da8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. I1-999-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedda8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dÄl turtinÄs, ir dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-999-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. Ä. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas, n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas R. Ä. (toliau â ir pareiÅ¡kÄjas) kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau â ir Vilniaus PN) (iki reorganizacijos â Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â ir LukiÅ¡kių TI-K)) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1â5). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 39 ir Nr. 97, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.
Kamerose tualetas nÄra įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todÄl buvo stebimas pareigÅ«nų pro stebÄjimo langelį. Taip pat pažymi, jog tualeto atskyrimas nuo likusio kameros ploto užuolaida, negali bÅ«ti laikoma tinkamu tualeto įrengimu. Akcentuoja, jog tinkamas tualeto įrengimas turÄtų bÅ«ti laikytinas tualeto atskyrimas nuo likusio kameros ploto kabina. DÄl nurodytų aplinkybių patyrÄ nepatogumus, dvasines kanÄias, iÅ¡gyvenimus, emocinÄ depresijÄ , suvaržymus, diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ .
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9â15). PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ dÄl tariamai padarytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d., pareiÅ¡kÄjo skundas teisme gautas 2019 m. rugsÄjo 10 d., todÄl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kÄjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
Pateikia duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Pažymi, jog vienam asmeniui laikomam kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Skirstant atvykusius asmenis yra laikomasi Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo (toliau â ir SuÄmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto turi bÅ«ti atitvertas 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara.
Sanitarinio mazgo patalpos su klozetu matmenys â 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.
m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). PaaiÅ¡kina, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina arba atskirtas 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Ä®staigos kamerose langai vÄdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vÄdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vÄdino, prižiÅ«rÄjo, tvarkÄ savo kameras, neturÄjo problemų dÄl atsirandanÄio pelÄsio ar drÄgmÄs gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl skunde iÅ¡dÄstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ.
PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai abstraktÅ«s, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretumo. Pažymi, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybÄs, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesÄių mokÄtojų, sÄ skaita. Å iuo atveju nÄra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs už žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, sÄ lygos.
Teismas konstatuoja : Byloje ginÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas Vilniaus PN, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimo priteisimo. NagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaiÄiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojanÄios teisÄs normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojanÄių teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisÄs į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginÄo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkriÄio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinÄje byloje Nr. A662-3116/2011).
Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybÄ garantuoja pažeistos teisÄs gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinÄs teisÄs realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todÄl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentÄjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisÄs pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisÄs negalÄs bÅ«ti ginÄijamos.
Jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, jog jo teisÄ yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojanÄias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.
CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dÄl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dÄl turtinÄs, ir dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.
TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d.
PareiÅ¡kÄjas skundÄ teismui pateikÄ 2019 m. rugsÄjo 11 d. (spaudas ant voko) (b. l. 6). Atsižvelgiant į nurodyto teisÄs pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjas nurodytu laikotarpiu žinojo arba turÄjo žinoti apie galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovÄs atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinÄjamu atveju taikoma ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dÄl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugsÄjo 10 d., taÄiau laikytina, kad reikalavimui dÄl kalinimo galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsÄjo 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d., 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dÄl svarbios priežasties, pažeistoji teisÄ turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kÄjo valios nepriklausanÄios aplinkybÄs, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminÄs gynybos teise. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenustatyta. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PažymÄtina, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nÄra sudÄtingos ar nesunkiai įveikiamos. NeturtinÄ Å¾ala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmÄ ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kÄjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvÄs atÄmimo bausmÄ, todÄl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.
H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. kamerose Nr. 39 ir Nr. 97 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.
Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau â ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvÄs atÄmimo vietose reikalavimų. Å i higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvÄs atÄmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, duÅ¡inÄms, sanitarinei Å¡varyklai, kurie nesusijÄ su jų įrengimu.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 âDÄl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ (toliau â ir Eksploatavimo taisyklÄs) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara ir padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. PažymÄtina, kad Å¡ios taisyklÄs taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusijÄ su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisÄs aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nÄra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. PažymÄtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, taÄiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galÄjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.
Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nÄra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsÄjo mÄn. PraneÅ¡ime ,,DÄl R. Ä. skundoâ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252â257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386â395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406â417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418â426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todÄl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukÅ¡Äio pertvara, asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mÄn. iki 2017 m. kovo mÄn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.
Eksploatavimo taisyklÄse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse, patvirtintose KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau â ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, taÄiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos. Å ias užuolaidas užsitraukti turÄjo patys suimtieji ir nuteistieji (b. l. 22â23).
Nors Vilniaus PN kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, taÄiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojanÄius asmenis, stebÄjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Kaip minÄta, ginÄo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2016 m. rugsÄjo 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d. IÅ¡ Vilniaus PN nurodytų duomenų nagrinÄjamu ginÄo laikotarpiu matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 39 ir Nr. 97 (b. l. 9â15). ). Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Vilniaus PN sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba atskiromis kabinomis su durimis (b. l. 18, 20, 21).
NagrinÄjamu atveju nustatyta, jog sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas. NagrinÄjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas visu ginÄo laikotarpiu, t. y. iÅ¡ viso 1 019 paras, minÄtose kamerose buvo laikomas vienas (b. l. 9â15). Taip pat dÄl Å¡io nusiskundimo į įstaigos administracijÄ nesikreipÄ. PažymÄtina, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebÄjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvÄs atÄmimo vietose, nuolatinÄ elgesio kontrolÄ jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasÄių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 9â15).
Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kÄjas visu ginÄo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, o priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai stebÄdami per stebÄjimo akutes vykdÄ savo darbo funkcijų atlikimÄ , todÄl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. PareiÅ¡kÄjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo â Lietuvos valstybÄ, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
PareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ Ä¯vardijo nepatogumais, dvasinÄmis kanÄiomis, iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, suvaržymais, diskomfortu ir orumo pažeminimu. Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių didesnį pareiÅ¡kÄjo patirtos neturtinÄs žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat byloje nÄra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovÄs atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekÄs pažeminti pareiÅ¡kÄjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.
Å iame kontekste pabrÄžtina, kad atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nusprÄsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisÄs pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nÄra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . NeturtinÄs žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkreÄiu atveju nustatoma, kad teisÄs pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkriÄio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjÅ«Äio 25 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-836/2016).
Remdamasis byloje nustatytomis faktinÄmis aplinkybÄmis, teismas konstatuoja, kad nagrinÄjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ Å¾alÄ , todÄl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinÄs žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86â87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
PareiÅ¡kÄjo R. Ä. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja EglÄ Å½ulytÄ-JanulionienÄ