai 2011 m. birželio 1 d. nutraukė Sutartį.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog negrÄ Å¾into kredito suma - 8762,42 Lt, nesumokėtų palÅ«kanų suma - 991,28 Lt.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimai dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini visiÅ¡kai.             Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Å i konstitucinė nuostata yra vienas iÅ¡ pamatinių Lietuvos Å«kio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus.

Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iÅ¡ Europos SÄ jungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos SÄ jungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintÄ vartotojo teisių apsaugÄ ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iÅ¡ sutarčių Å¡alių – vartotojo – teisių apsaugÄ , taisyklės. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį sÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008); vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigÄ bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002, 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Pažymėtina, kad vartojimo sutarties institutas, kaip ir kiekvienas teisės institutas, turi bÅ«ti taikomas atsižvelgiant į jo tikslÄ â€“ didesnės vartotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Standartinė sutarties sÄ lyga yra tokia sÄ lyga, kuriÄ bendram nevienkartiniam naudojimui iÅ¡ anksto parengia viena Å¡alis nederindama jos su kita Å¡alimi ir kuri be derybų su kita Å¡alimi taikoma sudaromoje sutartyje (CK 6.185 straipsnio 1 dalis).

Vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sÄ lygos, susijusios su netesybomis, yra papildomos, antraeilės sÄ lygos. Neabejotina, kad vartotojas visÄ dėmesį kreipia į esmines su sutarties dalyku susijusias sÄ lygas, labai dažnai į kitas sÄ lygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu tiek sutarčių sudarymo laisvės principas, tiek CK 6.162, 6.188 straipsniai reikalauja sÄ moningo, valingo Å¡alių susitarimo dėl netesybų formos ir dydžio. Tokio susitarimo Å¡alių sÄ moningumas ypač reikÅ¡mingas tuo atveju, kai dėl netesybų susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad vartojimo sutarties netinkamo vykdymo atveju vartotojas mokės verslininkui tam tikros formos ir dydžio netesybas.

Esant tokioms aplinkybėms, vien tik vartotojo paraÅ¡as vartojimo sutartyje, be kita ko, įtvirtinančioje ir standartinę sÄ lygÄ dėl netesybų formos ir dydžio, neatitinka sÄ moningo ir valingo susitarimo prasmės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sÄ lyga dėl netesybų, įtvirtinanti vartotojui nepalankų ir neprotingai didelį delspinigių dydį, nelaikytina Å¡alių susitarimu CK 6.162 straipsnio prasme. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų draudimas ir tokių sÄ lygų neprivalomumas vartotojui.

Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sÄ lygos visais atvejais turi bÅ«ti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sÄ Å¾iningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintame sÄ raÅ¡e nurodytų vartojimo sutarčių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui.Teismas, įvertinęs Sutarties dalykÄ , jos prigimtį, konstatuoja, jog Sutartis yra vartojimo sutartis. Sutarties bendrosios dalies 27 punkte nustatyta, jog už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas palÅ«kanas, įmokas, atsakovas už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka ieÅ¡kovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Nurodyti delspinigiai, mokėtini kas dienÄ , sudaro net 29,20 procento per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesÄ Å¾ininga ir pažeidžiančia atsakovo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 6.188 straipsnio 3 dalies prasme. Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita.

Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet netesybos negali bÅ«ti mažinamos mažiau, nei kreditorius iÅ¡ tikrųjų patyrė nuostolių.Minėta, kad pagal Sutarties bendrosios dalies 27 punktÄ už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas palÅ«kanas, įmokas, atsakovas už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ moka ieÅ¡kovui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.

Atsižvelgiant į teismų praktikÄ dėl netesybų priteisimo, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, darytina iÅ¡vada, kad tokie delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli. 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Viena vertus, Å¡alys Sutartį sudarė dar iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, todėl Å¡is įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas.

Kita vertus, ieÅ¡kovo komercinė veikla, be kita ko, – vartojimo kreditų teikimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į minėtu įstatymu nustatytÄ delspinigių dydį, kaip į orientacinį, konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie ieÅ¡kovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina iÅ¡vada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieÅ¡kovo galimai patirtus nuostolius.IeÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas delspinigių paskaičiavimas patvirtina, kad pagal Sutartį atsakovui priskaičiuoti 0,08 procento dydžio delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 1420,16 Lt sumÄ .

Sumažinus priteistinų delspinigių dydį iki 0,05 procento, laikytina, kad priteistini delspinigiai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 887,60 Lt sumÄ . Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra tenkintinas iÅ¡ dalies.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å alys Sutartimi sulygo dėl 8,36 procento dydžio metinės palÅ«kanų normos (Sutarties specialiosios dalies 5 punktas), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 8,36 procento dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje patenkintų reikalavimų dalis yra 95,23 procento.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 1701,76 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos, tai yra 319,02 Lt žyminio mokesčio ir 1382,74 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 ir 96 straipsniai)              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 92, 93, 96, 230 str. str., 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-288 str. str., teismasn u s p r e n d ž i a:ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti negaliojančiu AB DNB banko (buvęs pavadinimas – DnB NORD bankas) ir A.

S. 2007 m. spalio 17 d. sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 2700-2007-28689 bendrosios dalies 27 punktÄ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , nesumokėtas bankui palÅ«kanas, įmokas, kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ mokėti bankui 0,08 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Priteisti iÅ¡ A. S. 8762,42 Lt skolÄ , 991,28 Lt palÅ«kanas, 887,60 Lt delspinigius, 8,36 procento dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 8762,42 Lt skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. balandžio 10 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1701,76 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas AB DNB bankui.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ A.

S. 11,97 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei.Atsakovas negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.IeÅ¡kovas per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Ramunė Valiulytė