da906f54-1d40-4dc6-b8b2-e5b4608fd483 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                 Administracinė byla Nr. I-1144-484/2018     Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04137-2017-8                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

J. (D. J.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas D. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 27 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-17).             PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas Vilniaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Pažymi, kad tardymo izoliatoriuose, areÅ¡tinėse ir pataisos namuose vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m., o pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose – 3,1 kv. m. Anot pareiÅ¡kėjo, jam bÅ«nant Vilniaus PN Å¡i norma buvo pažeista daugelį kartų. Taip pat nurodo, kad kameroje/kambaryje buvo tik kelios kėdės (suoliukai), o lovos ir kiti baldai, daiktų spintelė užėmė didžiÄ jÄ dalį kameros/kambario ploto. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje/kambaryje buvo laikoma iki 10 asmenų, Å¡ios sÄ lygos trukdė ramiai pailsėti, iÅ¡simiegoti.

Tokiose patalpose, bÅ«damas sveikas žmogus, dėl suteikto mažo gyvenamojo ploto buvo priverstas kankintis. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad buvo laikomas ir kamerų tipo patalpose. Tvirtina, kad Vilniaus PN gyvenamosios patalpos ir kamerų tipo patalpos skirstomos pagal kastas. Nuteistųjų susiskirstymÄ Ä¯ kastas Vilniaus PN administracija toleruoja.             Teigia, kad Vilniaus PN buvo nepakankamas nuteistųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas.

Pareiškėjui buvo apribota judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, lankyti įvairių renginių, dirbti. Pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose neveikė pareigūnų iškvietimo mygtukai, todėl nebuvo užtikrintas nuteistųjų saugumas.             Nurodo, kad Vilniaus PN turėjo teisę pasivaikščioti kieme, tačiau dėl didelio vienu metu išėjusių pasivaikščioti nuteistųjų skaičiaus pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo mažai vietos.

Pasivaikščiojimo trukmė neatitiko Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo, kameros tipo patalpose jis turėjo teisę lauke pasivaikščioti tik vienÄ valandÄ . Be to, kamerų tipo patalpoms skirti pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko higienos reikalavimų, juose nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibirėlių, peleninių, mėtėsi Å¡iukÅ¡lės, suoliukai sulaužyti, sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio, danga dulkėta.

Pastato konstrukcijose ir kanalizacijoje, pareiÅ¡kėjo teigimu, buvo asbesto, kuris kėlė rimtÄ pavojų sveikatai.              Taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo netinkama ventiliacija, patalpos buvo vėdinamos per langÄ . Å varaus oro kiekis neatitiko normos, jo patekimÄ Ä¯ patalpÄ ribojo languose įrengtos grotos. Čiūžiniai puvo, metalinės lovos rÅ«dijo nuo drėgmės. Patalpose nebuvo tinkamo apÅ¡vietimo: natÅ«rali Å¡viesa labai silpna, o dirbtinį apÅ¡vietimÄ užtikrinančios lemputės skleidė stipriÄ Å¡viesÄ , nuo jos skaudėjo akis ir galvÄ .

Patalpų temperatÅ«ra neatitiko higienos normų, o Vilniaus PN administracija atsisakė iÅ¡matuoti temperatÅ«rÄ patalpose. Patalpos nesuremontuotos, lubos ir sienos padengtos pelėsiu, drėgnos, nepritaikytos valymui, dažai nusilupę, patalpose veisėsi parazitai.              Anot pareiÅ¡kėjo, jam nebuvo iÅ¡duota patalynė, ji nebuvo dezinfekuojama. RÅ«bus teko skalbti pačiam, kadangi iÅ¡plautus rÅ«bus grÄ Å¾ina suplėšytus. RÅ«bų džiovinimo sÄ lygų nebuvo. Tvirtina, kad bendrabučio tipo gyvenamosioms patalpoms įrengtuose sanitariniuose mazguose bei duÅ¡inėse nebuvo užtikrintas privatumas.

DuÅ¡inėse nėra pertvarų, o sanitariniuose mazguose – kabinų. Tualetai be unitazų. Vilniaus PN dažnai nebuvo karÅ¡to vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo teigimu, 2016 m lapkričio 17 d. atvykus į Vilniaus PN, jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po duÅ¡u, teko laukti iki 2016 m. lapkričio 19 d. DuÅ¡o patalpos neatitiko HN reikalavimų. Vilniaus PN tiekiamas maistas buvo nekaloringas, neskanus, neatitiko fiziologinių normų.

Valgykla, kurioje maitinami nuteistieji, neatitiko higienos normų, nebuvo padėklų maistui nusineÅ¡ti. Maistas kartais buvo dalinamas be higieninių pirÅ¡tinių. PareiÅ¡kėjui 2016 m. lapkričio 17 d. atvykus į Vilniaus PN, jis negavo pietų.             Nurodo ir tai, kad pataisos įstaigos administracija jam neskyrė papildomų pasimatymų su žmona B. J., nors buvo informuota, kad ji gyvena Anglijoje.              Visos aukščiau nurodytos aplinkybės pareiÅ¡kėjo teigimu, jam suteikė fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kančiÄ .

Dėl to tapo jis konfliktiÅ¡kas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės.              Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, atsiliepime praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 22-33). Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 17 d. pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN, jis buvo patalpintas į įstaigos karantino gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 108. Å ioje patalpoje pareiÅ¡kėjas gyveno iki 2016 m. lapkričio 23 d., kuomet pataisos įstaigos direktorius 2016 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 7-376 jį perkėlė į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 9-309-02. Vilniaus PN karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 kv. m., joje įrengtos 2 (dvi) dviaukÅ¡tės lovos, t. y. 4 (keturios) miegamos vietos. Vienam nuteistajam tenka apie 3,6 kv. m. ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. PaaiÅ¡kina ir tai, kad karantino (izoliavimo) patalpose nuteistieji asmenys laikomi trumpÄ laiko tarpÄ , t. y., kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais.

Karantino (izoliavimo) patalpose yra numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo turėti atskirÄ lovÄ . Pažymi, kad karantino patalpoje laikomų asmenų skaičius nėra pastovus, karantino patalpa Nr. 108 dažniausiai nėra pilnai užpildyta. Papildomai informuoja, kad karantino patalpos dienos metu nėra rakinamos ir nuteistieji, esantys Å¡ioje patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje (tai gyvenamoji patalpa, analogiÅ¡ka bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai).             Pažymi, kad Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl joje nėra sisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes.

Remdamiesi Vilniaus PN direktoriaus įsakymų „Dėl nuteistųjų skirstymo į būrius“ duomenimis, nurodo, kad nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gyveno I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose Nr. 6-414 (šeštojo nuteistųjų būrio 414 gyvenamoji patalpa), Nr. 4-303 (ketvirtojo nuteistųjų būrio 303 gyvenamoji patalpa) ir II-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309 (devintojo nuteistųjų būrio 309 gyvenamoji patalpa).

Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 6-414 plotas - 14,41 kv. m., įrengtos 4 miegamos vietos. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 4-303 plotas - 32,02 kv. m., įrengta 10 miegamų vietų. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-309 plotas – 30,93 kv. m., įrengtos 9 miegamos vietos. Vienam asmeniui tenkantis plotas šiose patalpose visiškai atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.2 punkto reikalavimus.

Atkreipia dėmesį, kad paskirstydama nuteistuosius į gyvenamÄ sias patalpas, nuteistųjų skirstymo į bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad bÅ«tų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje. PaaiÅ¡kina ir tai, kad bÅ«rio patalpos apjungia kelias gyvenamÄ sias patalpas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ .

Kiekvieno bÅ«rio miegamosios patalpos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Pataisos įstaigos dienotvarkėje numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji.

Be to, ne visada visos gyvenamosios patalpos miegamosios vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau. Dėl nuteistiesiems suteiktos judėjimo laisvės, net jei ir bÅ«tų nustatytas nedidelis vienam nuteistajam tekusio gyvenamojo ploto trÅ«kumas jo gyvenamojoje patalpoje, Å¡is neatitikimas, atsakovės atstovo manymu, negalėtų sÄ lygoti neturtinės žalos asmeniui atsiradimo, nes bÅ«ti gyvenamoje patalpoje nuteistajam privalu tik naktį, o tuomet jis miega savo lovoje.

Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad Vilniaus PN administracija bÅ«tų sÄ moningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.             Nurodo, kad Vilniaus PN gamybinės paskirties pastatas buvo rekonstruotas į gyvenamosios paskirties pastatÄ ir pripažintas tinkamu naudoti. Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais. Pastatų ir juose esančių patalpų įrengimas atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus ir higienos normas.             Taip pat nurodo, kad skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas atliko jam paskirtas nuobaudas už Vilniaus PN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus kamerų tipo patalpose Nr. 1 K ir Nr. 4K.

Atkreipia dėmesį, kad kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, o jose atliko nuobaudas. PareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų. Gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, dydis visose pataisos įstaigos kamerų tipo patalpose atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 .2 punkto nustatytÄ normatyvÄ (3,6 kv. m). Pažymi, kad Vilniaus PN kamerų tipo patalpose vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų.

Atkreipia dėmesį į tai, jog teismai skirtingai vertina kamerų tipo patalpų plotų skaičiavimÄ . Vilniaus PN nuomone, sanitarinis mazgas, esantis kamerų tipo patalpose, privalo bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ Å¡ių patalpų naudojamÄ plotÄ , kadangi sanitariniu mazgu naudojasi tik iÅ¡imtinai toje patalpoje esantys nuteistieji.    Pažymi, kad skunde pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog pataisos įstaigoje vyrauja kastos tarp nuteistųjų. PareiÅ¡kėjas skunde nedetalizavo, su kokiomis konkrečiomis nuteistųjų subkultÅ«ros apraiÅ¡komis jam teko susidurti atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, taip pat pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių aplinkybių, kad Vilniaus PN administracija kokiais nors veiksmais toleruotų tarp nuteistųjų egzistuojančias subkultÅ«ros apraiÅ¡kas.

Pabrėžia, kad Vilniaus PN administracija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi iÅ¡skirtinai galiojančiais teisės aktais: nuteistuosius į nuteistųjų bÅ«rius ir gyvenamÄ sias patalpas skirsto atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytus reikalavimus, o ne į nuteistųjų bendruomenėje gyvuojantį susiskirstymÄ Ä¯ grupes (kastas).PaaiÅ¡kina ir tai, kad pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus PN buvo sudarytas individualus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN dalyvauja Adaptacijos, Nuteistojo pataisos, Įžanginės grupės, Pozityvaus užimtumo socialinės reabilitacijos programose.

Nurodo, kad visose Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistemos, tačiau kamerose laikomi nuteistieji nuolatos techniÅ¡kai gadina Å¡ias sistemas. Vilniaus PN administracija deda dideles pastangas, bet dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Pabrėžia, jog drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ .

Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiÅ¡kinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumÄ . Lengvajai ir paprastai nuteistųjų grupėms skirtose gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji Vilniaus PN nuteistųjų dalis pareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjo pretenzijas dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, atsakovo atstovas nurodo, kad Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems (2, 3, 4, 5, 6, 7 nuteistųjų bÅ«riai) įrengtas atskiras pasivaikščiojimų kiemas, kuris yra erdvus, jame įrengta krepÅ¡inio aikÅ¡telė, sporto inventorius nuteistiesiems.

Pabrėžia, kad teisės aktai nenustato jokių plotų normatyvų nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemams. Drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, yra įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Pabrėžia, kad nuteistieji turi pareigÄ tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo pasivaikščiojimo vietas.Vilniaus PN vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad Vilniaus PN patalpose nebuvo užtikrintas tinkamas apÅ¡vietimas, ventiliacija, temperatÅ«ra, kad kamerose buvo drėgna, ant sienų buvo pelėsio, tačiau nenurodė konkrečių patalpų, kuriose, jo manymu, buvo skunde nurodyti trÅ«kumai.

Atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ dėl galimai pažeidžiamų higienos normų reikalavimų. Nurodo, kad Vilniaus PN patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Visose kamerose įrengti skaidraus stiklo langai, dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, patalpose įrengtas inžinerinės ventiliavimo sistemos. Pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

Tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skunde nurodyto asbesto Vilniaus PN pastatų konstrukcijose nėra. Pažymi, kad Vilniaus PN patalpų bÅ«klė visų pirma priklauso nuo pačių jose laikomų asmenų elgesio. Vilniaus PN remiasi Nuteistojo materialinio buitinio aprÅ«pinimo kortelės ir Nuteistųjų aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės kortelės duomenimis ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjo jo atvykimo į Vilniaus PN dienÄ buvo iÅ¡duotas 1 čiužinys, 1pagalvė ir 1 antklodė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas dalinai atsisakė nuo valdiÅ¡kos patalynės, nes turėjo nuosavÄ .

Dėl sanitarinių mazgų įrengimo paaiÅ¡kina, kad kiekviename I-o gyvenamojo korpuso aukÅ¡te įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui. Kiekviename iÅ¡ sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename bÅ«ryje dirbančių tvarkinių. I-ojo gyvenamojo korpuso duÅ¡inė visiÅ¡kai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimÄ .

Pažymi, kad pertvarų dušinėse įrengimas nenumatytas teisės aktuose. Nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN yra atliekami deratizacijos ir dezinfekcijos darbai, vykdoma šių darbų atlikimo kontrolė. Nuteistieji Vilniaus PN yra maitinami pagal nustatytas fiziologines mitybos normas, laikantis nuteistųjų maitinimo organizavimo taisyklių. Pabrėžia, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo).

Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjais su skundais dėl netinkamo maitinimo į Vilniaus PN administracijÄ nesikreipė. Atsakydami į pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl papildomų pasimatymų su žmona, Vilniaus PN akcentuoja, kad papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai gali bÅ«ti, o ne privalo bÅ«ti suteikiami. PareiÅ¡kėjas nuolatos naudojasi teise pasimatyti su artimaisiais giminaičiais. 2017 metais jis turėjo 8 pasimatymus su sutuoktine, iÅ¡ kurių 5 – ilgalaikiai.

PareiÅ¡kėjui nebuvo skiriama papildomų pasimatymų. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ pagrįstumo atsakovės atstovas nurodo, kad Å¡iuo atveju neegzistuoja nei viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ir dvasinę sveikatÄ .

Taip pat pareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. Atsakovės atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos – pasipelnyti iÅ¡ valstybės. Teismas konstatuoja :            Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo kalinimÄ Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d.           Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ aplinkybės, jog Vilniaus PN administracija neužtikrino teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. Vilniaus PN buvo laikomas bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 38, 39, 40-41, 42-43, 44). Minimalus vienam pataisos įstaigoje laikomam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto reikalavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111 punkte. Tiek iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. galiojusios, tiek nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios Vidaus tvarkos taisyklių redakcijos (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija) 111 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

– pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir PravieniÅ¡kių gydymo ir pataisos namus) (111.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2. papunktis). PareiÅ¡kėjo teigimu, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotÄ , bÅ«tina atmesti baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ , iÅ¡ bendro patalpų ploto turi bÅ«ti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog turėtų bÅ«ti laikomasi aiÅ¡kinimo, kad 3 kv. m. plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ . Å iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ reikėtų įtraukti plotÄ , užstatytÄ baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13).

Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotÄ , tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, bet ne nacionaliniai teisės aktai.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 23 d. buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108 (b. l. 23). IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad Å¡ios patalpos plotas 14,39 kv. m., joje įrengtos dvi dviaukÅ¡tės lovos (4 miegamosios vietos; b. l. 46).

Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309-02 (30,93 kv. m. ploto, 9 miegamosios vietos) (b. l. 38, 47). Nuo 2017 m. balandžio 20 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 6-414-03 (14,41 kv. m. ploto, 4 miegamosios vietos) (b. l. 39, 49), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 5 d., kuomet nuobaudos atlikimui iki 2017 m. gegužės 15 d. buvo patalpintas į kameros tipo patalpÄ Nr. 1K (13,05 kv. m. ploto, 3 miegamosios vietos (b. l. 40-41, 50).

Nuo 2017 m. gegužės 16 d. pareiÅ¡kėjas grÄ Å¾intas į bendrabučio tipo patalpÄ Nr. 6-414-03 (14,41 kv. m., 4 miegamosios vietos), ir joje gyveno iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. PareiÅ¡kėjas 2017 m. rugpjūčio 10 d. perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4-303-04 (32,02 kv. m., 10 miegamųjų vietų) (b. l. 44, 48). Nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas kameros tipo patalpÄ Nr. 4K (13,55 kv. m. ploto, 3 miegamosios vietos) nuobaudos atlikimui ir joje buvo laikomas iki 2017 m. rugpjūčio 26 d. (b. l. 42-43, 50).

Nuo 2017 m. rugpjūčio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. pareiÅ¡kėjas buvo grÄ Å¾intas į bendrabučio tipo gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 4-303-04 (32,03 kv. m. ploto, 10 miegamųjų vietų) (b. l. 48). Atsakovės atstovas nepateikė teismui konkrečių duomenų apie kamerose laikytų asmenų skaičių ginčui aktualiu laikotarpiu, tačiau nurodė, jog visiems be iÅ¡imties yra suteikiama atskira miegamoji vieta, esanti konkretaus bÅ«rio atskiroje gyvenamojoje patalpoje, gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų.

Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, jog kamerose būtų laikoma daugiau asmenų, nei yra įrengta miegamųjų vietų, todėl teismas pateiktais atsakovės atstovo argumentais, jog kamerose laikoma tiek asmenų, kiek yra miegamųjų vietų, abejoti neturi pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsižvelgiant į patalpose esantį miegamųjų vietų skaičių, kamerų tipo patalpose Nr. 1K ir Nr. 4K kiekvienam asmeniui buvo suteikiama daugiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto (4,35 kv. m. ir 4,51 kv. m.), taigi nebuvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 111.2. punktas.Karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, bendrabučio tipo patalpose Nr. 9-309-02,            Nr. 6-414-03 ir Nr. 4-303-04 kiekvienam asmeniui buvo suteikiama daugiau nei 3,1 kv. m. kameros ploto, taigi ir šiuo atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

Be to, iÅ¡ Vilniaus PN paaiÅ¡kinimų, pateiktų atsiliepime, matyti, kad nuteistieji įstaigoje neprivalo visÄ laikÄ praleisti gyvenamojoje patalpoje: jiems yra suteikiama teisė lankytis socialinės reabilitacijos programose, sportuoti. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjo judėjimo laisvė neteisėtai buvo ribojama, nėra. Be to, Vilniaus PN 2018 m. sausio 3 d. pažyma Nr. 11-91 patvirtina, kad D. J. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažo minimalaus gyvenamojo ploto ar kitų kalinimo sÄ lygų nesikreipė (b. l. 45).

PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, kaip neturtinė žala pasireiÅ¡kė bÅ«tent jam, tik abstrakčiai tvirtino, jog patyrė nepatogumų ir iÅ¡gyvenimų. Nesant objektyvių duomenų, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Vilniaus PN vienam asmeniui tekusio per mažo gyvenamosios patalpos ploto atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN yra toleruojamas nuteistųjų pasiskirstymas kastomis. Anot pareiÅ¡kėjo, pagal tai Vilniaus PN nuteistieji yra skirstomi į gyvenamÄ sias patalpas.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymÄ si tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).Atsakovės atstovas atsiliepime į skunde nurodė, kad Vilniaus PN nuteistieji į gyvenamÄ sias patalpas skirstomi remiantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas į gyvenamÄ sias patalpas buvo paskirtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų nėra. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nekonkretizavo, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kia nuteistųjų suskirstymas kastomis nuteistųjų paskirstymo į gyvenamÄ sias patalpas procese (pvz. aukÅ¡tesnei kastai priklausančių nuteistųjų gyvenimo sÄ lygos yra geresnės ir pan.). PareiÅ¡kėjas taip pat neindividualizavo, kokiai kastai jis laiko save priskirtu.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl galima netinkamo jo paskyrimo į gyvenamÄ sias patalpas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ . Teismo vertinimu, vien abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių dėl Vilniaus PN toleruojamo nuteistųjų suskirstymo į kastas nepakanka konstatuoti, kad Å¡iuo aspektu jo teisės buvo pažeistos. PareiÅ¡kėjas skundžiasi nepakankamu socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimu Vilniaus PN, nurodo, kad dėl to jis negalėjo lankyti įvairių renginių, sportuoti, dirbti.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo yra abstraktaus pobūdžio ir neindividualizuoti. Priešingai, Vilniaus PN atsiliepime nurodė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN buvo sudarytas individualus reabilitacijos planas, pareiškėjas dalyvavo net keliose reabilitacijos programose (b. l. 57-60). Teismas sutinka su Vilniaus PN pozicija, kad dalyvavimas socialinėse programose remiasi savanoriškumo principu.

Pareiškėjas nenurodė, kad siekė dalyvauti tam tikroje konkrečioje programoje, tačiau tam buvo užkirstas kelias. Vilniaus PN pateiktose nuotraukose matyti, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtos vietos sportuoti. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečių renginių jis negalėjo lankyti, kokiais būdais buvo ribojamas jo noras sportuoti. Vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka Vilniaus PN neteisėtiems veiksmams pagrįsti, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat teigia, kad Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinama tinkama oro temperatÅ«ra, įrengta ventiliacija, buvo drėgna, sienų danga padengta pelėsiu, dažai nusilupę, oro greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Å ių savo argumentų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) sÄ lygos galimai neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų taip pat laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti Vilniaus PN administracijai.

Taip pat ypač reikÅ¡minga Å¡iuo atveju faktinė aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymais ar skundais, susijusiais su higienos normų reikalavimų pažeidimais. Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar pataisos namai, žinodami apie higienos normų ar kitus pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. PareiÅ¡kėjas nesikreipė ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ , kuris yra kompetentingas atlikti higienos normų reikalavimų laikymosi operatyvinius patikrinimus.

Atsižvelgiant į tai, skundo argumentas dėl sÄ lygų neatitikties higienos normų reikalavimams atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pakankamai vietos, o pasivaikščiojimų trukmė neatitiko Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ar baudimÄ iÅ¡aiÅ¡kinimo. Nurodo, kad bÅ«damas kamerų tipo patalpose jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimÄ .

Be to, anot pareiškėjo, pasivaikščiojimo kiemeliai buvo netvarkingi, neatitiko higienos normų reikalavimų.Pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai, kuriuose nėra nustatytas minimalus pataisos įstaigų pasivaikščiojimo kiemelių plotas. Įrengimo taisyklių 20 punktas numato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore.

Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Minėtų taisyklių 21 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų grindys turi būti lygios ir neslidžios. Iš byloje esančių Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemo nuotraukų (b. l. 91, 92, 97) matyti, kad jis yra erdvus, švarus ir tvarkingas, padengtas lygia danga, jame įrengtas sporto inventorius (lygiagretės, skersinis prisitraukimams ir pan.), krepšinio aikštelė.

IÅ¡ Vilniaus PN pateiktos baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų pasivaikščiojimo kiemelio nuotraukos matyti, kad jis nėra didelis, bet tvarkingas, jo danga iÅ¡klota neslidžia danga, jis apsaugotas stogeliu nuo kritulių (b. l. 96). Pažymėtina, kad Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktas įpareigoja nuteistuosius tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, kas galėjo sÄ lygoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .Dėl pasivaikščiojimų trukmės pažymėtina, kad Europos Komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ bendrajame praneÅ¡ime [CPT/Inf (92)3] 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o bÅ«tent jų užimtumui tam tikromis veiklomis už kameros ribų.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjui esant kameros tipo patalpose pasivaikščiojimo trukmę reglamentavo Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio nuostatos, pagal kurias nuteistieji, atliekantys nuobaudÄ ir laikomi kamerų tipo patalpose turi teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ lauke. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas neneigė, jog bÅ«damas laikomas kamerų tipo patalpose turėjo teisę į vienos valandos pasivaikščiojimÄ . Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu konstatuoti nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais, duÅ¡u. Nurodė, kad visose patalpose tualetai yra be unitazų, kabinos atitvertos sienele. DuÅ¡uose nėra pertvarų, jų įrengimas neatitinka higienos reikalavimų.Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015), patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908, kurios 34 punkte numatyta, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. HN 134:2015 nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Įrengimo taisyklių 14.5 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgÄ sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji) besinaudojant tualetu gali bÅ«ti matomi iÅ¡ įėjimo į sanitarinį mazgÄ pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du) (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto sanitarinių mazgų apibÅ«dinimo matyti, kad tualetai yra atitverti kabinomis, kurios tarpusavyje atitvertos pertvaromis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad I-ojo korpuso kiekviename aukÅ¡te įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų bÅ«riui (nuo 40 iki 50 asmenų), pateikė tai patvirtinantį pastato planÄ (b. l. 29).

IÅ¡ byloje esančių I-ojo gyvenamojo korpuso sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad jame įrengtos uždaros tualeto vietos, atskirai įrengti pisuarai, prausyklės (b. l. 85, 86, 87, 88-89). Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiÅ¡kia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų. Be to, nei HN 134:2015, nei Ä®rengimo taisyklės nenumato, kad duÅ¡inėse turi bÅ«ti įrengtos pertvaros. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN įrengti duÅ¡ai yra tvarkingi. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sanitariniai mazgai ir duÅ¡ai buvo įrengti netinkamai, neužtikrinant nuteistųjų privatumo jais naudojantis bei, kad juose buvo nesilaikoma higienos normų reikalavimų, dėl ko pareiÅ¡kėjui bÅ«tų padaryta neturtinė žala.PareiÅ¡kėjas teigia patyręs nepatogumų ir dėl to, kad jam ne visada buvo suteikta teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u.

Nurodo, kad 2016 m. lapkričio 17 d. jam atvykus į Vilniaus PN, jam nebuvo suteikta teisė pasinaudoti Å¡iltu duÅ¡u. TokiÄ teisę jis gavo tik 2016 m. lapkričio 19 d. HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e (HN 134:2015 44 p.). Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 258 punktÄ , ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius, kartÄ per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis.Atsakovės atstovo pateikti įrodymai, patvirtina, kad Vilniaus PN yra nustatytas naudojimosi duÅ¡u grafikas (b. l. 34), remiantis kuriuo nuteistieji kartÄ per savaitę gali pasinaudoti duÅ¡u.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas tÄ pačiÄ dienÄ , kai atvyko į Vilniaus PN, negalėjo pasinaudoti duÅ¡u, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jo teisės buvo pažeistos. Kaip matyti iÅ¡ jo skunde nurodytų paaiÅ¡kinimų, Å¡ia teise jis pasinaudojo 2016 m. lapkričio 19 d. Teisės aktai nenustato, kad atvykęs į pataisos įstaigÄ nuteistasis turi teisę nedelsiant pasinaudoti duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas jokių kitų konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti duÅ¡u, iÅ¡skyrus 2016 m. lapkričio 17 d., nenurodė.

Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Vilniaus PN administracijÄ dėl naudojimosi duÅ¡u teisės nesuteikimo. Todėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl naudojimosi duÅ¡u teisės ribojimo Vilniaus PN atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nebuvo aprÅ«pintas patalyne, jam nebuvo sudarytos sÄ lygos pačiam skalbtis drabužių ir juos džiovinti. HN 134:2015 40 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais.

HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.Ä® bylÄ pateiktos Nuteistųjų aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės kortelės      Nr. 20134 duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui 2016 m. lapkričio 17 d. buvo iÅ¡duota 1 pagalvė, 1 čiužinys ir 1 antklodė (b. l. 71). PareiÅ¡kėjas dalinai atsisakė valdiÅ¡kos patalynės, kadangi turėjo nuosavÄ (b. l. 68).

Kokios konkrečios patalynės dalių ir kada pareiÅ¡kėjas negavo, jis skunde nenurodė. Be to, Nuteistųjų aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės kortelės Nr. 20134 duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotos skalbimo priemonės, o Nuteistojo materialinio aprÅ«pinimo kortelės duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti drabužiai, batai (b. l. 66). PareiÅ¡kėjas jokiais įrodymais nepagrindė, kad Vilniaus PN iÅ¡skalbti drabužiai jam buvo grÄ Å¾inami netvarkingi, dėl ko atsirado poreikis pačiam juos skalbti.

Pareiškėjas dėl netinkamai suteiktų skalbimo paslaugų ar netinkamo minkštojo inventoriaus išdavimo skundų Vilniaus PN administracijai neteikė. Taigi, pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PM veiksmus šiuo aspektu taip pat nėra pagrindo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo gyvenamosiose patalpose veisėsi parazitai.Laisvės atėmimo vietose neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laivės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 p.).

EŽTT praktikoje nustatyta, jog kalinimo įstaigose atsiradus parazitų ar graužikų turi bÅ«ti imamasi veiksmų tam, kad jie bÅ«tų iÅ¡naikinti (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ ; 2015 m. sausio 27 d. sprendimÄ byloje Neshkov ir kt. prieÅ¡ BulgarijÄ ). IÅ¡ nurodyto teisinio reglamentavimo bei EŽTT praktikos darytina iÅ¡vada, jog kalinimo įstaigų pareiga stengtis, kad parazitai ir graužikai neatsirastų, o jiems atsiradus – iÅ¡naikinti, t. y. teisinis reglamentavimas nenustato, jog graužiko ar parazito atsiradimas savaime laikytinas pažeidimu.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad tarp Vilniaus PN ir UAB ,,Dezinfa“ 2014 m. gegužės 8 d. pasiraÅ¡yta paslaugų teikimo sutartis, pagal kuriÄ UAB ,,Dezinfa“ įsipareigojo vykdyti vabzdžių kontrolė ir naikinimÄ (dezinfekcijÄ ), Å¡i kontrolė nuolatos yra vykdoma (b. l. 63-65). Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų Vilniaus PN administracijai dėl parazitų buvimo jo gyvenamosiose patalpose ir neveikimo atliekant deratizacijos (dezinfekcijos) darbus nereiÅ¡kė.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl parazitų buvimo jo gyvenamosiose patalpose atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Vilniaus PN nebuvo užtikrintas jo saugumas, nes kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrinta galybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iÅ¡kviesti pareigÅ«nÄ . Pagal Ä®rengimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktus, gyvenamuosiuose kambariuose/kamerose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Vilniaus PN pateiktose nuotraukose matyti, kad 201 7 m. birželio 13 d. tokia sistema buvo įrengta kamerų tipo patalpų duryse (b. l. 94-95).

Atsiliepime į skundÄ Vilniaus PN pabrėžė, kad patys nuteistieji Å¡ias sistemas nuolatos gadina. Taip pat paaiÅ¡kino, kad drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų lokaliniame sektoriuje visÄ parÄ budi pataisos pareigÅ«nai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamÄ situacijÄ . Esant bent menkiausiam pavojui, potencialiai galinčiam kilti nuteistajam, pataisos pareigÅ«nai nedelsiant atitinkamai reaguoja į tokius reiÅ¡kinius bei užtikrinta nuteistųjų saugumÄ .Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema yra abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuoti (pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioje kameroje Å¡i sistema neveikė).

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiÅ¡kėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus dėl iÅ¡kvietimo sistemos mygtuko neįrengimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, Å¡iuo atveju negali pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo.PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad Vilniaus PN konstrukcijose buvo naudojamas asbestas, o tai kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Vilniaus PN pastatai buvo visiÅ¡kai renovuoti ir eksploatuoti perduoti 2006 metais, po to statinių konstrukcijose neliko jokių statybinių medžiagų, turinčių asbesto priemaišų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Be to, pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog pastato konstrukcijoje yra asbesto ir tai labai kenkė jo sveikatai, jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kėjo teiginius dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus byloje surinktais įrodymais, todėl atmeta.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ to, kad gaunamo maisto energetinė vertė buvo nepakankama, maistas tiekiamas antisanitarinėmis sÄ lygomis.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalį areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas, ir kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parÄ sudaro 2 298 kcal.Ä® bylÄ pateikta 2015 m. sausio 15 d. tarp Vilniaus PN ir UAB ,,Pontem“ sudaryta maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 24-3, pagal kuriÄ UAB ,,Pontem“ įsipareigojo teikti Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugÄ (b. l. 72-84).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir ,,Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis“, patvirtintomis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117.

Skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-485 ,,Dėl teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 ,,Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“. Vilniaus PN taip pat nurodė, kad nuteistieji maitinami pagal pataisos įstaigoje patvirtintÄ dienotvarkę.

Valgiaraščiai, įskaitant valgiaraštį nedirbantiems vyrams, patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu NR. V-138 ,,Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose pavirtinimo“. Teismas atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra išskirtas atskiras maitinimas sportuojantiems asmenims, be to, pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1 300– 1 500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pagrįstu.

Faktas, kad pasvėrus pareiÅ¡kėjo pietų maisto normÄ buvo nustatytas pažeidimas, bylos duomenimis nėra užfiksuotas. Pažymėtina, kad pagal Vidaus tvarkos taisyklių 77 punktÄ , kad nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartÄ per savaitę.

Atsižvelgiant į Å¡iÄ Vidaus tvarkos taisyklių nuostatÄ , tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjui nepakako maisto, jis turėjo galimybę įsigyti jo parduotuvėje.Atsakovo atstovas taip pat nurodo, kad nuteistieji maitinami pataisos namų valgykloje, nustatytu laiku pagal pataisos įstaigos direktoriaus patvirtintÄ nuteistųjų maitinimo grafikÄ . Maisto produktai, dalyvaujant pataisos namų budinčiajam direktoriaus padėjėjui, sudedami į katilus pagal svorį. Maistas nuteistiesiems iÅ¡duodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo juslinio maisto patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kad Vilniaus PN nustatytu grafiku negavo maitinimo nepateikė.

Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2018 m. sausio 3 d. pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas jokių nusiskundimų dėl maisto kokybės, pateikimo tvarkos Vilniaus PN administracijai nepateikė. PareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad sÄ lygos Vilniaus PN valgykloje buvo antisanitarinės, jokiais objektyviais įrodymais nepatvirtinti. Abstraktaus pobÅ«džio teiginių įrodymais paneigti neprivalėjo ir Vilniaus PN. Taigi, pagrindo konstatuoti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, susijusių su jo maitinimu Vilniaus PN, nėra pagrindo.

PareiÅ¡kėjas skundžiasi negavęs papildomų pasimatymų su žmona. Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki trijų valandų ir ilgalaikiai – iki vienos paros. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato Å¡io Kodekso 73, 74, 75, 79, 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrÄ vaikÄ , jei nei nuteistasis, nei Å¡is asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir Å¡is vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymÄ atvykusio asmens vaikas (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 3 d.).

Nuteistiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka bÅ«dami priskirti paprastajai arba lengvajai grupei, socialiniams ryÅ¡iams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigÅ«no nutarimu gali bÅ«ti suteikiami papildomi trumpalaikiai ir ilgalaikiai pasimatymai (Bausmių vykdymo kodekso 94 str. 3 d.). Kaip matyti iÅ¡ Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio nuostatų, papildomi pasimatymai yra skatinamoji priemonė. Taigi, nustatytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad papildomų pasimatymų suteikimas yra pataisos įstaigos diskrecijos teisė, kurios realizavimas priklauso nuo nuteistojo elgesio, asmenybės.Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo suteikti 8 pasimatymai su žmona, iÅ¡ kurių 5 – ilgalaikiai (b. l. 62).

Taigi, pareiÅ¡kėjo teisės, numatytos Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnyje, buvo realizuotos. Jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių Vilniaus PN administracija turėjo pagrindÄ skirti pareiÅ¡kėjui papildomÄ pasimatymÄ , byloje nenustatyta. Tai, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė gyvena užsienio valstybėje, nėra pagrindas pareiÅ¡kėjui skirti papildomÄ pasimatymÄ . Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu. Teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Vilniaus PN, Å¡ios įstaigos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančius teisės aktus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo D. J. (D. J.) skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                            Ina Kirkutienė