2025-03-19 Nr. AB-4697-3-61-3-05511-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-414-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05511-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskiruosius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. U. ir Z. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartimi priimta nagrinėti pareiškėjų G. U. ir Z. V. (toliau – ir pareiškėjai) patikslinto skundo dalis, kuria prašoma panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2024 m. spalio 4 d. atsakymus Nr. 2-1677(2.11) ir Nr. 2-1689(2.11) (toliau – ir Atsakymai); 2) Komisijos 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Sp-167 patvirtinto Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo 4.2–4.5, 6.1, 8.1, 11, 12.4, 13, 14, 17, 18 punktus.

Pareiškėjai 2025 m. vasario 6 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) rinkimų dokumentus.

Pareiškėjai prašymą grindė argumentais, kad Komisijos 2025 m. vasario 6 d. posėdžio darbotvarkėje įtrauktas klausimas dėl 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų sunaikinimo, kurio projektas numato šių rinkimų dokumentų, reikšmingų šios administracinės bylos nagrinėjimui, sunaikinimą. Ketinamų sunaikinti rinkimų dokumentų Komisija nepateikė rinkimų stebėtojams (šiuo atveju – pareiškėjams), todėl nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas dėl sunaikintų dokumentų bus neįmanomas arba apsunkintas.

Komisija pateikė pirmosios instancijos teismui nuomonę dėl prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurioje prašė atmesti pareiškėjų prašymą. Komisija teigė, kad pareiškėjai prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodė kitus dokumentus (apygardų rinkimų komisijų posėdžių protokolus ir kitus šių komisijų veiklos dokumentus; apylinkių rinkimų komisijų veiklos dokumentus; Komisijos informacinės sistemos dokumentus), nei buvo nurodę 2024 m. rugsėjo 6 d. prašymuose, kuriais prašė Komisijos veiklos dokumentų, susijusių su rinkimų biuletenių, specialių ženklų gamyba, vokų spausdinimu. Pareiškėjai savo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turėtų prašyti šias priemones taikyti tik dėl tų dokumentų, dėl kurių teisme vyksta ginčas, o ne dėl bet kokių kitų dokumentų, nesusijusiu su ginčo dalyku.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino pareiškėjų G. U. ir Z. V. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė, kad šios bylos skundo dalykas yra kiti su rinkimais susiję dokumentai, nei tie dokumentai, kurių sunaikinimą pareiškėjai prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę siekia uždrausti.

Teismas pažymėjo, kad prašymuose, į kuriuos buvo pateikti skundžiami Atsakymai, pareiškėjai prašė susipažinti su dokumentais, kuriais užsakytas (suplanuotas) rinkimų biuletenių, specialiųjų ženklų ir balsavimo vokų išleidimas; dokumentais, kuriais suplanuotas biuletenių, specialiųjų ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apygardas; rinkimų komisijos veiklos dokumentais, kuriais suplanuotas biuletenių, specialiųjų ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apylinkes. Dėl šios veiklos, t. y. Komisijos veiklos dokumentų, susijusių su rinkimų biuletenių, specialių ženklų gamyba, vokų spausdinimu, atsakovas į bylą yra pateikęs spausdinimo paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Lodvila“, t. y. į bylą yra pateikti dokumentai, kurių ir prašo pareiškėjai (dokumentas, kuriuo užsakytas (suplanuotas) rinkimų biuletenių, specialiųjų ženklų ir balsavimo vokų išleidimas), taip pat skundžiamuose Atsakymuose nurodyta, kad visos Komisijos sutartys su tiekėjais yra viešos ir skelbiamos svetainėje eviesiejipirkimai.lt. Teismas akcentavo, kad Komisijos 2025 m. vasario 6 d. sprendime Nr. Sp-40 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), į kurį reaguodami pareiškėjai pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nėra kalbama apie veiklos dokumentų, kuriais suplanuotas biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apylinkes / apygardas, sunaikinimą.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjai, kuriems tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti jų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjams tikėtinai nepagrindus reikalavimo pagrįstumo ir to, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjai G. U. ir Z. V. atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus pagal suplanuotų sunaikinti rinkimų dokumentų aprašus.

Pareiškėjai nurodo, kad byloje skundžiamais Komisijos 2024 m. spalio 4 d. raštais pareiškėjų 2024 m. rugsėjo 5 d. prašyme prašyta informacija nebuvo pateikta, Komisija tik nurodė, kad sutartys su tiekėjais skelbiamos viešai, o 2024 m. rugsėjo 19 d. Komisijos posėdyje paskelbta, jog yra spausdinama 100 procentų biuletenių rinkimų dienai ir 30 procentų biuletenių rezervas išankstiniam balsavimui.

Pareiškėjai paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymais jie prašė Komisijos pateikti ne tik atspausdintų rinkimų dokumentų skaičius, bet ir informaciją, kaip ir kada Komisija šiuos įvairius rinkimų dokumentus ir specialius ženklus suplanavo ne tik išleisti, bet ir juos pristatyti į rinkimų apygardas ir rinkimų apylinkes. Ši informacija yra svarbi, nes pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų, veikla ankstesniuose 2024 metų rinkimuose ir jų surinkti įrodymai atskleidė, kad šie rinkimų dokumentai ir specialūs ženklai buvo pristatomi į rinkimų apygardas ir apylinkes, pažeidžiant Rinkimų kodekse nustatytus terminus ir sąlygas bei reikalavimus dėl rinkimų biuletenių, taip pat, kad tai buvo daroma šių griežtos atskaitomybės dokumentų net neįvedant į apskaitą realiu laiku, o Seimo rinkimų atveju didelės jų dalies net neapskaityta, dėl to neįmanoma jų sukontroliuoti.

Pareiškėjų teigimu, Komisijos teiginiai, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su ginčo dalyku, yra formalūs ir nesąžiningi. Jei Komisija neslėptų nuo stebėtojų (taip pat ir pareiškėjų) jos veiklos dokumentų, tai pareiškėjai galėtų konkrečiai išvardinti rinkimų dokumentus, kurių sunaikinimą teismo prašo sustabdyti.

Pareiškėjų vertinimu, nei jiems, nei teismui nežinant rinkimų komisijų dokumentų ir Komisijos Sprendime nurodytų dokumentų (galiojančių, negaliojančių ir visų anuliuotų rinkimų biuletenių, jų šaknelių, rinkėjų sąrašų, balsavimo paštu vokų, atvykimo lapelių, informacinių kortelių rinkėjams, rinkėjų prašymų balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašų, komisijų posėdžių protokolų ir abstrakčiai nurodytų kitų dokumentų), taip pat Komisijos dokumentų, susijusių su einamaisiais rinkimais bei atsakovo informacinės sistemos pagalbinių rinkimų dokumentų formuluotės, galima tik spėlioti, ką reiškia šios abstrakčios naikinamų Komisijos dokumentų formuluotės, nurodytos Komisijos Sprendime. Pareiškėjai mano, kad Komisija Sprendimą priėmė, jau sudariusi suplanuotų sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų aprašus. Siekiant, kad teismas priimtų pagrįstą nutartį dėl pareiškėjų prašymo taikyti užtikrinimo priemonę, būtina skubiai įpareigoti atsakovą pateikti teismui suplanuotų sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų aprašus.

Atsakovas Komisija atsiliepimuose į pareiškėjų atskiruosius skundus prašo juos atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Komisijos Sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas ir buvo priimtas vėliau nei šioje byloje pareiškėjų ginčijami Atsakymai. Pareiškėjai atskirajame skunde patys nurodė, kad jie nežino, kokių dokumentų prašo teismo nesunaikinti, nes nesupranta Komisijos Sprendimo formuluočių, todėl nėra aišku, kokias savo teises ar teisėtus interesus pareiškėjai šioje byloje gina. Pareiškėjai, kaip rinkimų stebėtojai, jokių teisių ir pareigų nebeturi, nes jų rinkimų stebėjimo veikla yra pasibaigusi, taip pat yra pasibaigę ir Seimo rinkimai. Pareiškėjai savo skundu ir toliau siekia vykdyti rinkimų stebėtojų veiklą, nors jų įgaliojimai jau yra nutrūkę. Skundžiamų Atsakymų panaikinimas pareiškėjams jokių teisinių pasekmių negali sukelti, todėl nėra tikslingas ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų G. U. ir Z. V. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ‒ iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, spręsdamas, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su šios bylos ginčo dalyku, o pareiškėjai tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir aplinkybės, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruosiuose skunduose teigia, kad Komisija slepia nuo pareiškėjų, kaip rinkimų stebėtojų, savo veiklos dokumentus, šioje byloje ginčijamais Atsakymai Komisija nepateikė pareiškėjų prašytų dokumentų. Komisijos Sprendimo formuluotės nėra aiškios, todėl pareiškėjai, nesant pateiktam Komisijos suplanuotų sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų aprašui, negali tiksliai nurodyti, kokių konkrečių dokumentų sunaikinimą reikia uždrausti.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021; kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008; 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus.

Pareiškėjai šį prašymą pirmosios instancijos teismui pateikė po Komisijos 2025 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. Sp-40 „Dėl 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinų rinkimų dokumentų sunaikinimo“ priėmimo, kuriuo nuspręsta „sunaikinti 2024 m. spalio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų nesaugotinus rinkimų dokumentus: 1) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų posėdžių protokolus; 2) apygardų rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (apylinkių rinkimų komisijų sudarymo dokumentus, visą panaudotą ir nepanaudotą rinkimams organizuoti skirtą medžiagą, rinkimų komisijų narių ir darbuotojų pasižadėjimus saugoti asmens duomenis ir kt.); 3) apylinkių rinkimų (balsavimo) komisijų veiklos dokumentus (galiojančius, negaliojančius ir visus anuliuotus rinkimų biuletenius, biuletenių šakneles, rinkėjų sąrašus, balsavimo paštu vokus, atvykimo lapelius, informacines korteles rinkėjams, rinkėjų prašymus balsuoti namuose, balsavusiųjų namuose sąrašus, komisijų posėdžių protokolus ir kt.); 4) Komisijos informacinės sistemos pagalbinius rinkimų dokumentus (prašymus dėl asmens įrašymo į sistemos naudotojų sąrašą, informacinės sistemos rinkėjų sąrašų tvarkymo posistemės Rinkėjai sukurtų duomenų pašalinimo ir sunaikinimo aktus, pareiškimus „Dėl dvigubo balsavimo išvengimo“, informacinius pranešimus „Rinkimų apylinkėje balsavusių rinkėjų skaičius“); 5) Komisijos dokumentus, susijusius su einamaisiais rinkimais (kandidatų parašų rinkimo lapus ir kt.)“. Šio Sprendimo priėmimo teisinis pagrindas yra Rinkimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 15 punktas, kuris nustato, kad Komisija ne vėliau kaip per 4 mėnesius po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos perduoda archyvui nuolat saugoti apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir priima sprendimą sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.

Pažymėtina, kad Komisijos Sprendimas nėra šios bylos ginčo dalykas. Pareiškėjai šioje byloje ginčija Komisijos 2024 m. spalio 4 d. atsakymus Nr. 2-1677(2.11) ir Nr. 2-1689(2.11) bei 2024 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. Sp-167 patvirtinto Rinkimų (referendumo) stebėtojų registravimo tvarkos aprašo 4.2–4.5, 6.1, 8.1, 11, 12.4, 13, 14, 17, 18 punktus. Komisija 2024 m. spalio 4 d. atsakymu Nr. 2-1677(2.11) pateikė pareiškėjui G. U. atsakymą į jo prašymą susipažinti su: 1) rinkimų komisijos veiklos dokumentais, kuriais yra užsakytas (suplanuotas) rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų išleidimas (pagaminimas) pirmam rinkimų turui; 2) rinkimų komisijos veiklos dokumentais, kuriais yra suplanuotas pirmo turo rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apygardas; 3) rinkimų komisijos veiklos dokumentais, kuriais yra suplanuotas pirmo turo rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apylinkes. Komisijos 2024 m. spalio 4 d. atsakymu Nr. 2-1689(2.11) buvo atsakyta į pareiškėjo Z. V. prašymą suteikti informaciją apie: 1) Komisijos veiklos dokumentus, kuriais yra užsakytas (suplanuotas) rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų išleidimas (pagaminimas) pirmam Seimo rinkimų turui; 2) Komisijos veiklos dokumentus, kuriais yra suplanuotas pirmo turo Seimo rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apygardas; 3) Komisijos veiklos dokumentus, kuriais yra suplanuotas pirmo turo Seimo rinkimų biuletenių, specialių ženklų ir balsavimo vokų pristatymas į rinkimų apylinkes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisme priimto nagrinėti pareiškėjų skundo dalyką ir jų prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundo dalykas yra susijęs su kitais rinkimų dokumentais, nei tie dokumentai, dėl kurių Komisija priėmė Sprendimą (pareiškėjai savo prašymuose prašė Komisijos pateikti veiklos dokumentus, susijusius su rinkimų biuleteniais, specialių ženklų gamyba, vokų spausdinimu, o ne apygardų ar apylinkių rinkimų komisijų veiklos dokumentus, nurodytus Sprendime). Pareiškėjų prašymas uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus yra pernelyg abstraktus ir neatitinka proporcingumo principo, nes pareiškėjai siekia uždrausti visų 2024 metų Seimo rinkimų dokumentų sunaikinimą, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas šioje byloje kilo tik dėl konkrečių rinkimų dokumentų. Pažymėtina, kad Komisija pateikė į bylą dokumentus, kurių, be kita ko, savo prašymuose prašė pareiškėjai (dokumentus, kuriais užsakytas (suplanuotas) rinkimų biuletenių, specialiųjų ženklų ir balsavimo vokų išleidimas), taip pat Komisija pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Komisija apylinkių, apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolų nenaikina, o perduoda juos archyvui, todėl nėra pagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus sunaikinti šiai bylai reikšmingi dokumentai ir teismo sprendimo įvykdymas bus neįmanomas arba apsunkintas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti Komisijai sunaikinti 2024 metų Seimo rinkimų dokumentus), neįrodė šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, nepagrindė to, kad prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tiesiogiai susijusi su šios bylos ginčo dalyku, yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, taip pat nepateikė pakankamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad būtent tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, kurios siekia pareiškėjai, padės išvengti neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių, sudarančių reikalavimo užtikrinimo pagrindą, ir nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, todėl jų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai netenkintas.

Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų G. U. ir Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas