R-662-11-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R662-11/2012

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00096-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija 18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. P.,

pareiškėjo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

atsakovo atstovui Rokui Stabingiui,

specialistei J. K.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – ir Vyriausioji rinkimų komisija) 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. Sp-216 „Dėl atsisakymo registruoti kandidatais į Seimo narius“ (toliau – ir Sprendimas) atsisakė registruoti išsikėlusius vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatais į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narius asmenis, nesurinkusius tūkstančio juos remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų, be kita ko, D. P. Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43 (13 p.).

2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo D. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma:

1) panaikinti Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. Sp-216 toje dalyje, kurioje D. P. atsisakyta registruoti išsikėlusiu kandidatu į Seimo narius Kėdainių vienmandatinėje rinkimų apygardoje Nr. 43;

2) įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją įregistruoti D. P. išsikėlusiu kandidatu į Seimo narius Kėdainių vienmandatinėje rinkimų apygardoje Nr. 43.

Paaiškina, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas buvo užregistruotas savarankišku politinės kompanijos dalyviu 2012 metų Seimo rinkimuose Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43. 2012 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas grąžino visus vardinius rinkėjų parašų rinkimų lapus Kėdainių rinkimų apygardos Nr. 43 rinkimų komisijos pirmininkei. Rinkėjų parašų rinkimo lapuose buvo nurodyta, kad 1 271 konkrečios apygardos rinkėjas savo parašais parėmė pareiškėjo išsikėlimą kandidatu į Seimo narius. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 7 d.

Kėdainių rinkimų apygardos Nr. 43 rinkimų komisija pareiškėją supažindino su rinkėjų parašų tikrinimo aktu, kuriame buvo nurodyta, kad neįskaityti 525 parašai, pasirašę už pareiškėjo išsikėlimą kandidatu Seimo rinkimuose. Iš 525 neįskaitytų parašų 7 parašai neįskaityti dėl to, kad pasirašiusieji asmenys neįrašyti į Kėdainių rinkimų apygardos Nr. 43 rinkėjų sąrašą, o vienas pasirašęs asmuo neįrašė visų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) nustatytų duomenų. 517 parašų buvo neįskaityta dėl kitų, oficialiai niekaip neįvardintų priežasčių.

Paaiškina, kad dėl Kėdainių apygardos Nr. 43 rinkimų komisijos rinkėjų parašų tikrinimo akto pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 7 d. su skundu kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Vyriausioji rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 11 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kurio visiškai nemotyvuodama tik deklaratyviai konstatavo, kad pareiškėją atsisakytina registruoti išsikėlusiu vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius, kadangi nesurinko tūkstančio jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų. Pažymėjo, kad Vyriausioje rinkimų komisijoje taip pat gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės J.

K. (toliau – ir ekspertė) išvada, kurioje pažymėta, kad ekspertei tikrinti pateikta 1 271 eilutė rankraštinių įrašų ir parašų 52-uose rinkėjų parašų rinkimo lapuose, o ekspertės tikrinimo tikslas - nustatyti, kuriuose eilutėse rankraštinius įrašus parašė vienas asmuo. Ekspertė nustatė, jog vienas asmuo rankraštinius įrašus parašė iš viso trijuose šimtuose eilučių ir tarsi savaime konstatavo, kad visos trys šimtai eilučių užpildytos ne pagal reikalavimus. Nurodė, jog jokių kitokių motyvų dėl pareiškėjo negalėjimo tapti kandidatu į Seimo narius atsakovas nepateikė ir nenurodė.

Pareiškėjo nuomone, ekspertės vertinimas vertintinas kritiškai ir negali būti įvertinamas absoliučiai teisingu, kadangi ekspertė tik nustatė, jog „vienas asmuo rankraštinius įrašus padarė“ ir pateikė sąrašą visų įrašų visuose rinkimų lapuose. Mano, kad ekspertė nenorėjo pasakyti, jog vienas asmuo padarė įrašus visuose ekspertės išvardintuose puslapiuose. Tai gana akivaizdu tiek stebint pačius skirtingus parašų rinkimo lapus, kadangi rašysenos braižas atskiruose lapuose akivaizdžiai skiriasi, tiek ir žinant, kad parašus rinkęs pareiškėjas visuose parašų rinkimo lapuose atskirai ir nesistemingai įrašų savo ranka tikrai nedarė.

Taip pat akivaizdu, kad ekspertė tikrino, tačiau konstatavo, kad viena ranka padaryti asmens duomenų įrašai parašų rinkimų lapuose, bet ne viena ranka sudėti parašai, kas būtų laikoma parašo ir oficialaus dokumento suklastojimu. Skaitant ekspertės išvadą manytina, kad ekspertė norėjo pasakyti, jog du ar daugiau įrašų, esančių greta vienas kito ir tame pačiame parašų rinkimo lape, parašyti to paties asmens, tačiau kiti paskesni pasikartojančio braižo įrašai, nors ir padaryti vieno žmogaus, tačiau ne to paties, kuris įrašė pirmąją įrašų grupelę.

Tokia situacija išties galėjo susiklostyti, kadangi renkant parašus šeimose, vienas šeimos narys galėjo surašyti visų savo šeimos narių duomenis ir duoti kiekvienam šeimos nariui atskirai tik pasirašyti. Šiuo atveju galėjo susiklostyti situacija, kai vienas asmuo, pažeisdamas Rinkimo įstatymą, įrašė tiek save, tiek ir savo šeimos narius, o vėliau visi atskirai tik pasirašė. Šiuo atveju vertintina, kad nors parašų rinkimo tvarka ir buvo ne iš esmės pažeista (kelis įrašus padarė tas pas asmuo), tačiau pasirašiusių asmenų valia nebuvo iškraipyta, o parašai nebuvo suklastoti.

Esama situacija, pareiškėjo nuomone, neleidžia neįskaityti parašo bent to asmens ar šeimos nario, kuris pats ir padarė įrašus parašų rinkimo lapuose ir pasirašė pats už save. Atkreipia dėmesį, kad ekspertė galėjo tik konstatuoti rankraštinių įrašų vienodumą, bet ne apskritai spręsti klausimą, kokie parašai ir kaip buvo įskaityti. Šiuo atveju ekspertė savo išvadoje nurodė, kad „iš viso ne pagal reikalavimus užpildytų eilučių trys šimtai“, tačiau nepasakyta, nei kokių reikalavimų nesilaikė pareiškėjas, nei kaip turėjo būti skaičiuojami parašai.

Teisė įvardyti dėl kokių kitų, nuo parašų rinkiko valios nepriklausančių, aplinkybių pretendentas gali būti neregistruojamas kandidatu į Seimo narius paliekama atsakovui, kuris aiškiai turi įvardyti kitas, Seimo rinkimų įstatyme neapibrėžtas, aplinkybes, dėl kurių neįskaitomi rinkėjų parašai. Remiasi Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi ir teigia, jog įstatymas nurodo baigtinį sąrašą atvejų, leidžiančių neįskaičiuoti parašų rinkimo lapuose, o ginčijamu atveju nei viena minėta pozicija nebuvo įvardinta.

Tame pačiame straipsnyje ir dalyje taip pat pažymėta, kad „jeigu yra nustatoma, jog piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius“. Pažymi, jog šioje dalyje reikšminga tai, kad įstatymas ne imperatyviai nurodo teisinius padarinius esant minėtiems pažeidimams, bet leidžia Vyriausiajai rinkimų komisijai dispozityviai spręsti ar atitinkami pažeidimai yra esminiai ar ne ir ar įskaičiuoti atitinkamus parašus.

Pažymi, kad ši vertinimo teisė suteikta išimtinai Vyriausiajai rinkimų komisijai, bet ne specialistams ar kitiems Vyriausiajai rinkimų komisijai padedantiems asmenims. Vertinant pažeidimus, anot pareiškėjo, svarbu nustatyti, kas pažymėta ir cituotoje nuostatoje - ar buvo suklastoti pasirašiusių asmenų parašai (ne įrašai apie asmens duomenis, o būtent parašai), t. y. ar iškraipyta rinkėjų valia ir ar padaryti pažeidimai tiek esminiai ir svarbūs, kad apriboti potencialiam kandidatui į Seimą jo konstitucinę teisę dalyvauti laisvuose ir demokratiškuose rinkimuose.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo atveju nenustatytas nei vienas pasirašiusio asmens parašo suklastojimo atvejis, o net įrašų padarymą (anketinių duomenų įrašymą) vieno asmens ranka, pripažinus esminiu pažeidimu, negalima ir neleidžiama nepripažinti paties įrašą padariusio asmens parašą. Tad vertinant pateikiamą ekspertės pasirašytą aktą 93 įrašus padarę ir patys pasirašę asmenys privalėjo būti įskaičiuoti, o tai iš esmės keistų galutinį rezultatą, kadangi įskaičius šiuos parašus pareiškėjas yra surinkęs daugiau kaip 1 000 jo kandidatūros iškėlimą remiančių piliečių parašus.

Daro išvadą, jog atsakovas paviršutiniškai, neišsamiai ir mechaniškai vertino pareiškėjo pateiktus parašų rinkimo lapus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas registruoti D. P. išsikėlusiu kandidatu į Seimo narius Kėdainių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 43.

Atsakovas Vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį ir pažymi, jog ši norma taip pat įtvirtina ir kitus pagrindus, kuriems esant asmuo gali būti neregistruojamas kandidatu į Seimo narius. Teigia, jog pa pati įstatymo norma numato, jog parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, - ir pasirašyti. Nei vienas iš duomenų neišskiriamas kaip svarbesnis ar mažiau svarbus kito atžvilgiu. Teigė, jog tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo. Pažymėjo, kad pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Nagrinėjamu atveju, nesant jokių duomenų apie tai, kad kas nors iš 300 padariusių įrašus asmenų pasirašė už kitą pilietį, turintį fizinių trūkumų ir negalintį pasirašyti, darytina išvada, kad visi 300 įrašų padaryti tų pačių asmenų už kitus asmenis, pagrįstai neįskaityti, nes darant minėtus įrašus, buvo pažeista parašų rinkimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. Sp-216 „Dėl atsisakymo registruoti kandidatais į Seimo narius“ dalies (13 punkto), kuria nuspręsta atsisakyti registruoti pareiškėją D. P. išsikėlusiu vienmandatėje rinkimų apygardoje (Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 43) kandidatu į Seimo narius, kaip asmenį, nesurinkusį tūkstančio jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų.

Taigi šioje byloje, remiantis ginčijamo Sprendimo priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis, sprendžiamas tik Vyriausiosios rinkimų komisijos Sprendimo 13 punkto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas bei vertinama, ar yra pagrindas įpareigoti Vyriausiąją rinkimų komisiją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Pagal Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kandidatus į Seimo narius gali kelti vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per tris dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Parašus renka pilietis, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, pats arba tai paveda atlikti kitiems rinkimų teisę turintiems asmenims. Parašus rinkęs asmuo pasirašo parašų rinkimų lapo pabaigoje ir atsako, kad parašai būtų renkami šio įstatymo nustatyta tvarka.

Parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį. Šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.

Pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu ir neturintis fizinių trūkumų, kurie jam trukdytų įrašyti savo duomenis, turi tuos duomenis į parašų rinkimo lapą įrašyti pats. Draudžiama papirkinėti išsikėlimą parėmusius rinkėjus, atsilyginti ar žadėti atsilyginti už kandidato išsikėlimo parėmimą, taip pat grasinant reikalauti pasirašyti ar kitaip pažeisti savanoriškumo principą. Parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina.

Apygardos rinkimų komisija suskaičiuoja rinkimų apygardos rinkėjų, parėmusių šio piliečio išsikėlimą, parašų skaičių. Neįskaičiuojami šie parašai: asmenų, neturinčių rinkimų teisės; rinkėjų, neįrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeisti savanoriškumo principas ar kiti šio įstatymo reikalavimai, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai siūlo neregistruoti asmens kandidatu į Seimo narius.

Jeigu parašų rinkimo lapuose, atmetus neįskaičiuojamus parašus, yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius.

Kaip matyti iš Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies, piliečiui, remiančiam tam tikro asmens išsikėlimą kandidatu ir pasirašančiam rinkimo lape, yra keliami atitinkami reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – piliečiui, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, – privalomą elgesio modelį įrašant duomenis parašų rinkimo lape, t. y. pilietis, remiantis tam tikro asmens išsikėlimą kandidatu ir pasirašantis rinkimų lape, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neįskaičiuojami, be kita ko, parašai asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų, t. y. būtent tų duomenų, kurie buvo aptarti anksčiau (pavardė, vardas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, gimimo data, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas) ir kurie turi būti įrašyti paties piliečio, remiančio asmens išsikėlimą kandidatu, bei jo pasirašyti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies sąsają, yra pažymėjęs, kad pirmoje iš jų yra nustatytas apygardos rinkėjo parašo (tuo atveju, kai Lietuvos Respublikos pilietis išsikelia kandidatu į Seimo narius) institutas ir jo teisinė reikšmė tolimesniame kandidatų į Seimo narius kėlimo procese. Antroje normoje nustatyti reikalavimai, skirti užtikrinti Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto parašo tinkamumą jo patikimumo aspektu (tikrosios rinkėjo valios dėl išsikėlusio kandidatu į Seimo narius asmens parėmimo išreiškimo ir principo „vienas rinkėjas – vienas balsas“ laikymosi) bei paties rinkėjo kaip minėto parašo davėjo subjekto tinkamumą (paremti asmens išsikėlimą kandidatu į Seimo narius konkrečioje rinkimų apygardoje turi teisę tik tos apygardos rinkėjas).

Tokį svarstomų teisės normų aiškinimą, teisėjų kolegijos manymu, patvirtina Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostata, kad pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, parašų rinkimo lape pats turi įrašyti (išskyrus atvejus, kai pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali tai padaryti) visus šioje straipsnio dalyje išvardintus duomenis apie save ir šiuos duomenis patvirtinti savo parašu. Pažymėtina, kad ši nuostata svarstomoje straipsnio dalyje pateikta net du kartus. Tai, teisėjų kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje yra atskleista (pateikta) 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta rinkėjo parašo samprata.

O tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo prasme įskaičiuojamu rinkėjo parašu gali būti pripažintas tik toks parašas, kuris atitinka visus (be išlygų) Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytus parašų rinkimo lapo užpildymo reikalavimus, t. y. nors vieno iš nurodytų reikalavimų pažeidimas laikytinas pakankamu pagrindu neįskaičiuoti parašo, skaičiuojant bendrą surinktų parašų kiekį, siekiant nustatyti, ar yra įvykdyta Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, kad būtų surinkta ne mažiau kaip vienas tūkstantis rinkėjų parašų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. R143-04/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kėdainių apygardos Nr. 43 rinkimų komisija 2012 m. rugsėjo 7 d. rinkėjų parašų tikrinimo aktu Nr. SR-13 iš pareiškėjo 1 271 pateiktų parašų įskaitė 746, o neįskaitė 525 (b. l. 8). Kaip matyti iš pastarojo akto, 7 parašai neįskaityti dėl to, jog pasirašę rinkėjai buvo neįrašyti į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, 1 parašas neįskaitytas dėl to, kad asmuo neįrašė visų Seimo rinkimų įstatymo nustatytų duomenų, kiti parašai (517) buvo neįskaityti dėl kitų priežasčių. Ekspertė J. K., tikrindama pareiškėjo rinkėjų parašus, nustatė, kad iš viso ne pagal reikalavimus yra užpildyta 300 eilučių.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą padaręs išvadą, kad asmuo, išsikėlęs vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatu į Seimo narius, nesurinko Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka tūkstančio jį remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašų (Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokolas Nr. P-23). Bylos duomenimis, rinkėjų parašų rikimų lapų pildymas neatitiko Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad parašų rinkimo lape pilietis, kuris remia asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, – ir pasirašyti. Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje taip pat yra nustatyta ir šios taisyklės išimtis, tuo atveju, kai kandidato išsikėlimą remiantis pilietis dėl fizinių trūkumų ar kitų priežasčių negali reikalingų duomenų parašų rinkimo lape įrašyti pats, jis gali paprašyti kito rinkimų teisę turinčio piliečio, išskyrus parašų rinkėją, tai padaryti už jį; šiuo atveju surašomas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos aktas ir pridedamas prie parašų rinkimo lapo.

Kaip jau minėta, pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį, apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kandidato išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašams rinkti. Todėl piliečio, kuris išsikelia kandidatu į Seimo narius, atitikimą Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punktui gali patvirtinti tik įstatyme nustatyti ir šiam asmeniui pasirašytinai išduoti dokumentai – parašų rinkimo lapai, kurie yra užpildyti įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas iš esmės neginčija faktinių duomenų, kad rinkėjų parašų rinkimo lapuose dalį duomenų įrašė kiti, o ne kandidatą remiantys asmenys, pareiškėjas neginčija (ir tai patvirtina parašų rinkimo lapai), kad apie šį faktą nebuvo pažymėta. Iš pareiškėjo skundo, darytina išvada, jog jis siekia, kad asmenų, kurie padėjo kitiems asmenims įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis, tuo pačiu ir patys įrašydami savo duomenis bei pasirašydami, įrašai būtų įskaityti kaip tinkami.

Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Kaip matyti iš rinkėjų parašų rinkimo lapų, pavyzdžiui, 19-33 eilutėse (1-01 lapas) vieno asmens yra padaryti net 15 rankraštinių įrašų, 26-33 eilutėse (1-16 lapas) vieno asmens parašyti 8 rankraštiniai įrašai, 19-26 eilutėse (1-35 lapas) vieno asmens parašyti 8 rankraštiniai įrašai, 25-33 eilutėse (1-47 lapas) 9 rankraštinius įrašus padarė tas pats asmuo, 1-14 eilutėse (1-50 lapas) net 13 rankraštinių įrašų padarė vienas asmuo, o 10-33 eilutėse (1-58 lapas) net 23 rankraštiniai įrašai padaryti to paties asmens. Įrodymų patikimumo kontekste svarbi ta aplinkybė, kad rinkėjų parašų rinkimo lapuose asmenų duomenis (pavardę, vardą) įrašė tas pats asmuo, tačiau nurodytos skirtingos jų gyvenamosios vietos (pvz., 1-58 lapas, 10-33 eilutės). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo skundo argumentus, jog įrašų grupes padarė kuris nors vienas šeimos narys, taip pat netikslinga įskaityti įrašus (parašus) kaip tinkamus tų asmenų, kurie padėjo kitiems asmenis įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis, tuo pačiu ir patys įrašydami savo duomenis bei pasirašydami.

Iš parašų rinkimų lapų matyti, jog neįskaityta dalis duomenų į parašų rinkimo lapus yra įrašyta ne įstatymo nustatyta tvarka, o būtent Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatyti duomenys (pavardė, vardas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, gimimo data, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas) įrašyti ne paties piliečio, remiančio tam tikro asmens išsikėlimą kandidatu ir pasirašančio rinkimų lape. Teisėjų kolegijos vertinimu, parašų rinkimo lapai nebuvo užpildyti nustatyta tvarka, t. y. daugelis asmenų neįrašė savo duomenų į parašų rinkimo lapus įstatymo nustatyta tvarka, būtent parašų rinkimo lapuose už piliečius, kurie rėmė asmens išsikėlimą kandidatu, jų pavardę, vardą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą įrašė kitas asmuo ir rinkėjų parašų rinkimo lapuose nebuvo žymų apie šį faktą, šis faktas nebuvo patvirtintas Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, kartu netinkamai vykdant ir Vyriausiosios rinkimų komisijos 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. Sp-40 patvirtintos Rinkėjų parašų rinkimo lapo formos pildymo reikalavimus. Taigi neįskaityti parašai rinkėjų parašų rinkimų lapuose neatitinka tinkamam parašui Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalies prasme keliamų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad J. K., turinti rašysenos eksperto kvalifikaciją ir 30 metų ekspertinio darbo stažą, nustatė, kad vienas asmuo rankraštinius įrašus parašė akte išvardintų lapų išvardintose eilutėse. Šis dokumentas, surašytas asmens turinčio specialių žinių, patvirtina faktą, kad parašų rinkimo lape dalis piliečių, kurie remia asmens išsikėlimą kandidatu, neįrašė patys įstatyme nustatytų duomenų. J. K. apklausta teisme kaip specialistė patvirtino akte išdėstytas aplinkybes. Iš ekspertės paaiškinimų, vertinamų kartu su tikrinimo aktu matyti, kad ekspertė nustatė visus įrašus, kurie buvo padaryti vieno asmens.

Teisėjų kolegijos nuomone, asmenų, kurie padėjo kitiems asmenims įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis, tuo pačiu ir patys įrašydami savo duomenis bei pasirašydami, įrašus nėra pagrindo vertinti kaip tinkamus bei juos įskaityti, kadangi tokių asmenų įrašai įrodymų patikimumo aspektu negali būti vertinami ir laikomi tinkamais, nes iš rinkėjų parašų lapų nėra aišku, kurie gi asmenys tokius įrašus padarė (padėjo kitiems asmenis įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis) ir kurių gi asmenų parašai atitinka Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje numatytus tinkamam parašui keliamus reikalavimus.

Konstatavus, jog asmenų, kurie padėjo kitiems asmenis įrašyti į rinkimų lapus savo duomenis, tuo pačiu ir patys įrašydami savo duomenis bei pasirašydami, įrašus nėra pagrindo vertinti kaip tinkamus, laikytina, jog apygardos rinkimų komisija turėjo faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, kad rinkėjų parašų rinkimo lapuose yra nesurinktas Seimo rinkimų įstatymo nustatytas rinkėjų parašų skaičius. Dėl nurodytų motyvų pažymėtina, jog apygardos rinkimų komisija pagrįstai neteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškėjo registruoti kandidatu į Seimo narius. Minėta, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalį neįskaičiuojami parašai <...> asmenų, kurie nėra įrašę visų šio įstatymo nustatytų duomenų. Nagrinėjamu atveju asmenų duomenys buvo įrašyti pažeidžiant Seimo rinkimo įstatymo nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjo kandidatūra negalėjo būti teikiama Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti kandidatu į Seimo narius. Vyriausioji rinkimų komisija neturėjo teisinio pagrindo registruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius, nes pareiškėjas nepateikė Seimo rinkimų įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo iškeltas kandidatu į Seimo narius Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatyta tvarka.

Be kita ko, pažymėtina, jog priimant ginčijamą Sprendimą ekspertės J. K. tikrinimo aktas buvo tinkamai įvertintas kaip įrodymas ir padarytos iš esmės teisingos išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodymų patikimumo ir pakankamumo prasmėmis, surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių priimti pagrįstą Sprendimą.

Nagrinėjamu atveju Vyriausioji rinkimų komisija, patikrinusi ir nustačiusi, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka šio įstatymo reikalavimų, teisėtai atsisakė registruoti pareiškėją kandidatu į Seimo narius bei šiais savo veiksmais tinkamai įgyvendino savo kompetenciją, nustatytą Seimo rinkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte, todėl teismas neturi pagrindo naikinti teisėto sprendimo, savo turiniu neprieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo D. P. skundas dėl Sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo D. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė