da934224-b07a-4697-bd30-4a82a5eb34ca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-553-930/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08117-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė, sekretoriaujant Karolinai PetniÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui H. T. (H. T.), jo atstovei advokatei Renatai Narbutienei, atsakovei E. K., iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danai Sederevičienei, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo H.

T. (H. T.) ieÅ¡kinį atsakovei E. D. (dabar – K.) dėl tėvystės nuginčijimo ir teismo sprendimo panaikinimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė: Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys ir pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo, kuriais praÅ¡oma nuginčyti ieÅ¡kovo tėvystę atsakovės dukters V. T. atžvilgiu ir panaikinti V. T. gimimo įraÅ¡e nurodytus duomenis apie ieÅ¡kovo tėvystę, panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo bei minėto sprendimo pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus, priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad Å¡alys gyveno kartu ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. T.. Å alių santykiai yra nutrÅ«kę, Å¡alys kartu negyvena, atsakovė yra sudariusi kitÄ santuokÄ . IeÅ¡kovas atsakovės dukters nematė daugiau nei keturis metus, jo ryÅ¡ys su vaiku yra visiÅ¡kai nutrÅ«kęs. 2019 metais vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo pažįstamų prasitarė, kad mergaitė, tikėtina, nėra ieÅ¡kovo dukra, kadangi ieÅ¡kovui gydantis ligoninėje atsakovė turėjo santykių su kitu vyru. Å ias ieÅ¡kovo abejones patvirtino ir tai, kad ieÅ¡kovas, 10 metų pragyvenęs su savo buvusia sutuoktine, vaikų nesusilaukė, nors sudarius santuokÄ buvusiai sutuoktinei gimė vaikas.

Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, dokumentai jai įteikti asmeniÅ¡kai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad nepilnametė V. T. kartu su dviem seserimis, atsakove, jos draugu bei močiute gyvena dviejų kambarių socialiniame bÅ«ste.

Tarnyba neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kinio reikalavimams, tačiau atkreipė dėmesį, jog turi bÅ«ti užtikrinta, kad vaikas neliktų be tėvo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡alys artimai bendravo ir kartu gyveno. Vienu metu ieÅ¡kovas gulėjo ligoninėje, o jam grįžus namo atsakovė pasakė, kad laukiasi. Kai vaikui buvo mažiau nei trys metai, atsakovė su vaiku iÅ¡sikėlė iÅ¡ Å¡alių bÅ«sto. Po to ieÅ¡kovas yra kelias dienas prižiÅ«rėjęs vaikÄ ir daugiau su vaiku nebendravo.

Jį ir vaikÄ siejęs ryÅ¡ys nutrÅ«ko. DNR ekspertizės atlikimo metu vaikas ieÅ¡kovo nepažino. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieÅ¡kovas nebepalaiko pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo pareikÅ¡tų reikalavimų dėl 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisimo bei minėto sprendimo pagrindu iÅ¡duotų vykdomųjų raÅ¡tų panaikinimo, kadangi ketina kreiptis į teismÄ dėl proceso atnaujinimo Å¡ioje byloje.

Todėl ieÅ¡kovas prašė palikti Å¡iuos reikalavimus nenagrinėtus. Pradinio ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovo atstovė palaikė jame nurodytais motyvais, prašė ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas nėra biologinis atsakovės vaiko tėvas, tarp ieÅ¡kovo ir vaiko nėra susiformavęs socialinis ryÅ¡ys. Tai patvirtina vaiko pozicija. DNR mėginių paėmimo metu ieÅ¡kovas su vaiku matėsi, tačiau vaikui Å¡is susitikimas nesukėlė jokios reakcijos. Socialinis ryÅ¡ys sieja atsakovės vaikÄ ir dabartinį atsakovės sutuoktinį, todėl nuginčijus ieÅ¡kovo tėvystę, vaiko interesai nebÅ«tų pažeisti.

Atsakovė teismo posėdžio metu sutiko su ieÅ¡kinio reikalavimu dėl tėvystės nuginčijimo. Papildomai paaiÅ¡kino, kad vaiko biologinio tėvo nurodyti negali, kadangi galėjo pastoti po prieÅ¡ jÄ panaudotos asmens, kurio duomenų nežino, lytinės prievartos. Vaiko tėvystę atsakovas pripažino savo noru, labai džiaugėsi gimusiu vaiku. Atsakovei su vaiku iÅ¡sikėlus gyventi atskirai, ieÅ¡kovas skambindavo, klausinėjo apie vaikÄ , norėjo bendrauti, tačiau vėliau Å¡is noras iÅ¡nyko.

Atsakovės dukra V., žinojo, kad ieÅ¡kovas yra jos tėvas, tačiau gal tik kartÄ pasidomėjo, kodėl jis jos nelanko. Kadangi ieÅ¡kovas su vaiku ilgai nebendravo, jie prarado tarpusavio ryšį. Dabartinis atsakovės sutuoktinis atstoja jos vaikams tėvÄ , vaikai jį pripažįsta. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė nurodė, kad Tarnyba sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimais, kadangi DNR ekspertizė patvirtino, kad ieÅ¡kovas nėra atsakovės dukters tėvas. Biologinio tėvo atsakovė nurodyti negali.

IeÅ¡kovo ir vaiko nesieja jokie socialiniai ryÅ¡iai. Socialiniu tėvu yra dabartinis atsakovės sutuoktinis. IeÅ¡kinys tenkinamas. Atsakovei pripažinus ieÅ¡kinį, teismas jį tenkina sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dėl tėvystės nuginčijimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina kreiptis į notarÄ , kad bÅ«tų patvirtintas pareiÅ¡kimas dėl tėvystės pripažinimo.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos gimimo liudijimo kopijos, 2012-10-02 notariÅ¡kai patvirtinto atsakovo sutikimo pripažinti tėvystę matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra V. T., kurios tėvu notariÅ¡kai patvirtinto pareiÅ¡kimo dėl tėvystės pripažinimo pagrindu įregistruotas ieÅ¡kovas H. T.. CK 3.149 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintÄ pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai jo tėvai.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės iÅ¡vados. Civilinėje byloje buvo atlikta DNR ekspertizė, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktame ekspertizės akte nurodyta, kad ieÅ¡kovas H. T. nėra biologinis V. T. tėvas. Teismo vertinimu byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraÅ¡e duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės ir gali bÅ«ti nuginčyti teismine tvarka.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Dėl to, ginčijant tėvystę, kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę vaiko atžvilgiu. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Tačiau iš atsakovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šioje byloje klausimas dėl tėvystės nustatymo negali būti sprendžiamas, kadangi atsakovei nėra žinoma, kas yra biologinis vaiko tėvas.

Nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, nustačius, kad ieÅ¡kovo ir nepilnametės V. T. nesieja nei emocinis, nei socialinis ryÅ¡ys, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie socialinės tėvystės santykių susiformavimÄ tarp jų, todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo įraÅ¡e duomenis apie ieÅ¡kovÄ , kuris nėra vaiko biologinis tėvas ir nevykdo tėvo pareigų vaiko atžvilgiu, vaiko interesai nebÅ«tų pažeisti. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu ir vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas, iÅ¡ kurių nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium kai vaikui buvo mažiau nei trys metai, Å¡iuo metu vaikas ieÅ¡kovo neatpažįsta, tėvu iÅ¡ esmės laiko dabartinį atsakovės sutuoktinį, ieÅ¡kovÄ laiko savo krikÅ¡to tėvu.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas. Dėl kitų ieÅ¡kinio reikalavimų. PareiÅ¡kimu dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo ieÅ¡kovas reiÅ¡kė reikalavimus panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nepalaiko Å¡ių reikalavimų, prašė palikti juos nenagrinėtus.

Atsakovė prieÅ¡taravimų dėl Å¡io ieÅ¡kovo praÅ¡ymo neiÅ¡reiÅ¡kė. Ä®siteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali bÅ«ti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas), todėl teismas neturėjo pagrindo priimti ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko papildymo, kuriuo buvo pareikÅ¡ti papildomi reikalavimai panaikinti įsiteisėjusį 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus.

Pažymėtina ir tai, kad už patiektus papildomus reikalavimus nebuvo sumokėtas žyminis mokestis. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju papildomi ieÅ¡kinio reikalavimai buvo priimti nepagrįstai, todėl paliktini nenagrinėti (CPK 296 str. 1 d. 8, 12 p.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus palikti nenagrinėtÄ (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, iÅ¡mokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo pradinis ieÅ¡kinys dėl tėvystės nuginčijimo patenkintas pilna apimtimi. IeÅ¡kovas sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio už neturinį reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 330,29 Eur depozitÄ už DNR ekspertizę tėvystei nustatyti (nuginčyti). Å ios iÅ¡laidos susidarė ieÅ¡kovui siekiant nuginčyti tėvystę vaiko atžvilgiu, todėl, reikalavimÄ dėl tėvystės nuginčijimo tenkinus, jos ieÅ¡kovo naudai priteisiamos iÅ¡ atsakovės. Byloje taip pat susidarė 22,23 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios išlaidos susidarė ne tik dėl pateikto pradinio ieškinio, bet ir dėl pareikšto pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų papildymo, kuris teismo paliktas nenagrinėtas. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos valstybės naudai iÅ¡ Å¡alių priteisiamos lygiomis dalimis po 11,12 Eur. IeÅ¡kovas duomenų apie patirtas advokato iÅ¡laidas į bylÄ nepateikė, todėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti. Nustatyti, kad ieÅ¡kovas H. T. (H.

T.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra. Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad vaiko V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-31179-967/2015 bei jo pagrindu iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus palikti nenagrinėtÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 405,29 Eur (keturis Å¡imtus penkis eurus 29 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo H. T. (H. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ po 11,12 Eur (vienuolika eurų dvylika euro centų) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å ios sumos turi bÅ«ti įmokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡siųsti sprendimo patvirtintÄ kopijÄ Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ramunė Makelienė