2021-01-27 Nr. AB-1924-3-62-3-00562-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-88-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00562-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. (J.) Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. (J.) Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas J. (J.) Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio buvo laikomas Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis. Buvo laikomas 22-to būrio 2-oje gyvenamojoje patalpose, kurioje buvo laikomi 24 nuteistieji. Patalpos plotas buvo 50 kv. m. Gyvenamojoje patalpoje buvo daug dviaukščių lovų, o tai dar labiau varžė jo judėjimo laisvę. Gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų. 22-to būrio prausykloje buvo 5 kranai, 3 tupiami tualetai, skirti 64 nuteistiesiems. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, norint pasinaudoti prausykla, tualetu, tarp nuteistųjų kyla ginčai, o, norint nusiprausti ar atlikti gamtinius reikalus, reikia anksčiau atsikelti.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 22-jame būryje buvo laikomas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d. Pareiškėjas 2019 m. vasario 25 d. buvo perkeltas į 19-tą būrį. 22-to būrio 2-osios gyvenamosios plotas yra 144,92 kv. m, joje yra įrengtos 46 miegamosios vietos, todėl kiekvienam nuteistajam tenka 3,15 kv. m ploto. Pareiškėjo teiginys apie gyvenamojoje patalpoje esančius tarakonus yra nepagrįstas. Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, kuri nuolat prižiūri ir tikrina patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Pareiškėjo teiginys dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti sunkumus prieinant prie įrenginių, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. 22-jame būryje yra 3 sėdimi unitazai, 2 pisuarai ir 5 vandens čiaupai, kurie pagal paskaičiavimą skirti 75 nuteistiesiems. Pareiškėjas nenurodė, kokius išgyvenimus jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais neturtinė žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys. Be to, Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neatliko, o nenustačius bent vienos iš būtinų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjo J. Ž. skundą atmetė.

6. Teismas, vertindamas skundo reikalavimo dėl pareiškėjo laikymo Marijampolės PN 22-jame būryje nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis pagrįstumą, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atmetė skundo argumentus dėl ploto normos pareiškėjui neužtikrinimo (pareiškėjui teko 3,15 kv. m ploto), nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl kenkėjų buvimo (Marijampolės PN yra efektyviai taikomos kenkėjų monitoringo ir naikinimo priemonės), vertino, kad atsakovo atstovas užtikrino pakankamą praustuvių 22-tame būryje skaičių (63 asmenims teko 5 praustuvės, t. y. 13 asmenų teko 1 praustuvė) ir pakankamą skaičių unitazų ir pisuarų (63 asmenims buvo skirta naudotis 3 unitazais ir 2 pisuarais, t. y. 13 asmenų teko 1 unitazas arba pisuaras).

7. Teismas, nenustatęs neteisėtų Marijampolės PN ir šios institucijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), priėjo prie išvados, kad nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Teismas taip pat nenustatė, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, vertino pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo kaip deklaratyvius, todėl sprendė, kad konkrečiu atveju nėra ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – neturtinės žalos padarymo fakto.

III. 8. Pareiškėjas J. Ž. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti jo skundo pagrindu teigiamą sprendimą.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjui būnant 22-tame būryje, jame esant 75 nuteistiesiems, 5 kranams ir 3 sėdimiems unitazams, buvo apsunkinta galimybė pasinaudoti prausykla ir tualetu. Neturi galimybės įrodyti šios aplinkybės fotonuotraukomis, kurias daryti yra draudžiama.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą, palaikydamas atsiliepime į skundą nurodytą poziciją, prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su Marijampolės PN atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, teigdamas, kad Marijampolės PN administracija vengia pripažinti kaltę bei pats neturi galimybės įrodyti skunde nurodytas aplinkybes, nes pataisos įstaigoje griežtai draudžiama turėti fotoaparatus ir filmavimo kameras, todėl teismo prašo vadovautis skundu ir priimti jo atžvilgiu teigiamą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. vasario 24 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, nurodo nesutikimo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nekonstatuotas aprūpinimo sanitariniais įrenginiais pažeidimas.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Be to, akcentuotina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, teismo padarytomis išvadomis, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėsto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų aplinkybių aprūpinimo sanitariniais įrenginiais aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys tik dėl šių pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.

18. Vertinant bylos duomenis dėl teismo nenustatyto pažeidimo – sanitarinių įrenginių trūkumo, pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

19. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, kad 22-tame būryje buvo 75 nuteistieji, paneigia pirmosios instancijos teismo įvertinta Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus viršininko 2019 m. balandžio 9 d. pažyma, iš kurios matyti, kad ginčo laikotarpiu 22-tame būryje buvo 52–63 nuteistieji. Pareiškėjas, teigdamas, kad nurodytame būryje buvo 5 kranai ir 3 sėdimi unitazai iš esmės patvirtina pirmosios instancijos teismo iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatytą sanitarinių įrenginių skaičių (5 vandens čiaupai (kranai), 3 unitazai)). Be to, pateiktos fotonuotraukos patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 22-ame būryje buvo ir 2 pisuarai.

20. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad minėtos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. V-245 nuostatos aprūpinant pareiškėją sanitariniais įrenginiais nebuvo pažeistos, nes atsižvelgiant į 22-ame būryje laikomų maksimalų nuteistųjų skaičių (63), iš esmės 13-ai nuteistųjų teko 1 čiaupas (praustuvė), 1 unitazas arba pisuaras, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pareiškėjo teisių pažeidimo aptariamu aspektu.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis kitus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus, atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą, teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Be to, pareiškėjo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų aplinkybių vertinimu (išskyrus aprūpinimą sanitariniais įrenginiai) yra abstraktus, nenurodant, kurios aplinkybės nustatytos neteisingai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. (J.) Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė