2026-02-25 Nr. AB-4177-3-61-3-00488-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-55-525/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2024 m. sausio 10 d. raštą Nr. 2S-78, 2024 m. sausio 22 d. raštą Nr. 2S-244 ir 2024 m. vasario 7 d. raštą Nr. 2S-456.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštas Nr. 2S-78 yra melagingas ir nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatoms. Jis nepageidavo konsultacijos pas odontologą, nes odontologas negalėjo suteikti norimų paslaugų (įstatyti danties implantą), todėl konsultacija neturėjo jokios prasmės. Pareiškėjas bandė tai paaiškinti sveikatos priežiūros darbuotojai, bet to nebuvo paisoma. Pareiškėjo teigimu, netinkamus veiksmus atliko sveikatos priežiūros darbuotoja.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštas Nr. 2S-244 taip pat yra nepagrįstas, nes jis prieštarauja VAĮ nuostatoms. Pareiškėjas 2024 m. sausio 4 d. raštu Nr. 2G-47 kreipėsi į Tarnybą dėl termino atnaujinimo apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. NĮ-22-3184, kuris buvo praleistas dėl netinkamai nurodytos apskundimo tvarkos. Tai yra, šiame sprendime buvo prieštaringai nurodoma, kad skundą galima pateikti arba Tarnybos direktoriui, arba Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. raštas Nr. 2S-456 yra nepagrįstas, nes Tarnyba neturi įgaliojimų spręsti ar skleidžiamas triukšmas atitinka higienos normas, tai gali atlikti Nacionalinis visuomeninis sveikatos centras. Todėl, pareiškėjo teigimu, skundas turėjo būti persiųstas, ko Tarnyba neatliko.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas reikalavo ištirti, ar buvo tikslinga jį vežti į Pravieniškių asmens sveikatos priežiūros padalinį ir, ar tai nebuvo perteklinis veiksmas, žinant, jog tai neduos jokių teigiamų rezultatų (gydymo). Pareiškėjui 2024 m. sausio 10 d. Tarnyba pateikė raštą Nr. 2S-78, kuriame paaiškino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos Sveikatos apsaugos ministro ir Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Tarnybos Šiaulių kalėjimo suimtiesiems / nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas vadovaujantis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-135. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į šeimos gydytoją dėl skaudančio danties ir pageidavo gydytojo odontologo konsultacijos. Bendrosios praktikos slaugytoja jam paaiškino, kad Tarnybos Šiaulių kalėjime gydytojas odontologas nedirba. Dėl šios situacijos planinių odontologinių paslaugų suteikimas organizuojamas atsižvelgiant į šių paslaugų poreikį. Suimtieji / nuteistieji planinių odontologinių paslaugų suteikimui registruojami specializuotame Tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje pas dirbančius gydytojus odontologus, todėl pacientai numatytai konsultacijai įrašomi į laukiančiųjų eilę ir laukia paskirtos gydytojo specialisto konsultacijos datos. Šeimos gydytojas pareiškėjui dėl skaudančio danties išrašė siuntimą gydytojo odontologo konsultacijai. Numatyta gydytojo odontologo konsultacija 2023 m. lapkričio 16 d. neįvyko, nes pareiškėjas turėjo dalyvauti teisme. Pareiškėjas pakartotinai buvo užregistruotas gydytojo odontologo konsultacijai 2023 m. gruodžio 7 d. specializuotame Tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, konsultacija įvyko ir jos metu pareiškėjas pageidavo jau ne gydyti skaudantį dantį, bet implantuoti dantį. Taip pat, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad galimybės organizuoti gydytojų odontologų konsultacijas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose teisės aktai nenumato.

6. Atsakovo vertinimu, Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštas Nr. 2S-244 yra pagrįstas, nes pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. NĮ-22-3184 pasirinktinai arba Tarnybos direktoriui, arba Regionų administraciniam teismui. Kas jam buvo tinkamai išaiškinta. Todėl, atsakovo teigimu, nebuvo pagrindo atnaujinti praleistą Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą. Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. raštas Nr. 2S-456 buvo pagrįstas, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 134:2015) nereglamentuoja laisvės atėmimo vietoje įrengtos ventiliacijos sistemos skleidžiamo triukšmo ribinių dydžių. Be to, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. rašytą skundą persiuntė nagrinėti Tarnybai.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes:

7.1. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skundą, kuriuo reikalavo ištirti: ar buvo tikslinga jį vežti į Pravieniškių asmens sveikatos priežiūros padalinį ir, ar tai nebuvo perteklinis veiksmas, žinant, jog tai neduos jokių teigiamų rezultatų (gydymo). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija persiuntė pareiškėjo skundą atsakovui. Atsakovas pareiškėjui 2024 m. sausio 10 d. pateikė raštą Nr. 2S-78, kuriuo išaiškino sveikatos priežiūros paslaugų (tame tarpe ir odontologo) teikimo tvarką ir, kad teisės aktai nenumato galimybės organizuoti gydytojų odontologų konsultacijas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2S-78 pareiškėjas jį apskundė teismui.

7.2. Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininkas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Nr. NĮ-22-3184 nusprendė pareiškėjui pakeisti bausmės atlikimo sąlygas iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos Pravieniškių 1 kalėjime į uždaro tipo bausmės atlikimo vietą Šiaulių kalėjime, paprastąją grupę. Šio sprendimo apskundimo tvarka buvo per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Tarnybos direktoriui arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 atnaujinimo. Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjas jį apskundė teismui.

7.3. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai skundą, kuriuo reikalavo išmatuoti ventiliacijos sistemos skleidžiamą garsą kameroje ir ar tai atitinka higienos normas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 12 d. raštu pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. rašytą skundą persiuntė nagrinėti Tarnybai. Tarnyba 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 (b. l. 114-116) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 pareiškėjas jį apskundė teismui.

8. Pirmosios instancijos teismas dėl Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78, apžvelgęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (redakcija galiojo iki 2024 m. gegužės 14 d., toliau – ir BVK) 90 straipsnio 1–5 dalių nuostatas, nurodė, jog iš teisinio reglamentavimo matyti, kad nuteistųjų pervežimas ir (ar) palyda į sveikatos priežiūros įstaigas yra priskiriamas Lietuvos kalėjimų tarnybos būtinajai veiklai, todėl atsakovas, esant tam sąlygoms, privalėjo pristatyti pareiškėją iš anksto numatytai ir suderintai odontologo konsultacijai. Kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas tariamai suprato numatomo gydymo eigą – nagrinėjamu atveju neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjas neturi medicininio išsilavinimo, jis buvo konsultuotas dėl skaudančio danties tik šeimos gydytojo, ir tik gydytojas-odontologas galėjo pilnai įvertinti pareiškėjo būseną ir numatyti tikslų tariamai skaudančio danties gydymo planą, kuris po ankstesnės pareiškėjo konsultacijos akivaizdžiai galėjo pasikeisti. Tai yra, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta odontologo konsultacija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nesutikdamas vykti konsultacijos pas odontologą (į kitą įkalinimo įstaigą), galėjo šios konsultacijos atsisakyti. Bet, tik įvykus odontologo konsultacijai, kurios rezultatai akivaizdžiai netenkino pareiškėjo, jis pateikė skundą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai. Tokio savo elgesio pareiškėjas niekaip nepaaiškino, todėl jo teiginiai teismo vertinti kritiškai, atsižvelgiant į nagrinėjamo skundo kontekstą.

10. Teismas, atsižvelgęs į VAĮ nuostatas bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog priimto Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Tarnyba) savo 2024 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2S-78 detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pareiškėjas buvo pristatytas odontologo konsultacijai). Taigi, teismo vertinimu, skundžiamo Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.). Teismas sprendė, kad likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštas Nr. 2S-78 yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei tinkamomis teisės normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio keliamus reikalavimus, todėl nebuvo pagrindo jo naikinti.

11. Teismas nustatė, kad Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. NĮ-22-3184 nurodoma, jog jis yra skundžiamas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Tarnybos direktoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui. Vadovaudamasis BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis teismas nustatė, kad Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarka turėjo būti nurodoma – per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Tarnybos direktoriui.

Todėl teismas pripažino, kad šio sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo nurodyta netinkamai. Bet, iš teismui pateiktų duomenų buvo matyti, kad pareiškėjas suprato teisingai Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarką – pats pateikė Regionų administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-9359-644/2023, kurioje jam yra išaiškinama Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko sprendimų apskundimo tvarka. Be to, pats pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodydamas, kad Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 ir kitų sprendimų tvarka yra nesuprantama.

Tai yra, pareiškėjas, žinodamas teisingą Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarką ja sąmoningai nepasinaudojo, ir vietoj to kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydamas jam išaiškinti jau ir taip žinomą šio sprendimo apskundimo tvarką. Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius surašė savo 2023 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. 4D-2023/1-947 pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu atnaujinti praleistą Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui ir anksčiau Respublikos Seimo kontrolieriaus 2020 m. liepos 30 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-690, 2020 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-713 ir 2021 m. vasario 9 d. pažyma Nr. 4D-2020/1-1439 buvo išaiškinamos Tarnybos pareigūnų priimtų sprendimų teisinga apskundimo tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, nors ir žinodamas Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 teisingą apskundimo tvarką, dėl logiškai nepaaiškinamų aplinkybių šio sprendimo laiku neskundė.

12. Taip pat teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog priimto Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Tarnyba) savo 2024 m. sausio 22 d. rašte Nr. 2S-244 detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 terminas neatnaujinamas). Taigi, teismas sprendė, kad skundžiamo Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.). Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Teismas konstatavo, kad skundžiamu Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjo prašymas atnaujinti Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą buvo atmestas pagrįstai.

13. Teismas iš pateiktų duomenų nustatė, kad pareiškėjas skundžia vėdinimo sistemos veikimą Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 2. Atsakovo teigimu, šios kameros ventiliacija yra prijungta prie ištraukiamosios ventiliacijos linijos, grupėje su Tarnybos Šiaulių kalėjimo kameromis Nr. 1 ir Nr. 3. Šie ventiliatoriai išjungiami ramiajam paros laikui nuo 22:00 val. iki 6:00 val. Kas akivaizdžiai prieštarauja pareiškėjo teiginiams jo skunde Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, kad ventiliacijos ūžesys trukdo miegoti. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas po Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456 ir po atsiliepimo šioje byloje gavimo šių atsakovo teiginių neginčijo, teismas konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 2, kurioje buvo laikomas pareiškėjas skundo padavimo metu, miego metu (nuo 22:00 val. iki 6:00 val.) ventiliatoriai buvo išjungiami ir akivaizdžiai negalėjo pareiškėjui trukdyti ilsėtis. Tai yra, nebuvo jokio teisinio pagrindo matuoti vėdinimo ar kondicionavimo sistemų skleidžiamo triukšmo lygio pagal pareiškėjo skundą. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai teismo laikyti pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamu Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 pareiškėjo skundas buvo atmestas pagrįstai.

III. 14. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

15. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismas dėl Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 25-78 visiškai neįsigilino į pareiškėjo išdėstytas pretenzijas ir netinkamai įvertino pareiškėjo padėtį. Pareiškėjas teigia, kad jam reikia ištraukti ir įdėti naują dantį, konsultacijų šiuo klausimu jau yra turėjęs ir jo nereikia daugiau konsultuoti. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas pateikė melagingą informaciją, jog pareiškėjas buvo konsultuotas tik šeimos gydytojo. Pareiškėjui nėra suprantama kokį gydymo planą nurodo pirmosios instancijos teismas. Jis teigia, kad teismas nepagrindžia kuo paskirta odontologo konsultacija buvo naudinga, nes pareiškėjui jau buvo žinoma, kad dantis nebus implatuojamas. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjo pretenzijų esmę ir situaciją, o vertino, jog atsakymas atitinka VAĮ nuostatų reikalavimus ir nesprendė, jog pareiškėjas neišsireikalauja tinkamos sveikatos priežiūros iki šiol. Tokiu sprendimu teismas iš pareiškėjo atėmė galimybę pasinaudoti konstitucine teise į tinkamą sveikatos priežiūrą.

22.2. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 28-244 nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą ir jam buvo išaiškinta apskundimo tvarka. Tačiau tai, jog pareiškėjui buvo ne kartą kontrolieriaus pažymomis pripažinta, kad Tarnyba nurodė netinkamą apskundimo tvarką, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nežinojo minėto rašto apskundimo tvarkos, nes ją turėjo tinkamai nurodyti atsakovas. Teismas priėmė klaidingą išvadą dėl apskundimo tvarkos žinojimo, nes tokį sprendimą pareiškėjas buvo gavęs pirmą kartą. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ ir atsirado naujų, neginčijamų aplinkybių, kurių pagrindu 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. NĮ-22-3184 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į išdėstytą ir teisingumo, protingumo principus yra pagrindas atnaujinti Tarnybos 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ 22-3184 apskundimo terminą.

22.3. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456 nurodė, kad teisinis reglamentavimas nenumato vėdinimo ar kondicionavimo sistemos veikimo dažnio ar jų skleidžiamo triukšmo ribinių dydžių. Pareiškėjo tvirtinimu, teismo pozicija yra melaginga ir atliktas šališkas vertinimas atsakovo naudai iš esmės neatsižvelgiant į pareiškėjo pretenzijas patvirtinančius teisinius motyvus: Lietuvos Respublikos higienos normų HN 33:2011 7 punkto 1 lentelės 1 punktas nustato triukšmo ribinius dydžius, pareiga tikrinti ir vertinti higienos normų laikymąsi įstaigose yra priskirta Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioms įstaigoms. Be to, pirmosios instancijos teismas šališkai vertino Tarnybos pateiktą informaciją, jog neva ventiliatoriai išjungiami ramiuoju paros laiku, nes ši informacija teismui pateikta neatlikus jokio patikrinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. kovo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024 (37 p.) analogiškoje situacijoje jau nustatė pažeidimą dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo.

16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas jokiais naujais faktais ar atsikirtimais, iš kurių galima būtų spręsti, kad jo teisės buvo tikrai pažeistos. Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo priimtus sprendimus (raštus), tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tarnybos nuomone, aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ginčijamame teismo sprendime nurodomi galimai patirti tam tikri nepatogumai pareiškėjui realiai negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias būtų galima įvardyti kaip nežmoniškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, sveikatos sutrikdymą ar jos pablogėjimą. Tarnybos vertinimu, šioje byloje yra visi pagrindai pareiškėjo skundo netenkinti, o nusprendus, kad buvo kažkuria apimtimi patirti tam tikri nepatogumai, apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78, Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 ir Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs ginčijamų Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78, 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 ir 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456, teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, bei atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas dėl Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 25-78 visiškai neįsigilino į pareiškėjo pretenzijų esmę ir situaciją, o vertino, jog atsakymas atitinka VAĮ nuostatų reikalavimus ir nesprendė, jog pareiškėjas neišsireikalauja tinkamos sveikatos priežiūros iki šiol.

35. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 11 d. pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai skundą, kuriuo reikalavo ištirti: ar buvo tikslinga jį vežti į Pravieniškių asmens sveikatos priežiūros padalinį ir, ar tai nebuvo perteklinis veiksmas, žinant, jog tai neduos jokių teigiamų rezultatų (gydymo). Sveikatos apsaugos ministerija persiuntė pareiškėjo skundą atsakovui. Atsakovas pareiškėjui 2024 m. sausio 10 d. pateikė raštą Nr. 2S-78, kuriuo išaiškino sveikatos priežiūros paslaugų (tame tarpe ir odontologo) teikimo tvarką ir, kad teisės aktai nenumato galimybės organizuoti gydytojų odontologų konsultacijas privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad pareiškėjas buvo konsultuotas dėl skaudančio danties šeimos gydytojo, ir tik gydytojas-odontologas galėjo pilnai įvertinti pareiškėjo būseną ir numatyti tikslų tariamai skaudančio danties gydymo planą, kuris po ankstesnės pareiškėjo konsultacijos galėjo pasikeisti. Tai yra, pareiškėjui pagrįstai buvo paskirta odontologo konsultacija. Be to, tik įvykus odontologo konsultacijai, kurios rezultatai netenkino pareiškėjo, jis pateikė skundą Sveikatos apsaugos ministerijai.

36. Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs BVK 90 straipsnio 1–5 dalių ir VAĮ nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bei nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatavo, jog priimto Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu. Sisteminis VAĮ nuostatų aiškinimas patvirtina išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (Tarnyba) savo 2024 m. sausio 10 d. rašte Nr. 2S-78 detaliai įvertino logiškai susijusias su ginčo situacija teisiškai reikšmingas aplinkybes (kodėl pareiškėjas buvo pristatytas odontologo konsultacijai). Taigi, skundžiamo Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.).

37. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024; kt.), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025; kt.).

38. Viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo motyvai privalo būti išdėstyti priimtame sprendime, nes viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014; kt.).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017; 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021; 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1776-1047/2023; ir kt.).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pažymi, kad atsakymas asmeniui, bet kuria forma (skundu ar prašymu) besikreipusiam į viešojo administravimo instituciją turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, vienas jų – išsamumo reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. rašto Nr. 2S-78 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Tarnybos 2024 m. sausio 10 d. raštas Nr. 2S-78 atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.), t. y. jis išsamus, jame iš esmės atsakyta į pareiškėjo 2023 m. gruodžio 11 d. skunde keltus klausimus, šiame rašte atliktas išsamus situacijos vertinimas ir nurodyti aiškūs motyvai, kodėl pareiškėjas buvo pristatytas odontologo konsultacijai ir jam išaiškinta sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 nurodo, kad tai, jog pareiškėjui buvo ne kartą kontrolieriaus pažymomis pripažinta, jog Tarnyba nurodė netinkamą 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarką, nepaneigia fakto, jog pareiškėjas nežinojo minėto sprendimo apskundimo tvarkos, nes ją turėjo tinkamai nurodyti atsakovas. Taigi, teismas priėmė klaidingą išvadą dėl apskundimo tvarkos žinojimo, nes tokį sprendimą pareiškėjas buvo gavęs pirmą kartą.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo termino atnaujinimo. Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Nesutikdamas su Tarnybos 2024 m. sausio 22 d. raštu Nr. 2S-244 pareiškėjas jį apskundė teismui.

43. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, kad terminas Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimui Nr. NĮ-22-3184 apskųsti buvo praleistas. Kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo tvarka turėjo būti nurodoma – per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui. Todėl pripažino, kad šio sprendimo apskundimo tvarka pareiškėjui buvo nurodyta netinkamai. Tačiau, nors Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendime Nr. NĮ-22-3184 nurodoma, kad jis yra skundžiamas per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos Tarnybos direktoriui arba ABTĮ nustatyta tvarka Regionų administraciniam teismui, pareiškėjas per vieną mėnesį šio sprendimo neskundė nei Tarnybos direktoriui, nei teismui.

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių nurodydamas, kad Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 ir kitų sprendimų tvarka yra nesuprantama. Taigi, pats pareiškėjas nusprendė nepasinaudoti minėtame sprendime nurodyta apskundimo tvarką, pasirinkdamas kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Ir tik po to, kai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius surašė savo 2023 m. lapkričio 13 d. pažymą Nr. 4D-2023/1-947 pareiškėjas 2023 m. gruodžio 30 kreipėsi į Tarnybą su prašymu atnaujinti praleistą Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 apskundimo terminą. Pareiškėjas nenurodė Tarnybai ir nepateikė jokių kitų paaiškinimų ar priežasčių, kodėl buvo praleistas terminas 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimui Nr. NĮ-22-3184 apskųsti, todėl Tarnyba 2024 m. sausio 22 d. rašte Nr. 2S-244 pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę apskųsti šį sprendimą, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais termino atnaujinimas sprendimo apskundimui nėra galimas. Be to, šiuo atveju Tarnybos ir Šiaulių kalėjimo viršininko raštais pareiškėjas jau buvo informuotas, kokiu pagrindu buvo pakeistos jo bausmės atlikimo sąlygos bei nurodyta, kad vadovaujantis BVK 37 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo grąžinimas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą šiuo metu negalimas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi Tarnyba 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio rašto pagrindas yra pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei sisteminiu ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, Tarnyba detaliai įvertino, kodėl Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 terminas neatnaujinamas. Skundžiamo Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 22 d. rašto Nr. 2S-244 turinys atitinka teisės normų reikalavimus (VAĮ 10 str. 5 d.)

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. TA-592-968/2023, buvo nuspręsta panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 7-133 „Dėl nuteistojo perkėlimo į drausmės grupę“ ir atsirado naujų, neginčijamų aplinkybių, kurių pagrindu 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimas Nr. NĮ-22-3184 yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teisėjų kolegija atmeta, kaip visiškai nepagrįstus šiuos pareiškėjo argumentus, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime nebuvo sprendžiama dėl Tarnybos Pravieniškių 1 kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. NĮ-22-3184 teisėtumo.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl Tarnybos 2024 m. vasario 7 d. rašto Nr. 2S-456 yra melaginga ir atliktas šališkas vertinimas atsakovo naudai iš esmės neatsižvelgiant į pareiškėjo pretenzijas patvirtinančius teisinius motyvus. Be to, pirmosios instancijos teismas šališkai vertino Tarnybos pateiktą informaciją, jog neva ventiliatoriai išjungiami ramiuoju paros laiku, nes ši informacija teismui pateikta neatlikus jokio patikrinimo.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 28 d. pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai skundą, kuriuo reikalavo išmatuoti ventiliacijos sistemos skleidžiamą garsą kameroje ir ar tai atitinka higienos normas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. sausio 12 d. raštu pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. rašytą skundą persiuntė nagrinėti Tarnybai. Tarnyba 2024 m. vasario 7 d. raštu Nr. 2S-456 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodė, kad atsižvelgiant į Tarnybos Turto valdymo skyriaus inžinieriaus pateiktą 2024 m. sausio 15 d. pažymą buvo nustatyta, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, nereglamentuoja laisvės atėmimo vietoje įrengtos ventiliacijos sistemos skleidžiamo triukšmo ribinių dydžių. Tarnybos Šiaulių kalėjimo gyvenamosios kameros vėdinamos per langus bei natūralios ventiliacijos kanalus. Gerinant patalpų oro apykaitą ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai yra prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų. Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų yra sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kiekvienos grupės ventiliatoriai įjungiami / išjungiami atskirais jungikliais, sumontuotais koridoriuose. Tarnyba taip pat pažymėjo, kad visi ventiliatoriai išjungiami ramiajam paros laikotarpiui – nuo 22:00 iki 6:00 val. ir tik išimtinais atvejais, paprašius grupei kalinčiųjų, gali būti išjungtas atskiros grupės ventiliatorius ir kitu laikotarpiu. Gyvenamojoje kameroje Nr. 2 ventiliacija yra prijungta prie ištraukiamosios ventiliacijos linijos, grupėje su kameromis Nr. 1 ir Nr. 3.

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą informaciją, kurios pareiškėjas neginčijo, konstatavo, kad Tarnybos Šiaulių kalėjimo kameroje Nr. 2, kurioje buvo laikomas pareiškėjas skundo padavimo metu, miego metu (nuo 22:00 val. iki 6:00 val.) ventiliatoriai buvo išjungiami ir akivaizdžiai negalėjo pareiškėjui trukdyti ilsėtis.

50. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia bylos faktais ir teisės aktais paremtų argumentų, nenurodo įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl miego metu (nuo 22:00 val. iki 6:00 val.) ventiliatorių išjungimo, taip suteikiant galimybę pareiškėjui ilsėtis. Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju, nėra jokio teisinio pagrindo matuoti vėdinimo ar kondicionavimo sistemų skleidžiamo triukšmo lygio pagal pareiškėjo skundą. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024 buvo nustatyti pažeidimai dėl vėdinimo sistemos keliamo triukšmo Pravieniškių PN-AK 6 būrio kameroje Nr. 6, kurioje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. rugpjūčio 17 d., taigi, minėta byla nėra nagrinėjamu atveju aktuali.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylą pagal jo skundą išnagrinėjo šališkai, atsakovo naudai, pažymi, jog abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Tai ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-155-502/2022; 2014 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. T-575-40-14). Tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė šališkas teismas. Pareiškėjas įrodymais pagrįstų aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti jo bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu, apeliaciniame skunde nenurodė. Nagrinėjamu atveju nesant jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą, suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo bei jo pagrindu naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

53. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo ginčijami raštai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius