2021-12-15 Nr. AB-27392-3-64-3-01996-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-795-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01996-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.6; 59.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 25 000 Eur neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), už tai, kad jam nebuvo suteiktas gydymas dėl skydliaukės laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. kovo 9 d.

II. Regionų apygardos administracinis teismas Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I1-7150-394/2021 (sprendimas įsiteisėjęs) nuspręsta pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies: pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas Šiaulių TI buvo pažeista; reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą. Minėtame sprendime nurodoma, kad: pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d. netinkamomis kalinimo sąlygomis; kamerų ploto teko žymiai mažiau, nei numato teisės normos; kamerų sienos murzinos; krito tinkas; ant sienų ir lubų pelėsis; šalta; kameros neventiliuojamos; drėgna; kamerose nebuvo įrengtas pagalbos mygtukas; dušo patalpose nebuvo kilimėlių ant grindų; pasivaikščiojimo kiemeliai maži, nebuvo kur atsisėsti, sienos murzinos; pelėsis; atvykę į Šiaulių TI asmenys uždaromi mažoje kameroje, kur šalta, drėgna, ten buvo duodamas tik sausas maitinimas; tualetai atviri, neužtikrinamas privatumas; sanitariniame mazge nebuvo sėdimo klozeto; tualetai neatskirti nuo likusios kameros dalies, dėl jų tvyrojo nemalonus kvapas; dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patyrė emocinius sukrėtimus, depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo paduoto skundo turinį ir susipažinęs su administracinėje byloje Nr. I1-7150-394/2021 teismui pateikta pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopija, nustatė, kad: pareiškėjas 2019 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į gydytoją dėl skydliaukės ištyrimo; pareiškėjo 2021 m. birželio 7 d. skundu buvo prašoma išreikalauti medžiagą, susijusią su informacija, kiek kartų ir kokios medicininės paslaugos buvo teikiamos pareiškėjui, taip pat – asmens sveikatos ir ligos istorijos kopiją. Nustatęs, kad pareiškėjo skundo, pagal kurį buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021, reikalavimas priteisti neturtinę žalą dėl sąlygų Šiaulių TI nebuvo tiesiogiai siejamas su tuo, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteiktas skydliaukės gydymas, teismas vis dėlto padarė išvadą, kad pareiškėjas, gavęs į bylą pateiktus visus teismo išreikalautus dokumentus, turėjo galimybę patikslinti skundą, paduotą administracinėje byloje Nr. I1-7150-394/2021.

Tai nustatęs, teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, už tą patį laikotarpį, dėl kurio teismo žinioje yra byla (Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021) dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pareiškėjo teises ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, nes jis grindžiamas kitomis priežastimis, nei skundas, pagal kurį administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021 buvo išnagrinėta ir dėl kurios priimtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs. Jokie įstatymai nedraudžia pareiškėjui, laikantis ieškinio senaties termino, paduoti skundą teismui dėl nors ir to pačio ginčo laikotarpio, tam pačiam atsakovui, tačiau dėl kitų priežasčių, dėl kurių kilo prašoma priteisti neturtinė žala. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjas galėjo patikslinti skundą, pagal kurį buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021, nepagrįstas ir atskleidžiantis, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, kurios pagrindžia, kad pareiškėjo prašymas suteikti jam jo medicininę informaciją buvo vilkinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsisakytas priimti, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo iš to paties atsakovo ir už tą patį laikotarpį, dėl kurio Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose yra išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021 dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kurioje pareiškėjas turėjo procesinę teisę tikslinti skundą ir jį papildyti argumentu, kuriuo grindžia naujai paduotą skundą.

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį neįsigilinęs į skundą, jokie teisės aktai pareiškėjui nedraudžia kreiptis į teismą su skundu dėl neturtinės žalos, kilusios dėl kitų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos byloje pagal ankstesnį pareiškėjo skundą, atlyginimo.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra absoliuti, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir nustačius, kad egzistuoja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, teismas turi priimti motyvuotą nutartį atsisakyti skundo. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, tokią nutartį teismas turi priimti, nustatęs, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, aiškindamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą (dabar galiojantis minėtas ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.), yra nurodęs, kad tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, turi nustatyti ne tik tai, kad yra identiškos bylos šalys ir skundo dalykas, bet ir privalo įsitikinti dėl skundo pagrindo tapatumo, t. y. privalo tinkamai (detaliai ir sistemiškai) įvertinti kiekvienos skundo argumentų grupės pakartotinumą, kad dėl jo išvadų nekiltų pagrįstų abejonių. Taigi sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą tuo pagrindu, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjo skundo pagrindas yra tapatus skundo, kuris nagrinėjamas kitoje byloje, pagrindui. Tokia pozicija palaikoma ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-629/2021; 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-748-1062/2017).

Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-7150-394/2021 (skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties ir šios nutarties priėmimo metu vyksta apeliacinis procesas) pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, dėl 12 500 Eur neturtinės žalos, kilusios laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d. dėl kamerų ploto, kamerų būklės neatitikimo higienos normų reikalavimams, kamerose neįrengto pagalbos mygtuko, dušo patalpų, sanitarinio mazgo ir pasivaikščiojimo kiemelių neatitikimo teisės aktų reikalavimams, atvykimo į Šiaulių TI patalpos neatitikimo higienos normų reikalavimams, menko maitinimo, privatumo neužtikrinimo, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė skundą tam pačiam atsakovui (Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI) ir dėl to paties ginčo laikotarpio (2018 m. lapkričio 28 d. iki 2020 m. kovo 9 d.), tačiau, iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas šiuo atveju prašo priteisti jam 25 000 Eur neturtinę žalą, kilusią dėl to, jog, pareiškėjo nuomone, jis negavo medicininio gydymo nuo skydliaukės.

Remdamasi tuo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, dalykas (prašoma priteisti 25 000 Eur neturtinė žala) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia jam padarytą neturtinę žala, siejamos su medicininio gydymo neužtikrinimu ginčo laikotarpiu) skiriasi nuo pareiškėjo skundo, paduoto išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I1-7150-394/2021 dalyko (prašoma priteisti 12 500 Eur neturtinė žala) ir pagrindo (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindė jam padarytą neturtinę žalą, siejamos su teisės aktų reikalavimų ir higienos normų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis ginčo laikotarpiu).

Nustačius tai akivaizdu, kad pareiškėjo skundai nėra tapatūs, todėl pareiškėjo skundas negalėjo būti atsisakytas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys, kad ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad „Pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos“, įtvirtina pareiškėjui procesinę teisę, bet ne pareigą, tikslinti ar pakeisti vieną iš skundo elementų (pagrindą ar dalyką). Šia pareiškėjui suteikta procesine teise administraciniame procese įgyvendintas proceso koncentracijos principas, turintis užtikrinti teisme pradėtos nagrinėti bylos išnagrinėjimą per protingą terminą. Tačiau nors aptariama teisės norma nustato galimybę pareiškėjui pakeisti teisme nagrinėjamo skundo dalyką arba pagrindą, ji nesuteikia pareiškėjui teisės pakeisti abiejų skundo elementų, nes tai laikytina „nauju skundu“, kuris turėtų būti paduodamas inicijuojant naują administracinę bylą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1346-602/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę tikslinti skundą, paduotą administracinėje byloje Nr. I1-7150-394/2021, tačiau dėl to, kad ja nepasinaudojo, nebeturi teisės paduoti naujo skundo tam pačiam atsakovui ir už tą patį ginčo laikotarpį, tačiau dėl kito dalyko ir kitu pagrindu, ne tik netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jį aiškindamas plečiamai, bet ir, ignoruodamas aplinkybę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi su „nauju“ skundu, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

Spręsdama dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo pripažinti, kad buvo pažeistos jo teisės, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, remiantis ABTĮ 154 straipsniu, kuriame įtvirtintos apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjusiam atskirąjį skundą, teisės, teisėjų kolegijai, išnagrinėjusiai atskirąjį skundą, nesuteikta teisė pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir priėmęs neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, pažeidė pareiškėjo teises. Todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė jo teises, netenkinamas.

Spręsdama dėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimo ne tik panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors ABTĮ 154 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi ne tik panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, imperatyviai nustatyta, kad skundo priėmimo klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas. Vadinasi, tik pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas spręsti skundo priėmimo klausimą ir nustatyti, ar skundas atitinka visus ABTĮ įtvirtintus skundo formos ir turinio reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-756/2021; 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-261-829-14). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, net ir panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, neturi teisės išspręsti skundo priėmimo klausimo ir (ar) įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti skundą, jeigu pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti skundą dėl vieno iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų skundo atsisakymo priimti pagrindų, neįvertino skundo atitikties kitiems ABTĮ įtvirtintiems skundo formos ir turinio reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju, panaikinus skundžiamą neteisėtą ir nepagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, lieka neišspręstas pareiškėjo skundo priėmimo klausimas, nes pirmosios instancijos teismas, atsisakęs pareiškėjo skundą priimti dėl vieno iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų skundo atsisakymo priimti pagrindų (konkrečiai – ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu), neįvertino, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ įtvirtintus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-682-756/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-629/2021). Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti pareiškėjo skundą negali būti tenkinamas.

Atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjusiam atskirąjį skundą, suteiktų teisių apimtį ir tai, kad būtina išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir nustatyti, ar pareiškėjo skundas atitinka kitus ABTĮ įtvirtintus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi ir 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė