2019-03-06 Nr. AB-5957-3-61-3-04696-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-116-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04696-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (V. B.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 49SJN-2136-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir ginčijamas 2016 m. rugsėjo 28 d. raštas); 2) panaikinti Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-3416-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir ginčijamas 2016 m. lapkričio 18 d. raštas); 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suderinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Teigė, kad UAB „Geo formatas“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo sujungti įsiterpęs valstybės žemės plotas su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad formuojamo įsiterpusio žemės sklypo plotas sudaro apie 350 kv. m ploto, jis vakarinėje pusėje ribojasi su atskiru žemės sklypu – nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu ir jo nesudaro siaura juosta, šlaitai bei grioviai. Pažymėjo, kad formuojamo žemės sklypo plotis viršija 10 m ir jis atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkto nuostatas. Akcentavo, kad ginčo žemės sklypas tarp taškų 19, 20 ir 21 ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija.

4. Pareiškėjo nuomone, formuojamas įsiterpęs žemės sklypas atitinka visus jam teisės aktų keliamus reikalavimus: jis yra įsiterpęs tarp žemės sklypų, plotas neviršija teisės aktų nustatyto ploto, bet formuojamas žemės sklypo plotas viršija 10 m. Mano, kad Žemės sklypo pločio neatitikimas, nepaneigia, jog ginčo teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pažymėjo, kad atsakovui nesuteikta kompetencija formuoti žemės sklypus miesto teritorijose.

5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 30-2581 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pradėjo rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d., o Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. spalio 21 d., išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugpjūčio 4 d. gavo UAB „Geo formatas“ prašymą suderinti žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projektą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti derinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, motyvuodamas tuo, kad sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, taip pat žemės sklypo nesudaro siaura juosta, šlaitai ir grioviai. Šis sprendimas buvo apskųstas Tarnybos direktoriui, kuris 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu nusprendė skundo netenkinti ir padarė išvadą, kad formuojamas ginčo sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nurodytų įsiterpusio žemės sklypo požymių bei neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą.

7. Atsakovo vertinimu, Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nėra nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, esantis tarp privataus žemės sklypo ir draustinio, yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir gali būti parduodamas ne aukciono tvarka besiribojančio žemės sklypo savininkams, todėl, atsakovo teigimu, ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų. Nurodė, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų bei besiribojantys su draustinio teritorija, t. y. su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, nėra laikytini įsiterpusiais žemės sklypais.

8. Atsakovas nustatė, jog formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje – dešinėje pusėje esančioje lentelėje su sklypo duomenimis – nurodyta, kad 19-20-21-1 taškai ribojasi su Panerių draustiniu. Pažymėjo, kad įvertinęs Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius sprendinius, nustatė, jog formuojamas 350 kv. m ploto žemės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su laisva valstybine žeme. Pabrėžė, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas negali būti vertintinas kaip siaura juosta, nes pageidaujamo įsigyti valstybinės žemės ploto kraštinių ilgiai viršija 10 m (kraštinės ilgis 12,14 m ir 12,40 m).

9. Atsakovo nuomone, nepagrįstas pareiškėjo prašymas įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių suderinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi formuojamas ginčo sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte išdėstytų įsiterpusio žemės sklypo požymių, taip pat neatitinka minėtame punkte nurodytų išimčių, suteikiančių galimybę įsiterpusiu sklypu laikyti minėtų požymių neatitinkantį žemės sklypą.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad prašomas prijungti valstybinės žemės sklypas ribojasi su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, kuriame negalima suformuoti atskirų žemės sklypų – žemės plotą sudaro juosta su šlaitu, be to, nėra privažiavimo prie šios teritorijos, ji ribojasi su saugoma gamtine teritorija – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris gali būti laikomas atskiru žemės sklypu.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas, ar pareiškėjo pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo plotas ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio ribomis.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti įsiterpęs žemės sklypas ribojasi su jo Žemės sklypu, kuris nėra draustinio teritorija ir nesiriboja ties taškais, pažymėtais 19, 20 ir 21. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog jo Žemės sklypo riba (pažymėta plane kaip naikinama) tiesiogiai ribojasi su draustinio teritorija. Teismas sutiko su Tarnybos vertinimu, kad ginčo teritorija nėra įsiterpusi tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų). Teismas taip pat nurodė, kad valstybinės žemės plotas, esantis greta Žemės sklypo, 350 kv. m iš vakarų pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, į kurį už pažymėtų taškų 19, 20, 21 patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo teiginius, jog ginčo teritorija ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, atmetė kaip nepagrįstus.

15. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 350 kv. m valstybinės žemės plotas, esantis greta Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvokos ir negali būti be aukciono privatizuojamas. Ginčo teritorija nėra įsiterpusi tarp privačių ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų) bei neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos būtinos sąlygos (turi nesiriboti su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės sklypu). Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepagrindė, jog laisvas žemės plotas, kuris tiesiogiai ribojasi su jo Žemės sklypu, ribojasi būtent su suformuoto draustinio teritorija, todėl nagrinėjamu atveju toks laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 dalies nuostatų, apibrėžiančių žemės sklypo sąvoką.

16. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. gruodžio 19 d. atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę ir surašė 2016 m. gruodžio 20 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-630, kuriame konstatavo, jog pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinę žemę, t. y. į Žemės sklypo ribą, pažymėtą Sprendinių brėžinyje, patenka ir statiniai – mediniai namai.

17. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, remiantis Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis – jis ribojasi su atskiru nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl pagrįstai negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu šio sklypo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

19. Pareiškėjas su apeliacinius skundu, taip pat 2017 m. birželio 12 d. ir 2018 m. birželio 15 d. pateikė prašymus pridėti prie bylos papildomus įrodymus, siekdamas pagrįsti, jog Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribos yra nustatytos ir pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės sklypo plotas ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nustatytomis ribomis: 1) žemėlapį iš tinklapio REGIA; 2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (3)-V3-637(12.5) su kadastro žemėlapio ištrauka; 3) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. birželio 2 d. raštą Nr. (23.2)2D-7741; 4) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017 m. gegužės 5 d. raštą Nr. A51-29555/17(2.15.1.16-MP3) (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto persiuntimą pagal kompetenciją); 5) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (3)-V3-639(12.5) su grafiniu priedu (Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos riba ties žemės sklypais (duomenys neskelbtini)); 6) pareiškėjo 2018 m. gegužės 24 d. prašymą, adresuotą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, prašant pateikti nuomonę, ar galima laikyti Panerių erozinio kalvino kraštovaizdžio draustinio ribą nustatytą, jeigu ji pažymėta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje; 7) pareiškėjo gautą teigiamą atsakymą apie tai, kad Panerių erozinio kalvino kraštovaizdžio draustinio riba yra nustatyta ir įregistruota Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre; 8) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 12 d. raštą Nr. 3IN-711(8.1); 9) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. birželio 7 d. raštą Nr. 1SS-1105-(8.5).

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pageidaujamas įsigyti nuosavybėn įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypo plotas ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio ribomis. Pažymi, kad byloje yra pateiktas saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapis, kuriame aiškiai pažymėtos Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribos.

21. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su apeliaciniu skundu pateikia žemėlapį iš tinklapio REGIA, kuriame taip pat pažymėtos Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorijos ribos, bei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 25 d. raštą Nr. (3)-V3-637(12.5), kuriame yra duomenų apie tai, jog žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taškas Nr. 19 ribojasi su Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinu. Pabrėžia, kad riba atitinka rengiamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:500 sprendinyje brėžinėje ribos tarp taškų 19, 20.21 – gretimybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija.

22. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog ginčo žemės sklypas ribojasi su suformuoto Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, kadangi 350 kv. m ploto valstybinis žemės plotas, esantis greta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iš vakarų pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, į kurį patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija. Akcentuoja, kad nėra duomenų, jog šis žemės sklypas būtų suformuotas. Atkreipia dėmesį, kad šis atskiru žemės sklypu nesuformuotas laisvos valstybinės žemės plotas, į kurį patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija, ribojasi su suformuotu 62,7107 ha miškų ūkio žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį patikėjimo teise valdo Tarnyba.

24. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų reikalavimų ir sąlygų, todėl jis negali būti laikomas įsiterpusiu žemės plotu ir, vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, tokio žemės sklypo įsigijimas nėra galimas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktu Teritorijų planavimo suvestiniu skaitmeniniu žemėlapiu, ginčo teritorija ribojasi su saugoma gamtine teritorija – Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu. Pažymi, kad Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 129 1 priedėlyje Steigiamų savivaldybės draustinių sąraše 10 numeriu nurodytas Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas 826 ha, o nurodyto draustinio teritorijos ribos apibrėžtos Vilniaus miesto bendrajame plane.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartyje administracinėje byloje A552-2764/2012 yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose, jo ribos nustatomos ir žymimos teritorijų planavimo dokumentuose, kas iš esmės atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Tarnybos ginčijamų raštų, kuriais atsisakyta derinti UAB „Geo formatas“ parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio sklypo sąvokai keliamų sąlygų, todėl remiantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu šio sklypo perleidimas lengvatinėmis sąlygomis nėra galimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio (2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 521 redakcija) pirmoje pastraipoje, kurioje pateikiami kriterijai žemės plotui, kuris gali būti vertinamas kaip įsiterpęs šio teisės akto prasme, nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

31. Pagal ginčui aktualios redakcijos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmąją pastraipą įsiterpusiais šio teisės akto prasme laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, kurie: (1) įsiterpę tarp privačių žemės sklypų, arba (2) įsiterpę, tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų arba (3) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių), arba (4) įsiterpę tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir miškų sklypų (plotų); (5) šiame plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų; (6) įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

32. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme miškas apibūdinamas kaip ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 m, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai) (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 str. 8 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1839 redakcija)). Į Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritoriją patenka ir valstybinio miško plotas, kuris, sprendžiant iš pateiktų įrodymų – fotonuotraukų, planų, ribojasi su ginčo žemės plotu, kurį, kaip įsiterpusį, Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio tvarka pretenduoja įsigyti pareiškėjas. Pažymėtina, kad atsakovas, spręsdamas, jog ginčo teritorija nėra įsiterpusi Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmosios pastraipos prasme, iš esmės nevertino aplinkybės dėl ginčo žemės sklypo ribos su valstybinio miško plotais.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nesutinka su atsakovo sprendimo motyvais, su kuriais iš esmės sutiko pirmosios instancijos teismas, t. y. kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti ginčo žemės sklypas iš vakarų pusės ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, į kurį už pažymėtų taškų 19, 20, 21 patenka ir Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio teritorija.

34. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog draustinis gali būti laikomas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, kadangi jo plotas yra apibrėžtas teisės aktuose ir įregistruotas kadastre, jo ribos nustatomos ir žymimos žemės kadastro žemėlapiuose, taip pat teritorijų planavimo dokumentuose (žr., pvz., 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2764/2012). Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjo pageidaujamas įsigyti žemės sklypo plotas, besiribojantis su jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypo, iš vakarinės pusės ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris įsteigtas Vilniaus miesto tarybos 1996 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 129 (plotas 826 ha) bei 2007 m. lapkričio 20 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, jo ribos pažymėtos Vilniaus miesto bendrajame plane. Be to, jau po ginčijamų sprendimų priėmimo, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 1-947 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio specialųjį planą ir Vilniaus miesto savivaldybės Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinio nuostatus, kuriuose nustatyti tiek šios saugomos teritorijos plotas (792,22 ha), tiek jos ribos.

35. Taigi, įvertinus, kad ginčo teritorija, kurią pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas pretenduoja įsigyti pareiškėjas, ribojasi su Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustiniu, kuris laikytinas atskiru žemės sklypu suformuotu žemės plotu, be to, sprendžiant tik pagal šiuo metu byloje pateiktus duomenis, ribojasi su valstybinio miško plotais, duomenų, kad šioje teritorijoje (350 kv. m) būtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, nėra, dėl ko Tarnybos motyvai, kuriais ginčo teritorija laikyta neatitinkančia Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio pirmoje pastraipoje laisvos valstybinės žemės ploto kriterijų, kuriems skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keičiamas: ginčijamas atsakovo Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimas ir ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka priimtas Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas yra naikinami (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), o Tarnybos Vilniaus miesto skyrius įpareigojamas iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą suderinti UAB „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėtina, kad tenkinti skundą visiškai nėra galima, kadangi ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, neturi kitų trūkumų, be to, turi būti įvertintos aplinkybės, susijusios su naujų teritorijų planavimo dokumentų priėmimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. (V. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 49SJN-2136-(14.49.105.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. 1SS-3416-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių iš naujo svarstyti pareiškėjo V. B. (V. B.) prašymą suderinti uždarosios akcinės bendrovės „Geo formatas“ parengtą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė