da8a0447-2852-4acf-b603-e787ae30551f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-19384-566/2016Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07758-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.3.6.; 2.5.10.2.; 2.5.10.5.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 22 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,dalyvaujant atsakovės N. Z. atstovui P. M.,trečiojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms S. G. ir G. D. – P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovei N. Z. dėl įsiskolinimo už Å¡ilumos energijÄ priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ , nurodydamas, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei N. Z.. Su atsakove nesudaryta individualios Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties, buto Å¡ilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotÄ jÄ energijos pirkimo–pardavimo sutartį. 2011 m. spalio 19 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad bute nėra Å¡ildymo sistemos gyvatuko ir Å¡ilto vandens tiekimo sistemų bei prašė nuo 2011 m. spalio 14 d. siųsti sÄ skaitas tik už bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) Å¡ildymÄ . 2011 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovo atstovas nuvykęs į butÄ surašė apžiÅ«ros aktÄ ir iÅ¡vadose nurodė, kad bute yra panaikinta karÅ¡to vandens sistema, vonios paÅ¡ildytuvas, vidaus Å¡ildymo sistema (radiatoriai).

IeÅ¡kovo vertinimu, atsakovė nėra pateikusi jokių dokumentų dėl atsijungimo nuo namo Å¡ildymo ar karÅ¡to vandens sistemos Å¡ilumos įrenginių teisėtumo, todėl atsijungimas laikytinas neteisėtu ir atsakovei iÅ¡lieka prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ tol, kol nebus atlikti visi teisės aktų numatyti atjungimo nuo centrinio Å¡ildymo įteisinimo veiksmai. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. už atsakovės butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ susidarė 2132,73 Lt dydžio įsiskolinimas, o už pavėluotÄ atsiskaitymÄ atsakovei už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. paskaičiuotos 23,98 Lt palÅ«kanos.

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 2132,73 Lt (617,68 Eur) skolos už Å¡ilumos energijÄ , 23,98 Lt (6,95 Eur) palÅ«kanų, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b.l. 1-3).Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais argumentais. Pažymėjo, jog atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos metu atsakovė privalėjo vadovautis tuo metu galiojusiomis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė minėtų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimų nesilaikė, todėl esant neteisėtam atsijungimui nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, jai iÅ¡lieka pareiga mokėti už Å¡ilumos energijÄ .Atsakovė N. Z. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė centralizuoto Å¡ildymo įrenginius demontavo 2011 m. birželį, vietoje jo įsirengdama elektrinį ir dujinį Å¡ildymÄ . Pažymėjo, kad butÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos atjungė atlikdama paprastÄ jį remontÄ , t. y.

įrengusi vietinį dujinį ir elektrinį Å¡ildymÄ bei dujinį ir elektrinį vandens Å¡ildytuvÄ . Paprastojo remonto darbai bute užbaigti 2011 m. birželį, atsakovei užpildžius deklaracijÄ apie statybos darbų užbaigimÄ . Atsakovės teigimu, atjungus jai priklausantį butÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos, buvo nutraukta ir Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartis su ieÅ¡kovu. Anot atsakovės, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti sumokėti skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , kurios atsakovė faktiÅ¡kai negavo, nes butas buvo atjungtas nuo Å¡ilumos tiekimo įrenginių.

Atsiliepime ieÅ¡kinį prašė atmesti (1 t. b.l. 24-43).Bylos nagrinėjimo metu atsakovė su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovės atstovas nurodė, jog nuo 2011 m. birželio mėnesio atsakovė įsirengė dujinį Å¡ildymÄ , ieÅ¡kovo tiekiamos Å¡ilumos energijos nevartojo, jos faktiÅ¡kai negavo, todėl neprivalo apmokėti ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų. Laikėsi pozicijos, kad atsakovė nuo Å¡ilumos tiekimo įrenginių atsijungė teisėtai, nes laikėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme bei kituose statybÄ reglamentuojančiose teisės aktuose nustatytos tvarkos, todėl neturėjo vadovautis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė neprivalo mokėti už energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, nes Å¡ios Å¡ilumos energijos nesuvartojo, ji skirta kitų namo gyventojų patogumui ir nėra susijusi su bendromis namo reikmėmis. Trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties, Å¡alių tarpusavio santykiams yra taikomos standartinės Å¡ilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sÄ lygos.

Trečiojo asmens teigimu, atsakovė neatliko visų buto atjungimui nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos privalomų veiksmų, todėl atsakovė laikytina centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos energijos vartotoja iki tol, kol bus atlikti privalomi veiksmai. BylÄ prašė nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (2 t. b.l. 50-53).Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės akcentavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-128-178/2016, konstatuota, jog atsakovė nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų atsijungė neteisėtai, taip pat kad ieÅ¡kovas taikė tinkamus Å¡ilumos energijos paskirstymo metodus.

Pažymėjo, jog suvartotas Å¡ilumos kiekis vartotojams paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytus metodus, todėl negali bÅ«ti remiamasi atskirais vartotojų paskaičiavimais apie faktiÅ¡kai gautÄ Å¡ilumos energijos kiekį. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime nurodė, jog nutraukti Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį gali tik teisėtai patalpos Å¡ildymo bÅ«dÄ pakeitęs vartotojas, prieÅ¡ingu atveju laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo nepasibaigė, o jeigu nebuvo sudaryta Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartis, tai galioja Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartinės sÄ lygos.

Anot trečiojo asmens, atsakovė nesilaikė teisės aktuose nustatytų atsijungimo nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos reikalavimų, todėl jai, kaip Å¡ilumos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ iki ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos. Atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė bylÄ nagrinėti ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra (2 t., b.l. 55-57).IeÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai ir laiku.

IeÅ¡kovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, byla nagrinėjama ieÅ¡kovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).Trečiajam asmeniui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Iki teismo posėdžio trečiojo asmens praÅ¡ymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (CPK 247 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovei N. Z. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 6, 2 t., b.l. 29-30). 2011 m. spalio 19 d. atsakovė pateikė ieÅ¡kovui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad bute nėra Å¡ildymo sistemos (radiatorių), gyvatuko ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų bei prašė nuo 2011 m. spalio 14 d. siųsti sÄ skaitas tik už bendrojo naudojimo patalpų (laiptinės) Å¡ildymÄ (1 t., b.l. 8). 2011 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovo atstovas nuvykęs į atsakovės butÄ surašė apžiÅ«ros aktÄ , kurio iÅ¡vadose nurodyta, jog bute yra panaikinta karÅ¡to vandens sistema, vonios paÅ¡ildytuvas bei buto individuali Å¡ildymo sistema (radiatoriai) (1 t., b.l. 9).IÅ¡ 2011 m. birželio 30 d.

Deklaracijos apie statybos užbaigimÄ Nr. 1, matyti, jog atsakovės bute buvo atlikti jame esančios bendrosios namo inžinerinės (Å¡ildymo) sistemos dalies atjungimo nuo namo centrinio Å¡ildymo sistemos iÅ¡ centralizuotų Å¡ilumos tinklų paprastojo remonto darbai ir bute įrengtas vietinis Å¡ildymas (1 t. b.l. 54-55, 4 t., b.l. 142-143). Byloje pateiktas projektuotojo J. M. 2012 m. parengtas buto patalpų paprastojo remonto, atliekant Å¡ildymo sistemos pertvarkymÄ , projektas (1 t., b.l. 71-83). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. spalio 26 d.

RaÅ¡ytiniu pritarimu statinio projektui Nr. 11-288, pritarė atsakovei priklausančio buto atjungimo nuo miesto Å¡ilumos tinklų paprastojo remonto projektui Nr. II-M57.TP-Å V, Nr. 212, kurį parengė UAB Inžinerinė infrastruktÅ«ra“, projekto vadovas J. M. (4 t., b.l. 141). 2012 m. lapkričio 2 d. atsakovė užpildė DeklaracijÄ apie statybos užbaigimÄ Nr. 2, kuria patikslino DeklaracijÄ Nr. 1, joje nurodydama statybÄ leidžiantį dokumentÄ â€“ aukščiau nurodytÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui (2 t., b.l. 31-32). 2016 m. spalio 27 d.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsakovei adresuotame raÅ¡te dėl Å¡ildymo sistemos (duomenys neskelbtini), pertvarkymo Nr. 2317-20-1550, be kita ko, nurodė, jog atsakovės buto statybos užbaigimas atliktas pateikus ir įregistravus 2011 m. birželio 30 d. ir 2012 m. lapkričio 2 d. deklaracijas apie statybos užbaigimÄ VÄ® Registrų centre pagal tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies nuostatas (4 t., b.l. 186-187). Antstolio D. K. 2011 m. spalio 12 d.

Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/11/104 konstatuojama, kad atsakovės buto svetainėje, miegamuosiuose bei virtuvėje yra atjungti radiatoriai (nupjauti į radiatorių Å¡ilumÄ teikiantys vamzdžiai); sanitarinio mazgo patalpoje nėra Å¡ildymo vamzdžio („gyvatuko“) (1 t., b.l. 97-102). To paties antstolio 2012 m. vasario 22 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/12/018 konstatuojama, jog atsakovės buto svetainėje, miegamuosiuose bei virtuvėje yra įrengti radiatoriai, jaučiama nuo jų sklindanti Å¡iluma; sanitarinio mazgo patalpoje yra įrengtas Å¡ildymo vamzdis („gyvatukas“), kuris prijungtas prie karÅ¡to vandens vamzdžio, taip pat naudojamas papildomas elektrinis Å¡ildytuvas; koridoriuje užfiksuota 22 laipsnių Å¡ilumos temperatÅ«ra (1 t., b.l. 92-96).IÅ¡ mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, jog laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. už atsakovės butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , įskaitant karÅ¡tÄ vandenį ir energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti, susidarė 2132,73 Lt (617,68 Eur) dydžio įsiskolinimas, o už pavėluotÄ atsiskaitymÄ atsakovei už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. paskaičiuotos 23,98 Lt (6,95 Eur) palÅ«kanos (1 t., b.l. 5).

Byloje pateikta Atsakovės butui priskaitytų mokesčių detalizacija, kurioje be mokėtinų sumų, taip pat nurodomi priskaitytos energijos kiekiai, tarifai ir kiti duomenys (2 t., b.l. 22). Byloje taip pat pateikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. suvartotos šilumos paskirstymo lentelė (2 t., b.l.

21) bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Å ilumos punkto eksploatacijos žurnalo (2 t., b.l. 26-28).Remiantis 2011 m. birželio 7 d. Å ilumos ir papildymo skaitiklių priėmimo – perdavimo į eksploatacijÄ ir saugojimo aktu Nr. 0869219 bei 2011 m. gegužės 23 d. ir 2011 m. gegužės 30 d. AB Vilniaus metrologijos centro iÅ¡duotais patikros sertifikatais, įvadiniai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos bei vandens skaitikliai patikros metu pripažinti tinkamais naudoti (patikros sertifikatai atitinkamai galiojo iki 2013 m. gegužės 23 d. ir 2013 m. gegužės 30 d.) (2 t., b.l. 23-25).Remiantis byloje esančia 2016 m. rugsėjo 1 d.

Techninės ekspertizės iÅ¡vada bei 2016 m. spalio 24 d. Techninės ekspertizės iÅ¡vados papildymu, UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos centralizuotos Å¡ilumos energijos, priskirtos atsakovės priklausančiam butui už jai priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies Å¡ildymÄ , ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., įvertinus atsakovės vietiniu bÅ«du Å¡ildomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), skleidžiamos Å¡ilumos indėlį į namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , atsakovė faktiÅ¡kai gavo 489,6 kWh, t. y. 16,6 karto mažiau nei nurodoma ieÅ¡kovo pretenzijoje;

UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos centralizuotos Å¡ilumos energijos, priskirtos atsakovės priklausančio buto Å¡ildymui, ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., įvertinus atsakovės vietiniu bÅ«du Å¡ildomo buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktÄ , atsakovė faktiÅ¡kai gavo 0 kWh, t. y. atsakovės butas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekiama centralizuota Å¡ilumos energija nebuvo Å¡ildomas (4 t., b.l. 101-105, 173-174).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovės prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovė Å¡ios prievolės nepripažįsta, laikosi pozicijos, kad jai priklausantį butÄ nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos atjungė laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsakovės teigimu, atjungus butÄ nuo Å¡ilumos tiekimo įrenginių, buvo nutraukta Å¡ilumos energijos ir karÅ¡to vandens tiekimo sutartis su ieÅ¡kovu. Anot atsakovės, ji Å¡ilumos energijos iÅ¡ ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai negavo, todėl prievolės padengti įsiskolinimÄ už Å¡ilumos energijÄ neturi.Pažymėtina, jog atsakovės atliktų statybos darbų teisėtumo, centralizuoto Å¡ildymo sutarties pripažinimo nutraukta bei taikytų Å¡ilumos paskirstymo metodų teisėtumo klausimai yra iÅ¡nagrinėti kitoje civilinėje byloje, dėl kurios buvo sustabdyta Å¡i nagrinėjama civilinė byla.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-429-258/2015 pagal ieÅ¡kovų A. S. ir N. Z. ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai dėl centralizuoto Å¡ildymo sutarties pripažinimo nutraukta bei įpareigojimo perskaičiuoti Å¡ilumos energijos paskirstymÄ , Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo ir Valstybinės energetikos inspekcijos sprendimų panaikinimo, kuriuo ieÅ¡kinį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-128-178/2016, Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Minėtuose sprendimuose teismai konstatavo, jog atsakovės atlikti atsijungimo nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos darbai buvo atlikti neteisėtai, t. y. nesilaikant faktinio atsijungimo metu galiojusiose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismai pripažino, jog neatlikus teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, Å¡ilumos tiekimo santykiai nėra nutrÅ«kę, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti už tiektÄ Å¡ilumÄ .

Be to, atsakovės (nagrinėtoje byloje – ieÅ¡kovo) teiginius, jog UAB „Vilniaus energija“ taikyti mokėjimų už Å¡ilumos energijÄ paskirstymo metodai nėra tinkamai parinkti, bylÄ nagrinėję teismai atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikÅ¡mė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylÄ nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiÅ¡kia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).Nagrinėjamu atveju pagrindinis atsakovės motyvas yra tai, kad atsakovė, jos manymu, yra teisėtai atsijungusi nuo centralizuoto Å¡ildymo tiekimo sistemos, todėl centralizuoto Å¡ildymo sutartis laikytina nutraukta ir prievolės mokėti už Å¡ilumos energijÄ atsakovė neturi.

BÅ«tent Å¡iomis aplinkybėmis atsakovė grindė savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovui Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-429-258/2015. Pažymėtina, kad tiek nurodytoje, tiek Å¡ioje civilinėje byloje sutampa aplinkybės, kuriomis yra / buvo grindžiamas reikalavimas / atskirtimas į ieÅ¡kinio reikalavimÄ (įrodinėjimo dalykas), be to, kilę ginčai yra tarp tų pačių Å¡alių. Taigi faktas, jog atsakovė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsijungė nesilaikydama atsijungimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų yra nustatytas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-429-258/2015.

Å is faktas, remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, laikytinas prejudicinis ir iÅ¡ naujo neįrodinėtinas, todėl plačiau dėl atsakovės argumentų, susijusių su atsijungimo nuo Å¡ilumos tiekimo tinklų teisėtumu, nepasisakytina.Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustačius, jog atsakovė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsijungė neteisėtai, taip pat teismui pripažinus, jog Å¡ilumos tiekimo santykiai tarp Å¡alių nėra nutrÅ«kę, spręstinas klausimas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės įsiskolinimÄ už laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. butui tiektÄ Å¡ilumos energijÄ , pagrįstumo.Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtÄ energijos tiekimo tinklÄ sutartyje numatytos rÅ«Å¡ies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektÄ energijÄ sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumÄ bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumÄ .

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti ir pan. (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymui sunaudotÄ energijÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančiÄ dalį Å¡ilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nesvarbu, kokiu bÅ«du Å¡ildomos jam priklausančios patalpos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010).Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis Å¡ilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa.

Be Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už iÅ¡laidas, skirtas bendram turtui iÅ¡laikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra Å¡ilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namÄ Å¡ilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms Å¡ildyti. Visa energija, tiekiama į namÄ , turi bÅ«ti apskaitoma ir pagal įstatymÄ paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų Å¡ildymas, karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymas) – turi bÅ«ti apmokėta kaip namo savininkų.

Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-514; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012).

Be to, pareiga iÅ¡laikyti name esančias bendro naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti iÅ¡laidas bendro naudojimo daiktui iÅ¡laikyti bei prižiÅ«rėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).Atsakovės teigimu, ji neturi prievolės mokėti už energijÄ karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui, nes Å¡ios Å¡ilumos energijos nesuvartojo, ji skirta kitų namo gyventojų patogumui ir nėra susijusi su bendromis namo reikmėmis.

Pažymėtina, jog šį atsakovės (nagrinėtose bylose – ieÅ¡kovės) teiginį tiek Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendime, tiek šį sprendimÄ palikęs nepakeistÄ Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, jog net ir tuo atveju, jeigu karÅ¡tas vanduo atsakovės butui ir nebuvo tiekiamas, iÅ¡laidos karÅ¡to vandens temperatÅ«ros palaikymui yra priskirtinos prie namo savininkų iÅ¡laidų, t. y. nesiejant jų su konkrečiai suvartotu energijos kiekiu.

Teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėtų teismų sprendimuose padaryta iÅ¡vada, kuriÄ patvirtina ir naujausia kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ Å¡ilumos energija karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti turi bÅ«ti apmokėta namo savininkų, įskaitant ir tų, kurie yra atsijungę nuo bendros Å¡ildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis nurodyta teismų praktika, konstatuotina, jog atsakovė kartu su kitais gyvenamojo namo savininkais, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiais, proporcingai savo daliai privalo apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų priežiÅ«ra ir iÅ¡saugojimu, prie Å¡ių iÅ¡laidų priskiriant ir iÅ¡laidas karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti.Atsakovė taip pat nurodo, jog ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti sumokėti skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , kurios atsakovė faktiÅ¡kai negavo, nes butas buvo atjungtas nuo Å¡ilumos tiekimo įrenginių.

Å iai iÅ¡vadai pagrįsti atsakovė remiasi byloje esančia techninės ekspertizės iÅ¡vada bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, dėl kurios taikymo Å¡ioje byloje teismas pasakys vėliau.Kilusio ginčo kontekste pažymėtina, kad Å¡ilumos Å«kio subjektų veiklÄ , jų santykius su Å¡ilumos vartotojais, įskaitant ir atsiskaitymo su Å¡ilumos tiekėju tvarkÄ reguliuoja Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymas (toliau – ŠŪĮ).

Pagal ŠŪĮ 12 straipsnio 1 dalį Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Kol vartotojai pasirenka metodÄ , taikomas pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemÄ bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pagal bylos duomenis Å¡ilumos energija gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės butas, skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu Å ilumos paskirstymo metodu Nr.

4. Remiantis Å¡iuo metodu, suvartotas Å¡ilumos kiekis (QP) nustatomas pagal pastato įvade įrengto Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis (Metodo 1.2 punktas). Å i aplinkybė turi esminės reikÅ¡mės vertinant ieÅ¡kovo gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektos Å¡ilumos energijos kiekį ir atitinkamai pastato savininkų prievolę atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Byloje nėra duomenų, kad minėto gyvenamojo namo savininkai (Å¡ilumos energijos vartotojai) teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų pasirinkę kitÄ energijos skirstymo metodÄ (CPK 178 straipsnis).Remdamasi byloje esančia 2016 m. rugsėjo 1 d.

Techninės ekspertizės iÅ¡vada bei 2016 m. spalio 24 d. Techninės ekspertizės iÅ¡vados papildymu, atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovo reikalaujama priteisti įsiskolinimo suma, nes, atsakovės teigimu, ji neatitinka faktiÅ¡kai patiektos energijos kiekio. Pagal minėtos techninės ekspertizės iÅ¡vadÄ ginčo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovo tiekiamos centralizuotos Å¡ilumos energijos, priskirtos atsakovės butui už jai priklausančios bendro naudojimo patalpų dalies Å¡ildymÄ atsakovė faktiÅ¡kai gavo 489,6 kWh, t. y. 16,6 karto mažiau nei nurodo ieÅ¡kovas, o Å¡ilumos energijos, priskirtos atsakovės buto Å¡ildymui, atsakovė faktiÅ¡kai negavo.

IÅ¡vadÄ ekspertas padarė įvertinęs atsakovės vietiniu bÅ«du Å¡ildomo buto skleidžiamos Å¡ilumos indėlį. Pažymėtina, kad iÅ¡ atliktos ekspertizės apraÅ¡ymo matyti, jog ji atlikta remiantis teorinėmis prielaidomis, duomenys skaičiavimams paimti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos pažymos apie Å¡ilumos energijos paskirstymÄ bei atsakovei priskaitytų mokesčių detalizacijos, taip iÅ¡ to paties eksperto kitoje civilinėje byloje atliktos techninės ekspertizės iÅ¡vados. Nors byloje esančios techninės ekspertizės iÅ¡vadoje pateikti duomenys skiriasi nuo ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, Å¡is faktas savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai nėra teisingi ar atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant ir Å ilumos paskirstymo metode Nr. 4., patvirtintame Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19, nustatytos tvarkos.

Atsakovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, nurodoma, jog neteisėto atsijungimo nuo Å¡ilumos tiekimo įrenginių atveju tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimÄ , tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugÄ ar produktÄ , kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo Å¡ilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju Å¡i kasacinio teismo nutartis netaikytina, nes iÅ¡ esmės skiriasi Å¡ios, bei kasacinio teismo nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas bei aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiÅ¡kinimas yra ne jų aiÅ¡kinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi (lot.

– sprendimo pagrindas, motyvacija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011). Atsakovės nurodomoje byloje kasacinis teismas sprendė ginÄÄ dėl atsakovės įsiskolinimo už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ nuo 1999 m. lapkričio mėnesio, kai atsakovės atsijungimas nuo Å¡ildymo sistemos tinklų buvo įvykęs 1997-1998 metais. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Å¡ilumos tiekimÄ ir vartojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nebuvo nuostatų, nustatančių tvarkÄ , kuria vartotojas gali nutraukti Å¡ilumos vartojimÄ , be to, nagrinėtoje byloje nebuvo konstatuotas neteisėtas atsakovė atsijungimas nuo Å¡ildymo sistemos.

Esminės reikÅ¡mės taip pat turi aplinkybė, kad ginčo laikotarpiu negaliojo Å ilumos Å«kio įstatymas, kuriuo vadovaujamasi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Dėl Å¡ių priežasčių atsakovės nurodyta kasacinio teismo nutartimi nagrinėjamu atveju nesiremtina.Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog tiek pagal teisinį reglamentavimÄ , tiek pagal teismų praktikÄ butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto Å¡ildymo sistemÄ nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, tačiau įgyvendindami Å¡iÄ teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013). Buto savininkui nuo centralizuoto Å¡ildymo sistemos atsijungus nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tenka tam tikros teisinės pasekmės. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl vartotojo Å¡ilumos tiekimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų Å¡ilumos tiekimo tinklų teisinių padarinių, laikomasi pozicijos, jog patalpų savininkas (Å¡ilumos energijos vartotojas) neteisėtai atsijungęs nuo bendros Å¡ildymo sistemos turi prievolę mokėti už Å¡ilumos energijÄ pagal teisės aktais reglamentuotÄ tvarkÄ , iki jis įteisins patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimÄ nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Taigi atsakovei nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsijungus nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, ji neturi pagrindo tikėtis tų teisinių padarinių, kurie bÅ«tų taikomi teisėtai nuo Å¡ilumos energijos tinklų atsijungusiems vartotojams. Pagal aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ Å¡ilumos energijos paskirstymo bei atsiskaitymo su Å¡ilumos tiekėju tvarkÄ reglamentuoja imperatyvios teisės normos.

Remiantis bylos duomenimis, šilumos energija gyvenamajam namui, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovės butas, skirstoma vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu Šilumos paskirstymo metodu Nr.

4. Minėta, jog iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendime, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi paliko nepakeistÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovas (nagrinėtoje byloje – atsakovas) parinko ir taikė tinkamÄ Å¡ilumos energijos paskirstymo metodÄ . Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad įvadiniai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ilumos bei vandens skaitikliai ginčo laikotarpiu metrologinės patikros metu buvo pripažinti tinkamais naudoti, taigi byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų paskaičiavęs atsakovei mokėtinÄ sumÄ remdamasis galimai netiksliais skaitiklių rodmenimis (CPK 178 straipsnis).

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog byloje esančios techninės ekspertizės iÅ¡vadoje nurodomi duomenys skiriasi nuo ieÅ¡kovo pateiktų duomenų, savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai nėra teisingi ar atlikti nesilaikant Å ilumos paskirstymo metode Nr. 4 nustatytos tvarkos. Atsakovas taip pat nepateikė į bylÄ objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas, taikydamas šį metodÄ bÅ«tų nukrypęs nuo privalomų reikalavimų ir tokiu bÅ«du neteisingai apskaičiavęs atsakovei tenkančiÄ apmokėti Å¡ilumos energijÄ (CPK 12, 178 straipsniai).

Akcentuotina, kad pagal Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 4 suvartotas Å¡ilumos kiekis nustatomas pagal pastato įvade įrengto Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o byloje nesant duomenų, jog pastato įvadinio skaitiklio rodmenys bÅ«tų netikslÅ«s, teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo paskaičiavimais. Taigi byloje nustačius, jog atsakovė nuo centralizuotos Å¡ildymo sistemos atsijungė neteisėtai, taip pat pripažinus, jog Å¡ilumos tiekimo santykiai tarp Å¡alių nėra nutrÅ«kę bei nesant įrodymų, jog ieÅ¡kovo pateikti skaičiavimai bÅ«tų netikslÅ«s ar kad atsakovas bÅ«tų pažeidęs Å¡ilumos tiekimÄ ir paskirstymÄ vartotojams reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas – ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 617,68 Eur (2132,73 Lt) dydžio skola už Å¡ilumos energijÄ .

Remiantis CK 6.261 straipsniu, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju, atsakovei tinkamai nevykdant savo įsipareigojimų, ieÅ¡kovas už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. priskaičiavo atsakovei 6,95 Eur (23,98 Lt) palÅ«kanų. Remiantis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 6,95 Eur palÅ«kanų.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 624,63 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas patyrė 20,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 18,83 Eur žyminis mokestis (1 t., b.l.

4) ir 1,71 Eur iÅ¡laidos už patikrÄ valstybės registruose (1 t., b.l. 6-7). Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 20,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 31,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui UAB „Vilniaus energija“ į.k. 111760831, iÅ¡ atsakovės N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 617,68 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniolika eurų ir 68 ct) skolos, 6,95 Eur (Å¡eÅ¡is eurus ir 95 ct) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 624,63 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei 20,54 Eur (dvideÅ¡imt eurų ir 54 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,75 Eur (trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 75 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                          Diana Butrimienė