Legislator Case Law & Legislation
da8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7 AI generated

da8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number da8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I1-999-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

da8dab41-5a8d-4ec7-a70c-6aa505b56ea7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-999-809/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Č. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizacijos – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K)) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 39 ir Nr. 97, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais.

Kamerose tualetas nėra įrengtas kaip atskira kabina su durimis, todėl buvo stebimas pareigÅ«nų pro stebėjimo langelį. Taip pat pažymi, jog tualeto atskyrimas nuo likusio kameros ploto užuolaida, negali bÅ«ti laikoma tinkamu tualeto įrengimu. Akcentuoja, jog tinkamas tualeto įrengimas turėtų bÅ«ti laikytinas tualeto atskyrimas nuo likusio kameros ploto kabina. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė nepatogumus, dvasines kančias, iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , suvaržymus, diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ .

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9–15). PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai padarytų pažeidimų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d., pareiÅ¡kėjo skundas teisme gautas 2019 m. rugsėjo 10 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Pateikia duomenis apie kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 27 d. Pažymi, jog vienam asmeniui laikomam kameroje turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Skirstant atvykusius asmenis yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 straipsnio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto turi būti atitvertas 1,5 m aukščio pertvara.

Sanitarinio mazgo patalpos su klozetu matmenys – 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv.

m) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m). PaaiÅ¡kina, kad kamerose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina arba atskirtas 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Ä®staigos kamerose langai vėdinimui buvo pritaikyti, kameros buvo vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiÅ«rėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai abstraktÅ«s, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuojamas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės, t. y. visų sÄ Å¾iningų mokesčių mokėtojų, sÄ skaita. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos.

Teismas konstatuoja : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. buvo laikomas Vilniaus PN, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimo priteisimo. Nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

CK 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius teisinius santykius, todėl nustato ilgesnį ar trumpesnį ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is ne tik skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia skundo, tai kita teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Taigi, taikant normas, reguliuojančias ieÅ¡kinio senatį, bÅ«tina atsižvelgti ir į abiejų teisinio santykio Å¡alių interesus, ir į ieÅ¡kinio senaties instituto normų tikslus.

CK 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tų reikalavimų ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos.

Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d.

PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 11 d. (spaudas ant voko) (b. l. 6). Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu žinojo arba turėjo žinoti apie galimai netinkamas kalinimo sÄ lygas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsižvelgiant į atsakovės atstovo praÅ¡ymÄ , nagrinėjamu atveju taikoma ieÅ¡kinio senatis reikalavimams dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2016 m. rugsėjo 10 d., tačiau laikytina, kad reikalavimui dėl kalinimo galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d., 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Teismo vertinimu, objektyvių pagrindų atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nenustatyta. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K.

H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 26 d. iki 2019 m. birželio 26 d. kamerose Nr. 39 ir Nr. 97 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma 134:2015) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte nustatyta, kad kamerose turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pažymėtina, kad Å¡ios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Taigi teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra pilnai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieÅ¡ RusijÄ priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių.

Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Byloje pateiktame Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugsėjo mėn. PraneÅ¡ime ,,Dėl R. Č. skundo“ nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. LukiÅ¡kių TI-K priežiÅ«ros postų Nr. 7 (gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis; kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto Å¡i patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelių duryse.

Eksploatavimo taisyklėse ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) sanitarinio mazgo užuolaidų įrengimas nenumatytas, tačiau gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti buvo įrengtos sanitarinio mazgo užduolaidos. Å ias užuolaidas užsitraukti turėjo patys suimtieji ir nuteistieji (b. l. 22–23).

Nors Vilniaus PN kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto reikalavimus, tačiau tai trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92)3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto neužtikrina asmens privatumo naudojantis sanitariniais mazgais. Kaip minėta, ginčo laikotarpiu laikytinas laikotarpis nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. birželio 26 d. IÅ¡ Vilniaus PN nurodytų duomenų nagrinėjamu ginčo laikotarpiu matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 39 ir Nr. 97 (b. l. 9–15). ). Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog Vilniaus PN sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atskirti užuolaidomis arba atskiromis kabinomis su durimis (b. l. 18, 20, 21).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sanitarinio mazgo kabina nebuvo įrengta nei vienoje kameroje, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas visu ginčo laikotarpiu, t. y. iÅ¡ viso 1 019 paras, minėtose kamerose buvo laikomas vienas (b. l. 9–15). Taip pat dėl Å¡io nusiskundimo į įstaigos administracijÄ nesikreipė. Pažymėtina, jog priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje (b. l. 9–15).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas visu ginčo laikotarpiu kamerose buvo laikomas vienas, o priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai stebėdami per stebėjimo akutes vykdė savo darbo funkcijų atlikimÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo nepatogumais, dvasinėmis kančiomis, iÅ¡gyvenimais, emocine depresija, suvaržymais, diskomfortu ir orumo pažeminimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių didesnį pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ . Taip pat byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAVT 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, LVAT 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, vertintinų kaip pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , todėl jo skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. Č. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Eglė Žulytė-Janulionienė