da8b1daf-bfdf-4b2f-82ac-68915053b6d3 · Vilniaus apygardos teismas

                 Civilinė byla Nr.2S-659-577/2015(Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34229-2013-5)             Procesinio sprendimo kategorija:122.3.;122.4.;125 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. balandžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje dėl mokumo atkÅ«rimo plano patvirtinimo V.

Z. bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: I.             Ginčo esmė              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi V. Z. iÅ¡kelta bankroto byla bei nustatytas keturių mėnesių terminas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekto pateikimui tvirtinti, bankroto administratoriumi paskirtas M. T.. 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtintas V.

Z. kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas su 1 258 619,75 Lt (364 521,48 EUR) dydžio finansiniu reikalavimu. 2014 m. gruodžio 18 d. administratorius M. T. (toliau – Administratorius), vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABÄ®) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti V. Z. mokumo atkÅ«rimo planÄ bei 2014 m. gruodžio 3 d. iÅ¡vadÄ dėl patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali bÅ«ti įgyvendintas, todėl turėtų bÅ«ti patvirtintas. 2014 m. gruodžio 10 d.

įvykusiame kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas nepatvirtinti V. Z. parengto ir pateikto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projektui, nes tokio plano projektui nepritarė vienintelis kreditorius. II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė                          Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė netvirtinti bankrutuojančio V. Z. 2014-12-02 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkÅ«rimo plano, o bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Z. pareiÅ¡kimÄ dėl fizinio asmens bankroto bylos iÅ¡kėlimo nutraukė. Ä®vertinęs bylos medžiagÄ , pirmos instancijos teismas konstatavo, jog iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo nemokumÄ lėmė pareiÅ¡kėjo nurodyta priežastis - dėl nuo pareiÅ¡kėjo nepriklausančių priežasčių nebuvo parengtas detalusis planas ir pakeista žemės sklypo paskirtis iÅ¡ žemės Å«kio į gyvenamųjų namų statybos. Pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių Sodros duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos 2007 metais (kredito suteikimo metu) iÅ¡ individualios veiklos sudarė tik apie 1 657,50 Lt per ketvirtį, 2008 m. - 2 040 Lt per ketvirtį, vėliau 2009 m.

UAB „Regroup“ -apie 500 Lt atskaičius mokesčius į mėnesį. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų turėjęs kitokių pajamų Å¡altinių ar kokio nors kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek kredito gavimo metu, tiek Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis nekito, o tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė nemokumÄ sukėlusios priežasties. Be to, pirmos instancijos teismo įsitikinimu, akivaizdu, jog tokio dydžio kredito, t.y. 253 127 EUR, gavimo metu pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis turėjo bÅ«ti gera, jo uždirbamos lėšos turėjo bÅ«ti pakankamos, kad laiku ir banko nustatytu grafiku mokėti bankui grÄ Å¾inamas kredito įmokas bei palÅ«kanas, o byloje nustatytos aplinkybės apie pareiÅ¡kėjo turtinę padėtį, leidžia teismui daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo/turi ir kitų pajamų, kurių teismui neatskleidė.

Be to, pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėjo nors minimalias pastangas bent nedidelėmis, lyginant su galutiniu įsiskolinimu, įmokomis bankui dengti skolinius įsipareigojimus, tačiau turimo turto sÄ raÅ¡e nurodė, jog 2014-09-04 bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu turėjo 2 500 Lt grynųjų pinigų nenumatytoms iÅ¡laidoms, iÅ¡ kurių sumokėjo Administratoriui 2 450 Lt sumÄ . Taip pat pirmos instancijos teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog po įvykusio teisminio ginčo su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2012-06-27 sudaryta taikos sutartimi V.

Z. įsipareigojo mokėti bankui kartu su žemės sklypo bendrasavininku po 600 Lt sumÄ kas mėnesį, tačiau įmokos bankui dėl nepakankamų pajamų nebuvo mokamos. Ä®vertinus tai, kad taikos sudarymo metu pareiÅ¡kėjo atlyginimas iÅ¡ esmės buvo toks pat, kyla pagrįstas klausimas, iÅ¡ kokių lėšų bankrutuojantis asmuo ketino mokėti kreditoriui įmokas pagal taikos sutartį, įvertinus jo minimalių poreikių sumÄ . Å i aplinkybė, teismo vertinimu, suteikia pagrindÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo ir kitų pajamų.

Pirmos instancijos teismas nagrinėjamo klausimo kontekste atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas V. Z. turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , o jo turimi įgÅ«džiai yra specifiniai, daugiausiai susiję su teritorijų planavimo proceso organizavimu, tačiau plane nėra nurodytos konkrečios priemonės fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.), nors pareiÅ¡kėjo alga yra tik minimali. Teismo vertinimu, V. Z., įvertinus jo jaunÄ amžių (33 metai), iÅ¡silavinimÄ (aukÅ¡tasis), Å¡eimyninę padėtį (neturi iÅ¡laikytinių), gerÄ fizinę ir psichinę sveikatÄ , taip pat specifinių darbo įgÅ«džių (projektavimo) turėjimÄ , kas didina asmens paklausÄ darbo rinkoje, turi galimybę susirasti daugiau apmokamÄ ar papildomÄ darbÄ .

Bankrutuojančio asmens nurodyti teiginiai, jog jis dės maksimalias pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, yra deklaratyvÅ«s, hipotetinio pobÅ«džio ir neparemti konkrečiais įrodymais, kad egzistuoja didesnio darbo užmokesčio perspektyva. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjas turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, o Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo potencialÄ gauti didesnes pajamas, vien jo turto pardavimas bankroto proceso metu negali bÅ«ti laikomas pakankama priemone jo mokumui atkurti.

Pasisakydamas dėl administravimo iÅ¡laidų sumos, pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju administravimo iÅ¡laidų nurodymas plano projekte neatitinka FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 7 punkto, kadangi administravimo iÅ¡laidos nėra detalizuotos ir pagrįstos. Be to, tokia administravimo iÅ¡laidų suma nėra adekvati skolininko gaunamoms pajamos, kadangi iÅ¡ pastarųjų atėmus skolininko bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas ir administravimo iÅ¡laidas, kreditoriui visiÅ¡kai nelieka lėšų jo reikalavimų tenkinimui, todėl lieka neaiÅ¡ku, kaip bÅ«tų vykdomas ir kokia apimtimi AtkÅ«rimo plano 13 dalyje numatytas reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nenurodyta, kokia dalis per 30 mėnesių bÅ«tų padengti kreditoriaus reikalavimai.

Teismo vertinimu, V. Z. mokumo atkÅ«rimo plane nustatytas iÅ¡ esmės visiÅ¡kas skolų panaikinimas, kadangi skolininkas neketina imtis jokių priemonių papildomų lėšų gavimui, t. y. nenumatyta reali galimybė bent iÅ¡ dalies patenkinti kreditoriaus reikalavimus, iÅ¡skyrus parduoti turtÄ , todėl tokio plano patvirtinimas iÅ¡ esmės pažeistų skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų, todėl planÄ atsisakė tvirtinti, o bylÄ nutraukė.

III.             Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ Â argumentai              PareiÅ¡kėjas V. Z. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkÅ«rimo planÄ . Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas skundžiamÄ nutartį priėmė remdamasis tik prielaidomis, kad pareiÅ¡kėjo parengtas planas galimai neužtikrins bankrutuojančios asmens ir kreditoriaus interesų, nepateikdamas jokios įrodymais pagrįstos argumentacijos bei konkrečių plano trÅ«kumų.

Be to, apeliantas nesutinka ir su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjimu atveju nebuvo įrodytas jo sÄ Å¾iningumas. Apelianto nuomone, tokia teismo iÅ¡vada yra padaryta ignoruojant bylos medžiagÄ bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo konstatuotas aplinkybes ir remiantis tik subjektyviu įsitikinimu. PareiÅ¡kėjo vertinimu, jis negali bÅ«ti laikomas nesÄ Å¾iningu skolininku, siekiančiu fizinio asmens bankroto instituto pagalba tiesiog nuraÅ¡yti skolas, kadangi jo elgesys rodo siekį jam prieinamais bÅ«dais keisti susiklosčiusiÄ sudėtingÄ finansinę situacijÄ .

Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, kad FBAÄ® nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiÅ¡kai laikomas nesÄ Å¾iningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jam gali bÅ«ti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesÄ Å¾iningų veiksmų. Pasak apelianto, nagrinėjamu atveju jo įsiskolinimÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais lėmė objektyvios priežastys, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jis kokiais nors nesÄ Å¾iningais veiksmais bÅ«tų prisidėjęs prie esamo nemokumo, todėl pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pagrindas abejonėms dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo yra visiÅ¡kai nepagrįstos.

Apelianto įsitikinimu, nepagrįstos yra ir pirmos instancijos teismo iÅ¡vados dėl to, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų dėl dedamų pastangų gauti papildomų lėšų, nenurodė konkrečių persikvalifikavimo galimybių. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis aiÅ¡kiai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs ketinimÄ dėti maksimalias pastangas savo finansinei padėčiai pagerinti, į kÄ teismas turėjo atsižvelgti svarstant plano tvirtinimo klausimÄ . Tvirtina, kad jo įgÅ«džiai yra specifiniai, ir nors jo vykdoma veikla iki nekilnojamojo turto krizės ir buvo sėkminga, tačiau, beveik sustojus nekilnojamojo turto pardavimams, sumažėjo ir jo teikiamų paslaugų poreikis, todėl ieÅ¡koti geriau apmokamo darbo Å¡iuo metu, kai nekilnojamojo turto rinka dar nėra atsigavusi, nebÅ«tų rezultatyvu.

Apeliantas akcentuoja, kad, pasikeitus situacijai darbo rinkoje, jis nedelsdamas pasinaudos galimybe gauti geriau apmokamÄ darbÄ . Pažymi, jog jo gaunamos periodinės pajamos, atskaičius bÅ«tinųjų poreikių iÅ¡laidas, nėra pakankamos net visiÅ¡kai padengti bankroto administravimo iÅ¡laidoms, kurioms pagal FABÄ® nuostatas apmokamos pirmiausiai, todėl, susidarius tokiai situacijai, kreditoriaus reikalavimai galės bÅ«ti tenkinami tik iÅ¡ parduoto turto, o kuo bus nustatytas ilgesnis bankroto proceso laikotarpis, tuo didesnė administravimo iÅ¡laidų suma susikaups ir turės bÅ«ti iÅ¡mokėta iÅ¡ lėšų, gautų pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ .

Tokiu bÅ«du sumažėtų kreditoriams tenkanti lėšų suma, t.y. bÅ«tų bloginama vienintelio kreditoriaus padėtis. Vadovaudamasis nurodytais argumentais, apeliantas tvirtina, kad netikslinga bankroto procesÄ bÅ«tų vykdyti ilgiau nei užtruks nekilnojamojo turto pardavimas. Be to, apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, ignoruodamas FABÄ® nuostatas bei net nemėgindamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, iÅ¡ kokių pajamų yra dengiamos administravimo lėšos, nepagrįstai bando sudaryti įspÅ«dį, jog pareiÅ¡kėjas yra nesÄ Å¾iningas ir slepia tikrÄ sias savo gaunamas pajamas.

             Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , su atskiruoju skundu nesutinka, todėl praÅ¡o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Suinteresuoto asmens nuomone, teismas skundžiamoje nutartyje visapusiÅ¡kai įvertino ir iÅ¡tyrė priežastis, dėl kurių nebuvo sutikta su patikslintu plano projektu, taip pat įvertinęs Å¡ių priežasčių atitikimÄ FABÄ® 7 straipsnyje numatytiems reikalavimams, pagrįstai konstatavo, jog planas neatitinka FABÄ® reikalavimų ir nustatytų plano trÅ«kumų pobÅ«dis yra esminis, dėl ko negali bÅ«ti pasiekti bankroto procedÅ«ros tikslai, o mokumo atkÅ«rimo planu yra iÅ¡kraipoma kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, nes, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , likusi banko reikalavimų dalis faktiÅ¡kai nebÅ«tų mažinama, o duomenų, kaip realiai yra siekiama padidinti savo pajamas, plane nėra nurodyta.

Faktas, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2009 m. dirba už minimalų atlyginimÄ , susiinteresuoto asmens nuomone, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nesiekė ir nesiekia gauti didesnes pajamas ir atkurti savo mokumÄ . Banko nuomone, plane nurodytas 30 mėnesių terminas nėra tinkamas bankroto procedÅ«rų įgyvendinimui. Toks trumpas terminas, susiinteresuoto asmens įsitikinimu, sudaro pareiÅ¡kėjui galimybę per trumpÄ laikÄ atsikratyti finansinių įsipareigojimų, nepatiriant dėl to jokių nepatogumų bei neskatins ateityje elgtis atsakingai.

Taip pat suinteresuotas asmuo sutinka ir su pirmos instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl bankroto administravimo iÅ¡laidų. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.              Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl fizinio asmens mokumo plano atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams.             Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABÄ®) paskirtis – sudaryti sÄ lygas atkurti sÄ Å¾iningų fizinio asmens, Å«kininko ir kito fizinio asmens, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, mokumÄ ir užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, fizinių asmenų bankroto įstatymo ir Ä®monių bankroto įstatymo (kurio tikslas paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos nemokius rinkos dalyvius, kartu proporcingai patenkinant kreditorių reikalavimus iÅ¡ visos nemokios įmonės turto masės) tikslai nėra tapatÅ«s. Fizinių asmenų bankroto įstatymu iÅ¡ esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmÄ , sudarantį sÄ lygas atkurti fizinio asmens mokumÄ , užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka tuo pačiu iÅ¡laikyti teisingÄ kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyrÄ , o Å¡ių tikslų įgyvendinimo sėkmė didžiÄ ja dalimi priklauso nuo sudaryto plano ir jo įgyvendinimo.

Skirtingai nuo įmonių bankroto proceso, kurio metu visas įmonei priklausęs turtas yra realizuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka, o gautos piniginės lėšos skiriamos administravimo išlaidoms bei kreditorių reikalavimams padengti, fizinio asmens bankroto procese yra sudaromas planas, kuriame numatomas ne tik skolininkui priklausančio turto pardavimas bei lėšų paskirstymas, tačiau taip pat turi būti numatomos ir priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 str.).

BÅ«tent parengtame plane konkretizuojamos fizinio asmens mokumo atkÅ«rimo priemonės, kurios turi bÅ«ti realios, galinčios padėti pasiekti didesnį kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kartu užtikrinančios asmens, kuriam keliama bankroto byla, galimybę patenkinti minimalius bÅ«tinus poreikius, bei jų įgyvendinimo tvarka. Taigi, vienas svarbiausių momentų fizinio asmens bankroto procedÅ«roje yra plano parengimas ir tvirtinimas.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartimi V.

Z. iÅ¡kelta bankroto byla bei nustatytas keturių mėnesių terminas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekto pateikimui tvirtinti, bankroto administratoriumi paskirtas M. T. (II T., b. l. 34-38). 2014-11-06 nutartimi patvirtintas V. Z. kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas su 1 258 619,75 Lt (364 521,48 EUR) dydžio finansiniu reikalavimu (II T., b. l. 52-53). 2014-12-18 administratorius M. T. (toliau – Administratorius) pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti V. Z. mokumo atkÅ«rimo planÄ , nurodė, kad 2014-12-02 įvyko pirmasis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas iÅ¡sakė pastabas bei pasiÅ«lymus dėl pateikto plano projekto.

Atsižvelgiant į kreditoriaus pastabas, buvo pateiktas patikslintas planas, tačiau 2014-12-10 antrojo pakartotinio susirinkimo metu buvo nutarta nepritarti V. Z. patikslintam planui, t. y. kreditorius nepritarė siÅ«lomai administravimo iÅ¡laidų sÄ matai, taip pat siÅ«lomam 2,5 metų plano įgyvendinimo laikotarpiui. Administratorius su banko siÅ«lymais nesutinka ir praÅ¡o patvirtinti V. Z. patikslintÄ mokumo atkÅ«rimo planÄ (II T., b. l. 58-60), iÅ¡vadoje patikslinto fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekto įgyvendinimo galimybių nurodė, kad planas atitinka įstatymo reikalavimus ir gali bÅ«ti įgyvendintas, todėl turėtų bÅ«ti patvirtintas (II T., b. l. 68-72).

             Teismui pateiktame tvirtinti patikslintame 2014-12-02 Fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkÅ«rimo plano projekte (toliau – AtkÅ«rimo planas) nurodyta, kad:1) V. Z. nemokumÄ ir negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriumi Danske Bank A/S Lietuvos filialu nulėmė verslo projekto (žemės sklypo paskirties keitimo) nesėkmė, taip pat pasikeitusios rinkos sÄ lygos (nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas dėl ekonomikos nuosmukio):V. Z. kreditoriniai įsipareigojimai atsirado 2007-09-04 Kredito sutarties Nr. BPGEL390701741, sudarytos su Danske Bank A/S Lietuvos filialu, pagrindu, pagal kuriÄ V.

Z. buvo suteiktas 253 127 EUR dydžio kreditas žemės sklypo pirkimui ir gyvenamojo namo statybai 39 metų laikotarpiui. V. Z. dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių laiku neparengus detaliojo plano ir negalint laiku įvykdyti Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2009-08-07 buvo sudarytas susitarimas Nr. BPGEL390701741-P-1 dėl kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo, kuriuo kredito paskirtis pakeista į žemės sklypo pirkimÄ , o galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas iki 2011-09-04; taip pat po įvykusio teisminio ginčo su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2012-06-27 buvo sudaryta taikos sutartis (civilinės bylos Nr. 2-270-734/2012), kurioje užfiksuotas V.

Z. skolos bankui dydis – 207 945,85 EUR negrÄ Å¾into kredito ir 5 627,43 EUR palÅ«kanų, aptarti įsipareigojimai pakeisti žemės sklypo paskirtį ir sklypÄ parduoti bei gauti lėšų kredito grÄ Å¾inimui, taip pat kartu su sklypo bendrasavininku T. M. mokėti bankui po 600 Lt sumÄ kas mėnesį, kurie iki Å¡iol nėra įvykdyti dėl įvairių biurokratinių kliūčių, žemės sklypas nėra parduotas, įmokos bankui dėl nepakankamų pajamų taip pat nebuvo mokamos. Remiantis atliktu žemės sklypo vertinimu, 2013-10-10 duomenimis, jo vertė buvo 520 000 Lt, o V.

Z. nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis sklypo, todėl jį pardavus V. Z. vis tiek liktų skolingas kreditoriui dideles sumas, be to, dėl banko skaičiuojamų palūkanų V. Z. įsiskolinimas bankui vis didėja, o jo padengti, atsižvelgiant į gaunamas pajamas, nėra net teorinių galimybių.2) Bankroto proceso laikotarpiu asmens pajamas sudarys darbo užmokestis UAB „Regroup projektavimas“ – 1 000 Lt per mėnesį bruto (845,50 Lt neto), pažymint, kad asmuo dės maksimalias pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, kiek tai leis situacija darbovietėje, o esamoje situacijoje, V.

Z. nuomone, netikslinga nutraukti darbo sutarties ir ieÅ¡koti kitos darbovietės;Turimo turto sÄ raÅ¡Ä sudaro 260 000 Lt vertės ½ dalis žemės sklypo, 1 000 Lt vertės namų apyvokos daiktai, 1 000 Lt rÅ«bai, 2 000 Lt baldai, 2 500 Lt grynieji pinigai nenumatytoms iÅ¡laidoms bei 8 Lt sÄ skaitoje laikomi grynieji pinigai, iÅ¡ viso 266 508 Lt; Å¡ia suma asmuo disponavo 2014-09-04 bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, po bankroto bylos iÅ¡kėlimo sumokėjus bankroto administratoriui 2 450 Lt sumÄ , grynųjų pinigų likutis sudaro 50 Lt; nurodyto nekilnojamojo turto siÅ«loma nepardavinėti;3) Skolininkų asmuo neturi;4) Plano 6 dalyje pažymima, kad bankrutuojantis asmuo yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl numato atsiradus galimybei įsidarbinti geriau apmokamame darbe ir gauti papildomų lėšų, nedelsiant Å¡ia galimybe pasinaudoti;

5) Fizinio asmens bÅ«tiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 760 Lt per mėnesį, o asmens skaičiavimu, pagal FABÄ® nuostatas (7 straipsnio 3 dalį) bÅ«tiniesiems poreikiams suma negali bÅ«ti mažesnė nei 725,25 Lt ((850,50 x 20 proc.) + ((1 000 – 850,50) x 70 proc.); atsižvelgiant į bankrutuojančio asmens neto pajamų dydį, siÅ«loma asmens bÅ«tinųjų poreikių tenkinimui reikalingÄ sumÄ mažinti iki 760 Lt;6) Administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ , norint pasiekti kompromisÄ su kreditoriumi, siÅ«loma nustatyti bendra suma 7 500 Lt visam bankroto proceso laikotarpiui (plius administratoriaus mokėtini mokesčiai, t. y. PVM ir kiti mokesčiai, mokami nuo pajamų);

7) Už laikotarpį nuo teismo nutarties iÅ¡kelti fizinio asmens bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki Plano patvirtinimo dienos siÅ«loma patvirtinti 1 800 Lt + PVM administratoriui iÅ¡mokėtinÄ sumÄ ;8) Plano 8.3 dalyje nurodyta, kad planuojama administravimo iÅ¡laidas iÅ¡mokėti kas mėnesį arba kas tris mėnesius (FABÄ® 22 straipsnio 2 dalis), papildomai nustatant, jog iÅ¡ periodinių bankrutuojančio asmens pajamų administravimo iÅ¡laidoms skiriama ne daugiau kaip 100 Lt per mėnesį; administravimo iÅ¡laidoms skiriama ½ bankrutuojančio asmens sumokėtų pagal plano 4.2 punktÄ sumų ir iÅ¡ pardavus įkeistÄ turtÄ gautų lėšų padengiamos likusios administravimo iÅ¡laidos su sÄ lyga, kad joms skiriama suma nevirÅ¡ija 5 proc.

įkeisto turto kainos ar vertės, kurių nenumatoma padengti iÅ¡ minėtų mokėjimų;9) Plano 9 dalyje nurodyta, kad sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias bankrutuojantis asmuo toliau numato vykdyti, nėra; sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias bankrutuojantis asmuo numato nutraukti, nėra (plano 10 dalis);10) Plano 11 punkte nurodyta, kad vienintelis kreditorius – Danske Bank A/S Lietuvos filialas, kurio kreditorinį reikalavimÄ sudaro: pagrindinė skola – 719,783,76 Lt, netesybos ar palÅ«kanos – 538 835,99 Lt, iÅ¡ viso – 1 258 619,75 Lt;11) Plano 12 dalyje nurodyta, kad kreditoriaus pagalba dėl skolinių įsipareigojimų bÅ«tų sutikimas nepardavinėti plano 4.2 dalyje bankrutuojančio asmens kilnojamojo turto (namų apyvokos daiktų, rÅ«bų ir baldų); 12) Plano 13 dalyje aptartame kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyta, kad remiantis FABÄ® 29 straipsnio 2 dalimi, kreditorių reikalavimai bus tenkinami dviem etapais – pirmuoju etapu tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palÅ«kanų ir netesybų, antruoju – ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palÅ«kanos ir netesybos);13) Plano 14 dalyje nurodyta, kad tikslinga patvirtinti 30 mėnesių (2,5 metų) trukmės plano įgyvendinimo laikotarpį, nes kreditoriaus siÅ«lomas maksimalus 5 metų laikotarpis neatitiktų nei kreditoriaus, nei bankrutuojančio asmens interesų, kadangi administravimo iÅ¡laidos didėja tiesiogiai proporcingai plano įgyvendinimo laikotarpio trukmei.Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas atsisakė patvirtinti apelianto mokumo atkÅ«rimo planÄ , kuriame numatytas jo įgyvendinimo terminas 30 mėnesių.

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 metais pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ , jo pajamos sudarė apie 1 657,50 Lt, atskaičiuos mokesčius, kas ketvirtį (b. l. 91, II t.), 2008 m. asmuo vykdė individualiÄ veiklÄ , jo pajamos sudarė 2 040 Lt, atskaičiuos mokesčius, per ketvirtį, o V. Z. individualios įmonės pajamos sudarė 2 040 Lt, atskaičiuos mokesčius, kas ketvirtį (b. l. 93, 94, II t.). 2009 metais asmuo iÅ¡ individualios veiklos ir individualios įmonės pajamų negavo, o UAB „Regroup“ pajamos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 1 500 Lt atskaičiuos mokesčius kas du mėnesius (b. l. 95, 96, 100). 2010-2012 metais UAB „Regroup“ pajamos vidutiniÅ¡kai sudarė apie 500 Lt, atskaičiuos mokesčius, kas mėnesį, 2013-2014 metais – apie 600 Lt, atskaičiuos mokesčius, per mėnesį (b. l. 97-99), o minėtais laikotarpiais asmuo iÅ¡ individualios veiklos ir individualios įmonės pajamų negavo.

Taip pat asmuo 2012-07-25 – 2013-03-15 laikotarpiu dirbo UAB „Enerseta“, kur jo pajamos buvo apie 20 Lt per mėnesį (b. l. 89, 103, II t.), o 2011-11-29 – 2013-06-14 laikotarpiu dirbo UAB „Šiauduko energija“, kur jo pajamos buvo nuo 60 Lt iki 6 Lt per mėnesį (b. l. 89, 102, II t.). Kaip matyti, iÅ¡ teismui pateikto mokumo atkÅ«rimo plano, skolininkas neketina keisti darbo ar profesijos, ieÅ¡koti papildomų pajamų, nors jau nuo 2008 m. gauna tik minimalų atlyginimÄ . Å i aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro prielaidÄ spręsti, kad skolininkas jau ilgÄ laikotarpį nesiima aktyvių veiksmų, nors jos fizinė sveikata, jaunas amžius, Å¡eiminė padėtis (neturi iÅ¡laikytinių) tokiÄ galimybę sudaro, pajamoms uždirbti bei savo mokumui atstatyti.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo darbas tose pačiose pareigose, toje pačioje darbovietėje bankroto proceso metu neturėtų bÅ«ti laikomas pakankama priemone jo mokumui atkurti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo tikslas FABÄ® prasme yra ne nuraÅ¡yti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumÄ , kad jis, vykdydamas patvirtintÄ planÄ , galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Nors įstatymas ir nenumato pareigos bankrutuojančiam asmeniui patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus visa apimtimi, tačiau asmuo turi imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo.

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, bÅ«tent nuo asmens, kuriam yra iÅ¡kelta bankroto byla, sÄ Å¾iningų pastangų priklauso bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, o tuo pačiu fizinių asmenų bankroto įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimas. Tai pirmiausiai reiÅ¡kia, jog pats fizinis asmuo, kuris kreipiasi, kad jam bÅ«tų iÅ¡kelta bankroto byla, privalo bÅ«ti aktyvus, sÄ Å¾iningai naudotis jam bankroto įstatymo suteiktomis teisėmis, o tuo pačiu ir sÄ Å¾iningai vykdyti įstatymo jam nustatytas pareigas (FABÄ® 16 str.).

Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju bankrutuojančio asmens nurodyti teiginiai, jog jis dės maksimalias pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, yra deklaratyvÅ«s, neparemti absoliučiai jokiais konkrečiais įrodymais, kad egzistuoja didesnio darbo užmokesčio perspektyva. O pareiÅ¡kėjo pozicija, jog esamoje situacijoje netikslinga bÅ«tų nutraukti darbo sutartį ir ieÅ¡koti kitos darbovietės, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas nededa maksimalių pastangų ieÅ¡koti priemonių savo mokumui atkurti, o asmeniui, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, nebendradarbiaujant ir nesiekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų patenkinimo, bankroto procesas nebus rezultatyvus, iÅ¡ esmės nebus užtikrintas kreditorių interesų gynimas, o tuo pačiu pažeista skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra.             Pastebėtina, kad pagal pateiktÄ planÄ bankroto proceso metu iÅ¡ esmės bus tik parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, o gautos lėšos paskirstomos administravimo iÅ¡laidoms bei kreditoriniams reikalavimams padengti.

Jokių kitų reikÅ¡mingų pajamų nėra numatoma gauti. Teismo vertinimu, toks siÅ«lomas bankroto procesas yra iÅ¡imtinai palankus skolininkui ir užtikrinantis tik jo interesų apsaugÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju, patvirtinus pateiktÄ planÄ , kreditorinių reikalavimų padengta dalis bÅ«tų netgi mažesnė nei vykdant priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, kadangi iÅ¡ lėšų, gautų pardavus turtÄ , bus atskaitoma pakankamai ženkli dalis administravimo iÅ¡laidoms padengti.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, vien turto pardavimas bankroto proceso metu neturėtų bÅ«ti laikomas pakankama priemone skolininko mokumui atkurti, kadangi tokiu atveju skolininkui net nereiktų imtis jokių aktyvių veiksmų, turto pardavimÄ atliks bankroto administratorius, o vien tik skolininkui priklausančio turto realizavimui bankroto procedÅ«ros nėra bÅ«tinos (Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1969-658/2014).              Nors ir sutiktina su tuo, jog pareiÅ¡kėjui nustačius maksimalų penkerių metų plano įgyvendinimo terminÄ , padengti visus įsiskolinimus galimybės bÅ«tų menkos, tačiau teismas negali toleruoti tokios situacijos, kai skolininkas, turėdamas potencialÄ gauti didesnes pajamas, iÅ¡vis neketina mokėti įsiskolinimo, o iÅ¡ esmės siekia skolų nuraÅ¡ymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis nepritarti pateikto plano tvirtinimui, kadangi jame nenumatytos priemonės fizinio asmens mokumui atkurti, yra pagrįsta ir teisėta.             Be to, apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytoms abejonėms dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo. Kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, pareiÅ¡kėjo nurodomų gaunamų pajamų dydis yra panaÅ¡us kaip ir sudarant kredito sutartį.

Akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis kredito sutarties pasiraÅ¡ymo laikotarpiu turėjo bÅ«ti tokia, kad gaunamos pajamos bÅ«tų pakankamos banko nustatytu grafiku grÄ Å¾inti bankui kredito įmokas bei palÅ«kanas. Taip pat abejones dėl pareiÅ¡kėjo sÄ Å¾iningumo stiprina ir ta aplinkybė, kad 2012-06-27 taikos sutartimi, kurios sudarymo metu pareiÅ¡kėjo deklaruojamas atlyginimas iÅ¡ esmės buvo toks pat kaip ir dabar, pareiÅ¡kėjas, įvertindamas savo finansines galimybes, prisiėmė įsipareigojimÄ bankui su kitu žemės bendrasavininku mokėti po 600 Lt kas mėnesį.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumo nurodant gaunamas pajamas.             Sutiktina ir su skundžiamoje nutartyje iÅ¡dėstytais argumentais dėl praÅ¡omo patvirtini bankroto administratoriaus atlyginimo nepagrįstumo. Pažymėtina, kad FABÄ® numato, jog bankroto administratoriaus atlyginimo suma turi bÅ«ti detalizuota (FABÄ® 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 22 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentu, jog bankroto administratoriaus praÅ¡omos patvirtinti bankroto administravimo iÅ¡laidos, administratoriaus atlyginimas turi bÅ«ti pagrįstas, atitikti jo vykdomų funkcijų pobÅ«dį, mastÄ ir bylos sudėtingumÄ . Nagrinėjamu praÅ¡oma patvirtinti 7 500 Lt bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata 30 mėnesių bankroto proceso laikotarpiui, tačiau pastebėtina, jog argumentai, kuriais yra grindžiamas Å¡ios sumos pagrįstumas yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir akivaizdžiai nepagrindžiantys praÅ¡omos patvirtinti sumos reikalingumo.

Be to, nagrinėjamo klausimo konteskte pažymėtina, kad tokia administravimo iÅ¡laidų suma nėra adekvati ir skolininko gaunamoms pajamos, kadangi iÅ¡ pastarųjų minusavus skolininko bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas ir administravimo iÅ¡laidas, kreditoriui visiÅ¡kai nelieka lėšų jo reikalavimų tenkinimui, todėl, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, lieka neaiÅ¡ku, kaip bÅ«tų vykdomas ir kokia apimtimi AtkÅ«rimo plano 13 dalyje numatytas reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nenurodyta, kokia dalimi per 30 mėnesių bÅ«tų padengti kreditoriaus reikalavimai.             Pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ , o atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).              Nustačius, kad bankrutuojančio pareiškėjo mokumo atkūrimo planas neužtikrina kreditorių ir skolininko teisingos interesų pusiausvyros, jame nėra nustatyta jokių priemonių fizinio asmens mokumui atkurti, bankrutuojančiam asmeniui nėra numatyta jokių pareigų imtis aktyvių veiksmų siekiant maksimalaus galimo kreditorių reikalavimo patenkinimo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .         Teisėja                                                                                                     Jadvyga Mardosevič  Â