Legislator Case Law & Legislation
da963971-441a-45ab-b8ff-285d4d548f94 AI generated

da963971-441a-45ab-b8ff-285d4d548f94 · Tauragės rajono apylinkės teismas

Case Number da963971-441a-45ab-b8ff-285d4d548f94
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla A2Administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-272-367/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01971-2016-4ROIK:16063861724Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.9.10(s) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. liepos 5 d.          Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Jolitai Dranseikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. V.,jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato atstovui Renatui Å imkui,iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M.

Legislator headnote

AI generated

da963971-441a-45ab-b8ff-285d4d548f94 · Tauragės rajono apylinkės teismas: Variklio temperatÅ«ra buvo 80 laipsnių karščio. M. V. variklio nelietė, tačiau vis tiek laikėsi savo, teigė, kad nevažiavo girtas. Anksčiau iÅ¡ matymo žinojo M. V., tačiau jokio asmeniÅ¡kumo tarp jų nėra. Neblaivumo vietoje nenustatinėjo, jis buvo nugabentas į policijos komisariatÄ , ten nustatė neblaivumÄ . Matėsi, kad M. V. neblaivus. Jis aiÅ¡kino, kad gėrė su draugais alų. Matėsi bute alaus butelių. Neskaičiavo iÅ¡gertų butelių skaičiaus.Liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 31 d., dirbant su kolega R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla A2Administracinio teisės pažeidimo byla A2.6.-272-367/2017Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01971-2016-4ROIK:16063861724Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.9.10(s) TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2017 m. liepos 5 d.          Tauragė Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Jolitai Dranseikaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. V.,jo atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato atstovui Renatui Å imkui,iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje M.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, Teismas n u s t a t ė: 2016 m. gruodžio 8 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. V. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2016 m. spalio 31 d., apie 15 val. 39 min., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,67 promilės) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.M.

V. kaltu neprisipažino, teigia girtas nevairavęs. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016-10-31, 14 val., vienas maÅ¡ina parvažiavo iÅ¡ sesers į namus, kur gyvena su tėvais. Pas seserį buvo likęs nakvoti, nes iÅ¡ vakaro su Å¡vogeriu iÅ¡gėrė porÄ butelių 5 laipsnių stiprumo alaus. Atvažiavo nuo pagrindinio plento, apsisuko žvyrkelio apsisukime, esančiame Å¡imto metrų atstumu nuo S. S. namų. S. S. tuo metu nematė. Grįžęs ir pasistatęs maÅ¡inÄ , jos raktus lyg namie padėjo.

Po to su jo maÅ¡ina niekas nevažiavo. Nuėjo gerti pas dėdę A. P., gyvenantį tame pačiame tėvų name. Turėjo 7 procentų stiprumo Å¡eÅ¡is litrinius butelius alaus. Alų pirko pats. IÅ¡ pradžių su A. P. gėrė dviese. Paskui atėjo ir tėvas. Pats vienas iÅ¡gėrė tris ar keturis litrinius bambalius alaus. Gerdami niekuo neužkando. Atvykusiems pareigÅ«nams pats atidarė automobilio kapotÄ , jis buvo vos vos Å¡iltas. Policininkai taip pat lietė motorÄ . Lauke tada buvo 12-15 laipsnių Å¡ilumos.

PareigÅ«nai iÅ¡sivežė jį iÅ¡ namų į policijos komisariatÄ , o prieÅ¡ 17 val. nustatė jam girtumÄ . PrieÅ¡ pučiant į alkotesterį, burna nebuvo praskalauta. Kai nustatinėjo neblaivumÄ , buvo praėjusi viena, ar pusantros valandos po važiavimo. Su S. S. nesugyvena, anksčiau buvo susimušęs, du konfliktai su juo pasibaigė teismuose. S. S. sakė, jog viskÄ padarys, kad jį sutvarkytų. IÅ¡ liudytojo V. V. paaiÅ¡kinimo matyti, kad 2016 m. spalio 31 d., apie 14 val. 30 min., jis atėjo pas A.

P.. SÅ«nus M. V. su A. P. jau gėrė 7,5 stiprumo alų. Jie turėjo alaus pakuotę. Alus buvo litriniuose bambaliuose. IÅ¡ kur jie turėjo alaus, nežino. Pats su A. P. prieÅ¡ tai jau buvo iÅ¡gėrę pora bambalių alaus. Kai atvyko policija, paklausė kuris yra M. V. ir jį iÅ¡sivežė. Kai iÅ¡vyko dar liko alaus, todėl su A. P. toliau gėrė. IÅ¡gėrė du ar tris bambalius. Su sÅ«naus M. V. maÅ¡ina tÄ dienÄ daugiau niekas nevažiavo. Diena buvo saulėta, nežino kokia buvo temperatÅ«ra, ji buvo pliusinė.Liudytojas A.

P. paaiškino, kad yra M. V. dėdė. 2016 m. spalio 31 d. M. V. parvažiavo ir parsivežė alaus. Iš pradžių gėrė dviese, po to gal po valandos atėjo V. V. Panašiai po 1,5 ar 2 dviejų valandų atvažiavo policija. Dar iš ryto buvo gėręs su V. V.. Paskui nuėjo miegoti. Turėjo alaus šešis litrinius bambalius 7,5 stiprumo. Visi gėrė iš vieno bambalio. Gerdami niekuo neužsikando. Gėrė panašiai po lygiai. Kai M. V. tėvas atėjo, buvo išgėrę apie keturis bambalius alaus.

Kai policija atvažiavo dar vienas bambalis buvo likęs. Jį paskui pabaigė iÅ¡gerti. S. S. prie jų pastoviai kabinėjasi. Liudytoja N. M. paaiÅ¡kino, kad M. V. yra jos brolis. Jis 2016 m. spalio 30 d. pas jÄ Å¡ventė vyro gimtadienį. Vyrai iÅ¡gėrė po dvi skardines alus. Alkoholį baigė vartoti gal 23 val. Brolis pasiliko pas jÄ nakvoti. Paskui pietų metu iÅ¡važiavo namo.Liudytojas S. S. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 31 d. buvo namuose. Prie namų apie 16 val. atvažiavęs automobilis, vairuojamas M.

V., manevravo ir paišė „saules“. Å alia M. V. sėdėjo A. P.. Norėdami jį iÅ¡provokuoti dar ar pirÅ¡tÄ rodė, ar mosikavo jam, nes jis buvo kieme prie namo. Paskui, spausdamas gazÄ , pridaręs duobių nulėkė ir vėl parlėkė atgal. Tris ar keturis kartus buvo atvažiavęs prie keliuko. M. V. apsisukinėjo prie keliuko, vedančio į jo kiemÄ . Kiemas yra 50-60 metrų atstumu nuo keliuko. Specialaus apsisukimo ten nėra. Girdėjo kažkokį garsÄ , galvojo gal jie atsitrenkė į medį.

IÅ¡ karto skambino ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, sakė kad chuliganiÅ¡kai vairuoja, gal atsitrenkė į medį. Policija atvyko po 10-15 min. PareigÅ«nams viskÄ papasakojo, jie nufotografavo ratų žymes ant kelio, kurios aiÅ¡kiai matėsi. Pokalbis truko apie 5 min. Po to nuvažiavo pas M. V. į namus. M. V. ir A. P. gyvena už 200-300 metrų nuo jo namų. Po to pats užsilygino likusias ratų žymių duobes. Yra nukentėjęs nuo M. V. du kartus. Jo paaiÅ¡kinimÄ užrašė pareigÅ«nas S. , jam diktavo kÄ raÅ¡yti.Liudytojas R.

Å . paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 31 d. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini) kaime pavojingai manevruoja automobilis, atsitrenkė į medį ir nuvažiavo. Atvykus į vietÄ , kurioje nėra kelio iÅ¡platėjimo, yra tik sankryža ties S. S. namais, esančiais maždaug už 60 metrų, ant kelio matė automobilio padangų praslydimo žymes, jas nufotografavo. Buvo „šūstrai“ prasukta, ant „prakasų“. Nepamena kiek kartų ant kelio buvo pasisukta, nemano, kad ten buvo važiuota tris kartus.

S. S. nurodė, kad M. V. pavojingai manevravo, gal atsitrenkė į medį ir nuvažiavo. ApžiÅ«rėjo medį, atsitrenkimo nesimatė. Nuvažiavo į M. V. kiemÄ . Å alia namo rado pastatytÄ (duomenys neskelbtini) automobilį. Automobilis buvo neapgadintas. Nuėję į butÄ rado M. V. ir dar du vyriÅ¡kius. Pasikvietė M. V.. Jis aiÅ¡kino, kad nevažiavo, paskui sakė, kad važiavo prieÅ¡ valandÄ ar dvi. Sakė niekas automobiliu, iÅ¡skyrus jį, nesinaudoja. Pakėlus automobilio kapotÄ , variklis buvo karÅ¡tas, nėjo net rankos iÅ¡laikyti.

Variklio temperatÅ«ra buvo 80 laipsnių karščio. M. V. variklio nelietė, tačiau vis tiek laikėsi savo, teigė, kad nevažiavo girtas. Anksčiau iÅ¡ matymo žinojo M. V., tačiau jokio asmeniÅ¡kumo tarp jų nėra. Neblaivumo vietoje nenustatinėjo, jis buvo nugabentas į policijos komisariatÄ , ten nustatė neblaivumÄ . Matėsi, kad M. V. neblaivus. Jis aiÅ¡kino, kad gėrė su draugais alų. Matėsi bute alaus butelių. Neskaičiavo iÅ¡gertų butelių skaičiaus.Liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad 2016 m. spalio 31 d., dirbant su kolega R.

Å ., 15 val. 40 min gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime asmuo pavojingai manevruoja, važiavo dideliu greičiu, atsitrenkė į medį ir bando pasiÅ¡alinti. Maždaug po 10 minučių atvykus į įvykio vietÄ matėsi automobilio vėžės, žemė buvo „iÅ¡arta“. Ten buvo ne vienÄ kartÄ apsisukta. Žala niekam nebuvo padaryta. Susisiekė su pranešėju S. S.. Jis pasakė, kad M. V. važiavo su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Ä®vykio aplinkybes vietoje aiÅ¡kinosi 10-15 min.

Nuvykus pas M. V. į namus, ten rado jį su dar dviem piliečiais. Sakė, kad jis važiavo prieÅ¡ kelias valandas. Patikrino variklio gaubtÄ , jis buvo Å¡iltas. Prie variklio gaubto buvo pridėjęs rankÄ , o variklį tikrino kolega R. Å .. Ar M. V. lietė variklį, negali pasakyti. Nustatė, kad buvo važiuota neseniai. AiÅ¡kintis aplinkybes pas M. V. irgi kažkiek užtruko, vyrai buvo iÅ¡gėrę, norėjo daug aiÅ¡kintis. Liudytojas D. S. paaiÅ¡kino, kad pagal surinktÄ medžiagÄ ir liudytojų parodymus, surašė protokolÄ iÅ¡ liudytojo S. S. paaiÅ¡kinimo, kad M.

V. vairavo Å¡iÄ transporto priemonę ir iÅ¡ pačio kaltinamojo paaiÅ¡kinimo. Kelis paaiÅ¡kinimus užrašė pats, kelis kiti kolegos. Pats įvykio vietoje nebuvo. Anksčiau M. V. yra baudęs. Nepagrįstai apkaltinti jo neturi pagrindo.Liudytojas R. S. paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ S. S. paėmė paaiÅ¡kinimÄ . KÄ S. S. nurodė, tÄ ir užrašė. Jis nurodė, kad važiavo du asmenys. Teigė, kad M. V. vairavo, o kas buvo antras asmuo, negalėjo nurodyti. S. S. minėjo, kad automobilis lyg buvo griovyje, bet nebuvo įsitikinęs. S. S. klausė ar automobilis buvo atsitrenkęs į medį, tačiau jis tiksliai nežinojo.Institucijos atstovas R.

Å . nurodė, jog palaiko nuomonę, jog per tokį trumpÄ laikÄ M. V. negalėjo iÅ¡gerti tiek daug alaus ir apgirsti. Tikėtina, jog tai buvo kelių dienų girtavimas. Ä®vykio momentu M. V. buvo neblaivus ir tai suprato, todėl praÅ¡o jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinė teisės pažeidimo byla nutrauktina.Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK), patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, kuris už M.

V. padarytÄ nusižengimÄ numato griežtesnes nuobaudas. Ä®statymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis), todėl byla iÅ¡nagrinėta vadovaujantis įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m.

įstatymu Nr. X-4449, normomis.Kaip matyti iÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo, M. V. kaltinamas padaręs administracinės teisės pažeidimÄ , numatytÄ iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, kuris nustatė atsakomybę už transporto priemonių vairavimÄ , esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimÄ , taip pat alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

M. V. tiek paaiÅ¡kinimuose administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad tik grįžęs 2016 m. spalio 31 d., apie 14 val. iÅ¡ sesers, gėrė alų pas dėdę A. P. namuose, kur policininkai jį ir surado. Policininkams aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ tai vairavo automobilį, bet vairavo bÅ«damas blaivus. Liudytojai policijos pareigÅ«nai R. Å . ir S. M. patvirtino, kad gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ pradžių vyko į įvykio vietÄ , jÄ apžiÅ«rėjo, bendravo su S. S., tik po to vyko pas M.

V.. Ten jį rado su kompanija vartojantį alkoholį. M. V. neneigia įvykio dienÄ važiavęs savo automobiliu ir apsisukinėjęs prie kaimynų, tik neigė vairavęs neblaivus. Taip nenustatyta ir automobilio apgadinimų bei nerasta S. S. paminėto medžio atsitrenkimo žymių, tai yra nebuvo nustatyta, kad M. V. padarė eismo įvykį. Jo automobilio variklio dangtis buvo Å¡iltas, o variklis dar karÅ¡tas. Tokias pat aplinkybes policijos pareigÅ«nas R. Å . nurodė ir tarnybiniame praneÅ¡ime. IÅ¡ policijos ataskaitos žiÅ«ryklės nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d., 15 val. 39 min. pranešėjas S. S. informavo, jog automobilis (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį, pavojingai manevruoja, įtaria, kad gali bÅ«ti neblaivÅ«s ir dviese bando pasiÅ¡alinti (b.l. 3).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. S. patvirtino, kad nematė ar M. V. vairuojamas automobilis Audi trenkėsi į medį, tik girdėjo kažkokį garsÄ , todėl taip pagalvojo ir informavo policijÄ , kad įvyko eismo įvykis. Aplinkybę, kad grįžus M. V., pas A. P. iÅ¡gėrė ne vienÄ â€žbambalį“ stipraus alaus be užkandos, o policijai atvažiavus juos rado geriančius alų bei iÅ¡sivežė M. V. į policijÄ , patvirtino ir liudytojai A. P. bei V. V. IÅ¡ alkotesterio parodymų matyti, kad M.

V. 2,67 promilių girtumas buvo nustatytas 2016 m. spalio 16 d. 16 val. 49 min. (b. l. 9), t. y. nuo praneÅ¡imo praėjus kiek daugiau nei valandai laiko. Lietuvos teismų praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-39-2014).

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei įvertinęs įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankami įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad M. V. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, tai yra nėra pagrindo teigti, kad 2016 m. spalio 31 d. 15 val. 39 min. (duomenys neskelbtini), kai buvo gautas S. S. praneÅ¡imas policijai, M. V. vairavo jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis.

IÅ¡ S. S. pirminio praneÅ¡imo bei teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog įtariant, kad M. V. yra neblaivus, nes pavojingai apsisukinėjo, rodė gestus ir girdėjo įtartinÄ smÅ«gio garsÄ , S. S. iÅ¡ karto į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Tačiau policijos pareigÅ«nams iÅ¡tyrus S. S. praneÅ¡imÄ , nepasitvirtino aplinkybės dėl galimo M. V. padaryto eismo įvykio. Nenustačius, kad M. V. sukėlė eismo įvykį bei iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, jam nebuvo pareigos nevartoti alkoholio iki eismo aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimo.

M. V. buvo nustatytas 2,67 promilių girtumas, tačiau iÅ¡ administracinėn atsakomybėn traukiamo M. V., liudytojų A. P. ir V. V. parodymų nustatyta, kad jis vartojo alkoholį jau sugrįžęs į namus. Liudytojai policijos pareigÅ«nai R. Å ., S. M., taip pat patvirtino, kad jiems atvykus M. V. su A. P. ir V. V. vartojo alkoholį. AnalogiÅ¡kai M. V. aiÅ¡kino ir savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose 2016-10-31 bei 2016-11-28 (b.l. 10-11). M. V. nuosekliai ir iÅ¡samiai paaiÅ¡kino kÄ ir kada veikė įvykio dienÄ ir jos iÅ¡vakarėse, t.y. kad 2016-10-31 alkoholį jis pradėjo vartoti apie 15.20 val.

Liudytojas S. S. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime parodė, kad policijos pareigÅ«nai atvyko praėjus ne daugiau kaip 15 min po jo skambučio. Minėta, kad praneÅ¡imas policijoje gautas 15.39 val. Liudytojas S. M. detaliai paaiÅ¡kino, kad į įvykio vietÄ atvyko maždaug po 10 minučių, įvykio aplinkybes vietoje aiÅ¡kinosi 10-15 min. ir tik po to vyko į M. V. namus. Tokiu bÅ«du, įvertinant aplinkybę, kad į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai iÅ¡vyko po keleto minučių po praneÅ¡imo gavimo, įvykio vietoje bendravo su liudytoju S. S., fotografavo jo nurodytas automobilio vėžes, aiÅ¡kinosi ar nebuvo eismo įvykio atsitrenkiant į medį, darytina iÅ¡vada, kad pareigÅ«nai į M.

V. dėdės A. P. butÄ atvyko apie 1600-1610 val., taigi M. V. su kompanija vartojus alkoholinius gėrimus – 7.5 laipsnių stiprumo alų apie 30 minučių. IÅ¡ M. V. ir liudytojos N. M. raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir jų parodymų teisme matyti, kad alkoholinius gėrimus M. V. vartojo ir iÅ¡vakarėse lankydamasis N. M. namuose. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija darant prielaidÄ , kad jis iÅ¡ sesers namų iÅ¡vyko jau iÅ¡siblaivęs, akivaizdu, kad alkoholio vartojimas ir kitÄ dienÄ turėjo pagreitinti M.

V. apgirtimÄ . Be to, iÅ¡ alų gėrusių vyriÅ¡kių paaiÅ¡kinimų matyti, kad alus buvo geriamas niekuo neužsikandant, kas irgi pagreitina apgirtimo procesÄ . Teismas tikslindamas įvykio aplinkybes 2017-05-05 kreipėsi dėl informacijos apie alkoholio poveikį į Ekstremalių sveikatai situacijų centrÄ , kad Å¡is patikslintų ar M. V. per 30 minučių iÅ¡gertas alkoholio kiekis (3-4 litrai, 7,5 stiprumo alaus) galėjo sukelti jam sunkų girtumo laipsnį (2,67 promilės), kuris M. V. buvo nustatytas praėjus 30 minučių po iÅ¡gertuvių pabaigos.

Ekstremalių sveikatai situacijų centras 2017-05-12 pateikdamas atsakymÄ Ä¯ minėtÄ klausimÄ nurodė, jog per tokį trumpÄ laikÄ nors ir mažai tikėtina, jog įmanoma suvartoti 3-4 litrus 7,5 proc. stiprumo alaus, tačiau teoriÅ¡kai įmanoma iÅ¡gėrus tokį kiekį apgirsti tiek, kad bÅ«tų nustatytas 2,67 promilės girtumas. Iki atvykstant policijos pareigÅ«nams M. V. teigia iÅ¡gėręs apie tris ar keturis litrinius „bambalius“ alaus, kartu su juo alkoholį vartoję A. P. ir V.

V. tiksliai nenurodė kiek kuris iÅ¡gėrė. Ä®vertinus aplinkybę, kad M. V. yra gerokai jaunesnis už A. P. ir V. V., kad minimi liudytojai abu nurodė iÅ¡ ryto tÄ dienÄ dviese irgi gėrę alų, darytina iÅ¡vada, kad tuo metu, kai alų pradėjo gerti ir į namus sugrįžęs M. V., jie jo iÅ¡gėrė mažiau, nei V. V. prisijungęs prie jų vėliau. Liudytojas A. P. parodė, kad alus buvo geriamas siunčiant butelį ratu, taigi ir konstatuoti kiek konkrečiai butelių iÅ¡gėrė M.

V., nėra galimybės, o vertinant ekspertų pateiktÄ atsakymÄ teoriÅ¡kai M. V. nurodytÄ kiekį iÅ¡gerti ir apgirsti iki sunkaus girtumo laipsnio per tokį trumpÄ laikÄ Ä¯manoma. Policijos pareigÅ«nai nenustatinėjo kiek ir kokio alkoholio turėjo kompanija, kokį kiekį jo buvo tÄ dienÄ iÅ¡gėręs M. V., taigi objektyvių duomenų, kiek iki atvykstant policijos pareigÅ«nams alkoholio buvo iÅ¡gėręs M. V., byloje nėra. Pats M. V. teigė atsinešęs pas A. P. pakuotę su Å¡eÅ¡iais litriniais alaus buteliais, jo kompanionai iÅ¡ esmės pačių turėtų ir iÅ¡gertų butelių skaičiaus, galimai dėl girtumo, nurodyti negalėjo.

Tokiu bÅ«du, M. V. pateikta versija, kad per laiko tarpÄ nuo atvykimo į liudytojo A. P. butÄ iki policijos pareigÅ«nų atvykimo jis iÅ¡gėrė 3-4 litrus stipraus alaus, nėra paneigta.Teismas nelaiko reikÅ¡minga, juo labiau lemiama bylai aplinkybę, ar atvykus policijos pareigÅ«nams M. V. vairuoto automobilio variklis buvo karÅ¡tas ar jau atvėsęs, kadangi jokiais prietaisais jo temperatÅ«ra iÅ¡matuota nebuvo, be to, nėra jokios metodikos nustatyti, per kiek laiko atauÅ¡ta neveikiantis automobilio variklis.

Minėta, kad policijos pareigÅ«nai M. V. vairuoto automobilio temperatÅ«rÄ empiriÅ¡kai tikrino tik po to, kai atvykę iÅ¡ pradžių aiÅ¡kinosi aplinkybes įvykio vietoje kartu su S. S., po to - su alkoholį vartojančia kompanija, o liudytojo R. Å . nurodytÄ aplinkybę, kad po tiek laiko automobilio variklis buvo 80 laipsnių temperatÅ«ros, teismas vertina kritiÅ¡kai, nes abejotina, ar tokios temperatÅ«ros bÅ«na net ilgai veikiančio neužgesinto variklio korpusas. M. V. tvirtina irgi lietęs variklį ir jis buvęs vos Å¡iltas.

Liudytojas S. M. nurodė lietęs tik automobilio kapotÄ , kuris buvo Å¡iltas. Ä®vertinant tai, kad, kaip nurodė proceso dalyviai, tÄ dienÄ oro temperatÅ«ra buvo pliusinė, darytina iÅ¡vada, kad automobilio variklis pakankamai Å¡iltas galėjo iÅ¡silaikyti ilgai, todėl jo karÅ¡tumas (vėsumas) tikrinimo metu, dėl proceso dalyvių parodymų prieÅ¡taringumo ir kitų aptartų aplinkybių, negali bÅ«ti laikomas svariu įrodymu sprendžiant ar M. V. įvykio dienÄ automobilį vairavo blaivus. IÅ¡ liudytojo S. S. praneÅ¡imo bendruoju pagalbos telefonu, jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo (b.l.

12) ir paaiÅ¡kinimo teisme matyti, kad jis matė apsisukinėjantį ties į jo namus vedančiu keliuku automobilį, kurį vairavo M. V., tačiau jis tuo metu buvo savo kieme, esančiame maždaug už 60 metrų. Akivaizdu, kad iÅ¡ tokio atstumo matyti, ar vairuotojas iÅ¡oriÅ¡kai tuo metu atrodė neblaivus, jis negalėjo. M. V. neneigia, kad prieÅ¡ pastatydamas automobilį apsisuko ties į S. S. sodybÄ vedančiu keliuku. Teigė, kad tuo metu automobilyje buvo vienas. IÅ¡ S. S. praneÅ¡imo ir jo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo matyti, kad jis nurodė automobilyje buvus du asmenis, tačiau atpažino tik vairuotojÄ M.

V.. Teisme jis jau teigė matęs ir pažinęs, kad Å¡alia vairuotojo sėdėjo A. P., nors pastarasis to nepatvirtino ir paaiÅ¡kino, kad S. S. pastoviai prie jo kabinėjasi. Nors S. S. teigė, kad jis jo paaiÅ¡kinimÄ užraÅ¡iusiam policijos pareigÅ«nui sakė matęs, jog Å¡alia M. V. sėdėjo A. P., liudytojas R. S. tai paneigė. Darytina iÅ¡vada, kad aplinkybės ar M. V. tuo metu važiavo vienas ar su dar vienu asmeniu, juo labiau – ar su A. P., laikytinos neįrodytomis dėl įvykio dalyvių parodymų prieÅ¡taringumo.

Tokiu bÅ«du, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku M. V. automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus ir nepaneigta jo versija, kad jam nustatytÄ neblaivumo laipsnį jis pasiekė alkoholį vartodamas po to, kai pastatė automobilį prie savo namų kiemo.Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas ar pareigÅ«nas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Minimoje byloje iš surinktų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl M.

V. kaltės, todėl sprendžiant dėl asmens kaltės privalu vadovaujantis nuostata, kad visos abejonės turi būti taikomos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant M. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a:

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ M. V., nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įvykio ir sudėties.Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                           Raimonda Pauparienė