da8722bd-b5b3-4bd9-be8e-7c3d9f255cd5 · Vilniaus apygardos teismas

Civ

                                                                                           Civilinė

byla Nr.2A-1532-619/2013

                                                                              Â

Teisminio proceso Nr.2-01-3-10130-2011-5

                                                          Â

Procesinio sprendimo kategorijos: 42; 121.21.

 (S)

Â

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio

10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantų Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir V. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės tarybai,

V. R., SĮ „Vilniaus miesto būstas“ dėl sprendimo panaikinimo, nuomos sutarties nutraukimo ir gyventojų iškeldinimo,

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė :        Â

I. Ginčo esmė

                                                                                           Â

ieÅ¡kovas kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu (b.l. 68-71) į teismÄ ir nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011-02-18 priėmė sprendimÄ Nr. 1-1987 „Dėl socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo V. R.“. Å iuo sprendimu taryba nusprendė iÅ¡nuomoti V. R. trijų kambarių 68,70 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto socialinį bÅ«stÄ (duomenys

neskelbtini). 2011-03-02 atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė su V.R. S. būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.

1.39-N11/1177 (b.l. 73-76). IeÅ¡kovas mano, kad minėtas tarybos sprendimas bei Patalpų nuomos sutartis prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams ir yra neteisėti. Nurodė, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nurodytų sÄ rašų eiliÅ¡kumo, o kiekvienas sÄ raÅ¡as sudaromas atsižvelgiant į asmens praÅ¡ymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datÄ . Sprendimo 2011-01-03

aiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, jog į sÄ raÅ¡Ä socialinio bÅ«sto nuomai V. R. neįraÅ¡yta (b.l. 80-81). Vilniaus miesto 2 apylinkės

teismo 2010-03-22 sprendimu už akių buvo nutraukti nuomos teisiniai santykiai

tarp atsakovo ir V. R.. Nurodo, kad net jei V. R. ir būtų įrašyta į asmenų, turinčių teisę į socialinį

bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us, socialinis bÅ«stas turėtų bÅ«ti nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo. Nuomos sutartis buvo sudaryta vadovaujantis

neteisėtu tarybos sprendimu, todėl minėta sutartis yra neteisėta ir turi bÅ«ti nutraukta, o gyventojai iÅ¡keldinami iÅ¡ patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. Sprendimo dėl socialinio bÅ«sto nuomos priėmimas yra ne tarybos, o savivaldybės vykdomosios institucijos, t.y. administracijos direktoriaus, kompetencija. IeÅ¡kovas teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimÄ Nr. 1-1987 „Dėl socialinio bÅ«sto (duomenys

neskelbtini) išnuomojimo V. R.“, nutraukti 2011-03-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.

1.39-N11/1177, sudarytÄ tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir V. R., iÅ¡keldinti V. R. ir kitus kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (b.l. 68-71).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute V. R. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi ir gyveno nuo 1975 m. kartu su motina M. S. bei broliu J. S.. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-22 sprendimu už akių nusprendė nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir V. R., M. S. ir

J. S. nutraukti bei nuomininkus iškeldinti. 2010-07-21 minėtas sprendimas buvo įvykdytas ir nuomininkai iš buto iškeldinti. 2010-07-26

V. R. su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, nurodydama, jog skolos buvo susidariusios dėl svarbių priežasčių, pateikė patvirtinančius dokumentus, susidariusį įsiskolinimÄ sumokėjo geranoriÅ¡kai,

todėl prašė suteikti teisę grįžti gyventi į ginčo butÄ . Nurodo, kad V. R. pajamos Vyriausybės nustatyto dydžio nevirÅ¡ija,

nekilnojamojo turto nuomininkė neturi. Socialinių reikalų komitetas 2010-12-07 V. R. prašymui pritarė. 2011-01-20 Vilniaus miesto

savivaldybės kolegija nutarė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektui „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini) iÅ¡nuomojimo V. R.“. 2011-02-18 sprendimu Nr. 1-1987 Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė iÅ¡nuomoti V. R. socialinį bÅ«stÄ (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu, Vyriausybės atstovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį bendrosios kompetencijos teismui dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo pagal LR CPK 49 str. 1 d., todėl atsakovo manymu turi bÅ«ti nustatyta, kad Tarybos sprendimas neatitinka Konstitucijos ir įstatymų, o juo remiantis sudaryta bÅ«tent Nuomos sutartis su V. R. pažeidžia

vieÅ¡Ä jį interesÄ . IeÅ¡kovas nenurodo, kaip bÅ«tent Sprendimo pagrindu sudaryta Nuomos sutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuo

konkrečiai pasireiÅ¡kia kitų, socialiai remtinų asmenų, teisių ir interesų pažeidimas. I. N. sutarties sudarymo, ginčo butui esant laisvam, nė vienas iÅ¡ kitų teisę į socialinį bÅ«stÄ turinčių asmenų nepareiÅ¡kė noro iÅ¡sinuomoti šį socialinį bÅ«stÄ . Nuomos sutartis nepažeidžia vieÅ¡o intereso ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Vadovaujantis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu ieÅ¡kovas turėjo motyvuotu teikimu pasiÅ«lyti atsakovui svarstyti ginčijamo Sprendimo panaikinimo klausimÄ , tačiau to nepadarė. Be to, byla teisminga administracinės kompetencijos teismui. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme ir byla nutrauktina. Teismo prašė bylÄ nutraukti, o bylÄ nusprendus nagrinėti – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 30-34, 91-92).

Atsakovas SÄ® “Vilniaus miesto bÅ«stas” atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutinko. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamÄ sias patalpas. Remiantis Tarybos sprendimu Nr. 1-1987,

atsakovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011-03-02 su V. R. pasirašė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos

sutartį Nr. 1.39-N11/1177. Nurodė, kad atsakovas tinkamai įvykdė savo pareigÄ , t.y. sudarė socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu, turėjo motyvuotu teikimu pasiÅ«lyti atsakovui svarstyti ginčijamo sprendimo panaikinimo klausimÄ , o atsakovui nepatenkinus ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , Vilniaus miesto tarybos sprendimas turėjo bÅ«ti apskųstas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismo prašė ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 112-114).

Atsakovė V. R. atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo bute nuo 1957 m. gyveno atsakovės tėvai. Atsakovė ginčo bute gyvena nuo pat gimimo. PaaiÅ¡kino, kad įsiskolinimas už butÄ susidarė dėl sunkios materialinės padėties, kadangi atsakovė turėjo prižiÅ«rėti savo motinÄ , kuri turėjo psichinę negaliÄ , dėl ko atsakovė turėjo palikti darbÄ . Atsakovė sumokėjo susidariusį įsiskolinimÄ ir pateikė praÅ¡ymÄ suteikti teisę jai grįžti gyventi į ginčo butÄ . 2011-03-02 ginčo butas buvo iÅ¡nuomotas atsakovei (b.l. 115-116).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimÄ Nr. 1-1987 „Dėl socialinio bÅ«sto (duomenys

neskelbtini), išnuomojimo V. R.“, nutraukė 2011-03-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.

1.39-N11/1177, sudarytÄ tarp SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ ir V. R., likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju V. R. atitiko Ä®statymo sÄ lygas socialiniam bÅ«stui gauti pagal gaunamų pajamų dydį ir pagal tai, kad ji neturėjo nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto, tačiau V. R. niekada nebuvo įraÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui gauti. Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis bÅ«stas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka laikantis eiliÅ¡kumo pagal atskirų kategorijų sÄ raÅ¡us, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. R. galėtų bÅ«ti priskirta prie tų asmenų, kuriems taikytina iÅ¡imtis. Teismas nurodė, kad tai, kad socialinio bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomojimas V. R. prieÅ¡tarauja Ä®statymui buvo nurodyta ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento 2011-01-03 aiÅ¡kinamajame raÅ¡te (b.l. 13). Teismas konstatavo, kad nors V. R. nuo gimimo gyveno ginčo bÅ«ste, tačiau Å¡i aplinkybė nėra esmingai svarbi, sprendžiant klausimÄ dėl socialinio bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo.

Teismas netenkino ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡keldinti V. R. ir kitus kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1378-535/2010, kuriuo nuspręsta iÅ¡keldinti V. R. yra įvykdytas, V. R. į ginčo butÄ nebuvo įsikėlusi, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, ji gyvena pas kaimynus.

III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (b.l. 158-160) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13498-430/2011 dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡keldinti V. R. ir kitus, kartu su ja gyvenančius, asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atmestas ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“

ieÅ¡kinį tenkinti, likusioje dalyje teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovo manymu, teismo sprendimo

dalis, kuria ieškinys atmestas, t.y. netenkintas prašymas iškeldinti V. R. ir kitus kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys

neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai vertino įrodymus, taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, kas lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo

sprendimo priėmimÄ . Apeliantas (ieÅ¡kovas) nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad V. R. į ginčo butÄ nebuvo įsikėlusi, o kaip

paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, gyvena pas kaimynus. Nurodė, kad byloje esančių aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad

V. R. gyvena ginčo bute. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir,

priimdamas sprendimÄ , į juos neatsižvelgė. Todėl nėra aiÅ¡ku, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas konstatavo, kad atsakovė V. R. į ginčo butÄ nėra įsikėlusi. Atkreipė

dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-22 sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1378-535/2010 buvo įvykdytas 2010-07-21 (2010-07-21 iÅ¡keldinimo protokolas Nr.0011/10/02692), t.y. dar iki ginčijamo tarybos 2011-02-18 sprendimo, kuriuo nuspręsta iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ , priėmimo dienos.

Atsiliepimu į apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ atsakovas SÄ® Vilniaus miesto bÅ«stas (b.l. 205-206) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , tačiau nenurodė kokį sprendimÄ turėtų priimti teismas bei nenurodė ar sutinka su apelianto (ieÅ¡kovo) apeliaciniu skundu ar ne. Nurodė, kad apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje pagrindas yra nuomos sutartis (LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 2 str. 6, 7 d., LR CK 6.576 str.). 2011 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto

savivaldybės taryba sprendimu Nr.1-1987 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. R." 2 p. įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas" per du mėnesius nuo

sprendimo priėmimo dienos sudaryti su V. R. socialinio bÅ«sto (duomenys neskelbtini)gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Vykdydami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo įpareigojimÄ 2011 m. kovo 2 d. SÄ® „Vilniaus

miesto būstas" pasirašė su Veronika R. S. būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N11/1177, kurios

pagrindu V. R. už užmokestį iÅ¡nuomotos socialinio bÅ«sto gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini). Mano, kad SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas" tinkamai įvykdė savo pareigÄ , t.y. sudarė socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ .

Atsiliepimu į apelianto (ieÅ¡kovo) apeliacinį skundÄ atsakovė V. R. (b.l. 193-195) su apelianto (ieÅ¡kovo) Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliaciniu skundu visiÅ¡kai nesutinka, nes jis pažeidžia V. R. konstitucines teises, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , o jos ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinius skundus tenkinti. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nagrinėjamai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, formaliai aiÅ¡kino ir taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė

neteisingÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atkreipė dėmesį, kad ginčo bute V. R. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravusi ir teisėtai

gyveno jau nuo 1975 m. kartu su motina M. S. bei broliu J. S.. Atsakovė V. R. teismo posėdžių metu teigė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 16 d. sprendime nustatė, kad atsakovė ginčo bute gyveno nuo pat gimimo, t.y. nuo 1958 m. Pabrėžė, kad priimant sprendimus, savivaldybės taip pat turi vadovautis ir Vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintais principais - savivaldybės institucijų ir valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisiu ir laisvių, lygių galimybių. Mano, kad nagrinėjamoje byloje negalima ignoruoti po V. R. iÅ¡keldinimo paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, dėl kokių priežasčių kurį laikÄ nebuvo sumokėtas nuomos mokestis bei komunalinių paslaugų mokesčiai, t.y. bÅ«tent dėl sunkios finansinės padėties, rÅ«pinantis ir prižiÅ«rint sergančiÄ motinÄ . Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi visas vietos sÄ lygas ir aplinkybes, santykių specifikÄ , galėjo ir savarankiÅ¡kai sprendė dėl teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ suteikimo. Teigia, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje turėjo bÅ«ti nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas neatitinka Konstitucijos ir įstatymų, o juo remiantis sudaryta bÅ«tent nuomos sutartis su V.

R. pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ . Mano, kad teismo pateikiami motyvai dėl vieÅ¡o intereso Å¡ioje byloje pažeidimo yra formalÅ«s ir nepakankami, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus faktines aplinkybes bei neatsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ Â bylose dėl asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ socialinio bÅ«sto. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nurodė, o teismas nepasisakė, kaip bÅ«tent Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu sudaryta nuomos sutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia kitų, socialiai remtinų asmenų, teisių ir interesų pažeidimas, kokiu bÅ«du šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pakertamas pasitikėjimas valstybe. Paminėjo, kad

nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog iki nuomos sutarties su V. R. sudarymo (nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2011 m. kovo

2d.) ginčo butui esant laisvam kiti, teisę į socialinį bÅ«stÄ turintys asmenys,

bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ iÅ¡sinuomoti šį socialinį bÅ«stÄ , kad teisę iÅ¡sinuomoti ginčo

butÄ jam esant laisvam turėtų pirmas sÄ raÅ¡e esantis asmuo.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepimo į apelianto (ieÅ¡kovo) Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) V. R. praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 177-181). Mano, kad minėtas teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, pažeidžiantis V. R. konstitucines teises. Teigia, kad ji atitiko LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo sÄ lygas socialiniam bÅ«stui gauti, jos pajamos yra minimalios, ji neturi jokio turto. Tokiu atveju jai, V. R., priklausė teisė iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ nuo motinos mirties, tai yra nuo 2010-07-12, o vieÅ¡asis interesas, sudarius socialinio buto nuomos sutartį su asmeniu, atitinkančiu Ä®statymo sÄ lygas, negalėjo bÅ«ti pažeistas. Apeliantės nuomone, teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti aplinkybes susijusias su atsakovės apsigyvenimu bute iki nuomos sutarties sudarymo, su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės gyvenimo sÄ lygomis, konkrečia situacija. Apeliantė teigia, kad neteisinga teismo iÅ¡vada, kad nėra svarbi ta aplinkybė, jog V.

R. gyveno ginčo būste nuo gimimo. Ypatingai sunki turtinė padėtis neleido V. R. mokėti tinkamai už buto (duomenys neskelbtini),

komunalines paslaugas. Mano, kad teismas privalo vertinti konkrečias susiklosčiusias aplinkybes

ir nustatyti, kad teisė nuomotis butÄ priklausė atsakovei iki motinos M. S. mirties ir po Salmanovič mirties. Apeliantė mano, kad ji įvykdė sÄ lygas, apie

kurias kalbama CK 6.602 str. 2 d. Mirus nuomos teisės turėtojui, vadovaujantis LR CK 6.602 str. 2 d. nuomos sutartis liko pakeista. Mirus nuomos turėtojui atsakovė liko gyventi socialiniame bÅ«ste. Todėl teismas neteisingai taikė įstatymÄ . V. R. neturėjo bÅ«ti įraÅ¡yta ankščiau į eilę, nes jai socialinis bustas jau buvo suteiktas. Teisiniai santykiai,

tarp buto savininko, tai yra Vilniaus miesto savivaldybės ir nuomotojos, tai yra V. R., mirus M. S., nenutrūko. Teigia, kad atsakovė

neturėjo bÅ«ti įraÅ¡yta į eilę, nes iki 2010-07-21 jÄ , ir Vilniaus miesto savivaldybę siejo nuomos santykiai, kurie atsirado nuo 1958 metų. Mano, kad teismas formaliai aiÅ¡kino įstatymÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į konkrečias bylos aplinkybes. Pažymėjo, kad teismas nenustatė atsakovės kaltės, dėl kurios nutrauktina nuomos sutartis. Nutraukti nuomos sutartį, kuri sudaryta nekomerciniais pagrindais, nenustačius nuomos teisės turėtojo kaltės, galima tik įstatyme nustatytais atvejais ( LR CK 6.615, 6.616 str.). Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ SprendimÄ , iÅ¡kreipė Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas ir pažeidė kitų, socialiai remtinų asmenų, teises ir interesus. V. R. ir Vilniaus miesto savivaldybę jau siejo nuomos santykiai, kurie buvo nutraukti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo V. R. valios. Apeliantei teisė iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ jau buvo pripažinta ir suteikta. Mirus V. R. motinai, jai vadovaujantis LR CK

normomis, priklausė teisė pratęsti nuomos sutartį. Dėl šios priežasties kitų socialiai remtinų

asmenų teisės nebuvo pažeistos. Viešas interesas būtų pažeistas, jei atsakovė neatitiktų įstatymo

sÄ lygų, tai yra jai priklausytų turtas, arba pajamos bÅ«tų didesnės nei LR Vyriausybės nutarime. Teisė nuomotis socialinį butÄ priklausė atsakovei nuo 1958 metų. Mano, kad Å¡ios aplinkybės yra svarbios, aiÅ¡kinant ar buvo pažeistas vieÅ¡as interesas.

Atsiliepimu į apeliantės V. R. apeliacinį skundÄ atsakovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pilnai palaiko 2012-01-16 apeliantės apeliacinį skundÄ ir sutinka su pateikto skundo argumentais (b.l. 197). PraÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Â

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba (b.l. 165-168) praÅ¡o teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Mano, kad teismas neįvertino visų atsakovo argumentų, neįvertino visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir faktų, formaliai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisingÄ sprendimÄ . Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio

16 d. sprendimu, tenkinęs ieÅ¡kovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje ieÅ¡kinį dalyje ir panaikinęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimÄ Nr. 1-1987 „Dėl

socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. R." bei nutraukęs 2011 m. kovo 2 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N11/1177,

netenkino ieškovo reikalavimo dėl nuomininkės V. R. iškeldinimo iš ginčo buto. Akcentavo,

kad Buto priėmimo ir perdavimo aktas nėra nuginčytas ir panaikintas, yra galiojantis, o V. R. ginčo gyvenamųjų patalpų nėra atlaisvinusi, nėra jų grÄ Å¾inusi

Vilniaus miesto savivaldybei. Atkreipė dėmesį, jog remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė V. R. pas kaimynus gyveno laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2011 m. kovo 31 d., t.y. nuo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje 2-1378-535/2010, iki

aukščiau minėto Buto priėmimo ir perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos. Tačiau sudarius ginčijamÄ nuomos

sutartį bei pasiraÅ¡ius Buto priėmimo ir perdavimo aktÄ , atsakovė įgijo teisę grįžti gyventi į gyvenamÄ jÄ patalpÄ (duomenys neskelbtini), ir nuo minėtos datos iki Å¡iol vėl naudojasi ginčo butu, moka nuomos mokestį, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Mano, kad palikus galioti skundžiamÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ , susidarytų tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo ir toliau naudosis ginčo butu, kadangi, vadovaujantis CK 6.610 str., asmenys iÅ¡ gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti iÅ¡keldinti tik teismo tvarka. Remiantis tuo, laikytina, kad skundžiamas teismo sprendimas

neatitinka CK 1.5 str. įtvirtintų teisingumo, protingumo principų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nurodė, kad

Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 d. numatyta, jog socialinio būsto fondo sudarymas, socialinio būsto nuoma yra savarankiška savivaldybės funkcija. Pabrėžė,

kad priimant sprendimus, savivaldybės taip pat turi vadovautis ir Vietos savivaldos įstatymo 4 str. įtvirtintas principais.

Vienas iš jų - žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo ir gerbimo principas - savivaldybės institucijų ir

valstybės tarnautojų priimami sprendimai turi nepažeisti žmogaus orumo, jo teisių ir laisvių, lygių galimybių. Todėl

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi visas vietos sÄ lygas ir aplinkybes, santykių specifikÄ , galėjo

ir savarankiÅ¡kai sprendė dėl teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ suteikimo. Visų pirma, priimant skundžiamÄ Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos sprendimÄ , buvo įvertinta ir atsižvelgta į aplinkybių visumÄ , t.y. kad V. R. su Å¡eima bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuo gimimo

(deklaruota nuo 1975 m.), o 2010 m. kovo 22 d. teismo sprendimu iškeldinta iš ginčo buto buvo vien dėl susidariusių

įsiskolinimų, kuriuos vėliau sumokėjo. V. R., vadovaujantis teisės aktais,  laikytina  socialiai Â

remtina, jos  pajamos  neviršija  Vyriausybės  nustatytų dydžių, nekilnojamojo turto neturi, iškeldinta

iš buto apsistojo pas kaimynus, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo. Todėl

suprantama, jog Vilniaus miesto savivaldybės neigiamas sprendimas dėl teisės į socialinio bÅ«sto patvirtinimÄ , bÅ«tų nulėmęs

neproporcingÄ V.

R. interesų pažeidimÄ . Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog ilgalaikis socialinio bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas, suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės i bÅ«stÄ

klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002;

2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010). Nagrinėjamoje byloje, nors nebuvo nustatyta, kad V. R. remontavo ar gerino ginčo

gyvenamÄ sias patalpas, tačiau negalima ignoruoti po V. R. iÅ¡keldinimo paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių, dėl kokių

priežasčių kurį laikÄ nebuvo sumokėtas nuomos mokestis bei komunalinių paslaugų mokesčiai, t.y. bÅ«tent dėl sunkios finansinės

padėties, rÅ«pinantis ir prižiÅ«rint sergančiÄ motinÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje neįrodė, o teismas nepasisakė, kaip

būtent Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo pagrindu sudaryta

nuomos sutartis pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , kuo konkrečiai pasireiÅ¡kia kitų, socialiai remtinų asmenų, teisių ir interesų

pažeidimas, kokiu būdu šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju pakertamas pasitikėjimas valstybe. Paminėjo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, jog iki nuomos sutarties su V. R. sudarymo (nuo 2010 m. liepos

21 d. iki 2011 m. kovo 2 d.) ginčo butui

esant laisvam kiti, teisę į socialinį bÅ«stÄ turintys asmenys, bÅ«tų pareiÅ¡kę norÄ iÅ¡sinuomoti šį socialinį bÅ«stÄ . Mano,

jog teismas skundžiamame sprendime

nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra pažeistas viešasis interesas, todėl nepagrįstai bei

neteisingai nustatė, jog ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėjo teisę kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsiliepimu į apeliantų (atsakovų) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir V. R. apeliacinius skundus Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje praÅ¡o atmesti Å¡iuos atsakovų apeliacinius skundus, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, palikti nepakeistÄ (b.l. 188-1191).

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinio skundo ieÅ¡kovas sutinka su apelianto argumentais, kad byloje pateikti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė – V. R. ginčo bute gyvena. Pažymėjo, jog nuostata, kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, negali bÅ«ti atsiejama nuo LR Konstitucijos 120 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijos bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Todėl savivaldybės institucijos priimdamos sprendimus, privalo atsižvelgti į teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės funkcijų įgyvendinimÄ . Mano, kad teismas

pagrįstai konstatavo, jog atsakovė V. R. į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡us nebuvo

įraÅ¡yta, o sprendimÄ iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ priėmė savivaldybės institucija, neturinti tokių įgaliojimų. IeÅ¡kovo manymu, teismas tinkamai aiÅ¡kino teisės aktų nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas tarybos sprendimas yra

neteisėtas. Teigia, kad taryba, priimdama sprendimÄ iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ V. R., kuri nėra įraÅ¡yta į asmenų, turinčių

teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡us, iÅ¡ esmės iÅ¡kreipė LR valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas ir pažeidė kitų, socialiai remtinų asmenų, teises ir interesus. Mano, kad Patalpų nuomos sutartis yra neteisėta (patalpos iÅ¡nuomotos asmeniui, neatitinkančiam Ä®statyme nustatytų imperatyvių reikalavimų), todėl turi bÅ«ti nedelsiant nutraukta, o gyventojai iÅ¡keldinami iÅ¡ patalpų, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos. (CK 6.610 str.). Nurodė, kad Vyriausybės atstovas

gina visų žmonių, įraÅ¡ytų į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ ,

sÄ raÅ¡us, teises. Teismo sprendime konstatuota, kad į asmenų, turinčių teisę iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us yra įraÅ¡yta daugiau kaip 5000 asmenų. Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė tik įrodymÄ , jog ginčo butas buvo siÅ«lomas ir kitam, į sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytam asmeniui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pastarajam asmeniui atsisakius siÅ«lomo buto, Å¡is butas buvo siÅ«lytas kitiems, į sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytiems, asmenims ir visi asmenys Å¡io buto atsisakė.

Dėl V. R. apeliacinio skundo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje pažymėjo, jog tam kad asmeniui bÅ«tų galima iÅ¡nuomoti socialinį bÅ«stÄ nepakanka vien to, kad asmens pajamos ir turtas nevirÅ¡ija nustatytų dydžių. Atsakovė nebuvo įraÅ¡yta į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡us, o teisę iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ Ä¯gytų tik tada, kai

bÅ«tų įvykdytos visos tam bÅ«tinos sÄ lygos. Nurodo, kad V. R. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl įsiskolinimų

susidarymo priežasčių, dėl nuomos sutarties pakeitimo nuomininkui mirus ir pan. nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes nuomos sutartis buvo nutraukta dar prieš M.

S. mirtį 2010-03-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių (civ. b. Nr. 2-1378-535/2010), kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Įsiteisėję teismo

sprendimai turi prejudicinę galiÄ , todėl V. R. nurodytos aplinkybės, susiklosčiusios prieÅ¡ tai buvusių ir minėtu

teismo sprendimu nutrauktų nuomos teisinių santykių metu (iki naujos 2011-03-02 patalpų nuomos sutarties sudarymo), neturi būti vertinamos. Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimas Nr.1-1987 ir jo pagrindu 2011-03-02 sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis

Nr. 1.39-N11/1177 nėra prieš tai galiojusios ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių nutrauktos sutarties pratęsimas/pakeitimas. Teigia,

kad įsiteisėjus teismo sprendimui nuomos teisiniai santykiai tarp V. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės nutrūko, o

2011-03-02 buvo sudaryta nauja Socialinio būsto nuomos sutartis.

Atsiliepimu į apelianto Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundÄ atsakovas SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pilnai palaiko 2012-01-16 apeliantės apeliacinį skundÄ ir sutinka su pateikto skundo argumentais (b.l. 201). PraÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinis skundas tenkintinas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str.). Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo ir atsakovų pateiktų apeliacinių skundų ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinių skundų argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas. Â

Dėl ieškovo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinio skundo

Apelianto Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl iÅ¡keldinimo nevisapusiÅ¡kai

ir neobjektyviai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus, susijusius su  V. R. ir kitų asmenų gyvenimu ginčo bute, o

priimdamas sprendimÄ , į juos neatsižvelgė, kas sÄ lygojo netinkamÄ materialinės teisės normų taikymÄ .

Su šiais ieškovo

apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka ir konstatuoja, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia

daryti prieÅ¡ingÄ nei teismas padarė iÅ¡vadÄ , t.y., kad atsakovė gyvena ginčo bute. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ dalyje dėl atsakovės iÅ¡keldinimo nurodė, kad netenkina Å¡io reikalavimo, nes remiantis teismo sprendimu atsakovė yra iÅ¡keldinta iÅ¡ ginčo buto, į jį nebuvo įsikėlusi, o teismo posėdyje nurodė, kad gyvena pas kaimynus. Kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma paneigia teismo iÅ¡vadÄ . Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V.

R. gyvena ginčo bute. T.y. 2011-03-31 buto perdavimo ir priėmimo aktas Nr. N-5.22-1177 (b.l. 10), kuriame nurodyta, kad SĮ

„Vilniaus miesto bÅ«stas" bei V. R., vadovaudamiesi Socialinio bÅ«sto nuomos sutartimi, perdavė ir priėmė butÄ adresu (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos Teisės departamento 2011-07-20 pažyma Nr. 40 (b.l. 36), kurioje nurodyta, kad V. R. tikrai gyvena adresu (duomenys neskelbtini); teismo lydraščiai su atsiliepimų nuorašais (b.l. 65, 95), kuriuose

nurodytas adresas ((duomenys neskelbtini)). V. R. atsiliepime

į ieškinį, kuris buvo pateiktas teismui posėdžio metu, taip pat nurodė, „aš gyvenu bute esančiame (duomenys

neskelbtini)" (b.l. 115). Atsiliepime bei apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinius skundus  taip pat nurodytas atsakovės adresas –(duomenys neskelbtini) (b.l. 177-181, 193-195) Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės gyvenimu ginčo bute,  todėl padarė nepagrįstÄ , kad nėra teisinio pagrindo atsakovės iÅ¡keldinimui. Dėl nurodyto, naikintina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡keldinti V. R. ir kitus, kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atmestas ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkinamas.

 Dėl

V. R. apeliacinio skundo

Apeliantė (atsakovė)

V. R. teigia, kad ji atitiko LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo sÄ lygas socialiniam bÅ«stui gauti – jos pajamos minimalios, ji neturi jokio nuosavo turto. Ji teigia, kad teisė iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ jai priklausė nuo motinos mirties, tai yra nuo 2010-07-12. Pažymėjo, kad teismas neteisingai taikė įstatymÄ , jis privalėjo iÅ¡nagrinėti aplinkybes, susijusias su atsakovės apsigyvenimu bute iki nuomos sutarties sudarymo, su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su atsakovės gyvenimo sÄ lygomis, konkrečia situacija, privalėjo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėja gyveno nuomos pagrindais socialiniame bÅ«ste iki 2010-07-21. Mirus nuomos teisės turėtojui, vadovaujantis LR CK 6.602 str. 2 d. nuomos sutartis liko pakeista, atsakovė liko gyventi socialiniame bÅ«ste.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta apeliantės (atsakovės) V.

R. argumentus, kad ji atitiko LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo sÄ lygas socialiniam bÅ«stui gauti. Tam, kad bÅ«tų galima iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , nepakanka duomenų apie tai, kad asmens pajamos ir turtas nevirÅ¡ija nustatytų dydžių. LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – Ä®statymo) 11 str. 3 d. numato, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo pagal Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus sÄ raÅ¡us, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Taigi, asmuo dar turi bÅ«ti įraÅ¡omas į asmenų, turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , sÄ raÅ¡us. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad V. R. bÅ«tų buvusi įraÅ¡yta į asmenų

turinčių teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ , taip pat nėra duomenų, kad V. R. bÅ«tų priskirta prie tų asmenų, kuriems taikytina

iÅ¡imtis (Ä®statymo 11 str. 6 d.), dėl ko jai galėtų bÅ«ti nuomojamas socialinis bÅ«stas nesilaikant Ä®statyme numatyto eiliÅ¡kumo, t.y., kad ji bÅ«tų netekusi bÅ«sto dėl gaisro, potvynių, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių, kurie Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise neturi kito tinkamo gyventi bÅ«sto, kad ji augina penkis ir daugiau vaikų, ar ji yra iÅ¡ tos Å¡eimos, kuriai vienu kartu gimsta trys ir daugiau vaikų, kad yra vieniÅ¡a judėjimo negaliÄ turintis asmuo. Dėl nurodyto pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimas Nr.1-1987 ir jo pagrindu 2011-03-02 sudaryta Socialinio bÅ«sto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N11/1177 priimta pažeidžiant Ä®statymo 11 str. 3 d. numatytÄ reikalavimÄ , kuris numato, kad savivaldybės socialinis bÅ«stas nuomojamas laikantis eiliÅ¡kumo.

Atmestini apeliantės V. R. argumentai, kad teisė iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ jai priklausė nuo motinos mirties, tai yra nuo 2010-07-12, kad teismas privalėjo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėja gyveno nuomos pagrindais socialiniame bÅ«ste iki 2010-07-21.  Nagrinėjamoje byloje nuomos sutartis buvo nutraukta dar prieÅ¡ V. R. motinos M. S. mirtį, t.y. 2010-03-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių (civilinė byla Nr.2-1378-535/2010), kuris yra įsiteisėjęs ir įvykdytas. Ä®siteisėjus teismo sprendimui, nuomos teisiniai santykiai tarp V. R. ir Vilniaus miesto savivaldybės nutrÅ«ko, o 2011-03-02 sudaryta nauja ginčijama  Socialinio bÅ«sto nuomos sutartis, kuri nėra prieÅ¡ tai galiojusios ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu už akių nutrauktos sutarties pratęsimas ar pakeitimas. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su atsakovės apsigyvenimu socialiniame bute iki nuomos sutarties sudarymo ir teisingai taikė Ä®statymÄ bei padarė teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog tai, kad V. R. nuo gimimo gyveno ginčo bÅ«ste nėra esmingai svarbi aplinkybė sprendžiant klausimÄ dėl socialinio bÅ«sto nuomos sutarties sudarymo, nes Å¡alių nuomos teisiniai santykiai buvo nutraukti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundÄ tais argumentais, kad ji atitiko Ä®statymo sÄ lygas socialiniam bÅ«stui gauti, kad jai teisė iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ priklauso nuo motinos mirties, t.y. nuo 2010-07-12, kad teismas neiÅ¡nagrinėjo aplinkybių, susijusių su V. R. apsigyvenimu bute iki nuomos sutarties sudarymo ir neteisingai taikė įstatymÄ .

Teismas nevertina apeliantės (atsakovės) nurodomų aplinkybių, dėl kurių susiformavo jos ypatingai sunki turtinė padėtis, dėl ko ji negalėjo tinkamai ir laiku mokėti už buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalines paslaugas. Å ios aplinkybės ir įrodymai nėra reikÅ¡mingi Å¡ios bylos nagrinėjimui, jie galėjo turėti įtakos atsakovės atsikirtimams į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį civilinėje byloje Nr.2-1378-535/2010, kurioje teismas priėmė sprendimÄ už akių - nutraukė nuomos teisinius santykius tarp Vilniaus m. savivaldybės ir M. S., V.

R. ir J. S. bei nusprendė iškeldinti atsakovus M. S., V. R., J. S. su jiems priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus m. savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir įvykdytas.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės kaltės, dėl kurios nutrauktina nuomos sutartis, o nenustačius nuomos turėtojo kaltės, nutraukti nuomos sutartį, kuri sudaryta nekomerciniais pagrindais, yra galima tik įstatyme nustatytais atvejais (LR CK 6.615, 6.616 str.). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimo Nr. 1-1987 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. R.“ ir šio sprendimo pagrindu sudarytos nuomos sutarties teisėtumo klausimas, kilęs ginčas dėl socialinio būsto suteikimo tvarkos įgyvendinimo teisėtumo, o ne nuomos sutarties nutraukimo dėl nuomos turėtojo kaltės klausimas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-18 sprendimas Nr. 1-1987 „Dėl socialinio būsto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo V. R.“ ir nutraukta 2011-03-02 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N11/1177, sudaryta tarp SĮ „Vilniaus miesto BŪSTAS“ ir V. R. yra pagrįstas ir teisėtas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad suteikiant V. R. socialinį bÅ«stÄ nesant visų įstatyme nustatytų sÄ lygų bei kitų sÄ lygų, kurios galėtų bÅ«ti svarstomos suteikiant teisę į nuomÄ , jos interesams buvo suteikta prerogatyva ir tuo pačiu pažeisti kitų teisę į socialinio bÅ«sto nuomÄ turinčių ir į savivaldybės sÄ raÅ¡us įtrauktų kitų asmenų interesai. Byloje nustatyta, jog į asmenų, turinčių teisę iÅ¡sinuomoti socialinį bÅ«stÄ , sÄ raÅ¡us yra įraÅ¡yta daugiau kaip 5000 asmenų (b.l. 136). Vilniaus miesto savivaldybės taryba pateikė tik vienÄ Ä¯rodymÄ â€“ raÅ¡tÄ , jog ginčo butas buvo siÅ«lomas ir kitam, į sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytam asmeniui (b.l. 140-142), tačiau byloje nėra įrodymų, kad pastarajam asmeniui atsisakius siÅ«lomo socialinio buto, Å¡is butas buvo siÅ«lytas kitiems, į sÄ raÅ¡us įraÅ¡ytiems asmenims ir Å¡ie asmenys Å¡io buto atsisakė. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės (atsakovės) V. R. argumentus, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ iÅ¡kreipė LR Valstybės paramos bÅ«stui įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas ir pažeidė kitų socialiai remtinų asmenų, teises ir interesus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundÄ , todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinio skundo

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino visų atsakovo argumentų, reikšmingai bylai argumentų, formaliai aiškino teisės aktų nuostatas, dėl ko priimtas teismo sprendimas yra nepagrįstas.

Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba teigia, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 15 d. numatyta, jog socialinio bÅ«sto fondo sudarymas, socialinio bÅ«sto nuoma yra savarankiÅ¡ka savivaldybės funkcija, pripažįstama savivaldybės institucijų veiklos laisvė ir savarankiÅ¡kumas, kai įgyvendinant įstatymus  priimami atitinkami sprendimai. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės taryba, įvertinusi visas vietos sÄ lygas ir aplinkybes, santykių specifikÄ , galėjo ir savarankiÅ¡kai sprendė dėl teisės į socialinio bÅ«sto nuomÄ suteikimo. Mano, kad sprendimas, priimtas vykdant savarankiÅ¡kas savivaldybės funkcijas, yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus miesto savivaldybei

nesikreipus į teismÄ dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo dėl susidariusių įsiskolinimų, V. R., kaip nuomininkė,

bÅ«tų nepertraukiamai gyvenusi ginčo bute; įsiskolinimai už ginčo buto nuomÄ susidarė ne dėl V. R. kaltės ar aplaidumo, tačiau susiklosčius sunkioms finansinėms aplinkybėms

Å¡eimoje, susirgus V. R. motinai, o Å¡ios aplinkybės bei jas patvirtinantys įrodymai buvo gauti tik 2010 m. liepos 26 d., t.y. jau įvykdžius teismo sprendimÄ ir nuomininkus iÅ¡keldinus; V. R., vadovaujantis teisės aktais,  laikytina  socialiai  remtina, jos  pajamos  nevirÅ¡ija  Vyriausybės  nustatytų dydžių, nekilnojamojo turto neturi, iÅ¡keldinta iÅ¡ buto apsistojo pas kaimynus, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo.  Nagrinėjamoje byloje, apelianto nuomone, negalima ignoruoti po V. R. iÅ¡keldinimo paaiÅ¡kėjusių faktinių aplinkybių,

dėl kokių priežasčių kurį laikÄ nebuvo sumokėtas nuomos mokestis bei komunalinių paslaugų mokesčiai, t.y.

bÅ«tent dėl sunkios finansinės padėties, rÅ«pinantis ir prižiÅ«rint sergančiÄ motinÄ . Mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai, neįvertinęs esminių nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, panaikino ginčytÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ bei nutraukė jo pagrindu sudarytÄ nuomos sutartį.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad savivaldybės veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai, negali bÅ«ti atsiejama nuo LR Konstitucijos 120 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, kad savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiÅ¡kumas yra saistomi Konstitucijos bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos. Todėl savivaldybės institucijos priimdamos sprendimus, privalo atsižvelgti į teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybės funkcijų įgyvendinimÄ . Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas esmines bylos faktines aplinkybes, tai kad V.

R., gyvenant socialiniame bÅ«ste, nebuvo tinkamai mokami mokesčiai už komunalinius patarnavimus, butas, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu pati V. R. yra labai apleistas, ji neturi nepilnamečių vaikų, todėl teismas pagrįstai  konstatavo, jog nesusiformavo ir kitos sÄ lygos, kurios galėtų bÅ«ti svarstomos suteikiant teisę į nuomÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra kitokios faktinės aplinkybės nei bylose, kuriomis apeliantas remiasi: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2006-12-16 civilinėje byloje Nr. 3K-3-1547/2002, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010.

Å iose bylose kasacinis teismas pasisakė, kad ilgalaikis socialinio bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas, jas remontuojant, prižiÅ«rint, atsiskaitant už atitinkamas komunalines paslaugas, nors nesukuria teisės į nuomÄ , bet suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti teisės į bÅ«stÄ klausimÄ , kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į teisines galimybes užtikrinti teisę į bÅ«stÄ , ypač jeigu Å¡ios teisės apsauga taikoma nepilnamečiams vaikams. Taigi, kasacinis teismas apelianto (atsakovo) nurodytose nutartyse ilgalaikį socialinio bÅ«sto patalpų faktinį naudojimÄ siejo su patalpų priežiÅ«ra, remontu bei atsiskaitymu už atitinkamas komunalines paslaugas.

Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos argumentas, kad tik ilgalaikis socialinio bÅ«sto patalpų faktinis naudojimas suformuoja pareigÄ vietos savivaldos institucijai spręsti tokių asmenų teisės į bÅ«stÄ klausimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė V. R. (kartu su kitais kartu gyvenančiais asmenimis) bÅ«tent dėl pareigos mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius nevykdymo buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini).

Minėtoje civilinėje byloje 2-1378-535/2010 ieÅ¡kovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo nutraukti nuomos teisinius santykius tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų dėl buto, (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡keldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ minėto buto. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovai pažeidžia ieÅ¡kovo teisę valdyti, naudoti jam priklausantį turtÄ tinkamai, kad yra pažeidžiami kitų asmenų, siekiančių gauti socialinį bÅ«stÄ interesai. Teismas konstatavo, kad atsakovai netinkamai vykdo prievoles pagal sutartį, nuomos mokesčio skola nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. sudaro 3 491,74 Lt.

Atsakovai buvo įspėti dėl skolos sumokėjimo, tačiau iki 2010-03-22 (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimo už akių priėmimo dienos) skolos neapmokėjo. Å ios aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiame teismo sprendime, nagrinėjant anksčiau vykusiÄ bylÄ , todėl Å¡ios aplinkybės neįrodinėjamos iÅ¡ naujo kitose bylose (CPK 182 str. 2 d.). Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo, kad V. R. bÅ«tų nepertraukiamai gyvenusi ginčo bute, jei Vilniaus miesto savivaldybė bÅ«tų nesikreipusi į teismÄ dėl nuomininkų iÅ¡keldinimo dėl susidariusių įsiskolinimų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad V. R. bÅ«tų nepertraukiamai gyvenusi ginčo bute, nepatvirtina aplinkybės, jog susiformavo ir kitos sÄ lygos, kurios galėtų bÅ«ti svarstomos jai suteikiant teisę į nuomÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. R. nebuvo įraÅ¡yta į eilę socialiniam bÅ«stui gauti, su ja anksčiau nebuvo sudaryta nuomos sutarties, todėl nėra pagrindo ir jos teisėtų lÅ«kesčių buvimui bei valstybės pareigos jos atžvilgiu atsiradimui.

Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės taryba teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, todėl nepagrįstai bei neteisingai nustatė, jog ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėjo teisę kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos

vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55-1049) 55 str. 1 d. numato, kad kaip savivaldybės laikosi įstatymų, kaip vykdo

Vyriausybės sprendimus, Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka prižiÅ«ri Vyriausybės skiriami valstybės pareigÅ«nai – Vyriausybės atstovai. Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo (Žin., 2004, Nr. 98-3626) 4 str. 3 d. numato, jog nustatęs, kad remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , taip pat kai yra kitų įstatymų numatytų sandorių negaliojimo pagrindų, Vyriausybės atstovas bendrosios kompetencijos

teismui pareiškia ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį. Patikslintame

ieškinyje Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje nurodė, kad 2011-04-13 raštu

Nr.3-132 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merÄ , praÅ¡ydamas nurodyti, ar V. R. atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos bÅ«stui

įsigyti ar iÅ¡sinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 str. 6 d. nurodytas sÄ lygas, kai socialinis bÅ«stas gali bÅ«ti nuomojamas ir neįraÅ¡ytiems į Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus sÄ raÅ¡us asmenims, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės mero 2011-05-19 raÅ¡te Nr.

A51-15749 (3.3.2.3-BR4) tokia informacija nebuvo pateikta (b.l. 72). Nurodyti teisės aktai įgalioja Vyriausybės atstovÄ kreiptis

į teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai  nurodė, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigÅ«nas ir institucija privalo be jokių iÅ¡lygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigÅ«nas pažeidžia įstatymÄ arba kitÄ teisės aktÄ , pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir vieÅ¡asis interesas, kad valstybės institucijų veikloje bÅ«tų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio

3 dalis). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto (atsakovo) argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisingai nustatė, jog ieÅ¡kovas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje turėjo teisę kreiptis į teismÄ , gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės taryba mano, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka CK 1.5 str.

įtvirtintų teisingumo, protingumo principų, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Apelianto

nuomone, kadangi atsakovė V. R. pas kaimynus gyveno laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2011 m. kovo 31 d., t.y. nuo iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. sprendimÄ už akių civilinėje byloje 2-1378-535/2010, iki buto priėmimo ir perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos, t.y. 2011-03-11, o nuo Å¡ios datos iki Å¡iol vėl naudojasi ginčo butu, moka nuomos mokestį, komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, todėl mano, kad palikus galioti skundžiamÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ , susidarytų tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo ir toliau naudosis ginčo butu, kadangi, vadovaujantis CK 6.610 str., asmenys iÅ¡ gyvenamosios patalpos gali bÅ«ti iÅ¡keldinti tik teismo tvarka. Teisėjų kolegijai patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , plačiau dėl nurodytų argumentų nepasisakytina.

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo tenkinti apelianto (atsakovo) Vilniaus miesto savivaldybės tarybos apeliacinio skundo reikalavimo, t.y. nėra pagrindo atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ .

Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai įvertino Å¡ioje byloje esančias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau  netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl atsakovės V. R. gyvenimo ginčo bute, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas iÅ¡keldinti V. R. ir kitus, kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atmestas ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto

1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinio reikalavimas iškeldinti V. R. ir kitus, kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems

priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos atmestas,

panaikinti ir Å¡ioje dalyje tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ Â - iÅ¡keldinti V. R. ir kitus, kartu su ja gyvenančius asmenis su jiems

priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

          Â

Teisėjai                                                                                               Andrutė

Kalinauskienė

             Â

                                            Â

                                                             Loreta

Lipnickienė

                                                               Â

                                        Andžej Maciejevski