A-492-1927-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1927/2012 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02064-2011-9 Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio

14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui J. M., atsakovo atstovui Audriui Petkevičiui, viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

pareiškėjas J. M. 2011 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą (b. l. 1–5), kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-6407 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuriuo nuspręsta pritaikyti sankciją ir nurodyta grąžinti 1 047,92 Lt sumą, išmokėtą kaip paramą už baltąjį cukrų 2009 m., taip pat prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau

– ir Ginčų komisija) 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 3R-237(AG-206/05-2011). Nurodė, kad 2009 m. deklaravo 43,59 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 0,64 ha plotą, už kurį teikiama parama. Agentūra 2010 m. spalio

4 d. sprendimu perskaičiavo paramos sumą ir nurodė grąžinti 2 586,94 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už pasėlius ir 1,58 Lt susietų su gamyba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2009 m. Agentūra nurodė, kad nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtintų Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų (toliau – ir GAAB reikalavimai) 1.2 ir 1.5 punktų. Pareiškėjas šio sprendimo neginčijo, tačiau Agentūra 2011 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė už tuos pačius tariamus pažeidimus perskaičiuoti paramą už baltąjį cukrų.

Pareiškėjo nuomone, sankcija už GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktų pažeidimą jau buvo pritaikyta 2009 m. Aiškino, kad ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, nėra konkretaus pažeidimo, aplinkybių vertinimo. Nesutiko, kad pažeidimas yra tyčinis, aiškino, kad jo veiksmai nebuvo susiję su ketinimais neteisėtai gauti paramą, nenustatyta, kad jis sąmoningai neužtikrino net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros, ar sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai ir pan. Akcentavo, kad vadovaujantis pažeidimo nustatymo dieną galiojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d.

įsakymu Nr. 3D-306 patvirtintos Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos (toliau – ir Metodika) 13 punktu, tam, kad pažeidimą būtų galima įvardinti kaip tyčinį, būtina sąlyga, kad pažeidimus plotas sudarytų daugiau kaip pusę viso faktinio lauko ploto. Pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, kad didžiausiame, 1,47 ha, lauke sustabarėjusių piktžolių plotas užima mažiau kaip 50 proc. ploto, kituose dviejuose plotuose tik nurodyta, kad vyrauja sustabarėjusios piktžolės, tikslus plotas nenurodomas.

Akcentavo, kad neaišku, kaip Agentūra nustatė ir įvertino, kad sustabarėjusios piktžolės vyrauja žemės sklype. Pažymėjo, kad pagal GAAB reikalavimų 1.2 punktą, pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Todėl mano, kad turėjo būti tiksliai įvertinta, kokios rastos piktžolės, koks pažeidimo mastas. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog pažeidimai nustatyti žemės sklypuose, kurių plotas sudaro 2,33 ha, bet kartu nurodyta, kad 1,47 ha ploto žemės plote pažeidimas sudaro mažiau kaip 50 proc., todėl pažeidimų plotas negalėjo viršyti pusės faktiškai deklaruoto sklypo ploto.

Pažymėjo, kad nedalyvavo patikrinimo metu, apie tai buvo informuotas tik atlikus patikrinimą. Teigė, kad visi plotai, kiek įmanoma, buvo nušienauti, tik vietomis buvo likusi žolė, nes pievą buvo išknisę ir sutrypę šernai. Šią aplinkybę pareiškėjas buvo nurodęs Agentūrai 2009 m. Pažymėjo kad pareiga įrodyti pažeidimą tenka Agentūrai, o ataskaita apie tariamus pažeidimus negali būti laikomas besąlyginiu įrodymu. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 32–37) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant patikrą, pasirašė ataskaitą, apie neatitikimus informuotas 2009 m. spalio 8 d. raštu. Pažymėjo, kad Agentūroje patvirtinus 2009 m. spalio 7 d. patikros duomenų rezultatus, atliktas pakartotinis pareiškėjo paraiškos vertinimas ir perskaičiuota paramos suma bei priimtas 2010 m. spalio

4 d. sprendimas. Nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 11 ir 16.2 punktais, 2010 m. spalio 22 d. išskaičiavo 381,14 Lt iš paramos, likusią dalį skolos pareiškėjas Agentūrai grąžino 2010 m. lapkričio 3 d. Nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. gegužės 26 d. pateikė paraišką atskiroms tiesioginėms išmokoms už baltąjį cukrų 2009 m. gauti, paraiška baigta administruoti 2010 m. kovo 2 d. Paaiškino, kad atsižvelgus į tai, kad 2009 m. paraiškoje nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, paraiška už baltąjį cukrų peradministruota ir nustatyta 1 047,92 Lt permoka. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 25 d. Agentūros sprendimą panaikino Ginčų komisija, todėl 2011 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra priėmė naują sprendimą. Pažymėjo, kad Ginčų komisija nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių, paneigiančių 2009 m. spalio 7 d. patikros vietoje metu nustatytus pažeidimus. Akcentavo, kad Agentūra ginčijamame sprendime nenurodo jokių naujų pažeidimų, kurie nebuvo nustatyti 2009 m. spalio 7 d. patikros vietoje metu ir nebuvo nuginčyti Ginčų komisijos sprendimu. Pažymėjo, kad pažeidimai buvo įvertinti ir priskirti tyčiniams vadovaujantis Metodikoje nurodytais kriterijais. Teigė, kad pažeidimo mastas nėra siejamas su lauko plotu, kuriame nustatytas pažeidimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neskundė 2010 m. spalio 4 d. Agentūros sprendimo, grąžintiną sumą sumokėjo, todėl mano, kad pareiškėjas sutiko su patikros metu nustatytais pažeidimais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 60–65) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, jog jis patikrinime nedalyvavo, nes nustatė, kad ataskaitoje yra jo parašas. Teismas pažymėjo, kad dėl 2009 m. spalio 7 d. patikrinimo metu nustatytų neatitikimų Agentūra 2010 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą perskaičiuoti pareiškėjui priklausančią paramos sumą. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, o faktą, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su patikros metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, patvirtina pareiškėjo pateikti paaiškinimai. Nurodė, kad paaiškinimai, kuriais pareiškėjas siekia pagrįsti, jog pažeidimai nepriklausė nuo jo valios, pateikti tik po to, kai jam buvo pranešta apie nustatytus neatitikimus. Teismas nurodė, kad Agentūra, atsižvelgdama į 2009 m. spalio 7 d. nustatytus faktinius duomenis, ginčijamu sprendimu taip pat perskaičiavo paramos sumą ir už baltąjį cukrų. Nustatė, kad Agentūra GAAB reikalavimų 1.5 punkto pažeidimą įvertino kaip didelį, sunkų, nepastovų. Teismas nustatė, kad Agentūra sankcijas pritaikė už tyčinį reikalavimų pažeidimą, vadovaudamasi Metodikos 10.1 ir 13 punktais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo 0,64 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. 031429-4735) ir 0,22 ha ploto lauke Nr. 1 (bloko Nr. 033419-0188) nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktų, t. y. abu šie laukai buvo nenušienauti, juose vyravo sustabarėjusios, sėklas subrandinusios ar išbarsčiusios piktžolės. Todėl teismas padarė išvadą, kad bendras pažeidimų plotas šiuo atveju sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Nurodė, kad vadovaujantis Metodikos 14 punktu, nustačius tyčinį kurio nors reikalavimo pažeidimo atvejį, kitiems reikalavimų pažeidimams esant netyčiniams, išmokai taikomos tyčinio reikalavimo pažeidimo sankcijos. Todėl teismas konstatavo, kad Agentūra padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo laukuose nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai yra priskirtini tyčiniams, ir taikė atitinkamo dydžio sankciją.

III.

Pareiškėjas J. M. padavė apeliacinį skundą (b. l. 70–75) ir prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą

– skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis dalyvavo 2009 m. spalio 7 d. Agentūrai atliekant patikrą vietoje ir surašant šios patikros ataskaitą.

2. Mano, kad negalima nustatyti, jog bendras pažeidimų plotas viršija daugiau kaip 50 proc. viso faktinio lauko ploto. Paaiškina, kad pačiame didžiausiame – 1,47 ha lauke, kaip nurodo atsakovas – mažesniame kaip 50 proc. plote vyravo sustabarėjusios piktžolės, tačiau tikslus plotas nėra nurodytas. Pažymi, kad kituose dviejuose plotuose tik nurodyta kad vyrauja sustabarėjusios piktžolės, tačiau taip pat nenurodyta, kokiame tiksliai plote jos vyrauja.

3. Teigia, kad neaišku, kaip buvo nustatyta, jog sustabarėjusios piktžolės vyrauja žemės sklype. Mano, jog tam, kad būtų nustatyta, ar buvo pažeidimas, visų pirma turėjo būti tiksliai nustatyta ir užfiksuota, kokios konkrečiai rastos sustabarėjusios piktžolės (nurodant jų rūšį, kad būtų galima įvertinti ar tai piktžolė ar ne), taip pat turėjo būti įvertintas pažeidimo mąstąs, t. y. kokį žemės sklypo plotą pažeidimas užima ir tik po to įvertinta, kiek procentų tai sudaro deklaruoto faktinio žemės sklypo ploto.

4. Pažymi, kad nėra metodikos ir vertinimo kriterijų, kuriais remiantis būtų galima vertinti sustabarėjusių piktžolių vyravimą plote, o tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

5. Mano, kad prie patikrinimo ataskaitos pridėtos fotonuotraukos nepatvirtina, jog ginčo žemės plotuose buvo sustabarėjusių piktžolių, taip pat nepagrindžia, kad jos vyrauja sklype. Pažymi, kad agronomas, agrarinių mokslų daktaras J. K., apžiūrėjęs visų trijų žemės sklypų nuotraukas, nurodė, kad jose jokių sustabarėjusių piktžolių nesimato.

6. Nesutinka su teismo išvada, kad padaryti pažeidimai laikytini tyčiniais. Paaiškina, kad jo veiksmai nėra ir nebuvo susiję su ketinimais neteisėtai gauti paramą, taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas sąmoningai neužtikrino net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat nepadarė ir jokių pakartotinių pažeidimų.

7. Pažymi, kad nenušienautas žemės sklypo plotas buvo nedidelis ir sudarė mažiau nei pusę viso faktinio lauko ploto. Paaiškina, kad žemės sklypas Nr. 031428-4191 esantis lauke Nr. 1, 5PT-1, kurio plotas 1,47 ha, iš esmės buvo nušienauta ir tik vietomis buvo likusi žolė, kurios nebuvo galima nušienauti dėl to, kad pievą buvo išknisę ir sutrypę šernai, dėl tos pačios priežasties nebuvo nušienauta ir visa žolė likusiuose dviejuose žemės sklypuose. Pažymi, kad kituose žemės plotuose (deklaruota viso 45,70 ha žemės plotas tiesioginėms išmokoms gauti) jokių pažeidimų nebuvo nustatyta.

8. Teigia, kad teismas neįvertino skundo argumento, kad Agentūra ginčytinu klausimu 2011 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą, kuris Ginčų komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimu buvo panaikintas, o Agentūra, tokio Ginčų komisijos sprendimo neskundė ir priėmė naują sprendimą.

9. Taip pat nurodo, kad teismas neištyrė argumento, jog ginčijamu sprendimu pareiškėjas antrą kartą baudžiamas už tą patį pažeidimą, nes 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Agentūra nusprendė perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios paramos sumą ir nurodė gražinti

2 586,94 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už pasėlius ir 1,58 Lt susietų su gamyba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2009 deklaravimo metus. Akcentuoja, kad jokių pažeidimų, kurie būtų susiję su 2009 m. gegužės 26 d. paraiškos atskiroms tiesioginėms išmokoms už baltąjį cukrų 2009 metais gauti, nėra padaręs ir tokie pažeidimai nėra nustatyti.

10. Pažymi, kad patikrinimo dieną galiojusios Metodikos 5 punkte numatyta, kad Agentūros apskaičiuotu sankcijos procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos, pagal priemones, kurioms taikomi kompleksiniai paramos reikalavimai. Todėl pareiškėjas mano, kad teismas taip pat turėjo įvertinti, ar šiuo atveju pareiškėjo atskiroms išmokoms buvo taikoma kompleksinė parama, o tuo pačiu ir kompleksiniai paramos reikalavimai. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 83–87) nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

1. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad nėra metodikos, nustatančios sustabarėjusių piktžolių vyravimo mąsto apskaičiavimą, o patikrinimo ataskaita nepatvirtina pažeidimo fakto ir nesudaro pagrindo taikyti ir sankcijas. Vadovaujasi Metodikos 1 priedo

2 punktu, kuriame apibrėžta, kas laikytina dideliu pažeidimo mastu, taip pat, kaip suprantamas sunkus pažeidimas. Teigia, jog tikrintojas GAAB reikalavimų pažeidimų sunkumą įvertino tinkamai.

2. Mano, kad patikros vietoje ataskaita yra objektyvus rašytinis dokumentas, jos pagrįstumu ir objektyvumu nėra pagrindo abejoti, nes nustatyti pažeidimai ir lentelė užpildyta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tvarkingai bei tinkamai, o situacija aprašyta pastabose bei paaiškinimuose. Akcentuoja, kad patikros vietoje ataskaitoje aiškiai ir išsamiai nurodyta, kuriuose pareiškėjo deklaruotuose laukuose ir kokie pažeidimai buvo nustatyti. Pažymi, jog administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai užfiksuoti patikros ataskaitoje, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimti sprendimus. Akcentuoja, kad pareiškėjas nėra nuginčijęs Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje nustatytų pažeidimų.

3. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad padaryti pažeidimai nėra tyčiniai pažeidimai. Paaiškina, kad Agentūra pagrįstai, vadovaudamasi Metodika, įvertino 2009 m. spalio

7 d. patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus ir priskyrė juos tyčiniams pažeidimams, bei tinkamai pritaikė už juos sankcijas.

4. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog kontroliniame žemės sklype Nr. 031428-4191 esančiame lauke Nr. 1, deklaruotas 1,47 ha plotas, nustatytas GAAB reikalavimų 1.2 punkto nuostatų pažeidimas yra įvertintas kaip tyčinis. Paaiškina, kad už šį pažeidimą pareiškėjui sankcijos nebuvo taikomos.

5. Paaiškina, jog Agentūra naują, 2011 m. rugpjūčio 1 d., sprendimą priėmė vykdydama Ginčų komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimą. Akcentuoja, kad Agentūros nustatytos faktinės aplinkybės Ginčų komisijos nebuvo paneigtos.

6. Nurodo, kad 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu sankcijos taikomos pagal paraišką už baltąjį cukrų. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo 2009 m. paraiškoje buvo nustatyti GAAB reikalavimų pažeidimai, pareiškėjo paraiška už baltąjį cukrų buvo pakartotinai peradministruota ir nustatyta 1 047,92 Lt permoka.

7. Pažymi, kad pareiškėjas neskundė Agentūros 2010 m. spalio 4 d. sprendimo, o sprendime nurodytą grąžintiną sumą sumokėjo. Todėl mano, jog pareiškėjas sutiko su 2009 m. spalio

7 d. patikros vietoje metu nustatytais pažeidimais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Agentūros 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. BR6-(3.82)-6407, kuriuo pareiškėjui buvo nurodyta grąžinti nepagrįstai išmokėtą paramos dalį – 1 047,92 Lt. Nustatyta, kad 2009 m. gegužės 25 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką gauti atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų (toliau – Paraiška už baltąjį cukrų) ir prašė išmokėti atskiras tiesiogines išmokas už 2006 m. skirtą nesumažintą baltojo cukraus kvotą (14,51 t) (Ginčų komisijos byla, b. l. 153). Šioje paraiškoje pareiškėjas parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. ir atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų administravimo bei kontrolės 2008 m. taisyklėmis (paraiškos 1 punktas), taip pat patvirtino, kad žino, jog neatitikus keliamų reikalavimų, atskira tiesioginė išmoka nebus skiriama (paraiškos 5 punktas). 2010 m. kovo 2 d. pranešimu Nr. 8192 apie mokėtiną atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų sumą (Ginčų komisijos byla, b. l. 154) pareiškėjas informuotas, kad jam skiriama 4 990,07 Lt dydžio atskirų tiesioginių išmokų suma už 14,510 tonas kvotinio baltojo cukraus. 2009 m. birželio 18 d. pareiškėjas Agentūrai taip pat pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti (toliau – 2009 m. Paraiška) (Ginčų komisijos byla, b. l. 118–124). 2009 m. birželio 22 d. – 2009 m. spalio 7 d. pareiškėjo valdoje buvo atliekama 2009 m. Paraiškos patikra vietoje, surašyta paraiškos patikros vietoje ataskaita Nr. 9-1003195754-A1-1 (Ginčų komisijos byla, b. l. 82–92), kurioje nurodyta, kad laukas Nr. 1 (bloko Nr. 031428-4191) neatitinka GAAB reikalavimų

1.2 ir 1.5 punktų reikalavimų (mažiau kaip 50 proc. nenušienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės). 2009 m. spalio 7 d. buvo atliekama Kompleksinės paramos reikalavimų patikra vietoje ir surašyta ataskaita Nr. 9-1003195754-A1-1 (Ginčų komisijos byla, b. l. 48–56), kurioje užfiksuota, kad laukas Nr. 1 (bloko Nr. 031428-4191) neatitinka GAAB reikalavimų 1 ir 5 punktų (mažiau kaip 50 proc. nenušienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės), laukas Nr. 1 (bloko Nr. 031429-4735) neatitinka GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės); laukas Nr. 1 (bloko Nr. 033419-0188) neatitinka GAAB reikalavimų 1.2 ir 1.5 punktų (nešienauta, vyrauja sustabarėjusios piktžolės). 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. SP-1(11.84)-1019 (Ginčų komisijos byla, b. l. 146–147) Agentūra nurodė, kad buvo atliktas pakartotinis 2009 m. Paraiškos vertinimas bei perskaičiuota pareiškėjui priklausanti paramos suma, kurios dalį (2 207,38 Lt) 2010 m. spalio 15 d. sprendimu (Ginčų komisijos byla, b. l. 145) pasiūlyta grąžinti, kartu nurodant, kad dalis skolos (381,14 Lt) bus išskaičiuota būsimų išmokų mokėjimo metu. Taip pat Agentūra 2011 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. BR6-(3.82)-4685 (Ginčų komisijos byla, b. l. 157–158) nurodė, kad pakartotinai peradministravus Paraišką už baltąjį cukrų, bendra susidariusi permoka yra 1 047,92 Lt ir pareiškėjo paprašė susidariusią skolą per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervestu į Agentūros sąskaitą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 3R-166(AG-144/04-2011) (Ginčų komisijos byla, b. l. 169–174) nurodytą sprendimą panaikino. 2011 m. rugpjūčio 1 d. Agentūra priėmė naują sprendimą, kuriuo, kaip ir ankstesniame 2011 m. gegužės 25 d. sprendime, konstatavo, kad yra susidariusi 1 047,92 Lt skola pagal Paraišką už baltąjį cukrų ir paprašė pareiškėjo nurodytą sumą per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo išsiuntimo datos pervesti į atitinkamą Agentūros sąskaitą banke.

Dėl Agentūros teisės priimti sprendimą dėl nepagrįstai išmokėtos paramos dalies grąžinimo

2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo preambulės 25 punkte numatyta, kad siekiant apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad iš fondų lėšų finansuojamos operacijos yra iš tikrųjų atliktos ir įvykdytos teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų padarytiems pažeidimams ir veiksmingai juos spręsti. 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio, reglamentuojančio Bendrijos finansinių interesų apsaugą ir garantijas, a punkto iii papunktyje numatyta, kad dėl Bendrijos fondų valdymo Valstybės narės vykdydamos bendrąją žemės ūkio politiką priima visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imasi visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, visų pirma siekdamos susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ar aplaidumo.

Šio Reglamento 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai Bendrijos lėšos jau buvo išmokėtos gavėjui, jas susigrąžina akredituotos mokėjimo agentūros pagal savo nustatytas išieškojimo procedūras ir jos yra dar kartą panaudojamos pagal 3 dalies c punktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 buvo patvirtintos Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, kurių tikslas nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau – ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 2 p.).

Ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjo prašoma grąžinti susidariusią skolą, priimtas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 punktu, numatančiu, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Nagrinėjamu atveju Agentūrą pirminį sprendimą dėl grąžintinų lėšų priėmė 2011 m. gegužės 25 d. (Ginčų komisijos byla, b. l. 157–158), tačiau jis Ginčų komisijos buvo panaikintas. Pareiškėjas akcentuoja, kad Agentūra tokio Ginčų komisijos sprendimo neskundė ir priėmė naują, šioje byloje ginčijamą, sprendimą.

Kaip pagrįstai nurodo Agentūra, tai, kad pirminis sprendimas dėl grąžintinos paramos buvo panaikintas, nesudaro pagrindo išvadai, kad Agentūra neturėjo teisės priimti naujo sprendimo. Nustatyta, kad Ginčų komisijos 2011 m. liepos 1 d. sprendimu Agentūros 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas buvo panaikintas konstatavus, kad skundžiamas sprendimas dalyje yra be motyvų, ir tai trukdė Ginčų komisijai plačiau vertinti jo teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2011 m. liepos 1 d. Ginčų komisijos sprendimas neužkirto Agentūrai kelio, ištaisius Ginčų komisijos nurodytus pažeidimus, priimti naujo sprendimo.

Dėl baudimo antrą kartą už tą patį pažeidimą

Vienas iš pareiškėjo nesutikimo su 2011 m. rugpjūčio 1 d. Agentūros sprendimu argumentų yra tai, kad, jo vertinimu, jis antrą kartą yra baudžiamas už tą patį pažeidimą, nes 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Agentūra nusprendė perskaičiuoti pareiškėjui priklausančios paramos sumą ir nurodė gražinti

2 586,94 Lt išmokėtų tiesioginių išmokų už pasėlius ir 1,58 Lt susietų su gamyba papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už 2009 deklaravimo metus. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Agentūrai 2009 metais buvo pateikęs dvi paraiškas: 1. 2009 m. gegužės 25 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė Paraišką gauti atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų; 2. 2009 m. birželio 18 d. Agentūrai pareiškėjas pateikė Paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m. gauti. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2010 m. spalio 4 d. sprendimu Agentūra pareiškėją informavo apie susidariusią permoką administruojant 2009 m. Paraišką, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje yra vertinamas Agentūros sprendimo, priimto dėl nepagrįstai išmokėtos paramos pagal Paraišką už baltąjį cukrų, teisėtumas bei pagrįstumas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 3D-248 buvo patvirtintos Atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, administravimo ir kontrolės taisyklės (ginčui aktuali 2008 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 3D-169 redakcija) (toliau – ir Atskirų tiesioginių išmokų taisyklės), kurių tikslas nustatyti atskirų tiesioginių išmokų už baltąjį cukrų, skirtų Lietuvos žemės ūkio veiklos subjektams, skyrimo tvarką ir reikalavimus, keliamus žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti atskiras tiesiogines išmokas (Atskirų tiesioginių išmokų taisyklių 2 p.). Vadovaujantis šiomis taisyklėmis buvo administruojama Paraiška už baltąjį cukrų. Atskirų tiesioginių išmokų taisyklių

19 punkte inter alia buvo numatyta, kad jeigu pareiškėjo Tiesioginių išmokų paraiškoje deklaruojamos žemės ūkio naudmenos neatitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nustatytų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės atitinkamų metų taisyklėse (nagrinėjamu atveju 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklės (toliau – ir 2009 m.

Taisyklės)), atskirai tiesioginei išmokai taikomos sankcijos, nustatytos atitinkamų metų taisyklėse – šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 patvirtinta Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar šiuo atveju pareiškėjo atskiroms išmokoms buvo taikoma kompleksinė parama, o tuo pačiu ir kompleksiniai paramos reikalavimai. Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos 2 punkte kompleksinė parama yra apibrėžiama kaip siekiant užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę mokamos išmokos, priklausančios nuo aplinkosaugos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, veterinarijos ir fitosanitarijos, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų laikymosi žemės ūkio valdoje.

Taigi kompleksinė parama – tai išmokų susiejimas su aplinkosaugos, maisto saugos ir kt. reikalavimais, taip siekiant užtikrinti gerą ūkio agrarinę ir aplinkosaugos būklę. Kaip jau buvo nurodyta, pateikdamas Paraišką už baltąjį cukrų pareiškėjas įsipareigojo laikyti GAAB reikalavimų (paraiškos 5 p.), tokią pareigą jam numato ir 2009 m. Taisyklių 9 punktas. Metodikos 5 punkte (2010 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-764 redakcija) buvo numatyta, kad Agentūros apskaičiuotu sankcijos procentiniu dydžiu mažinamos visos pareiškėjo išmokos pagal priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, tarp tokiu priemonių – ir atskiros tiesioginės išmokos už baltąjį cukrų (Metodikos 5.9 p.).

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra turėjo teisę spręsti klausimą dėl sankcijų taikymo ir pagal Paraišką už baltąjį cukrų, nepaisant, kad sankcijos buvo pritaikytos ir išmokoms pagal 2009 m. Paraišką. Taip pat teisėjų kolegija kartu atmeta atsakovo argumentą, jog tai, kad pareiškėjas sumokėjo susidariusią skolą pagal 2009 m. Paraišką, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas pripažino nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus dėl kurių buvo apskaičiuota skola pagal abi pareiškėjo 2009 metais pateiktas paraiškas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vertinant šioje byloje ginčijamo Agentūros sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi būti nagrinėjama, ar atitinkamų GAAB reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai bei teisėtai ir ar pagrįstai bei teisėtai už šiuos pažeidimus pareiškėjui buvo pritaikyta sankcija pagal Paraišką už baltąjį cukrų.

Dėl GAAB reikalavimų pažeidimo

Kaip jau buvo nustatyta – atlikus Kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje buvo nustatyta, kad laukas Nr. 1 (bloko Nr. 031428-4191, Nr. 031429-4735 bei Nr. 033419-0188) neatitinka GAAB reikalavimų 1.2 bei 1.5 punktų

– nenušienauta žolė, vyrauja sustabarėjusios piktžolės. Tai patvirtina patikrą atlikusio asmens įrašai Kompleksinės paramos reikalavimų patikros vietoje ataskaitoje, Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje bei foto nuotraukos (Ginčų komisijos byla, b. l. 55–56). Pareiškėjas iš esmės neneigia GAAB reikalavimų (2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. 3D-239 redakcija, galiojusi pažeidimų nustatymo metu) 1.2 punkto pažeidimo – ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos.

Tačiau tvirtina, kad žolės negalėjo nušienauti, nes pievas buvo išknisę šernai, t. y. iš esmės teigia, kad nurodyto GAAB reikalavimo neįvykdė dėl ne nuo jo priklausiusių aplinkybių. 2009 m. Taisyklių 49 punkte numatyta, kad teisė į išmoką neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas per 10 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas tai įrodančius dokumentus.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, siekdamas neprarasti teisės į išmoką, atsiradus nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms (šiuo atveju šernams padarius žalą), būtų kreipęsis į Agentūrą ir pateikęs nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir bylą nagrinėjusiems teismas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys nelaikytinos objektyviai trukdžiusiomis užtikrinti GAAB reikalavimų 1.2 punkte nustatyto reikalavimo laikymąsi.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma išmokų, nebuvo laikomasi GAAB reikalavimų 1.2 punkto. Pareiškėjas neigia ir GAAB reikalavimų 1.5 punkto pažeidimą – teigia, kad nėra nustatyta, kokios konkrečiai piktžolės buvo rastos, ir kaip įvertinta, kad jos vyrauja, nes nėra metodikos, kaip tai nustatyti. GAAB reikalavimų 1.5 punkte numatyta, kad ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose neturi būti sustabarėjusių, taip pat sėklas subrandinusių arba išbarsčiusių piktžolių (kiečių, pelynų, usnių, varnalėšų, dilgėlių ir kt.).

Pavienių piktžolių ar žolės kupstų buvimas nelaikomas pažeidimu. Iš šios, pažeidimų nustatymo metu galiojusios, GAAB reikalavimų redakcijos matyti, kad pažeidimu nelaikomas pavienių piktžolių buvimas, pažeidimas konstatuojamas tik nustačius, kad piktžolės vyrauja. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje teisės normoje įtvirtintos sąvokos – „vyrauja“, „pavienės“, „sustabarėjusios“, kurios aiškintinos vadovaujantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, yra vertinamojo pobūdžio. Įvertinusi Agentūros surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, jog žemės ūkio naudmenose, už kurias prašoma išmokų, vyravo sustabarėjusios piktžolės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Agentūros įgaliotų asmenų atliktų patikrinimų ataskaitose užfiksuotais faktais.

Agentūros atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad patikras atliekantys asmenys skiria augalus, tai daryti jie yra mokomi (b. l. 57). Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė agronomo, agrarinių mokslų daktaro J.

K. komentarą (b. l. 76), kuriame daroma išvada, kad, jo nuomone, Agentūros darbuotojų 2009 metų spalio mėnesį padarytose nuotraukose augusių ir subrandinusių sėklas piktžolių neužfiksuota. Įvertinusi šį įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis nepaneigia Agentūros

darbuotojų užfiksuotų faktų, nes, pirma, byloje nėra duomenų, apie J. K. išsilavinimą ar specialių žinių turėjimą. Antra, išvada

apie tai, kad nuotraukose nematyti, jog ginčo žemės valdoje vyrauja sustabarėjusios piktžolės, padaryta įvertinus tik nuotraukų kopijas, kuriose užfiksuotas vaizdas nėra labai ryškus. Kitų tinkamų įrodymų pareiškėjas nepateikė. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė ir GAAB reikalavimų 1.5 punktą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis atliekant patikrą nedalyvavo ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada.

Kaip buvo pažymėta, pareiškėjo deklaruotoje žemės valdoje buvo atlikos dvi patikros – Paraiškos patikra vietoje ir Kompensacinės paramos reikalavimų patikra vietoje. Atlikus nurodytas patikras surašytose ataskaitose pažymėta, kad apie atliekamas patikras vietoje pareiškėjas buvo informuojamas (Ginčų komisijos byla, b. l. 48, 82). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dalyvavo atliekant Paraiškos patikrą vietoje ir šį faktą jis patvirtino pasirašydamas šios patikros ataskaitoje (Ginčų komisijos byla, b. l. 92).

Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nedalyvavo atliekant Kompleksinės paramos reikalavimų patikrą vietoje, nors, kaip buvo pažymėta, apie šią patikrą informuotas buvo. Taip pat nustatyta, kad abiejų patikrų ataskaitos pareiškėjui buvo išsiųstos 2009 m. spalio 8 d. (Ginčų komisijos byla, b. l. 42, 81). Rašte, su kuriuo buvo siunčiamos ataskaitos, nurodyta skundo dėl patikrų atlikimo padavimo tvarka bei terminai. Pareiškėjas byloje neįrodinėja, kad jis nurodytų ataskaitų negavo. Priešingai, byloje surinkti įrodymai (pareiškėjo 2009 m. spalio 21 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. lapkričio 6 d. raštai (Ginčų komisijos byla, b. l. 35–37) patvirtina, kad jam buvo žinomi patikrų rezultatai.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dėl atliktų patikrų pateikęs skundą. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tai, jog pareiškėjas nedalyvavo atliekant vėlesnę patikrą vietoje, nedaro patikros rezultatų negaliojančiais. Remdamasis aptariamu procedūriniu pažeidimu pareiškėjas nenurodo, kokią įtaką šis pažeidimas galėjo turėti ginčijamo sprendimo išvadoms. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš karto po atliktų patikrinimų susipažinęs su patikrinimų vietoje ataskaitose užfiksuotais pažeidimais, pareiškėjas turėjo galimybę efektyviai ginti galimai pažeistas teises.

Dėl sankcijų taikymo

Pareiškėjas teigia, kad padaryti pažeidimai nepagrįstai prilyginti tyčiniams pažeidimams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, bei vadovaudamasi ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka. Metodikos (2010 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-764 redakcija) 4 punkte buvo nustatyta, kad patikros vietoje arba administracinės patikros metu nustatytas reikalavimų pažeidimas įvertinamas ir sankcijų dydis nustatomas pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus, vadovaujantis šios Metodikos 1, 2 ir 3 priedais. Taip pat reikalavimų pažeidimas įvertinamas pagal pasikartojimo kriterijų, t. y. nustatant, ar reikalavimų pažeidimas yra pakartotinis, tyčinis ar netyčinis. Metodikos 2 punkte tyčinis reikalavimų pažeidimas apibrėžiamas kaip atvejis, susijęs su ketinimais neteisėtai gauti paramą, kai pareiškėjas sąmoningai neužtikrina net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai, taip pat atvejis, kai reikalavimų pakartotinis pažeidimas nustatomas po to, kai sankcijos, taikomos pareiškėjui už netyčinį reikalavimų pažeidimą, dydis pasiekia 15 proc. ir pareiškėjas informuojamas, kad kitas reikalavimų pakartotinis pažeidimas bus laikomas tyčiniu. Metodikos 13.1 punkte inter alia buvo nustatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, kai pareiškėjo valdoje nustatomi šios metodikos 1 priedo 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodytų GAAB reikalavimų pažeidimai (nagrinėjamu atveju aktualus metodikos 1 priedo 5 punktas – tai GAAB reikalavimų 1.5 punktas). Metodika GAAB reikalavimų 1.5 punkto pažeidimą, kai pažeidimų plotas sudaro daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto, iš karto priskiria prie tyčinių pažeidimų. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Metodikos

13.1 punktas, nustatantis tyčiniais laikomų pažeidimų sąrašą, negali būti taikomas atsietai nuo Metodikos 2 punkto, šios teisės normos taikytinos ir aiškintinos sistemiškai (pvz. 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3457/2011). Todėl Agentūrai tenka pareiga įrodyti, kad GAAB reikalavimų 1.5 punkto reikalavimų pareiškėjas nesilaikė sąmoningai – sąmoningai neužtikrino net minimalios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba sąmoningai aktyviais veiksmais darė žalą aplinkai, kėlė pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai.

Kaip jau buvo pažymėta, byloje pakanka įrodymų išvadai, kad ginčo pievose vyravo sustabarėjusios piktžolės. Taip pat buvo akcentuota, kad pareiškėjas neneigia, jog per nustatytus terminus nenušienavo visų žemės plotų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sustabarėjusios piktžolės vyravo visose tikrintose pievose (Ginčų komisijos byla, b. l. 53), vadinasi pažeidimų plotas sudarė daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto. Įvertinusi visa tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai neužtikrino GAAB reikalavimų 1.5 punkto laikymosi, todėl Agentūra pagrįstai šį pažeidimą laikė tyčiniu.

Ginčo pažeidimų nustatymo metu galiojusios Metodikos redakcijos 13.2 punkte inter alia buvo nustatyta, kad tyčiniams reikalavimų pažeidimams priskiriami atvejai, jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas (GAAB reikalavimų 1.2 p.), faktinis plotas sudaro daugiau kaip 50 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto, išmoka pareiškėjui sumažinama 20 proc. ir sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus reikalavimų pažeidimą pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus pagal šios Metodikos 1 priedą, o 13.2 punkte inter alia buvo numatyta, kad jei laukų, kuriuose nustatytas metodikos 1 priedo 2 punkte nurodytas GAAB reikalavimų pažeidimas, faktinis plotas sudaro 100 proc. viso faktinio tinkamo paramai ploto (išimtis „nerastas laukas“ – tokiu atveju faktiniu plotu laikomas deklaruotas plotas), einamaisiais metais pagal jokias priemones, kurioms taikomi kompleksinės paramos reikalavimai, parama neteikiama.

Vadovaujantis nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Metodikos 13 punkto aiškinimu – Agentūrai kyla pareiga surinkti įrodymus, pagrindžiančius, jog, šiuo atveju, atitinkamo GAAB reikalavimo nebuvo laikomasi sąmoningai. Pareiškėjas neneigia, kad jis per nustatytus terminus visų ginčo pievų nenušienavo, vadinasi sąmoningais veiksmais neužtikrino būtinosios žemės naudmenų priežiūros. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvo nenušienauti du tikrinti sklypai (kontrolinio žemės sklypo Nr. 031429-4735, 033419-0183), vieno tikrinto sklypo (kontrolinio žemės sklypo Nr. 031428-4191) nenušienauta mažiau nei 50 proc. (Ginčų komisijos byla, b. l. 53), vadinasi dviejuose iš tikrintų deklaruotų žemės naudmenų pažeidimų plotas sudarė daugiau kaip pusę faktinio lauko ploto.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų išvadai, kad GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas (dviejuose iš tikrintų deklaruotų žemės naudmenų) gali būti laikomas tyčiniu. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad už kontroliniame žemės sklype Nr. 031428-4191 nustatytą GAAB reikalavimų 1.2 punkto nuostatų pažeidimą pareiškėjui sankcijos taikomos nebuvo. Metodikos 1 priede pateikiama GAAB reikalavimų pažeidimo įvertinimo pagal masto, sunkumo ir poveikio trukmės kriterijus lentelė.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad GAAB reikalavimų 1.2 punkto pažeidimas kontroliniame žemės sklype Nr. 031428-4191 įvertintas kaip didelio masto, nesunkus ir nepastovios poveikio trukmės, kontroliniame žemės sklype Nr. 033419-0188 – didelio masto, sunkus ir nepastovios poveikio trukmės, o kontroliniame žemės sklype Nr. 031429-4735 – mažo masto, sunkus, nepastovios poveikio trukmės; GAAB reikalavimų 1.5 punkto pažeidimas kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 031428-4191 bei 033419-0188 įvertintas kaip didelio masto, sunkus ir nepastovios poveikio trukmės, o kontroliniame žemės sklype Nr. 031429-4735 – mažo masto, sunkus, nepastovios poveikio trukmės (Ginčų komisijos byla, b. l. 169–174).

Įvertinusi Metodikos 1 priede įtvirtintus pažeidimo masto, sunkumo ir pastovumo kriterijus bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su Agentūros pateiktu pareiškėjo deklaruotoje žemės valdoje nustatytų GAAB reikalavimų pažeidimų masto, sunkumo ir pastovumo įvertinimu. Pareiškėjas nurodytas išvadas paneigiančių įrodymų į bylą neteikė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjui nurodė apie nepagrįstai išmokėtą paramos sumą (susidariusią skolą) ir pasiūlė šią skolą padengti savo noru, kaip nustatyta Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 9–10 punktuose.

Skundą dėl šio sprendimo išnagrinėjusi Vyriausioji administracinių ginčų komisija taip pat priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria:

pareiškėjo J. M. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė