2021-06-30 Nr. AB-13776-3-62-3-00420-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-400-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvadą, kuria nepritarta ir atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Regionų apygardos administraciniame teisme 2021 m. kovo 25 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-5016-289/2021) yra išspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2021 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 21R1-55(AG1-47/11-2021), Administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvados (rašto) panaikinimo ir Administracijos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, arba perdavimo Komisijai iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas skundas tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurio priėmimas yra išspręstas administracinėje byloje Nr. eI3-5016-289/2021, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu.

II. Pareiškėjas Z. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5016-289/2021.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad siekdamas apginti savo pažeistas teises buvo priverstas teisme ginčyti Komisijos 2021 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, o tuo pačiu reikšti ir reikalavimus dėl ginčo esmės, t. y. ginčyti atsakovo priimtą administracinį aktą. Regionų apygardos administracinis teismas yra priėmęs atitinkamą pareiškėjo skundą (administracinė byla Nr. eI3-5016-289/2021), tačiau byloje pirmiausia bus sprendžiamas klausimas dėl Komisijos sprendimo atsisakyti priimti skundą pagrįstumo, o konstatavus, kad Komisijos sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nebus nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl ginčo esmės. Taigi susidarė situacija, jog Regionų apygardos administracinio teismo žinioje yra dvi bylos iš dalies tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, tačiau teismui nusprendus, kad Komisijos sprendimas buvo teisėtas, teismas nenagrinės pareiškėjo skundo iš esmės. Palikus ginčijamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį nepakeistą, pareiškėjas norėdamas iš naujo ginčyti atitinkamus atsakovo veiksmus turės reikšti naują skundą ir prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti, kuris nebūtinai bus atnaujintas. Todėl, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad kol nėra išspręstas klausimas jau nagrinėjamoje byloje Nr. eI3-5016-289/2021, nėra galimybės teisingai išspręsti klausimą, ar turi būti priimtas skundas šioje byloje, todėl yra pagrindas sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Z. S. skundą dėl to, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad procesinių įstatymų (šiuo atveju – ABTĮ) nuostatos skirtos užtikrinti, kad byloje, laikantis proceso principų ir normų, būtų priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo baigiamasis procesinis sprendimas. Teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą (ABTĮ 11 str. 1 d.); savo ruožtu proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Tai, be kita ko, reiškia, kad proceso dalyviai neturėtų kreiptis su tapačiais skundais į teismą, o teismui nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tokį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.); teismui nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį (ABTĮ 103 str. 2 p.), arba yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą (ABTĮ 103 str. 3 p.), teismas nutraukia bylą; jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 105 str. 4 p.) teismas skundą palieka nenagrinėtą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas skundas tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurio priėmimas yra išspręstas administracinėje byloje Nr. eI3-5016-289/2021, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Tačiau paminėtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai priėmė 2021 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-5016-289/2021, kuria, vadovaujantis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtu, nes buvo įvertinta, jog šioje administracinėje byloje yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Minėta Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartis įsiteisėjo. Vadinasi, nepaisant to, kad formaliai pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, tinkamai įvertino tuo metu egzistavusią aplinkybę, jog teismo žinioje buvo byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dabartiniu momentu toks vertinimas negali būti laikomas teisingu, nes aptariama teismo nustatyta aplinkybė nebeatitinka tikrovės (kaip minėta, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-5016-289/2021 pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu). Todėl, palikus galioti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, joje pateiktas procesinių normų aiškinimas sudarytų tik išorinę teisingumo vykdymo regimybę, nes pareiškėjas iš to paties teismo (Regionų apygardos administracinio teismo) skirtingų rūmų (Kauno ir Šiaulių) gautų atsakymą, kad byla nenagrinėjama, nes ji nagrinėjama kituose rūmuose (nors tai neatitinka tikrovės) (ydingo rato (lot. circulus vitiosus) situacija).

Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, be kita ko, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais. Teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimus). Administracinių teismų praktikoje yra pažymėta, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1801-662/2021).

Įvertinus, kad formaliai pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2021 m. gegužės 6 d. nutartį, tinkamai įvertino tuo metu egzistavusią aplinkybę, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, tačiau, siekiant užtikrinti pareiškėjo fundamentalią teisę į teisminę gynybą, taip pat įvertinus, kad dabartiniu momentu toks vertinimas negali būti laikomas teisingu, nes, palikus galioti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartį, būtų konstatuota tikrovės neatitinkanti aplinkybė, esą teismo žinioje vis dar yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartis naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo Z. S. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis