2017-03-22 Nr. AB-6429-3-61-3-00536-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-27-575/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00536-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo paduoti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–2, 6), prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 10–16) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu (b. l. 68–72) pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjos laikymo Lukiškių TI-K sąlygos ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2015 m. birželio 9 d.) atitiko teisės aktų reikalavimus. Šia nutartimi teismas taip pat netenkino Lukiškių TI-K prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikiami ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą.

II. Pareiškėja D. D. 2016 m. gruodžio 16 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 85) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–84), nurodydama, jog nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu, ir prašydama visiškai patenkinti jos skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi (b. l. 91–92) atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą apeliaciniam skundui paduoti ir nepateikė prašymo atnaujinti šį praleistą terminą.

III. Pareiškėja D. D. 2017 m. sausio 10 d. (pagal spaudą ant voko, b. l. 101) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti (b. l. 96). Pareiškėja paaiškino, kad ji pirmosios instancijos teismo sprendimą pasirašytinai gavo tik 2016 m. lapkričio 17 d. ir manė, jog šis teismo sprendimas gali būti apskųstas per 1 mėnesį nuo gavimo „į rankas“ dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 17 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 103–106) pareiškėjos prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą bei jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui. Teismas nesutiko su pareiškėjos pozicija, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo „į rankas“ dienos, kadangi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje ir pareiškėjai įteikto skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai bei nedviprasmiškai nurodyta, kad 1 mėnesio termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra skundžiamo sprendimo paskelbimo diena.

Šiuo aspektu teismas akcentavo, kad pati pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 25 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu girdėjo, kad teismo sprendimas bus paskelbtas (būtent šį terminą pavartojo pati pareiškėja) 2016 m. lapkričio 7 d., jai nedalyvaujant, todėl pareiškėjos prašyme atnaujinti terminą pateiktus argumentus, jog ji nesuprato, nuo kurios dienos skaičiuojamas terminas apeliaciniam skundui paduoti, teismas laikė neįrodytais. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kada ji gavo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net ir preziumuojant, jog minėtas teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas jos nurodytą dieną – 2016 m. lapkričio 17 d., pareiškėja turėjo 20 dienų apeliaciniam skundui parengti ir pateikti. Pareiškėja neteigė, kad šis laikotarpis nebuvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti arba kad rengimo metu ji susidūrė su kokiomis nors kliūtimis. Teismas kartu akcentavo, kad pareiškėja prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti jos skundo kopiją, kaip būtiną apeliaciniam skundui parengti, pateikė tik 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir likus 2 dienoms iki jos nurodyto termino pabaigos.

Taigi, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepateikti jokie duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėja savalaikiai pradėjo rengti apeliacinį skundą, o ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi siekdama apginti savo pažeistas teises, o terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimui apskųsti praleido dėl savo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

IV. Pareiškėja D. D. 2017 m. kovo 3 d. (pagal spaudą ant voko) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pakartotinai pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo paduoti. Pareiškėja tvirtina, kad ji terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido ne dėl savo kaltės. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė pažymą, patvirtinančią, kada ji gavo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nagrinėjamu atveju pareiškėja D. D. apeliaciniu skundu siekė, kad būtų panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimas ir jos skundas būtų visiškai patenkintas. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatavęs, kad apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą. Atitinkamai pareiškėja 2017 m. sausio 10 d. prašymu prašė teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir priimti jos apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą pareiškėjos prašymą, 2017 m. vasario 22 d. nutartimi jį atmetė ir atsisakė priimti pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo bei jį su priedais grąžino padavusiam asmeniui.

Pareiškėja 2017 m. kovo 3 d. pakartotinai pateikė prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo padavimo terminą, nurodydama, kad šį terminą ji praleido ne dėl savo kaltės. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė pažymą, patvirtinančią, kada ji gavo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių kitų aplinkybių, kurių nebuvo nurodžiusi 2017 m. sausio 10 d. pateiktame prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo, pareiškėja nenurodė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. sausio 10 d. pateiktą prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, išsamiai pasisakė ir detaliai įvertino pareiškėjos nurodytus argumentus dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežasčių bei padarė motyvuotą išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir aktyvi siekdama apginti savo pažeistas teises, o terminą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimui apskųsti praleido dėl savo nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjos praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tuo tarpu pareiškėja, pakartotinai teikdama prašymą atnaujinti praleistą skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo padavimo terminą, kaip minėta, jokių naujų šio termino praleidimo priežasčių nenurodė, tik pateikė pažymą, patvirtinančią, jog 2016 m. lapkričio 17 d. jai buvo įteiktas iš Vilniaus apygardos administracinio teismo gautas laiškas. Tačiau šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau minėtoje 2017 m. vasario 22 d. nutartyje aiškiai pažymėjo, jog net ir preziumuojant, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas jos nurodytą dieną – 2016 m. lapkričio 17 d., pareiškėja turėjo 20 dienų apeliaciniam skundui parengti ir pateikti. Tuo tarpu pareiškėja neteigė (ir neteigia, pakartotinai teikdama prašymą dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo), kad šis laikotarpis nebuvo pakankamas apeliaciniam skundui parengti arba kad rengimo metu ji susidūrė su kokiomis nors kliūtimis. Teismas kartu akcentavo, kad pareiškėja prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti jos skundo kopiją, kaip būtiną apeliaciniam skundui parengti, pateikė tik 2016 m. gruodžio 15 d., t. y. jau po termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos ir likus 2 dienoms iki jos nurodyto termino pabaigos.

Taigi, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinusi tai, kad pareiškėja pakartotinai pateiktame prašyme dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo jokių naujų aplinkybių nenurodė, pritardama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje išsamiai išdėstytiems motyvams ir jų nebekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos 2017 m. kovo 3 d. pakartotinai pateiktą prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo paduoti, kadangi byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja apeliacinio skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos 2017 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas prašymas atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo paduoti yra atmestinas. Atitinkamai pareiškėjos apeliacinį skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas pareiškėjai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi ir 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. D. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimo padavimo terminą atmesti.

Atsisakyti priimti pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė