da95d860-bcb6-4055-b87f-9eaff5d024b5 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-691-1034/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04709-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. gruodžio 4 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas, sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. P., jos atstovui advokatui Vygantui Barkauskui, nedalyvaujant Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs G.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Vyganto Barkausko skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18322-2019, n u s t a t ė : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2019 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-18322-2019 administracinio nusižengimo byloje G. P. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 170 Eur dydžio bauda bei specialios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Administracinė nuobauda G. P. paskirta už tai, kad ji 2019 m. rugpjūčio 4 d., apie 18.32 val., Vilniaus g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai keisdama važiavimo kryptį eismo juostoje, persirikiuodama iÅ¡ vidurinės eismo juostos į kairės pusės kraÅ¡tinę juostÄ sudarė avarinę situacijÄ , nes neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, dėl ko kitos transporto priemonės susidÅ«rė (b. l. 10).

Nesutikdamas su priimtu nutarimu G. P. atstovas advokatas Vygantas Barkauskas, pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo praÅ¡o panaikinti priimtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Skunde nurodyta, kad KET 9 ir 101 punktų pažeidimas per se negali bÅ«ti laikomas pavojingu ar chuliganiÅ¡ku vairavimu ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme. Nei protokole, nei nutarime nėra nurodyta jokių argumentų ir motyvų, kodėl policijos pareigÅ«nas G. P. veiksmus kvalifikavo bÅ«tent kaip pavojingÄ ar chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ .

G. P. nepažeidė jokių įstatymų ir (ar) teisės aktų. PrieÅ¡ingai, G. P. vairuodama atliko Vilniaus mieste vairuojantiems asmenims įprastus veiksmus: posÅ«kį į deÅ¡inę, važiavimÄ Å¾iedu, persirikiavimÄ Ä¯ gretimÄ eismo juostÄ , sustojimÄ prieÅ¡ Å¡viesoforÄ ir kt. G. P. reikėjo sukti į kairę, į A. G. g. ir toliau važiuoti link Lietuvos Respublikos Seimo, todėl, prieÅ¡ tai iÅ¡ anksto pradėjusi rodyti kairįjį posÅ«kio signalÄ , ji persirikiavo į kairiÄ jÄ eismo juostÄ .

Kadangi užgeso Å¡viesoforo kairioji sekcija, leidžianti sukti į kairę, G. P. sustabdė automobilį, prieÅ¡ kurį buvo sustojusios dar 1-2 transporto priemonės. Ji jokios kliÅ«ties kitiems eismo dalyviams nesudarė, todėl paskui jÄ važiavusiam P. I. tai negalėjo bÅ«ti siurprizas ir nebuvo jokio protingo poreikio staigiai stabdyti savo automobilį. Tai patvirtina ir tai, kad P. I. nekliudė G. P. automobilio, o tarp jų vairuojamų automobilių buvo kelių metrų tarpas. G. P. negali bÅ«ti laikoma kalta dėl to, kad vairuotoja K.

K. nesilaikė saugaus atstumo nuo P. I. vairuojamo automobilio ir į jį atsitrenkė. Pareiškėjai nepagrįstai inkriminuota tai, kad ji staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje. Važiavimo krypties ji nekeitė, tik persirikiavo ir važiavo ta pačia kryptimi. Pareigūnų parodymai nėra objektyvūs, nes jie eismo įvykio betarpiškai nestebėjo. Policijos pareigūnas neatsižvelgė į tai, kad P. I., duodamas parodymus, siekė paaiškinti savo automobilio staigaus stabdymo priežastį, todėl jo motyvai byloje prieštarauja G.

P. interesams (b. l. 16-21). Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepimu į skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti. Institucijos nuomone, pareigÅ«nas, priėmęs skundžiamÄ nutarimÄ , vertino surinktų įrodymų visumÄ , rėmėsi policijos pareigÅ«nų tarnybiniais praneÅ¡imais, įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimais (b. l. 2). Administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad skundÄ palaiko. Ji važiavo taip, kaip leidžia taisyklės, jokių staigių manevrų nedarė, tiesiog rikiavosi iÅ¡ vidurinės kraÅ¡tinės (juostos) į kairę, maždaug toje vietoje, kur kairė kraÅ¡tinė prasideda.

Tuo metu užgesus žaliai Å¡viesoforo rodyklei sustojo prieÅ¡ jÄ dvi maÅ¡inos, kurios suko į kairę ir todėl turėjo sustoti ir ji. Buvo eilinis, normalus važiavimas, kuris neturėjo sukelti avarinės situacijos. Ji važiavo nuo Skalvijos kino teatro, yra ne vilnietė, nelabai žino tų gatvių. Jau įvažiavusi į žiedo tiesiÄ jÄ rikiavosi į kairę kraÅ¡tinę, pasižiÅ«rėjusi per veidrodėlį, ar neatvažiuoja iÅ¡ po žiedo maÅ¡inos ir ji nematė arti jos esančios jokios maÅ¡inos, todėl iÅ¡ vidurinės (juostos) rikiavosi į kairę kraÅ¡tinę.

Tuo momentu degė žalia sekcija ir jai darant manevrÄ ta sekcija užgeso. Kai ji sustojo, po kurio laiko pamatė automobilį, kuris sustojo už jo. Kai sustojo, po 30 sekundžių ar minutės, pribėgo du vaikinai, tarp jų ir vaikinas, kuris vairavo maÅ¡inÄ , į kuriÄ atsitrenkė. Tik tada ji pamatė, jog jie susidÅ«rė. Kaip jie susidÅ«rė, ji nematė, nes jos veidrodėlyje jo nebuvo, kai darė manevrÄ . Ji laukė policijos, nors ir nesijautė kalta. Policija iÅ¡ karto pasakė, kad nukentėjusysis I. reikalauja, kad jai bÅ«tų suraÅ¡ytas protokolas.

Jos supratimu, I. tikrai nebuvo reikalo staigiai stabdyti, nes tarp jų buvo dar automobilio dydžio tarpas. Sustojus tarp I. ir jos automobilio buvo iki trijų metrų tarpas. Liudytojas P. I. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog važiavo GoÅ¡tauto gatve link Kalvarijų g., įvažiavus į žiedinę sankryÅ¾Ä , degant žaliam Å¡viesoforo signalui, važiavo ir staiga prieÅ¡ais jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡niro automobilis, kuris užkirto jam keliÄ , vengiant susidÅ«rimo turėjo staigiai stabdyti.

Važiavo apie 40-45 km/h greičiu, pavyko pilnai sustabdyti automobilį. Honda CR-V praniro ir nuvažiavo laukti, kad pasukti į kairę ir tuo pačiu metu, kai jis staigiai sustabdė, į jį rėžėsi Opel automobilis. IÅ¡lipus pirmas iÅ¡ veiksmų buvo sustabdyti tÄ vairuotojÄ , kuris sukėlė eismo įvykį. JÄ sustabdė, paprašė, kad toliau nevažiuotų ir kad pildytų eismo įvykio deklaracijÄ , tačiau Opel vairuotoja buvo su vaikinu, kurie pasiÅ«lė kviesti policijÄ , jis dėl to neprieÅ¡taravo, nes policija su tokiais įvykiais susiduria kiekvienÄ dienÄ .

Atvažiavo policija, apžiÅ«rėjo, pasakė, kad kaltas tas, kuris įvažiavo į jį, jis (P. I.) pasakė, kad įvykis atsitiko dėl Honda CR-V veiksmų ir kad pageidautų, jog viskÄ užfiksuotų. Jie iÅ¡sitraukė matavimo įtaisus, pradėjo matuoti atstumus ir surašė visus rodmenis. Nuo GoÅ¡tauto gatvės važiavo link Kalvarijų gatvės. Jis važiavo pačia kairine juosta, jeigu žiÅ«rint iÅ¡ deÅ¡inės į kairę, tai antra juosta važiavo. Neturi gatvės eismo schemos, todėl gali klysti, daug laiko praėjo. 2-3 metrai buvo tarp Honda ir jo automobilio, kai sustojo.

Nepastebėjo, ar prieÅ¡ais Honda automobilį buvo kitų automobilių. Jis su Opel vairuotojos keleiviu priėjo prie Honda vairuotojos, ji sakė, jog rodė posÅ«kį, čia ne vietinė, nežinojo, kur važiuoti, ir jai reikėjo žiede apsisukti, tačiau posÅ«kio rodymas nesÄ lygoja, kad reikia užkirsti keliÄ kitam automobiliui. Opel vairuotoja nesilaikė saugios distancijos ir rėžėsi į jo automobilio galinę dalį. Jis važiavo apie 40-45 km/h greičiu. Neturi priežasčių apkalbėti Honda vairuotojÄ , jos nei prieÅ¡ įvykį, nei po įvykio nepažinojo ir nepažįsta.

Jam pavyko pilnai sustabdyti automobilį, jeigu bÅ«tų nesustojęs, tai bÅ«tų atsitrenkęs į kairę Honda dalį. Kažkur 2-3 m. atstumu sustojo nuo Honda automobilio. IÅ¡ karto, stabdymo pabaigoje, gal po sekundės, į jį atsitrenkė Opel automobilis. Gal ir po kelių sekundžių buvo smÅ«gis, tiksliai nepasakys. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog įvyko autoįvykis, aÅ¡ atsitrenkė į beveik stovintį automobilį, buvo paskirta bauda už saugaus atstumo nesilaikymÄ .

Po įvykio jos keleivis ir tas kitas vairuotojas bendravo, ji buvo pasimetusi. Greičio neprisimena, gal 30-40 km/h greičiu. Gatvėje automobilių buvo, už Hyundai buvo dar du automobiliai. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius dalį policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 6), liudytoja K. K. paaiškino, jog teisingai nurodyta. Ji nepastebėjo, kad Hyundai važiuotų, jis buvo praktiškai sustojęs, negali pasakyti, ar stabdymas buvo staigus, neprisimena. Neprisimena, koks automobilis važiavo prieš jį iki įvykio, iki to krūmo.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli Å¡ioje normoje nustatyti alternatyvÅ«s veiksmai:

a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus;

b) lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti;

c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse;

d) pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas;

e) tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. G. P. administracinio nusižengimo protokolas suraÅ¡ytas ir skundžiamu nutarimu nuobauda paskirta už vienÄ iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – pavojingÄ situacijÄ sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ (KET 9, 101 punktai).

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 101 punkte numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnyje, bÅ«tinas požymis yra tyčia. Pagal ANK administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bet sÄ moningai leido pasekmėms atsirasti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, G. P. nei administracinio nusižengimo protokolo, nei skundžiamo nutarimo suraÅ¡ymo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, teisme paaiÅ¡kino, jog važiavo taip, kaip leidžia taisyklės, jokių staigių manevrų nedarė, tiesiog rikiavosi iÅ¡ vidurinės kraÅ¡tinės (juostos) į kairę, maždaug toje vietoje, kur kairė kraÅ¡tinė prasideda.

Jos teigimu, P. I. tikrai nebuvo reikalo staigiai stabdyti, nes tarp jų buvo dar automobilio dydžio tarpas. Administracinio nusižengimo protokolo suraÅ¡ymo metu G. P. nurodė, kad įjungė kairės pusės signalÄ , persirikiavo iÅ¡ vidurinės juostos kairei pusei kraÅ¡tinę juostÄ , dėl avarinės situacijos sudarymo nesutinka, nes jos daromas manevras neturėjo sukelti avarinės situacijos. Visgi, pažymėtina, jog tokie G. P. paaiÅ¡kinimai neatitinka liudytojo P. I. paaiÅ¡kinimų. Viso proceso metu P. I. nuosekliai nurodė, kad staiga prieÅ¡ais jį iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡niro automobilis, kuris užkirto jam keliÄ , vengiant susidÅ«rimo turėjo staigiai stabdyti.

Pažymėtina, kad esminėse detalėse P. I. paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, be to, jis nurodė, kad neturi priežasčių nepagrįstai apkalbėti G. P., jos nei prieÅ¡ įvykį, nei po įvykio nepažinojo ir nepažįsta, tokių priežasčių nenurodė ir pati G. P.. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo P. I. paaiÅ¡kinimais, kurie, kaip minėta, buvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s, be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog aptariamo įvykio metu, nurodytu laiku nebuvo jokios pagrįstos priežasties P. I. staigiai stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, jeigu G.

P. nebÅ«tų staiga persirikiavusi į gretimÄ eismo juostÄ . Tokį teismo vidinį įsitikinimÄ sustiprina ir tai, kad, pasak P. I., iÅ¡kart po įvykio bendraujant su G. P., Å¡i nurodė, jog čia ne vietinė, nežinojo, kur važiuoti, ir jai reikėjo žiede apsisukti. Tokie P. I. paaiÅ¡kinimai atitinka ir G. P. teisme duotus paaiÅ¡kinimus dalyje, kurioje ji nurodė, kad yra ne vilnietė, nelabai žino gatvių (pavadinimų) bei teismui nurodytÄ G. P. gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini).

Teismas iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , įvertinęs G. P. bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad Å¡iuo atveju nėra įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Byloje nesurinkta ir nebuvo pateikta neginčytinų ir nepaneigiamų duomenų, kad G. P. manevras – staigus persirikiavimas į kitÄ eismo juostÄ galėjo bÅ«ti padarytas tyčia ar iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Tokių aplinkybių nenurodė ir nei vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų.

Skundžiamame nutarime, kaip pagrįstai skunde nurodė G. P. atstovas, nenurodyta jokių argumentų ir motyvų, kodėl G. P. veiksmai kvalifikuoti kaip pavojingas ar chuliganiÅ¡kas vairavimas ANK 420 straipsnio 1 dalies prasme. Pastebėtina, jog ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog reikalavimo duoti keliÄ pradedant važiuoti, įvažiuojant į keliÄ , persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt iki devyniasdeÅ¡imt eurų.

Å iuo atveju svarbu pastebėti, kad ANK 417 straipsnio pavadinimas yra „Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas“, o ANK 420 straipsnio pavadinimas yra „Pavojingas ir chuliganiÅ¡kas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidimas“. Tokie ANK straipsnių pavadinimų skirtumai bei atitinkamai už juos numatytų administracinio nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skirtumai (ANK 417 straipsnio 3 dalis numato Å¡velnesnę (mažesnę) baudÄ už tokį nusižengimÄ ir nenumato privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) suponuoja, jog ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra pavojingesnis ir sunkesnis administracinis nusižengimas nei administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

ANK 642 straipsnyje numatyta, kad iÅ¡nagrinėjęs bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimÄ ir paskirti administracinę nuobaudÄ remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytÄ nusižengimÄ . Å is sprendimas priimamas tais atvejais, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ ir paskirti nuobaudÄ , atitinkančiÄ administracinio nusižengimo kvalifikavimÄ .

Byloje nustatyta, jog G. P., vairuodama transporto priemonę – automobilį, staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje, persirikiuodama iÅ¡ vidurinės eismo juostos į kairės pusės kraÅ¡tinę juostÄ sudarė avarinę situacijÄ , nes neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti, dėl ko kitos transporto priemonės susidÅ«rė. Å iuo atveju pažymėtina, jog G. P. nenumatė, jog dėl jos veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybės galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. elgėsi neatsargiai (ANK 9 straipsnio 3 dalis), todėl jos veiksmai perkvalifikuojami iÅ¡ ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Apie tokį galimÄ veikos perkvalifikavimÄ administracinėn atsakomybėn patraukta G. P. ir jos atstovas buvo informuoti teismo posėdžio metu, papildomo laiko pasiruoÅ¡ti ar pasisakyti neprašė. Nors G. P. atstovas teisme nurodė, kad „užkiÅ¡imas“ yra įprastas Vilniaus eisme, jeigu „užkiÅ¡ama“ pažeidžiant taisykles, tai paprastai įvyksta kontaktas tarp užkiÅ¡usiojo ir to, kuris nesugebėjo reaguoti, todėl nebuvo jokio poreikio Hyundai automobilio vairuotojui staigiai stabdyti, su Å¡iais argumentais sutikti negalima.

KET 101 punkte numatyta, jog prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taigi, G. P., prieÅ¡ persirikiuodama į kairės pusės kraÅ¡tinę juostÄ , turėjo duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, o Å¡ioje situacijoje – P. I. vairuojamam automobiliui. Akivaizdu, kad G. P. veiksmai buvo susiję su staigiu P. I. vairuoto automobilio stabdymu, kas atitinkamai sÄ lygojo K.

K. vairuojamo automobilio atsitrenkimÄ Ä¯ automobilį Hyundai. Tai, kad P. I. spėjo sustabdyti savo vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su G. P. vairuotu automobiliu, nereiÅ¡kia, jog G. P. atliko persirikiavimo manevrÄ , nepažeisdama KET reikalavimų bei jokiu bÅ«du neÅ¡alina jos administracinės atsakomybės. Be to, nors G. P. atstovas skunde, be kita ko, nurodė, jog G. P. nepagrįstai inkriminuota tai, kad ji staigiai keitė važiavimo kryptį eismo juostoje, ji važiavimo krypties nekeitė, tik persirikiavo ir važiavo ta pačia kryptimi, Å¡ie argumentai atmestini.

KET 3.15 punkte numatyta, jog persirikiavimas – eismo juostos keitimas neįvažiuojant į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ . Liudytojų paaiÅ¡kinimais, tarnybiniu praneÅ¡imu bei vieÅ¡ai prieinamais Å¡altiniais (google maps) byloje nustatyta, kad aukščiau aptariamas įvykis buvo sankryžoje, kurioje į kairę leidžiama sukti tik iÅ¡ kraÅ¡tinės kairinės juostos, kitos juostos skirtos važiuoti tiesiai ir sukti į deÅ¡inę. G. P. važiavo juosta, iÅ¡ kurios persirikiavo į kairę kraÅ¡tinę juostÄ , taigi ji atliko tiek persirikiavimo manevrÄ , tiek ir pakeitė važiavimo kryptį.

Taigi, nėra jokio objektyvaus pagrindo tvirtinti, kad G. P. nepagrįstai inkriminuotas važiavimo krypties keitimas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ , į padaryto nusižengimo pobÅ«dį, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, į ANK 22 straipsnyje numatytÄ administracinės nuobaudos paskirtį, taip pat į tai, kad G. P. anksčiau administracine tvarka bausta (b. l. 14-15), jos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai šį kartÄ bus pasiekti G.

P. skiriant sankcijoje numatytÄ baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už Å¡io straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali bÅ«ti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad G. P. nors ir anksčiau bausta, nėra bausta už Å¡iurkščių nusižengimų padarymÄ , yra dirbanti, jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neskirtinas.

Atsižvelgiant į akivaizdžias skundžiamame nutarime nurodytas rašymo (apsirikimo) klaidas („keistadama“, „kriptį“), teismas šias klaidas ištaiso. G. P. atstovas advokatas taip prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šis prašymas atmestinas. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos.

BPK 106 straipsnyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ioje byloje G. P. nebuvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatÄ samdėsi ji pati, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos BPK nustatyta tvarka nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : G. P. atstovo advokato Vyganto Barkausko skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. spalio 7 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-18322-2019. G. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai 70 Eur (septyniasdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ .

G. P. atstovo advokato Vyganto Barkausko praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo atmesti. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas RamÅ«nas KeidÅ«nas